Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės H. I. M. atstovui advokatui S. U., atsakovės V. K. atstovui advokatui V. G., atsakovo A. R. atstovei advokatei J. U, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarei D. S.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-76-839/2021 pagal ieškovės H. I. M. ieškinį atsakovams A. R. ir V. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė D. S., dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tikslių aplinkybių dėl byloje ginčijamų sandorių sudarymo nepamena, tačiau pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas žemės sklypo dalies perleidimas turėjo būti, o kreditas buvo suteiktas tik butui pirkti, todėl buto perleidimas buvo įformintas pirkimo pardavimo sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė H. I. M. ir atsakovė V. K. buvo butų gyvenamajame name, esančiame(duomenys neskelbtini) , savininkės bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei priklausė 957/1471, o atsakovei 514/1471 dalis žemės sklypo ir atitinkamai 2/3 bei 1/3 ūkinio pastato. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausė butas esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė kiti du name esantys butai.

Registrų centro duomenimis gyvenamasis namas, kuriame yra šalių butai, yra registruotas kaip gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabutis pastatas). Gyvenamasis namas, butai, ūkinis pastatas yra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 4.72 str. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str.). Taigi ieškovė pagrįstai nurodo, kad bylos šalys (buvo ir yra) bendraturčiai.

2020-03-09 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė jai priklausančią žemės sklypo dalį ir pastato dalį perleido atsakovui A. R., o butą pagal 2020-03-09 Buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė.

CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatyme taip pat nedraudžiama ir tokia situacija, kai priklausinys skirtas tarnauti ne vienam, bet keliems pagrindiniams daiktams. Tokiu atveju svarbu, kad su kiekvienu iš šių daiktų priklausinį sietų nuolatinis tokios pat paskirties funkcinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008). Tokiu atveju šis antraeilis daiktas yra kelių pagrindinių daiktų bendras priklausinys. Jeigu pagrindiniai daiktai priklauso skirtingiems savininkams, tai pagrindinių daiktų savininkai į tokį bendrą pagrindinių daiktų priklausinį įgyja bendrosios dalinės nuosavybės teisę (CK 4.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-916/2018 21 punktą).

Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) buto privatizavimo sutarties matyti, kad ieškovei butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas kartu su ūkinių pastatų dalimis. Iš pateikto paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad atsakovės sutuoktiniui priklausęs butas ir 1/3 ūkinio pastato bei kiemo įrenginių taip pat buvo įgyti pagal 1992-10-21 pirkimo-pardavimo sutartį. 1996-06-21 dovanojimo sutartimi ieškovei dovanotas butas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo dovanotas su 1/3 dalimi ūkinio pastato ir kiemo įrenginių. Iš vertinimo konsultacijoje esančių fotonuotraukų matyti, kad pagalbinis ūkinis pastatas turi tris atskirus įėjimus, taigi tai tarpusavyje savarankiškai funkcionuojantys objektai, kurie iš esmės yra priskirti kiekvienam butui. Tokie duomenys, teismo vertinimu, leidžia teigti, jog ūkinis pastatas buvo ir yra priskirti konkretaus buto savininkui, jog jie galėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises ir jų poreikių tenkinimui. Būtent taip butai buvo privatizuoti ir nėra pagrindo teigti, jog toks buto ir ūkinio pastato susiejimas buvo pakeistas. Šių nekilnojamųjų daiktų ryšys yra nuolatinis, nes registro duomenimis butų šildymas krosninis, todėl akivaizdu, jog kuro (malkų ir pan. bei kitų daiktų sandėliavimui) yra būtinos pagalbinės patalpos. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu butai yra pagrindiniai daiktai, o ūkinis pastatas – antraeilis (CK 4.12 straipsnis), o priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju buvo parduotas butas – atskiras nekilnojamojo turto objektas, esantis gyvenamajame name (trijų butų pastate), tad CK 4.79 str. 1 d. nesuteikė ieškovei pirmenybės teisės pirkti atsakovės butą nei buto priklausinio ūkinio pastato dalį, todėl nėra pagrindo ieškovei perkelti teises.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas 2 str. 8 d. daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Kaip minėta, name yra trys butai, taigi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), daugiabutis ir būtent kaip daugiabutis pastatas jis yra registruotas registre.

Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalį (redakcija galiojusi nuo 2019-06-06), perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.

Lietuvos Aukščiausiojo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017 išaiškino, jog pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto, taip pat buto ar kitų patalpų daugiabučiame name pirkimo–pardavimo sutartį, kai pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, ar jo dalies, reikalingos šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, savininkas, pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą ar jo dalį visais CK ir įstatymuose nustatytais ar jiems neprieštaraujančiais pagrindais. Kai parduodamas butas ar kitos patalpos daugiabučiame name ir pardavėjas yra atitinkamos žemės sklypo dalies savininkas, taikytina Žemės įstatymo 30 str. 7 d. kartu su CK 6.394 str. 2 d., pagal kurias pirkėjas ir pardavėjas turi susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, bet kuriuo CK ar įstatymų nustatytu pagrindu, suteikiančiu teisę naudotis žemės sklypu (t. y. nuosavybės teisės į atitinkamą žemės sklypo dalį nebūtinai turi būti perleistos).

Byloje nėra ginčo, kad 2020-03-09 Buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu 514/1471 žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei V. K.

1997-01-07 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovei parduota žemės sklypo dalis parduota kaip bendras kiemas ir po pastatais. Pagal 1996-12-23 Utenos apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 10-4-334 atsakovei leista pirkti žemės sklypo dalį, kurios paskirtis namų valda. Pagal žemės sklypo planą yra nustatyta naudojimosi tvarka, iš kurios matyti, kad žemės sklypo dalys skirtos pastatų eksploatavimui, priėjimui prie statinių ir kitoms namo butų gyventojų reikmėms. Taigi, teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis bendrąja daline nuosavybe priklausantis žemės sklypas reikalingas butams eksploatuoti, prieiti prie kitų pastatų, todėl name esančių butų savininkai yra atskirų savarankiškai funkcionuojančių objektų (pagrindinių daiktų), kuriems eksploatuoti buvo suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, savininkai. Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini), jam priskirta ūkinio pastato bei žemės sklypo dalis gali būti atskirti vienas nuo kito ir funkcionuoti kaip visiškai savarankiški tarpusavyje nesusiję objektai, nes ūkinis pastatas pastatytas ir naudojamas tam, kad nuolat tarnautų butui ir jo gyventojams, o žemės sklypas priskirtas dėl buto ir jo priklausinio - ūkinio pastato eksploatavimo.

Nagrinėjamu atveju, sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį dovanojimo sutarties pagrindu buvo sutarta ir dėl buto pirkėjo teisių į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas. Teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog taikytina Žemės įstatymo 30 str. 7 d. kartu su CK 6.394 str. 2 d., buvo taikytos netinkamai, nes pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, bet kuriuo CK ar įstatymų nustatytu pagrindu, suteikiančiu teisę naudotis žemės sklypu.

Visgi, pagal atsakovų teiktus paaiškinimus ir byloje pateiktus dokumentus galima konstatuoti, jog iš esmės jų tikslas buvo turto pirkimas-pardavimas ir nebuvo iš anksto ketinama bei svarstoma dalį turto dovanoti, todėl negalima daryti pagrįstos išvados, jog dovanojimo sandorio sudarymas visiškai atitinka buvusią atsakovų valią.

Atsakovo A. R. teigimu nebuvo tartasi dėl dovanojimo, jis pats ieškojo įsigyti būstą, bet ne gauti kaip dovaną, o V. K. buvo abejonių dėl pastatų perleidimo (2021-03-30 10:36; 10:41), tačiau viskas buvo padaryta kaip parengė notarė. Pagal atsakovės V. K. paaiškinimus (2021-03-30 11:04) jos tikslas buvo parduoti visą (duomenys neskelbtini), esantį jai priklausantį turtą, tačiau ji taip pat sutiko žemę dovanoti, nes tiko kaina. Liudytojos J. P. parodymais tarpininkavimo paslaugos iš esmės buvo teiktos dėl turto perleidimo kaip dėl vientiso objekto, tačiau kodėl turto perleidimas buvo įformintas dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartimis ji nurodė tiksliai nepamenanti. Sandorius tvirtinusi notarė nurodė, jog tiksliai aplinkybių nepamena, tačiau tokia buvo šalių valia, be to kreditas buvo suteiktas tik butui pirkti, todėl greičiausiai tai įtakojo dviejų sandorių sudarymą.

Iš byloje pateiktų skelbtų skelbimų apie turto pardavimą turinio, turto vertės konsultacijos matyti, kad visas V. K. priklausęs parduodamas turtas (duomenys neskelbtini) buvo laikomas vienu objektu, kurį buvo siūloma pirkti. Pagal vertinimo konsultaciją turto vertė nuo 13 000 iki 15 000 EUR, pagal skelbimus viso turto kaina (duomenys neskelbtini) U. A. kiekvieno perleisto objekto kaina nebuvo išskirta ir atsakovai, teikdami paaiškinimus taip pat neišskyrė atskirų turto vertės dalių. Pagal 2019-07-18 Pavedimo sutartį dėl pirkėjų paieškos atsakovė su turto pardavimo agente sutarė dėl pirkėjų butui ir žemės sklypui (už 16 000 EUR) paieškos. Pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą preliminariąją sutartį atsakovai sutarė dėl buto, žemės sklypo dalies ir ūkinio pastato dalies pirkimo-pardavimo už 18 000 EUR. Už viso šio turto pardavimą sumokėtas 1000 EUR avansas, kuris įskaitytas į turto pardavimo kainą. Atsakovų nesieja giminystės ar artimos draugystės ryšiai. Pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pagrįsti motyvai perduoti žemės sklypo dalį ir ūkinį pastatą neatlygintinai. Pagal atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį iš esmės buvo atsiskaityta tuo pačiu metu sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, nes pagal pirkimo pardavimo sutartį sumokėta būtent 18 000 EUR suma, kas atitinka viso turto (buto, žemės sklypo ir ūkinio pastato dalies) kainą ir vertę, kuri buvo skelbta ir nustatyta.

Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog buvo siekta sudaryti buto, žemės ir pastatų dalies pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė V. K. siekė parduoti jai priklausantį turtą, o atsakovas A. R. ieškojo įsigyti (nusipirkti) gyvenamąjį būstą ir atsakovai siekė sudaryti atlygintinį sandorį, tačiau tiek dėl jų pačių bei įforminti sandorį jiems padėjusių asmenų subjektyvių vertinimų turto perleidimas buvo įformintas dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartimis, kas nevisiškai atitinka sandorio šalių tikrąją valią ir ketinimus.

Taigi, ginčijamas dovanojimo sandoris iš esmės gali būti vertinamas kaip sudarytas pridengiant pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. apsimestiniu (CK 1.87 str.).

Civilinio kodekso 1.87 straipsnis nustato, kad sandoriui, sudarytam kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, t. y. ginčijamas sandoris vertinamas ne pagal išoriškai išreikštą, o tikrąją jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės.

Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises, negaliojimo ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apsimestiniu sandoriu buvo pažeistos ieškovės teisės ar teisėti interesai, nes nėra pagrindo išvadai, jog nurodytas turtas galėjo būti perleistas pagal pirkimo–pardavimo sutartį tik tada, kai V. K. būtų įvykdžiusi įstatymo nustatytą bendraturčiui pareigą pranešti apie dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimą kitiems bendraturčiams, t. y. ieškovei, o ši nebūtų pasinaudojusi pirmenybės teise pirkti šią dalį būtent ta kaina, kuria buvo ketinama ją parduoti (CK 4.79 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl negali būti tenkinamas reikalavimas perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas.

Taip pat pažymėtina, jog ieškovės teiktais paaiškinimais ji tikėtinai nurodė, kad galbūt jie būtų sutikę pirkti už 18 000 EUR, tačiau ji viena tokio sprendimo priimti negali, liudytoja apklausta jos marti nurodė, kad galimybių pirkti turtą už didesnę nei 13 000 EUR sumą nebuvo, ši suma taip pat buvo tik apmąstymai, jos teigimu turtas nebuvo pirktas anksčiau, kai buvo pasiūlymas pirkti valiutai esant litui. Atsakovės teiktais paaiškinimais su ieškove ir jos artimaisiais buvo bendraujama ir siūloma pirkti, tačiau jie nesutikdavo ir nebuvo pagrindo manyti, jog sutiks pirkti už jos siūlomą kainą. Objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovei turtas buvo siūlomas pirkti už didesnę nei 18 000 EUR sumą, nėra. Turtą pardavinėjusi agentė nepatvirtino, jog ieškovei turtas buvo siūlytas už 20 000 EUR ar didesnę sumą, taigi ieškovės teiginiai iš esmės remiasi tik jos pačios ir artimųjų paaiškinimais, todėl nėra pagrindo juos laikyti objektyviais pagrįstais.

Teismo vertinimu, tokie duomenys leidžia konstatuoti, jog ieškovei buvo žinoma apie atsakovės turto pardavinėjimą, kainą, tačiau abejotina ar ji sutiko ir siekė turtą įsigyti už ieškovės siūlomą kainą.

Remiantis nurodytais motyvais, ieškinys tenkintinas iš dalies pripažįstant 2020 m. kovo 9 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apsimestine ir laikant šį sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

LR CPK 93 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Laikytina, kad ieškinys patenkintas 50 proc., todėl ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 50 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 57 U. A. A. R. patyrė 550 EUR, o už atsakovei V. K. teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apskaičiuota 633,27 EUR suma, todėl atsakovo A. R. naudai iš ieškovės priteistina 275 EUR, o valstybės naudai iš ieškovės priteistina 316,63 U. I. duomenų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti apsimestiniu sandoriu (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuria V. K. dovanojo A. R. 514/1471 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikyti šį sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, nustatant, kad V. K. pardavė A. R. 514/1471 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės H. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybės biudžeto naudai iš ieškovės H. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 316,63 EUR teisinės pagalbos išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti ieškovės H. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,50 EUR ir iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.