Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08412-2018-9

2019 m. kovo 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. S. ir A. S. bei nukentėjusiosios E. D. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-01-22 įvykdytos veikos) 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda; pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-04-23 įvykdytos veikos) 56 MGL (2800 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiu iš dalies tenkintas civilinis ieškinys ir nukentėjusiajai E. D. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš nuteistųjų G. S. ir A. S. ir 1000 Eur neturtinės žalos iš nuteistosios G. S.. Nuosprendžiu iš nuteistųjų taip pat priteistas dalies – 500 Eur – nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. G. S. nuteista už tai, kad šmeižė žmogų per visuomenės informavimo priemones: ji, veikdama bendrininkų grupe su A. S., 2018 m. sausio 22 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, paskleidė E. D. ir V. D. šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją per visuomenės informavimo priemonę, t. y. G. S. paprašius, o A. S., internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), pasivadinusiam ,,B. B.“ vardu, patalpinus tekstą: „Laba diena, biski ne į tema, bet gal si mano posta uzmatys reikiami zmones, kurie sia situacija gali sutvarkyti...(duomenys neskelbtini) mokyklos vireja E. D. nuolatos vagia maista ir atliekas kiekviena diena daugeli metu. Ar niekas to nepastebi ar nenori? Juk galetu atiduoti sunkiai besivercianciom seimom maisto pertekliu, ar tiem socialiai remtiniems vaikams, o dar nuo ju vagia...E. D. ir jos seima neturi ne trupucio gedos tai darydama, nes ir jos vyras, V. D. ta pati daro pasikeisdami. Zinau viena, kad pats geriausias ginklas pries tokius zmones ir ju darbus yra viesinimas“ su pridėta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. D., nuotrauka, bendrais veiksmais per visuomenės informavimo priemonę paskleidė E. D. ir V. D. šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kad E. D. ir V. D. daro vagystes, t. y. veikas, už kurias numatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

1.2. G. S. taip pat nuteista už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę apšmeižė nukentėjusiąją E. D.: 2018 m. balandžio 23 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.30 val., per visuomenės informavimo priemonę – televizijos (duomenys neskelbtini) rodytą laidą (duomenys neskelbtini) paskleidė apie nukentėjusiąją E. D. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, pasakydama, kad nukentėjusioji E. D. 20 metų vogė iš vaikų mokykloje ir kad ją dėl šios priežasties išmetė iš darbo.

2. A. S. nuteistas už tai, kad šmeižė žmogų per visuomenės informavimo priemones: jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. S., 2018 m. sausio 22 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, paskleidė E. D. ir V. D. šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją per visuomenės informavimo priemonę, t. y. G. S. paprašius, o A. S., internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), pasivadinusiam ,,B. B.“ vardu, patalpinus tekstą: „Laba diena, biski ne į tema, bet gal si mano posta uzmatys reikiami zmones, kurie sia situacija gali sutvarkyti... (duomenys neskelbtini) mokyklos vireja E. D. nuolatos vagia maista ir atliekas kiekviena diena daugeli metu. Ar niekas to nepastebi ar nenori? Juk galetu atiduoti sunkiai besivercianciom seimom maisto pertekliu, ar tiem socialiai remtiniems vaikams, o dar nuo ju vagia...E. D. ir jos seima neturi ne trupucio gedos tai darydama, nes ir jos vyras, V. D. ta pati daro pasikeisdami. Zinau viena, kad pats geriausias ginklas pries tokius zmones ir ju darbus yra viesinimas“ su pridėta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. D., nuotrauka, bendrais veiksmais per visuomenės informavimo priemonę paskleidė E. D. ir V. D. šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kad E. D. ir V. D. daro vagystes, t. y. veikas, už kurias numatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

5. Atsiliepimų į apeliacinius nuteistųjų G. S. ir A. S. bei nukentėjusiosios E. D. apeliacinius skundus nėra gauta.

6. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė jos apeliacinį skundą patenkinti ir nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliaciniai skundai atmestini.

9. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius G. S. ir A. S., nukentėjusiuosius E. D. ir V. D., liudytojas V. D. ir J. L., paskelbė išvardydamas dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teismas tyrė bei analizavo tiek G. S. ir A. S. teisinančius, tiek ir juos kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų, tarp jų ir kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia G. S. ir A. S. kaltę, taip pat aptarė jų gynybos versijas ir byloje nagrinėjamų įvykių faktinių aplinkybių ir motyvuotai jas atmetė.

12. Apeliaciniame skunde nuteistieji G. S. ir A. S. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė tik dalį įrodymų, susijusių su 2018-04-23 įvykiu, kadangi teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai neištyrė, t. y. neperžiūrėjo televizijos kanalo (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo. Iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog iš tiesų pirmosios instancijos teismas minėto įrašo neperžiūrėjo, kadangi to nepageidavo teismo posėdžio dalyviai (b. l. 73-75, t. 2), tačiau pažymėtina, jog teismas šį įrodymą ištyrė, kadangi susipažino su jo turiniu vaizdo įrašo 2018-05-17 apžiūros protokole (b. l. 32-35, t. 1). Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą ir teismo posėdžio metu minėtą įrašą peržiūrėjo (b. l. 192-193, t. 2).

13. Apeliaciniame G. S. ir A. S. skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, paneigdamas G. S. parodymus policijos pareigūnų 2018-02-22 darytais vaizdo įrašais jos namuose ir šiuos įrašus laikydamas įrodymais, pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintą įrodymų leistinumo reikalavimą, kurio vienas iš esminių elementų yra duomenų surinkimo teisėtumas. Apeliantų manymu, teismas, vertindamas šiuos policijos pareigūnų slapta darytus 2018-02-22 vaizdo įrašus, nesigilino į tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-08412-18 jau buvo pradėtas 2018-02-19, todėl policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai G. S. namuose buvo neleistini, nes tokio procesinio veiksmo BPK apskritai nenumato. Pažymi, jog teismas, vertindamas šiuos duomenis, nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 96-4537) galiojanti suvestinė redakcija) 35 punktu, kuriame skelbiama, kad asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Šiam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiškinti savo veiksmus. Jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įrašymo aparatūra, asmenį reikia apie tai įspėti. Pažymi, kad G. S. kaip įtariamoji pirmą kartą buvo apklausta tik 2018-03-29, todėl policijos pareigūnų slaptas G. S. namuose garso ir vaizdo įrašo darymas atliekant ikiteisminį tyrimą yra neteisėtas, kadangi ji nebuvo apie tai įspėta. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iš tiesų nurodė, kad G. S. tvirtinimą, jog ji televizijos nekvietė ir paviešinti informacijos apie nukentėjusiąją per televiziją nenorėjo, paneigia jos pačios elgesys filmuojant (duomenys neskelbtini) laidą bei dar gerokai prieš filmavimą darytas policijos pareigūnų vaizdo įrašas prie 2018-02-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kuriame G. S. patvirtina, kad kreipsis į televiziją ir paviešins faktus, kad 20 metų D. vagia (b. l. 95, t. 2). Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 9.3 punkte nurodyta, kad teisės pažeidimams išaiškinti, įrodymams rinkti, atsižvelgiant į tarnybos užduotyje ar sektoriaus informaciniame biuletenyje numatytas vykdyti priemones, policijos patruliai aprūpinami garso, vaizdo fiksavimo, priartinimo, matavimo prietaisais (ruletėmis, alkoholio kiekio matuokliais, dujų analizatoriais, greičio, stiklo skaidrumo matuokliais) ir kitomis priemonėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrėja S. Z. atvyko į G. S. namus paimti vaizdo stebėjimo įrenginį ir surašė reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (b. l. 93-96, t. 1). Protokole nurodyta, kad naudojamos techninės priemonės Transced Nr. 0111. G. S. su protokolu supažindinta, jį pasirašė, todėl teigti, kad šis procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus nėra jokio pagrindo.

Dėl G. S. ir A. S. kaltės (veikimo tiesiogine tyčia)

14. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-564489/2015). Pažymėtina, jog subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 30/2014).

15. Taigi, šmeižimas padaromas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015). Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip šis asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai – nustatomi ir aiškinantis bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas ir pan. Apeliantai skunde nurodo, jog informaciją apie E. D. ir jos vyro V. D. vykdomas vagystes išplatino (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle ir per (duomenys neskelbtini) televizijos kanalo laidą (duomenys neskelbtini) sąžiningai klysdami, t. y. būdami įsitikinę, jog vagystės tikrai buvo, bei kad neturėjo tikslo minėtų asmenų pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą jais, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek G. S., tiek A. S. veikė tiesiogine tyčia, nes tiek A. S. patalpinta žinutė (duomenys neskelbtini) su fotonuotrauka socialiniame tinkle, tiek A. S. teiginiai televizijos laidos metu nebuvo spontaniški, nuteistieji prieš paskleisdami informaciją, jų pačių paaiškinimais, tarėsi tarpusavyje, A. S. teigimu, prieš tai ji ne kartą kreipėsi į policiją bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, tačiau, šioms institucijoms niekaip nereaguojant, abu nusprendė patalpinti žinutę socialiniame tinkle (b. l. 67-72, t. 2), o Valstybinei maisto veterinarijos tarnybai atlikus neplaninį patikrinimą ir atsiuntus G. S. raštą apie šio patikrinimo rezultatus, G. S. televizijos laidos filmavimo metu informaciją apie vagystes dar kartą patvirtino (b. l. 69-72). Taigi, apeliantai per visuomenės informavimo priemones (internetą ir televiziją) paskleidė informaciją, sudarančią šmeižimo turinį. Be to, apeliantų G. S. ir A. S. argumentai, kad jie buvo įsitikinę skleidžiamos žinios tikrumu, kurį nulėmė jau anksčiau minėtas (duomenys neskelbtini) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-02-02 raštas Nr. 63S(63.5)-90, taip pat nėra įtikinamas, nes minėtame rašte nurodyti neplaninio patikrinimo, atlikto (duomenys neskelbtini) mokyklos valgykloje, metu nustatyti pažeidimai nėra susiję su neteisėtomis veikomis, todėl niekaip nepatvirtina apeliantų paskleistos informacijos apie D. atliekamas vagystes. Iš (duomenys neskelbtini) televizijos kanalo laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo, peržiūrėto apeliacinės instancijos teismo posėdyje, matyti ir girdėti, kaip žurnalistė, perskaičiusi G. S. parodytą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštą, pasako G. S., kad šitas raštas nėra apie vagystę ir vagystės neįrodo, tačiau nuteistoji į žurnalistės pastabą nereaguoja ir savo nuomonės nekeičia.

16. Apeliaciniame skunde G. S. ir A. S. tvirtina, jog jų atlikti veiksmai – informacijos apie nukentėjusiųjų D. atliekamas vagystes – nėra tiek pavojingi ir pažeidžiantys nukentėjusiųjų teisėtus interesus, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Apeliantų manymu, nukentėjusieji savo pažeistus interesus galėtų ginti ir kitomis priemonėmis, tačiau pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Minėta, kad šmeižimo nusikaltimo objektyviuosius požymius sudaro paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi, civilinis deliktas asmens garbės ir orumo pažeidimas ir nusikaltimas šmeižimas negali būti sutapatinami. Civilinė teisė nustato deliktinę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju baudžiamoji byla buvo pradėta ir išnagrinėta ne dėl garbę ir orumą žeminančių paskleistų duomenų paneigimo, tačiau dėl asmenų, kurie viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu pažemino bei pakirto pasitikėjimą nukentėjusiaisiais, nubaudimo. Pažymėtina, jog G. S. ir A. S. padarytos veikos laikytinos pavojingomis, kadangi šmeižikiški teiginiai buvo išplatinti internetu socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) bei išsakyti per televizijos laidą, todėl informacija buvo paskleista plačiam asmenų ratui. Po paskleistos informacijos E. D. asmeniškai ir visa jos šeima pajautė pažeminimą ir paniekinimą, paskleista informacija neabejotinai buvo pakenkta E. D. reputacijai, bei pakirstas asmenų pasitikėjimas ja. Po šios informacijos paskleidimo nukentėjusioji jautėsi nesmagiai, pradėjo šalintis žmonių, vengė su jais bendrauti, šie išgyvenimai stipriai neigiamai paveikė ir jos sveikatą, gydėsi ligoninėje, pirko ir vartojo medikamentus. Todėl darytina išvada, kad nuteistųjų G. S. ir A. S. tiesiogine tyčia padarytos nusikalstamos veikos sukėlė realius padarinius.

17. Apeliaciniame skunde nurodyta ir daugiau argumentų, kuriais yra grindžiamas skundžiamo nuosprendžio neteisėtumas ir nepagrįstumas, tvirtinant, jog abu nuteistieji G. S. ir A. S. sąžiningai klydo dėl savo viešų pareiškimų turinio būtent dėl pačių nukentėjusiųjų E. D. ir V. D. veiksmų (indų, kibirų ir dėžių vežiojimo automobilyje, jų nešiojimo į ūkinius pastatus ir namus, atsiskaitymo už darbus maisto produktais), tačiau vertinant šiuos skundo argumentus dar kartą pastebėtina, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriam esant būtų galimą spręsti, jog nuteistieji galėjo turėti kokių nors pagrįstų įtarimų dėl nukentėjusiųjų galimai atliktų kokių nors neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties apeliaciniame skunde nurodytos minėtos aplinkybės, sprendžiant, ar per visuomenės informavimo priemones – internetą ir televiziją – paskleista informacija apie nukentėjusiuosius D. yra šmeižikiško pobūdžio, teisinės reikšmės neturi, todėl dėl šių argumentų plačiau nepasisakytina. Be to, ir teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas apeliacinės instancijos teismui išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo teiginį. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-279/2010, 2K-116/2014, 2K-129/2014).

Dėl veikimo bendrininkų grupe

18. Nukentėjusieji apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje jiems inkriminuotu bendrininkų grupės požymiu, mano, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl bendrininkavimo formos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nuteistieji G. S. ir A. S. 2018-01-22 nusikalstamą veiką, padarė veikdami bendrininkų grupe. Pažymėtina, jog pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė gali būti inkriminuota tik tada, kai yra neabejotinai nustatyta, kad bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitarė nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pažymėtina, jog iš nuteistosios G. S. ir A. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog prieš nusikalstamos veikos padarymą jie tarpusavyje ne kartą kalbėjosi apie kaimynus D., apie jų, pasak G. S., vykdomą ,,maisto grobstymą ir vagiliavimą“, G. S. siuntė fotonuotrauką sūnui A. S., kurioje buvo nufotografavusi ,,eilinį kartą iš E. D. darbovietės grįžusią kibirų prikrautą D. mašiną“, sūnus jai sakė, kad turi filmuotą medžiagą apie tai, kaip ,,D. tiekia maisto atliekas L.“, o po to G. S. pasiūlė A. S. paviešinti šią informaciją internete ir A. S. 2018 m. sausio 22 d. patalpino žinutę su E. D. automobilio fotonuotrauka socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) keliose grupėse (duomenys neskelbtini) (b. l. 67-72, t. 2). Iš paminėtų duomenų matyti, jog abu nuteistieji yra padarytos nusikalstamos veikos vykdytojai, kadangi tiek G. S. veiksmai – fotonuotraukos su nukentėjusiosios E. D. automobilio fotonuotrauka siuntimas sūnui A. S. ir pasiūlymas paviešinti informaciją internete, tiek A. S. veiksmai – minėtos fotonuotraukos ir žinutės su šmeižiančia D. informacija įkėlimas į socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) grupes, yra reikšmingi, vienas kitą papildantys, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino G. S. ir A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, paskleidžiant E. D. ir V. D. šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją per visuomenės informavimo priemonę, paviešinant duomenis internetinėje svetainėje „Facebook“, įvykdė veikdami bendrininkų grupe.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje vadovavosi iš dalies pačių nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais ir juose užfiksuota informacija. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. S. ir A. S. kaltės padarius BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Esant neginčijamai įrodytai nuteistųjų kaltei, naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

20. Apeliaciniu skundu nuteistieji G. S. ir A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos atlyginimu, mano, jog jis yra nepagrįstai per didelis, o nukentėjusioji E. D. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jai pirmosios instancijos teismo priteista neturtine žala, tvirtindama, jog teismas turėjo visa apimtimi tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti jos prašomą neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistųjų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusioji E. D. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš G. S. ir A. S. solidariai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 29, t. 2), vėliau pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš G. S. ir A. S. solidariai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o iš G. S. dar 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 38–39, t. 1). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš G. S. ir A. S. solidariai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o iš G. S. dar 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, jog mažina priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, kadangi nukentėjusioji nepateikė teismui jokių jos sveikatos pablogėjimą patvirtinančių duomenų.

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

22. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusiajai E. D. nuteistųjų G. S. ir A. S. neteisėtais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, tačiau nukentėjusiosios patirti išgyvenimai ir nepatogumai, susiję su šmeižtu, nelaikytini ypatingai dideliais, kadangi nukentėjusioji nors ir nurodė, kad dėl šių tikrovės neatitinkančių ir ją bei jos šeimą šmeižiančių žinių paskleidimo pablogėjo jos sveikata, kad ji gulėjo ligoninėje ir iki šiol vartoja vaistus, tačiau tai patvirtinančių duomenų iš gydymo įstaigos ji nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos išvadai ir priduria, jog byloje nėra nustatyta, jog dėl nusikaltimų padarymo nukentėjusiosios patirti neigiami išgyvenimai kaip nors paveikė jos darbo ar socialinius santykius, paliko negrįžtamų pasekmių jos psichinei sveikatai. Atsižvelgęs į visus anksčiau paminėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nukentėjusiosios E. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistųjų G. S. ir A. S. solidariai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir iš G. S. dar 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiajai E. D. iš nuteistųjų G. S. ir A. S. solidariai priteistas 1000 Eur ir iš G. S. dar 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiosios E. D. ir nuteistųjų G. S. ir A. S. interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose. Todėl keisti nukentėjusiajai šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra nustatytas neperžengiant analogiško pobūdžio bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir dėl to keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl patirtų atstovavimo išlaidų

24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Vadovaudamasis BK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, turi įvertinti asmens turtinę padėtį ir, atsižvelgdamas į tai, gali išlaidų atlyginimo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji E. D. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nuteistųjų G. S. ir A. S. nukentėjusiosios patirtų 1500 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 38-39, t. 2), kurias pagrindžia byloje esantis 2018 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 62, t. 2), atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai bei į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, sumažino ir iš kaltinamųjų nukentėjusiajai priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį iki 500 Eur sumos. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė sumažinti iš nuteistųjų priteistinų nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo sumą, išsamiai ir aiškiai nurodė tokio sumažinimo motyvus, o apeliaciniame nukentėjusiosios E. D. skunde nurodomas argumentas, jog pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas gali priteisti visas nukentėjusiojo turėtas atstovavimo išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti, nepaisant civilinio ieškinio patenkintos dalies dydžio, nėra pakankamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl atstovavimo išlaidų priteisimo keitimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų G. S. ir A. S. bei nukentėjusiosios E. D. apeliacinius skundus atmesti.