- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- 2-171-1004/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- UAB „Dentransus“
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dentransus“ ieškinį atsakovui J. J., tretysis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 12334,92 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 373,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2012-03-26 pradėjo dirbti pas ieškovą pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju - ekspeditoriumi, pasirašė materialinės atsakomybės sutartį, buvo supažindintas su vairuotojo pareigybinėmis nuostatomis. 2012-09-22 pagal darbdavio pavedimą vykdė tarptautinį krovinio vežimą pagal važtaraštį maršrutu Latvija - Olandija, vairuodamas ieškovui priklausantį vilkiką „DAF XF95.530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su vilkiku sukabintą, 24 tonomis krovinio pakrautą puspriekabę „SCHMITZ SPR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pranešė darbdaviui, kad Šiaulių mieste, stumdamas transporto priemonių sąstatą atbuline eiga, nepastebėjo kieme esančio akmens, į kurį atsirėmė puspriekabė. Atsirėmus į akmenį puspriekabės galiniai ratai pateko į smėlį ir dėl didelio sąstato masės vilkikas ir puspriekabė sukrypo, suskersavo, vilkiko ir puspriekabės rėmai susikabino, ko pasėkoje vilkiko galinė dalis įlinko ir lūžo, puspriekabės rėmas buvo nubrozdintas ir įlinko. Krovinys buvo perkrautas į kitą autotraukinį ir vežimas pratęstas. Nusprendus, kad transporto priemonių remontas netikslingas, vilkikas 2012-10-08 buvo parduotas už 29245,22 Lt, o puspriekabė – už 16711,55 Lt. Draudikui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui buvo pranešta apie draudiminį įvykį. 2012-11-16 draudikas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo, nes techniniu požiūriu automobilio ir puspriekabės sugadinimų susidarymo priežastis buvo ta, kad vairuotojas elgėsi neatsargiai, automobilio vairuotojas turėjo nutraukti bandymus pajudėti iš vietos savo eiga ir privalėjo imtis priemonių, kad autotraukinys būtų ištemptas iš kiemo kitu vilkiku.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas iš atsakovo prašomos priteisti žalos dydį sumažino iki 8823,58 Eur ir palaikė ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Įvykio aplinkybių neslėpė, negalėjo numatyti grunto kietumo, dėl ko bandant išvažiuoti vilkiko ratai prasisuko ir puspriekabė sukrypo, lūžo vilkiko rėmas, o puspriekabės rėmas buvo apgadintas. Mano, kad buvo atidus ir rūpestingas, o įvykiui turėjo įtakos ir galima puspriekabės perkrova. Nurodė, kad ieškovas kreipdamasis į teismą nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 str. 2 p. nustato, kad teismas nutraukia bylą, jei ieškovas ar pareiškėjas nesilaikė nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir nebeįmanoma šia tvarka pasinaudoti – byla nutraukiama pirmiau minėtu pagrindu. Atsakovas 2012-09-25 įvykio metu nebuvo neblaivus, vykdė darbo pareigas, jokios tyčios dėl įvykio nebuvo, atsakovui perduotos transporto priemonės nepriskirtinos materialinėms vertybėms, už kurias atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę, todėl atsakovui visiška materialinė atsakomybė negali kilti. Transporto priemonės buvo apdraustos KASKO draudimu, kuris saugo turto savininką nuo nuostolių, susijusių su transporto priemonės, jos dalių sugadinimu nepriklausomai nuo to, kas yra kaltininkas. Draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nei viename iš raštų, adresuotų ieškovui, nenurodė, kad įvykis vertinamas kaip nedraudiminis, be to privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie transporto priemonėms padarytą žalą – nepateikė buhalterinių dokumentų dėl išlaidų, skirtų remontuoti minėtas transporto priemones ar kitų leistinų įrodymų, įrodančių atlikto ar numatomo remonto išlaidas po 2012-09-25, nepateikė duomenų apie transporto priemonių rinkos vertę iki 2012-09-25, pateiktos VšĮ „Emprekis“ kainos negali būti vertinamos minėtų transporto priemonių rinkos kainos, nes individualios transporto priemonės rinkos kaina gali skirtis nuo vidutinės kainos skelbiamos šiame puslapyje. Prašo civilinę bylą nutraukti kaip nesilaikius šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, nenutraukus bylos – ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas palaikė atsakovo argumentus.
Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad eismo įvykio metu draudimo kompanijoje transporto priemonių savanoriškuoju draudimu drausta tik transporto priemonė „DAF 95.530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus tyrimą nustatyta, kad transporto priemonės pagadinimas patirtas dėl nerūpestingo ir ypač neatsargaus ją vairavusio asmens J. J. elgesio. 2012-11-16 priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos, ieškovas šio sprendimo nekvestionavo. Iš draudimo teisinių santykių taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris yra praleistas. Prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti vadovaujantis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2012 m. kovo 26 d. atsakovas J. J. pradėjo dirbti pas ieškovą UAB „Dentransus“ pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju - ekspeditoriumi (b.l. 16-17). Atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, buvo supažindintas su Vairuotojo pareiginėmis nuostatomis (b.l. 18-35). 2012 m. rugsėjo 22 d. pagal darbdavio pavedimą atsakovas vykdė tarptautinį krovinio vežimą pagal važtaraštį maršrutu Latvija - Olandija, vairuodamas ieškovei priklausantį vilkiką „DAF XF 95.530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su vilkiku sukabintą, 24 tonomis krovinio pakrautą puspriekabę „SCHMITZ SPR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 36). Atsakovas pranešė darbdaviui, kad Šiaulių mieste, stumdamas transporto priemonių sąstatą atbuline eiga, nepastebėjo kieme esančio akmens, į kurį atsirėmė puspriekabė, atsirėmus į akmenį, puspriekabės galiniai ratai pateko į smėlį ir dėl didelio sąstato masės vilkikas ir puspriekabė pakrypo ir suskersavo, vilkiko ir puspriekabės rėmai susikabino, ko pasekoje vilkiko rėmo galinė dalis įlinko ir lūžo, puspriekabės rėmas buvo nubrozdintas ir įlinko. Krovinys buvo perkrautas į kitą autotraukinį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir krovinio vežimas buvo pratęstas. Ieškovas nusprendė, kad transporto priemonių remontas ekonomiškai netikslingas, įvertino padarytus sužalojimus ir apgadintas transporto priemones pardavė (b.l. 39-41). 2012-10-08 vilkikas „DAF FT 95XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 29245,22 Lt (b.l. 39), 2012-10-26 puspriekabė „SCHMITZ SPR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota už 16711,55 Lt (b.l. 41). Kadangi ieškovo transporto priemonė (vilkikas) buvo apdraustas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, draudikui buvo pranešta apie draudiminį įvykį, tačiau draudikas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo (b.l. 43-44). Pateikė 2013-03-22 UAB „Impulsana“ specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad techniniu požiūriu transporto priemonių sugadinimo priežastis buvo automobilio vairuotojo neatsargus elgesys – manevruojant aikštelėje su ženkliu nuolydžiu, pasuko vilkiką pakrautos puspriekabės atžvilgiu tiek, kad jos rėmas pradėjo spausti iš viršaus ir blokuoti vilkiko užpakalinį kairį ratą, dėl to visa traukos jėga per diferencialą persidavė vilkiko užpakaliniam dešiniam ratui, ir šis pradėjo intensyviai buksuoti (automobilio vairuotojui spaudžiant akseleratoriaus pedalą) bei palaipsniui gilėti į gruntą, šiam ratui buksuojant jis puspriekabės rėmą ir (jį sugadindamas), o ratui vis gilėjat į gruntą, susidarė ženklus kampas tarp vilkiko ir puspriekabės rėmų (horizontalios plokštumos atžvilgiu), dėl to puspriekabės rėmui spaudžiant vilkiko rėmo užpakalinę kairę pusę, šis rėmas slinko ir lūžo bei susidarė vilkiko užpakalinės pakabos pažeidimai (b.l. 45-53). Ieškovas nurodė, kad dėl šio įvykio įmonei buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas.
Dėl civilinės bylos nutraukimo nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 296 str. įstatymo leidėjas įtvirtino nuostatą, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2015-04-21. Pagal DK 287 str. darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Sutinkamai su DK 289 str. 1 d., darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti darbo ginčą Darbo ginčų komisijai pateikia per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatyti laikotarpiai veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose laikytini procedūriniais terminais, nuo ieškinio senaties terminų ir procesinių terminų procedūrinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose (nagrinėjamu atveju – kreiptis į Darbo ginčų komisiją terminas (DK 289 str.)) ir sukuria procedūrinio termino taikymo teisinius padarinius bei nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-711/2013). Pažymėtina, jog pagal CPK ir kitus galiojančius įstatymus, teismas nėra apeliacinė institucija (instancija) darbo ginčų komisijos atžvilgiu, todėl ieškovas neprarado teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos, nes ir senaties terminas nėra praleistas.
Dėl atsakovo materialinės atsakomybės darbdaviui
Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 str. nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. DK 253 str., reglamentuojančio darbuotojų materialinės atsakomybės atvejus, 1 p. nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos nustatytos DK 254 str., pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus DK 255 str. DK 255 str. 3 p. įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalės atlyginti visą žalą tuo atveju, kai su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal DK 256 str. 1 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.
Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 str. nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-47/2011; 3K-3-340/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatytinas ieškovui padarytos realios žalos faktas dėl atsakovo valdytų transporto priemonių apgadinimo. Ieškovas žalos dydį teisme įvardijo kaip 8823,58 Eur, kuris susidarė dėl to, kad abiejų transporto priemonių (vilkiko ir puspriekabės) remontas buvo netikslingas, ko pasekoje transporto priemones reikėjo parduoti. Visos ieškovo patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių apgadinimu bei pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Pateikiamos 2012-10-08 PVM sąskaita - faktūra Nr. 0003618 dėl vilkiko „DAF FT XF95“ pardavimo už 24169,60 Lt plius PVM ir 2012-10-26 PVM sąskaita- faktūra Nr. 0003659 dėl puspriekabės „SCHMITZ SPR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 13811,20 Lt plius PVM (b.l. 39-41).
Atsakovas nesutinka, kad žala kilo dėl jo kokių nors neteisėtų veiksmų ir neigia kaltę. Ieškovas teigia, kad žala jam buvo padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – atsakovas netinkamai atliko jam pavestas pareigas, neatsargiai ir nerūpestingai valdė transporto priemonę.
Pirmiausia pažymėtina, kad nepagrįsti atsakovo atsiliepime į ieškinį ir atsakovo atstovo posėdžio metu nurodyti teiginiai, kad transporto priemonė atsakovui nebuvo perduota. Automobilio perdavimo atsakovui faktą patvirtina tarptautinis krovinių transportavimo (CMR) važtaraštis (b.l. 36). Be to, atsakovas neginčija, kad vairavo minėtą transporto priemonę. Taigi vienareikšmiškai nustatyta, kad 2012-03-26 įvykio metu automobilis transporto priemonės vilkikas „DAF XF 95.530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrauta puspriekabe „SCHMITZ SPR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo žinioje. Byloje nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą žalos padarymo metu siejo darbo santykiai ir žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla, nes įvykis įvyko komandiruotės metu, atsakovui vykdant darbo funkcijas.
Priimtas į darbą ieškovo įmonėje, atsakovas buvo supažindintas su krovininio automobilio vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kurių 33 p. nustatyta, kad žala atlyginama pagal draudimo sutartis tik tinkamai ir laiku įvykdžius sutartiniu įsipareigojimus, kadangi daugeliu atvejų sutartinių įsipareigojimų tinkamas ir savalaikis įvykdymas priklauso nuo vairuotojų elgesio atsitikus draudiminiam įvykiui, vairuotojai privalo laikytis šių pagrindinių draudimo sutarčių reikalavimų (b.l. 23). Iš UAB „Smart Claims“ ekspertizės civilinėje byloje Nr. 2-8444-1004/2015 matyti, kad nuo transporto priemonės pažeidimų, atsiradusių įvykio metu, apimties ir pobūdžio labai priklauso ir remonto sąnaudos (atkūrimo kaštai)<...> vertintojas negali nustatyti kokią remonto technologiją taikyti ir kiek remonto darbo valandų defektų šalinimui skaičiuoti, kadangi nėra išsamaus apgadinimų aprašymo, galimų deformacijų matavimo ar bent apgadintų vietų detalaus užfiksavimo nuotraukose, bet koks spėjimas apie galimus ir negalimus defektus, atsiradusius ar galėjusius atsirasti 2012-09-25 įvykio metu, būtų labai netikslus, klaidinantis, pažeidžiantis ginčo šalių interesus. <...> remonto kainą būtų galima įvertinti tik apžiūrėjus minėtą puspriekabę, jei ji ar nėra suremontuota (b.l. 150-152). Taigi, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad negalima tiksliai įvertinti ieškovo patirtos žalos dydžio, nes nėra žinoma orientacinė transporto priemonių atstatomojo remonto kaina, ar vertinant žalos dydį (pardavimo kainą) buvo išskaičiuotas detalių nuvertėjimas, nusidėvėjimas, nes vilkiko „DAF FT XF95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoji registracijos data – 2004-07-26 (b.l. 37), o puspriekabės „SCHMITZ SPR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - 2002-01-02 (b.l. 38). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje vadovaujamasi taisykle, kad atlygintinos žalos dydį įstatymas sieja su tam tikromis aplinkybėmis, kaip, pavyzdžiui, turto nusidėvėjimu ir natūraliu sumažėjimu (DK 257 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-595/2012; kt.). Nors ieškovo atstovas minėtą žalą teismo posėdyje ir sumažino, tačiau šioje byloje negalima tiksliai įvertinti ieškovo patirtos žalos dydžio.
Atsakovo atsikirtimas, kad jis šioje byloje yra netinkamas atsakovas ir žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė, yra nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, tačiau draudimo kompanija atsisakė sumokėti draudimo išmoką, kadangi žalą lėmė transporto priemonės valdytojo neatsargumas. Nors iš Darbo ginčų komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad ieškovas 2013-02-06 pranešimu – prašymu Nr. 1201689-0851_2-003 trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui nurodė, kad draudiko teiginiai dėl tyčinės transporto priemonės stūmimo neatitinka tikrovės, transporto priemonėms atsirėmus į akmenį, jos iš karto susiskersavo ir palinko dėl skirtingo kelio ir pakelės aukščio, o vairuotojas niekaip negalėjo numatyti tokių eismo įvykio pasekmių bei negalėjo jų išvengti ir sumažinti ir žadėjo kreiptis į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo iš trečiojo asmens, tačiau ieškovas šio trečiojo asmens sprendimo neginčijo.
Tretysis asmuo pateikė draudimo taisykles, iš kurių matyti, kad įvykiai pripažįstami nedraudžiamaisiais, kai žala draudimo objektui padaroma dėl transporto priemonės savininko ir/ar didelio neatsargumo (4.1.13 p., b.l. 88). Todėl ieškovas, reikalaujantis žalos atlyginimo, privalo įrodyti vilkiko „DAF FT XF95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo neteisėtus veiksmus bei jų pasekmes. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas galėjo pamatyti akmenį būdamas nuo jo tokiu atstumu, kad galėtų įvertinti kliūtį ir efektyviai veikdamas, išvengti ratų buksavimo palaipsniui gilėjant į gruntą. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėto sunkvežimio vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles. Vilkiko vairuotojo neatidumas nėra konstatuotas, bet nurodytas tik kaip galimas ir tai vertinama tik kaip galima žalos atsiradimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. e3K-3-224-469/2016 nustatyta, kada pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo deliktinės atsakomybės bylose taisyklę: žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais, o teismas, pripažindamas atitinkamas aplinkybes įrodytomis, turi tai tinkamai argumentuoti; šios civilinės atsakomybės sąlygos nepreziumuojamos. Todėl teiginys, kad atsakovas nepaneigė, jog žala susijusi su įvykiu, nepakankamas konstatuoti, kad įrodytas priežastinis ryšys. Taigi, byloje nėra įrodyta, kad vilkiko „DAF FT XF95“ vairuotojas pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus ar buvo neatidus ir neapdairus tiek, kad galėdamas išvengti žalos atsiradimo, jos neišvengė dėl aplinkybių, kurios priklausė nuo jo. Taigi ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia „DAF FT XF95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei puspriekabės „SCHMITZ SPR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės dėl eismo įvykio. Taigi nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, jo civilinė atsakomybė negalima ir jam nekyla prievolė atlyginti žalą. Todėl ieškinys atmetamas.
Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 363,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 4,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims (CPK 96 str. 2 d.).
Po atliktos 96,80 Eur vertės ekspertizės ieškovui liko 203,20 Eur suma, iš 2016-01-06 įmokėtos į teismo depozitinę sąskaitą 300 Eur sumos. Ši nepanaudota ekspertizei suma ieškovui grąžintina iš teismo depozitinės sąskaitos (CPK 91 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Dentransus“, į.k. (duomenys neskelbtini), 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo UAB „Dentransus“, į.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 4,60 (keturis eurus šešiasdešimt euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos ieškovui UAB „Dentransus“, į.k. (duomenys neskelbtini), likusią nepanaudotą ekspertizei 203,20 Eur (dviejų šimtų trijų eurų dvidešimties euro centų) sumą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.