Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3384-832/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ 2017-09-01 kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą 2017-08-30 ieškiniu atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo prašydama priteisti iš atsakovės 143,96 Eur skolą, susidariusią nuo paskutinės neapmokėtos sąskaitos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 15,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei A. M. nutraukė ir už piktnaudžiavimą teise skyrė ieškovei penkių tūkstančių eurų baudą. Teismas nustatė, kad ieškovė trečią kartą reiškia tapatų ieškinį, kadangi 2016-03-07 ir 2016-07-08 jau buvo pareiškusi ieškinius, kurie kildinami iš tos pačios sąskaitos-faktūros.

Ieškovė pateikė prašymą baudą panaikinti arba sumažinti. Nurodė, kad tokia situacija susiklostė dėl UAB „Julianus Inkaso“ darbuotojų neapdairumo ir neteisingo teisės normų suvokimo, t. y. buvo manoma, kad naujas ieškinys buvo teikiamas nauju pagrindu (teisę į skolą grindžiant reikalavimo teisių perleidimo sutartimi su priedais, ko nebuvo 2016 m. teiktuose ieškiniuose).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovė yra aktyvi civilinių teisinių santykių dalyvė, nuolat teikia teismams pareiškimus ir ieškinius dėl skolų priteisimo, turi kvalifikuotus teisininkus, žinių ir patirties, todėl sprendė, kad bauda yra pagrįsta ir teisėta, nes leis ateityje užtikrinti, kad tiek ieškovė, tiek kiti proceso dalyviai tokiais atvejais nepiktnaudžiautų teise.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, paskirtą maksimalią baudą panaikinant arba ją sumažinant. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1.Ieškovės bylų srautas yra didelis, o iš pradinių kreditorių informacija, susijusi su skolomis, yra gaunama per tam tikrą laiką ir tik pateikus prašymą, todėl negali pateikti teismui tam tikrų dokumentų iš karto. Teismui atmetus ieškinį dėl įrodymų trūkumo, kreipėsi į pradinį kreditorių dėl papildomos informacijos pateikimo. Gavus tą informaciją, kreipėsi į teismą pakartotinai, pašalino trūkumus ir pridėjo papildomus įrodymus. Pateikiant ieškinį iš naujo, nežinojo, jog ieškinys bus pripažintas kaip tapatus, t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Mano, jog tokiu būdu kreditoriui yra užkertamas kelias susigrąžinti susidariusias skolas.

5.2. Teismo paskirta penkių tūkstančių eurų bauda yra maksimali bei palyginus su skolos suma ir faktinėmis aplinkybėmis, yra neproporcinga bei neadekvati (bauda skolos sumą viršija daugiau kaip 34 kartus). Ieškovės veiksmai nebuvo tyčiniai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantė kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti arba sumažinti teismo paskirtą baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su tuo pačiu ieškiniu tai pačiai atsakovei A. M. kreipėsi į teismą 2016-03-14 (civilinė byla Nr. e2-1362-721/2016), 2016-07-08 (civilinė byla Nr. e2-3101-215/2016) ir 2017-09-01 (civilinė byla Nr. e2-3384-832/2017) kreipėsi tris kartus. Pagal visus ieškinius skola kildinama iš 2012-07-31 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini), 497,07 Lt (143,96 Eur) sumai. Kreipusis pirmą kartą, 2016 m. gegužės 24 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1362-721/2016, ieškovės ieškinys atmestas. Nežiūrint į tai, ieškovė nauju tapačiu ieškiniu vėl kreipėsi į teismą ir 2016 m. liepos 11 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-3101-215/2016. Mažeikių rajono apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei A. M., kadangi ieškovės ieškinys yra pareikštas tai pačiai atsakovei, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1362-721/2016. Praėjus daugiau kaip metams laiko, 2017-09-01 ieškovė trečią kartą tuo pačiu ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, dėl ko teismas nustatęs ankstesnes aplinkybes, bylą nutraukė, o ieškovei už piktnaudžiavimą teise skyrė 5000 Eur baudą.

Apeliantė, nesutikdama su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, savo poziciją grindžia argumentais, kad jos bylų srautas yra didelis, o iš pradinių kreditorių informacija, susijusi su skolomis, yra gaunama per tam tikrą laiką ir tik pateikus prašymą, todėl negali pateikti teismui tam tikrų dokumentų iš karto. Kadangi teismas atmetė ieškinį dėl įrodymų trūkumo, kreipėsi į pradinį kreditorių dėl papildomos informacijos pateikimo, o gavus tą informaciją, kreipėsi į teismą pakartotinai, pašalino trūkumus ir pridėjo papildomus įrodymus. Pateikdama ieškinį iš naujo, nežinojo, jog ieškinys bus pripažintus kaip tapatus, t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Mano, jog tokiu būdu kreditoriui yra užkertamas kelias ir atimama teisė susigrąžinti susidariusias skolas. Taip pat teigia, jog teismo paskirta bauda yra per didelė ir neadekvati, kadangi ieškovės veiksmai nebuvo tyčiniai. Šiuos apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai.

CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Sutiktina su apeliantės argumentu, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Apeliantės nuomone, tai, kad ji turėjo reikalavimo teisę į atsakovę, patvirtina, jog ji nesiekė nepagrįsto pelno, neveikė nepagrįstai, nesąžiningai ir nenorėjo piktnaudžiauti teise, kas reiškia, jog apeliantės elgesys neatitinka požymių, kurie būdingi piktnaudžiavimu teise.

Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, piktnaudžiavimo teise sąvoka, įtvirtinta CPK 95 straipsnyje ir jos sudedamieji subjektyvieji ir objektyvieji kriterijai, nėra pakankamai išplėtoti, todėl konstatuojant piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kiekvienu atveju, teismas sprendžia individualiai tik įvertinęs proceso šalies elgesį iš aplinkybių visumos. Faktas, kad piktnaudžiavimas teise visada yra susijęs su realiu atitinkamos subjektinės teisės įgyvendinimu. Tai reiškia, kad piktnaudžiauti teise gali tik tas asmuo, kuris turi procesinę teisę. Negali piktnaudžiauti teise tas asmuo, kuris neturi jokios subjektinės teisės arba peržengia jos ribas. Pastaruoju atveju asmuo veikia apskritai neturėdamas teisės taip veikti, o ne piktnaudžiauja ja. Tai tiesiog veikimas neturint tam teisės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent nagrinėjamu atveju, apeliantė procesinę teisę turėjo, atstovaujama profesionalių teisininkų, pirmą kartą - 2016-03-14 (civilinė byla Nr. e2-1362-721/2016), pagrįstai ja pasinaudojo, tačiau, dėl savo pačio kaltės (neapdairumo, neatsakingumo naudojantis procesine teise), negavusi norimo rezultato, nepagrįstai ja naudojosi ne tik pateikdama ieškinį tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko tai pačiai šaliai antrą kartą po trijų mėnesių (įvardijusi tai kaip trūkumų šalinimu) 2016-07-08 (civilinė byla Nr. e2-3101-215/2016), bet ir praėjus daugiau kaip metams laiko, ir trečią kartą 2017-09-01 (civilinė byla Nr. e2-3384-832/2017). Taigi atmestinas apeliantės argumentas, kad jos elgesys neatitinka požymių, kurie yra būdingi piktnaudžiavimu teise. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog ieškovė, būdama aktyvi civilinių aktyvi civilinių teisinių santykių dalyvė (Liteko duomenimis vien 2017 metais registruota virš 6000 bylų), pirmuoju ieškiniu nepateikė visų įrodymų, kas lėmė tai, kad ieškinys buvo atmestas ir tolimesni tapataus ieškinio, dėl to paties dalyko, tos pačios skolos sumos, ir tam pačiam asmeniui, pareiškimai laikytini nesąžiningi ir toks pačios ieškovės elgesys pagrįstai traktuotinas kaip piktnaudžiavimas teise.

Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sąlygos, kaip nurodo atskirajame skunde apeliantė, yra ne tik šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog piktnaudžiavimu gali būti pripažįstami ir kitokie atvejai. Kaip antai, gali būti atvejų, kai piktnaudžiavimu kėsinamasi tik į viešąjį visos visuomenės suinteresuotumą efektyviu teisingumo sistemos veikimu. Kasacinio teismo praktikoje piktnaudžiavimu pripažįstami ir tokie atvejai, kai veiksmas ne tik sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai proceso šalies veiksmai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti nepateisinamu teismo ir šalių laiko bei materialinių resursų eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus ieškinius, prašymus ir kitus procesinius dokumentus (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, t. y. ieškovė 2 kartus nesąžiningai ir nepagrįstai pareiškė ieškinį. Tokie ieškovės veiksmai lėmė ne tik civilinių bylų iškėlimą, nepagrįsto galimo ieškinio tenkinimo ir vėlesnio skolos išieškojimo vykdymo, kas lemtų turtinę žalą atsakovei, bet ir teismo laiko bei materialinių resursų eikvojimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.