Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. pareikštą ieškinį atsakovei D. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas pateikė ieškinį ir prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką tarp R. S. ir D. S., įregistruotą Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 124, dėl abipusės sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei D. S. palikti S. pavardę; priteisti iš D. S. patirtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad jie susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė sūnus K. S., kuris šiuo metu yra pilnametis. Ieškovo manymu, jų su atsakove santuoka iširo dėl abipusės kaltės. Nurodė, kad kartu jie nebegyvena ir neveda bendro ūkio daugiau kaip 18 metų. Tarp jų kilo nesutarimai, dažnai skirdavosi jų nuomonės. Jie gyveno pas atsakovės mamą, o kai kildavo nesutarimai, tai jam ir teko išeiti, jam baigėsi kantrybė. Atsakovė išeiti iš savo mamos nesutiko. Kai jis išėjo, tai vaikas liko gyventi su mama. Kai išėjo, vaikui buvo 11 metų. Jis padėjo vaiką išlaikyti, skirdavo po 300 – 500 Lt, o priteistas išlaikymas nebuvo. Pas jį vaikas negyveno. Jis kokius penkis metus jau gyvena su kita moterim, o ar turi atsakovė kitą vyrą nežino. Su atsakove jis nebendrauja, su sūnum taip pat mažai bendrauja. Ieškovo manymu atsakovė per mažai rūpinosi namų ūkiu, jam teko su atsakovės motina daugiau rūpintis namų ūkiu. Išlaikymo ieškovas iš atsakovės sau nereikalauja. Bendro turto, kuris priklausytų sutuoktiniams kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė neturi. Transporto priemonės, kurios registruotos R. S. vardu, yra įsigytos santuokos metu, tačiau ieškovas jas laiko savo asmenine nuosavybe. Jo vardu registruoti automobiliai ,,VW Caravele“, o ,,Ford“ ir ,,VW Multivan“ yra su pasibaigusiomis technikinėmis ir neeksploatuotini. Visi automobiliai jo įsigyti jau jam su atsakove gyvenant atskirai. Jokio daugiau turto jis neturi. Jis į jokius žemės sklypus priklausančius S. nepretenduoja. Laiko, kad šie žemės sklypai yra jos asmeninė nuosavybė. Ieškovas kreditorių neturi, o ar turi atsakovė - nežino. Ieškovas atsisako savo patirtų teismo išlaidų.

3. Atsakovei D. S. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuota įstatymo nustatyta tvarka. Skambinta jai telefonu, kalbėta, D. S. sakė bylą nagrinėti be jos, atvykti nepageidavo. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Ieškinys įrodytas ir tenkintinas.

4. Nustatyta, kad ieškovas R. S. ir atsakovė D. (J.) S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 124. Šeimoje nėra nepilnamečių vaikų, jų sūnus K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), jau yra pilnametis. Atsižvelgiant į tai, klausimai susiję su nepilnamečiais vaikais nesprendžiami.

Dėl santuokos nutraukimo

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo manymu dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes jie nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito nerėmė, konfliktavo, neveikė šeimos interesais. Jie abu pažeidė vienas kito kaip sutuoktinio teises ir pareigas.

7. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

8. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, šeima gyveno pas atsakovės motiną, nuolat šeimoje kildavo nesutarimai, šalys ne kartą bandė taikytis, tačiau ieškovui praradus kantrybę, šis išsikraustė palikdamas sutuoktinę ir 11 metų sūnų. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), tačiau kaip nurodė, jau 18 metų gyvena atskirai. Atsakovė net ir į santuokos nutraukimo bylą atvykti nepageidavo, sakė spręsti be jos.

9. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad santuoka faktiškai nutrūkusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio jau aštuoniolika metų, tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesys pripažintini netinkamais ir turėjusiais įtakos santuokai iširti dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

10. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje pareikštą prašymą, atsakovei paliktina santuokos metu turėta pavardė ,,S.“, atsakovui paliktina jo turima prigimtinė pavardė ,,S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

11. Šalys viena iš kitos išlaikymo nepageidauja.

Dėl turto padalijimo

12. Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo ( LR CK 3.123 str. 1 d.).

13. Ieškovas pateikė duomenis, kad jo vardu registruotos transporto priemonės: ,,VW Caravelle 2,5 TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (paskutinė operacijos data 2020 m. vasario 29 d.) dalyvavimas viešame eisme leidžiamas; ,,VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (paskutinė operacijos data 2015 m. rugpjūčio 25 d.), dalyvavimas viešame eisme draudžiamas; ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (paskutinės operacijos data 2017 m. rugsėjo 2 d.), dalyvavimas viešame eisme draudžiamas. Ieškovo paaiškinimu, tai jo asmeninė nuosavybė. Formaliai vertinant, visos transporto priemonės įsigytos šalims gyvenant santuokoje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su atsakove jau 18 metų nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, daroma išvada,, kad šios minimos transporto priemonės įsigytos ieškovui jau negyvenant su atsakove. Atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Taip pat nėra nekilnojamojo turto registruoto kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

14. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

15. Atsakovė D. S. kartu su savo motina S. J. 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 11S—(14.11.3)-29 atgavo žemės sklypus. Atsakovė iki šiol nėra įregistravusi nuosavybės teisės, tačiau D. S. minėtu pagrindu priklauso 77/130 žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 73/123 žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 190/320 žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 89/150 žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 71/120 žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 175/295 žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 35/60 žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovei D. S., nors ir nuosavybės teisės neįregistruotos, bet priklauso žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1997 m. gruodžio 30 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 08-4856. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į šiuos žemės sklypus nepretenduoja, tai asmeninė atsakovės nuosavybė. Iš CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos matyti, kad šie žemės sklypai yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta ir į ieškovo teismo posėdžio metu išsakytą pozociją, minimi žemės sklypai pripažintini asmenine atsakovės D. S. nuosavybe ir paliktini atsakovei. Automobiliai registruoti ieškovo R. S. vardu, atsižvelgiant į tai, kad jie įgyti asmeninėmis ieškovo lėšomis, šalims jau gyvenant skyrium, pripažintini asmenine ieškovo nuosavybe ir paliktini ieškovui. (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.)

16. Šalys kreditorių neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

18. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas atsisakė nuo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – jų iš atsakovės priteisti nebeprašė. Atsižvelgiant į tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

19. Teismas patyrė 4,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ )

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 279, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 124, tarp R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo nustatomos šalių pavardės: S., S..

Po santuokos nutraukimo D. S. asmenine nuosavybe pripažinti ir jai palikti:

- 77/130 dalis 1,3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

- 73/123 dalis 1,2300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

- 190/320 dalis 3,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

- 89/150 dalis 1,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

- 71/120 dalis 1,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

- 175/295 dalis 2,9500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

- 35/60 dalis 0,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

- 12,90 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo R. S. asmenine nuosavybe pripažinti ir jam palikti:

- automobilį ,,VW Caravelle 2,5 TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

- automobilį ,,VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

- automobilį ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.