Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-11-28 · Civilinė byla Nr. e2A-8-601/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-28
Bylos Nr.
e2A-8-601/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04022-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-8-601/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04022-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S)
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės 233-osios gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2136-752/2022 pagal ieškovės 151-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovei 233-ajai gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijai dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys – Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 151-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės 233-osios gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos veiksmus - trukdymą daikto savininkams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu - automobilių parkavimo aikštele, žymėjimas plane: 1G0b, 1410,50 kv. m. ploto, esančia Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), - neteisėtais; įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, nugriaunant be statybos leidimo pastatytus statinius ir perduodant daiktą naudotis teisėtiems savininkams. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, įsteigta pastatų – garažų, esančių Kauno m. sav., Kauno m. (duomenys neskelbtini), savininkų ir atstovauja jų interesus, įgyvendina bendrijos narių teises ir pareigas, kylančias iš nariams priklausančio nekilnojamojo turto - pastato (garažo) valdymo, naudojimo (eksploatavimo) ir priežiūros. Daiktas, į kurį daiktinių teisių pažeidimą prašo pašalinti ieškovė, yra pastatas – garažas, esantis Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1410,50 kv. m., žymėjimas plane 1G0b. Atsakovė yra 233-oji gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija, kuri atstovauja Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų gyventojus (bendrijos narius). Atsakovė be ieškovės sutikimo, neturėdamas jokio kito teisinio pagrindo, užėmė aukščiau aprašyto ieškovei priklausančio daikto dalį – automobilių parkavimo aikštelę, esančią ant pastato (garažo) stogo, ją aptvėrė tvora, be statybos leidimo pastatė pastatą – sargo būdelę ir fiziškai trukdo daikto savininkams, kuriuos atstovauja ieškovė, patekti bei naudotis užimtąja daikto dalimi. Ieškovė, gindama savo daiktinės teisės, teikia teismui negatorinį ieškinį.

3. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodo, kad ji teisėtai įrengė ir teisėtai bei pagrįstai valdo automobilių parkavimo aikštelę nuosavybės teise daugiau nei 30 metų, todėl ieškovės nurodyti tariami atsakovės neteisėti veiksmai yra neįrodyti, nepagrįsti bei atmestini.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pilnai:

4.1. Pripažino atsakovės 233-osios Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos, įmonės kodas 135340259, veiksmus - trukdymą daikto savininkams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu: automobilių parkavimo aikštele, žymėjimas plane: 1G0b, 1410,50 kv. m. ploto, esančia Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), neteisėtais;

4.2. įpareigojo atsakovę 233-ąja Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendriją, įmonės kodas 135340259, per 2 (du) mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, pašalinti iš ginčo aikštelės atsakovės pastatytą sargo namelį ir nugriaunant aikštelę juosiančią apsauginę tvorą ir perduodant daiktą naudotis teisėtiems savininkams, atstovaujamiems ieškovės 151-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, įmonės kodas 135344656;

4.3. priteisė iš atsakovės 233-osios Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos, įmonės kodas 135340259, 1 785 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės 151-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, kodas 135344656, naudai.

Šalies argumentai

5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl minėtos automobilių saugojimo aikštelės, esančios ant pastato – garažo, kurio bendro naudojimo objektus valdo ieškovė, stogo, adresu Kauno m., (duomenys neskelbtini). Ieškovė negatoriniu ieškiniu prašo apginti jos atstovaujamų nekilnojamojo turto savininkų daiktinę valdymo teisę, teigdama, kad ją savo neteisėtais veiksmais pažeidė asmenys, atstovaujami atsakovės - 233-iosios Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos.

6. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.98 straipsnis suteikia teisę savininkui reikalauti, kad būtų pašalinti bet kurie jo teisės pažeidimai, nors ir nesusiję su valdymo netekimu. Į šio straipsnio apibrėžtį patenka bet koks trukdymas normaliai naudotis turtu, taip pat ir fizinis trukdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Negatoriniam ieškiniui pareikšti privalomos šios sąlygos: (a) yra pažeidžiamos daikto savininkų teisės, (b) pažeidimas tęsiasi ir kreipimosi į teismą momentu, (c) pažeidimas nėra susijęs su sutartinėmis prievolėmis tarp ginčo šalių. Remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovas negatoriniame ieškinyje neprivalo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Priešingai, atsakovas privalo įrodyti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016 ir kt.). Negatorinį ieškinį pareiškęs ieškovas privalo įrodyti, kad (1) jis yra daikto savininkas, (2) kad jo teisės yra pažeidžiamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019 išaiškino, kad bendrija, kaip butų ir kitų patalpų savininkus atstovaujantis subjektas turi įgaliojimus reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti, įskaitant reikšti negatorinį ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendė, kad ieškovė įrodė, jog yra ginčo objekto, kuriuo naudojasi atsakovė, t. y. virš požeminio garažo esančios automobilių stovėjimo aikštelės, savininkė, todėl ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti 2022-02-28 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2136-752/2022, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie šios civilinės bylos sekančius dokumentus: 1) 12 butų gyvenamojo namo (duomenys neskeltini) Kaune (duomenys neskelbtini) g. Komplekso topo nuotrauką; 2) 1987 m. Lietuvos TSR Valstybinio Statybos reikalų komiteto Miesto statybos projektavimo instituto Kauno filialo parengto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Kaune) darbo projekto bendrojo aiškinamojo rašto dalies Kauno miesto liaudies tarybos vykdomojo komiteto projektų ekspertizės komisijos išvadą ir žemės sklypo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. pirmosios instancijos teismas nagrinėjęs netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimą, negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, kas sąlygojo neteisėto ir neteisingo 2022-02-28 sprendimo priėmimą;

8.2. pirmos instancijos teismas nepagrįstai spręsdamas, kad ginčo aikštelė pripažintina ieškovės nuosavybe, nes neva yra požeminių garažų statinio dalis, netinkamai taikė ir aiškino LR CK 4.47 str. nuostatas faktinių aplinkybių kontekste bei pažeidė LR CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, ko pasėkoje buvo neatskleista bylos esmė. Ieškovė šioje byloje nurodydama, kad ji neva yra aikštelės savininkė ir reikšdama negatorinį ieškinį, privalėjo įrodyti, kad ji pastatė aikštelę ir/ar finansavo jos statybą, bei, jog statyba buvo vykdyta teisėtai, tačiau tokių įrodymų nepateikė;

8.3. ginčo aikštelė yra pastatyta ir įrengta už atsakovės lėšas ir ja 30 metų naudojasi tik atsakovė, todėl teismo sprendimo išvados dėl nuosavybės pripažinimo ieškovei, nesant tokio reikalavimo yra nepagrįstos ir neteisingos. Ieškovė ne tik, kad nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisėtą aikštelės įsigijimą nuosavybės teise, bet nebuvo ir pareiškusi reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisių į aikštelę, dėl ko atsakovės įsitikinimu, teismas negalėjo spręsti nuosavybės klausimo, nesant pareikštiems tokiems ieškinio reikalavimams. Todėl negatorinis ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir teismo turėjo būti atmestas, nes į bylą nėra pateikta nei VĮ Registrų centro pažymos apie ieškovei įregistruotas nuosavybės teises į ginčo pastatą, nei jokių kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų;

Žemesnės instancijos teismas

8.4. pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatydamas, jog yra pagrindas įpareigoti atsakovę pašalinti iš ginčo aikštelės atsakovės pastatytą sargo namelį, nugriauti aikštelę juosiančią apsauginę tvorą ir perduoti daiktą naudotis ieškovei, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl LR CK 4.98 str. aiškinimo ir taikymo. Kadangi ieškovė nėra ginčo aikštelės savininkė, negali būti pažeidžiamos jos teisės naudotis daiktu, t. y. ieškovė tokios teisės neturi. Todėl šioje byloje nesant įrodytai ieškovės nuosavybės teisei į ginčo aikštelę, negatorinis ieškinys negalėjo būti tenkintinas, o pirmos instancijos teismas sprendimu tenkindamas ieškovės ieškinį, netinkamai taikė LR CK 4.98 str. aukščiu nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovo 233-iosios Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad ieškovei priklauso automobilių parkavimo aikštelė virš garažų;

9.2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad automobilių stovėjimo aikštelė, esanti ant pastato-garažo stogo yra garažų pastato dalis. Nuosavybės teisę pagrindžiantys dokumentai į atskiras statinio konstrukcijos dalis nėra išduodami. Teisę į statinio stogo konstrukciją, remiantis galiojančiais teisės aktais, pagrindžia kiekvieno savininko teisė į pastate esančias patalpas (pvz., daugiabučiame gyvenamajame name – nuosavybės teisė į atskirą patalpą-butą, nagrinėjamu atveju – nuosavybės teisė į atskirą patalpą-garažą (boksą)).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas tenkinamas.

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantė (atsakovė) su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti prie bylos: 1) 12 butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Kaune (duomenys neskelbtini) g. Komplekso topo nuotrauką; 2) 1987 m. Lietuvos TSR Valstybinio Statybos reikalų komiteto Miesto statybos projektavimo instituto Kauno filialo parengto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Kaune) darbo projekto bendrojo aiškinamojo rašto dalies Kauno miesto liaudies tarybos vykdomojo komiteto projektų ekspertizės komisijos išvadą ir žemės sklypo. Nurodo, kad jų prijungimo būtinybė iškilo vėliau, teismui netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto teikiamus įrodymus, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, apelianto teikiami įrodymai (esant Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimui, kuriuo išspręstas nuosavybės teisės į ginčo objektą klausimas) nėra reikšmingi sprendžiant ginčą.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

16. Nustatyta, kad ieškovė - 151-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, kuri įgyvendina bendrijos narių teises ir pareigas, kylančias iš nariams priklausančio nekilnojamojo turto - pastato (garažo) valdymo, naudojimo (eksploatavimo) ir priežiūros. Bendrijos nariams nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – garažų boksai, esantys pastate – garaže, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1410,50 kv. m., žymėjimas plane 1G0b, esančiame Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė į minėtą pastatą – garažą neįregistruota, tačiau įregistruotas juridinis faktas, kad nustatytas minėto pastato bendro naudojimo objektų valdymas - įsteigta 151-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.

17. Atsakovė - 233-ioji Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija, kuri atstovauja pastato – gyvenamojo namo, esančio Kauno m. (duomenys neskelbtini), gyventojų (bendrijos narių) interesus, kylančius iš daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų valdymo.

18. Ant pastato - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m., (duomenys neskelbtini), stogo yra įrengta automobilių parkavimo aikštelė, aptverta tvora, pastatyta sargo būdele (toliau -aikštelė). Šia aikštele naudojasi atsakovė (tiksliau bendrijos gyventojai – butų savininkai). Ieškovė, manydama, kad aikštelė priklauso jai (tiksliau garažų savininkams), pateikė negatorinį ieškinį (ieškovė siekia, jog nebūtų trukdoma jai naudotis aikštele).

Dėl bylos esmės

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovė įrodė, jog yra ginčo objekto (aikštelės), kuriuo naudojasi atsakovė, savininkė.

20. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo kvestionuoja priimto teismo sprendimo motyvus ir nurodo, kad ji, o ne ieškovė yra aikštelės savininkė.

21. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015, 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023).

22. Bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023).

23. Taigi, nagrinėjamu atveju tam, kad būtų galimybė svarstyti ieškinio pagrįstumą pirmiausia ieškovė turėjo įrodyti, jog ji yra aikštelės savininkė.

24. Nors pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos (nesant nuosavybes teises patvirtinančių dokumentų) sprendė, kad ieškovė laikytina aikštelės savininke, tačiau šiuo metu byloje esantys įrodymai: 1) Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimas, kuriuo pripažintos 233-ajai Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijai nuosavybės teises į 1 370 kv. m. automobilių stovėjimo aikštelę, tvoras T1, T2 ir vartus V1, V2, esančius adresu Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini) g., pažymėtus UAB „Topolinija“ parengtoje 2019 m. gegužės 6 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje indeksu „A“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) VĮ Registrų centro išrašas, kuriame aikštelės savininke nurodyta apeliantė, - neabejotinai patvirtina, jog aikštelės savininkė yra būtent atsakovė, o ne ieškovė.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog aikštelės savininkė yra apeliantė, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės kaip savininkės teisių pažeidimo ir taikyti CK 4.98 straipsnyje numatytą savininko teisių gynimo būdą bei tenkinti ieškinį.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Ieškinį atmetus, apeliantei (atsakovei) iš ieškovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

28. Atsakovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 430 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo ataskaita Nr. 87/2021, mokėjimo pavedimai), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

29. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 088 Eur (88 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur išlaidos už suteiktas advokato padėjėjos teisines paslaugas) bylinėjimosi išlaidų.

30. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023).

31. Tokiu būdu atsakovės prašymas (priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas), atmestinas, nes, kaip minėta, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį.

32. Taigi, apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 518 Eur (1430 Eur + 88 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei 233-osios Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijai, įmonės kodas 135340259, iš ieškovės 151-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, įmonės kodas 135344656, 1 518 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė