- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-207-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24017-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- A. G., uždarosios akcinės bendrovės „Agroland“
- Atsakovas
- K. B.
- Trečiasis asmuo
- R. K., A. A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G., uždarosios akcinės bendrovės „Agroland“ ir atsakovo K. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2828-638/2015 pagal ieškovų A. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Agroland“ ieškinį atsakovui K. B., tretiesiems asmenims R. K., A. A. P., R. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo ieškovui A. G. 16 155,21 Eur nuostoliams atlyginti, priteisti iš atsakovo ieškovei UAB „Agroland“ 11 233,31 Eur nuostoliams atlyginti, priteisti ieškovams iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovui A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,6937 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 12,1313 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 4,35 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir 4,86 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 4,35 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 4,86 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė iki 2013 m. gruodžio 9 d. buvo ieškovė UAB „Agroland“, kurios direktorius yra ieškovas A. G. Žemės sklypai buvo įsigyti 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2013 m. gegužės 10 d., ieškovai buvo informuoti, kad įgyjami žemės sklypai yra neįkeisti, neišnuomoti, kitais būdais naudojimasis ir disponavimas šiais žemės sklypais nėra apsunkintas, todėl ieškovai pagrįstai laikė, kad pasėliai yra įgyjamų žemės sklypų priklausiniai. Ieškovai nusprendė žemės sklypus dirbti patys, todėl 2013 m. birželio 14 d. deklaravo visus žemės sklypus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, siekdami gauti išmokas už deklaruotus plotus ir derlių. Deklaravimo metu pastebėta, kad žemės sklypai jau yra deklaruoti. Ieškovas A. G. 2013 m. birželio 17 d. informavo atsakovą apie savo nuosavybės teisę ir dvigubą žemės sklypų deklaravimą, tačiau atsakovas nesutiko taikiai išspręsti ginčą. Atsakovas ieškovams priklausančius žemės sklypus deklaravo neteisėtai, savavališkai, neturėdamas tam leidimo nei iš buvusių, nei iš esamų žemės sklypų savininkų. Dėl dvigubo žemės sklypų deklaravimo Nacionalinė mokėjimo agentūra pritaikė ieškovams sankcijas: ieškovui A. G. buvo pritaikyta 1 785,79 Eur ilgalaikė sankcija, susidariusi pagal pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, ieškovei UAB „Agroland“ – 1 151,28 Eur ilgalaikė sankcija, susidariusi pagal pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Be to, dėl neteisingo dvigubo deklaravimo ieškovai negavo beveik visos pagrindinės išmokos už visus naudmenų plotus einamaisiais metais – ieškovas A. G. negavo 7 929,87 Eur, o UAB „Agroland“ – 4 097,04 Eur. Be to, atsakovas 2013 metais dar nuėmė ieškovų žemės sklypuose buvusį žieminių kvietrugių ir rapsų derlių. Dėl to ieškovas A. G. negavo 6 439,55 Eur pajamų, o ieškovė UAB „Agroland“ – 5 984,99 Eur pajamų. Šie nuostoliai priteistini iš atsakovo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas A. G. iš viso patyrė 16 155,21 Eur nuostolius, o ieškovė UAB „Agroland“ – 11 233,31 Eur nuostolius, kuriuos atsakovas privalo atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovui A. G. iš atsakovo 6 439,55 Eur negautas pajamas ir 200,5 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė ieškovei UAB „Agroland“ iš atsakovo 5 984,99 Eur negautas pajamas ir 270,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė trečiajam asmeniui R. K. iš atsakovo 487 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį.
Nustatė, kad ieškovas A. G., deklaruodamas jam asmeniškai ir UAB „Agroland“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nurodė, jog tuose plotuose yra juodasis pūdymas arba ganyklos, pievos, tačiau realiai ten buvo atsakovo pasėti javai (vienoje vietoje žieminiai kviečiai, kitoje – rapsai). Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 16 d. sprendimais Nr. 2313191 ir Nr. 2313200 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ieškovams buvo pritaikytos sankcijos, ieškovai šių sprendimų neskundė. Atsakovui Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. BR6-2315780 taip pat buvo pritaikytos sankcijos už neteisingą deklaravimą. Konstatavo, kad atsakovo veiksmai, kuriais jis pateikė paraiškas paramai už žemės ūkio veiklą gauti, buvo neteisėti, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog deklaruotus žemės plotus valdė teisėtai. Liudytojos L. B. parodymus, kad R. K. ji mokėjo 4 500 Lt už žemės nuomą, vertino kaip neteisingus, nes R. K. mokėjimo nepripažino, be to, liudytoja L. B. ir atsakovas negalėjo pasakyti, už kokį plotą, už kokį laikotarpį, kokia kaina skaičiuodami apmokėjo R. K., sprendė, kad sunkiai tikėtina, jog, būdami prityrę ūkininkai, mokėjo nemažą pinigų sumą nepaimdami atitinkamo pakvitavimo iš pinigų gavėjo. Neįtikimais laikė ir liudytoju apklausto J. V. parodymus, kad jis nuomojo žemės sklypą iš A. A. P. motinos, tačiau neturi sutarties, nes ją sudegino, o vėliau leido šiuo sklypu naudotis atsakovui. Padarė išvadą, kad papildomai atsakovo neteisėtus veiksmus įrodo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas pritaikyti sankcijas ir atsakovui, kurio atsakovas neskundė, sutikdamas su šiuo sprendimu. Pažymėjo, kad ir patys ieškovai atliko neteisėtus veiksmus, nes, nepaisydami taisyklės, jog paraiška paramai gauti gali būti teikiama esant dviem sąlygoms – teisėtas žemės sklypo valdymas ir atlikti žemės ūkio darbai, ieškovai deklaravo žemės ūkio veiklą, kurios realiai nevykdė, t. y. ieškovai neatitiko vienos iš dviejų paramos gavimo sąlygų. Konstatavo, kad ieškovų veiksmai, pateikiant deklaracijas, taip pat buvo neteisėti. Nustatęs, kad nėra ginčo, jog ieškovai patyrė žalą, negaudami paramos, sprendė, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos, kadangi atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų, t. y. nedeklaravus ginčo plotų, ieškovams būtų buvusi pritaikyta sankcija už tai, kad teikė paraišką paramai, faktiškai neatlikę žemės ūkio darbų, kuriuos deklaravo. Tuo vadovaudamasis sprendė, kad ieškinio dalis dėl pritaikytų sankcijų negautų pajamų negali būti patenkintas. Konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose atsakovas buvo pasėjęs žieminius kviečius ir rapsą, atsakovas neginčijo, kad šį derlių jis nusiėmė 2013 metų rudenį, negavęs ieškovo sutikimo. Vadovaudamasis CK 4.53 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad daikto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso daikto savininkui. Atmetė atsakovo argumentus, kad jo turėtos derliaus užauginimo ir nuėmimo sąnaudos turėtų būti įvertintos, sprendžiant klausimą dėl pajamų priteisimo žemės savininkui, nes atsakovas atliko žemės ūkio darbus ne jam priklausančiuose žemės sklypuose neturėdamas savininko sutikimo, todėl turi prisiimti savo neteisėtų veiksmų riziką ir negali tikėtis atlyginimo už neteisėtus veiksmus. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo nurodytos sąnaudos viršija gauto derliaus vertę, paskaičiuotą pagal statistinius rodiklius, todėl atsakovo skaičiavimus dėl sąnaudų vertino kaip nepatikimus, nes pagal atsakovo pateiktus skaičiavimus išeina, kad jam apskritai nebuvo jokios naudos užsiimti žemės ūkio veikla ieškovo žemės sklypuose.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliacinius skundus padavė ieškovai ir atsakovas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir visiškai patenkinti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįsta išvada, kad jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, t. y. nedeklaravęs ginčo plotų, ieškovams būtų buvusi pritaikyta sankcija už tai, jog teikė paraišką paramai, faktiškai neatlikę žemės ūkio darbų, kuriuos deklaravo. Ieškovams teisėtai įsigijus žemės sklypus, jiems priklauso ir žemės sklypuose augantys pasėliai. Jeigu atsakovas nebūtų deklaravęs ieškovams priklausančių žemės sklypų arba būtų pašalinęs dvigubą deklaravimą, Nacionalinė mokėjimo agentūra nebūtų pritaikiusi sankcijų ir ieškovai būtų gavę teisės aktuose numatytas išmokas.
2. Nepagrįstai spręsta, kad ieškovų veiksmai, pateikiant deklaracijas, taip pat buvo neteisėti. Ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, teisėtai deklaravo visus nuosavybės teise ar nuomos sutarties pagrindais valdomus naudmenų plotus, už kuriuos prašė paramos. Atsakovui nesutikus atsisakyti neteisėtai deklaruotų žemės plotų, ieškovai vadovaudamasi Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 40 punktu, informavo Nacionalinę mokėjimo agentūrą apie atsakovą, kuris neteisėtai deklaravo jų valdomus plotus, ir planavo, nuėmę derlių, pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai dokumentus, patvirtinančius žemės dirbimą. Ieškovams nepavyko nuimti derliaus ir pristatyti žemės dirbimo dokumentų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nes atsakovas neteisėtai nuėmė derlių. Taigi dėl atsakovo neteisėto žemės ūkio darbų atlikimo ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, ieškovams buvo užkirsta galimybė pateikti žemės dirbimo dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
3. Neteisinga, protingumo ir teisingumo kriterijų neatitinkanti išvada, kad patys ieškovai atliko neteisėtus veiksmus, nes, nepaisydami taisyklės, jog paraiška paramai gauti gali būti teikiama esant dviem sąlygoms – teisėtas sklypo valdymas ir atlikti žemės ūkio darbai, ieškovai deklaravo žemės ūkio veiklą, kurios realiai nevykdė, t. y. ieškovai neatitiko vienos iš dviejų paramos gavimo sąlygų. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių II skyriuje „Reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti“ yra pateikiami reikalavimai pareiškėjui ir jo deklaruojamiems plotams, tačiau šiame skyriuje nėra tiesioginio reikalavimo pateikti šių plotų dirbimo dokumentus. Tik nustačiusi deklaruoto ploto persidengimą, atsiranda pareiga pateikti persidengiančio ploto žemės dirbimo (žemės ūkio veiklą) įrodymo dokumentus ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais)). Tik todėl, kad atsakovas neteisėtai deklaravo ieškovams priklausančius žemės sklypus, iškilo klausimas dėl žemės nuosavybės dokumentų ir žemės dirbimo dokumentų pateikimo. Ieškovai negalėjo pateikti žemės dirbimo dokumentų, nes atsakovas slapčia nusiėmė derlių nuo ieškovams priklausančių žemės sklypų, o vasaros laikotarpiu nereikėjo atlikti jokių pasėlių darbų. Vadovaujantis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, ieškovai neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi jie įsigijo žemės sklypus su pasėliais ir, planuodami juos rudenį nuimti, turėjo teisę deklaruoti žemės sklypus paramai gauti.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nevertinti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose dirba ir pasėlius deklaruoja nuo 2004 metų. Iki ieškovams įsigyjant žemės sklypus, nė vienas iš trečiųjų asmenų nereiškė atsakovui priekaištų dėl naudojimosi jiems priklausančia nuosavybe. Pasiremta minėtų trečiųjų asmenų parodymais, kurie neatitinka rūpestingo savininko kriterijaus, o atmesti nuoseklių ir sąžiningų liudytojų L. B., J. V. parodymai, atsakovo paaiškinimai dėl naudojimosi žemės sklypais tretiesiems asmenims žinant ir jiems mokant nuomos mokestį.
2. Neatsižvelgta, kad atsakovas pasėlius ginčo sklypuose pasėjo dar iki juos įsigyjant ieškovams: žemės sklypas A. G. įsigytas 2012 m. gruodžio 19 d., o atsakovas žieminius kvietrugius pasėjo 2012 m. rugsėjo 6 d., žemės sklypas UAB „Agroland“ įsigytas 2013 m. gegužės 10 d., o atsakovas vasarinį rapsą pasėjo 2013 m. balandžio 28 d.
3. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovas neteisėtai atliko žemės ūkio darbus. Atsakovas tuo metu trečiajam asmeniui R. K. priklausančiame žemės sklype žodinio nuomos susitarimo pagrindu teisėtai ir jai žinant pasėjo pasėlius. R. K. 2012 metų pabaigoje įspėjus apie nesinaudojimą jai priklausančiu žemės sklypu 2013 metais, atsakovas jau buvo jame pasėjęs pasėlius. Ieškovas A. G. dėl to nereiškė pretenzijų. Atsakovas, pasėjęs pasėlius trečiajam asmeniui R. K. priklausančiame žemės sklype, atsiskaitė už naudojimąsi žemės sklypais, trečiajam asmeniui R. K. buvo žinoma apie pasėlius, todėl atsakovas teisėtai naudojosi žemės sklypu. Liudytojas J. V. patvirtino, kad trečiojo asmens A. A. P. žemės sklypas buvo visą laiką dirbamas, buvo atsiskaitoma su A. A. P. motina ir broliu, todėl teisėtai buvo pasėti pasėliai ir trečiajam asmeniui A. A. P. priklausančiame žemės sklype. Tretieji asmenys, perleidę žemės sklypus ieškovams, jų neinformavo apie atsakovo vykdomą teisėtą žemės ūkio veiklą. CK 6.564 straipsnio 3 dalyje yra numatyta nuomininko teisė nuimti derlių. Aplinkybė, kad šalys buvo sudariusios žodinę žemės naudojimo sutartį, neatleidžia nuomotojo nuo pareigos laikytis sutarties nutraukimo tvarkos.
4. Nepagrįstas argumentas, kad atsakovas turi prisiimti savo neteisėtų veiksmų riziką ir negali tikėtis atlyginimo už savo neteisėtus veiksmus. Visus veiksmus atsakovas atliko žinant ir suprantant apie juos ieškovams, kurie nereiškė pretenzijų dėl tokių veiksmų atlikimo. Ieškovai leido atsakovui prižiūrėti pasėlius, savo lėšomis nuimti derlių ir tik vėliau pradėjo reikšti pretenzijas. Atsakovas, žinodamas apie galimą ginčą, nebūtų patyręs papildomų išlaidų, susijusių su pasėlių priežiūra, derliaus nuėmimu ir sandėliavimu. Ieškovas A. G. teisme paaiškino, kad tik 2013 m. pavasarį sužinojo apie jam priklausančiuose žemės sklypuose pasėtus atsakovo pasėlius, todėl ieškovai pirkimo–pardavimo sutartimis neįgijo (neturėjo teisėto lūkesčio įgyti) žemės sklypuose pasėtų pasėlių. Aplinkybę, jog ieškovui nebuvo žinoma apie konkrečius pasėlius, rodo ir tai, kad ieškovai 2013 m. birželio 14 d. ginčo sklypuose deklaravo juodąjį pūdymą.
5. Nepagrįstai nurodyta, kad atsakovo skaičiavimai dėl sąnaudų vertintini kaip nepatikimi, nes pagal atsakovo pateiktus skaičiavimus išeina, kad jam apskritai nebuvo jokios naudos užsiimti žemės ūkio veikla ieškovo žemės sklypuose, kadangi atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog be Europos Sąjungos paramos žemės ūkio produkcijos sąnaudos neretai (o šiuo atveju taip ir buvo) viršija kainą, gaunamą už produkcijos realizavimą.
6. Neatsižvelgta, kad atsakovas siūlė ieškovui A. G. sumokėti už naudojimąsi jam priklausančiais žemės sklypais pagal rinkos kainas. Pretenzija ieškovai atsakovo taip pat prašė sumokėti ne negautas pajamas, o piniginę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypais.
7. Neteisingai aiškintos ir taikytos CK 4.53 straipsnio 2 dalies nuostatos, dėl to sudarytos sąlygos ieškovams nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, pažeistos CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatos. Taip, kaip jas aiškino teismas, CK 4.53 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti aiškinamos tik tuomet, kai pats savininkas imasi konkrečių veiksmų pajamoms gauti, nes savininkui nepasėjus, neprižiūrėjus pasėlių ir nenuėmus derliaus, jis net teoriškai neturėtų pagrįstų teisių į konkrečias pajamas. Be to, ieškovai negautas pajamas prašė priteisti ne CK 4.53 straipsnio pagrindu, o negautų pajamų, kaip nuostolių, kurių ieškovai neįrodė, nes nepateikė įrodymų, jog 2013 metais ruošėsi dirbti ginčo žemės sklypus, pagrindu (CK 6.249 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovai, įgydami žemės sklypus, nežinojo apie juose esamus pasėlius, su pardavėjais nesitarė dėl teisės į pasėlius perdavimo, todėl nepagrįsti yra ieškovų argumentai, jog, įsigydami sklypus, jie laikė, kad juos įsigyja su pasėliais. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad 2013 metais ruošėsi dirbti žemės sklypuose. Ieškovai deklaracijose iš pradžių nurodė juodąjį pūdymą, t. y. jie neketino auginti pasėlių ir vykdyti realią žemės ūkio veiklą. Ieškovai 2013 metais ginčo sklypuose nevykdė žemės ūkio veiklos, todėl negalėjo pretenduoti į tiesiogines išmokas (paramą). Ieškovas A. G. teismo posėdyje paliudijo, kad nėra ūkininkas. Apie žemės sklypuose atsakovo pasėtus pasėlius ir juose vykdomą žemės ūkio veiklą ieškovas A. G. sužinojo jau 2013 m. vasario mėnesį trečiojo asmens R. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu susitikęs su atsakovu, tačiau pretenzijų dėl to nereiškė. Ieškovai iki deklaracijų pateikimo termino paskutinės dienos neturėjo priekaištų dėl atsakovo vykdomos veiklos ir neinformavo atsakovo, kad teiks paraiškas jo pasėlių pagrindu. Atsakovas paraišką pateikė 2013 m. gegužės 24 d., t. y. žymiai anksčiau nei ieškovai, tad atsakovas deklaravimo momentu nežinojo, kad žemės sklypus paramai gauti deklaruos ir ieškovai. Ieškovai deklaravimo metu pastebėjo, kad žemės sklypuose auginami pasėliai yra deklaruoti, tačiau, nepaisant to, dvigubai deklaravo. Atsakovas žemės sklypuose teisėtai pasėjo ir augino kultūras (pasėlius), tai ieškovams buvo žinoma įsigijus sklypus, atsakovas deklaracijas paramai sklypuose auginamoms kultūroms teikė jau daugiau nei dešimt metų iš eilės, todėl paraišką paramai gauti 2013 metais teikė pagrįstai tikėdamasis, kad turi teisę gauti paramą tai veiklai, kurią realiai vykdo. Ieškovai, pateikę deklaraciją, siekė ne įgyvendinti savo teisę į paramos išmokas, kurios jie, nevykdę žemės ūkio veiklos, negalėjo turėti, bet įbauginti atsakovą ir priversti jį atsiimti deklaraciją, kad galėtų pasisavinti išmokas už žemės valdas, kurios buvo įdirbtos atsakovo darbu ir lėšomis. Bet kuriuo atveju ieškovai neturėjo teisės į paramą, nes neužsiėmė žemės ūkio veikla, tai konstatuota ir Nacionalinės mokėjimų agentūros rašte ieškovams. Ieškovai pažeidė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 40 punktą, nes, pastebėję, kad atsakovas deklaravo ieškovų įsigytus žemės sklypus, privalėjo ne pateikti deklaraciją už žemės valdas, kurių nedirbo, bet pateikti pranešimą apie atsakovo pateiktą neteisėtą deklaraciją. Argumentas, kad ieškovams nepavyko nuimti derliaus ir pristatyti žemės dirbimo dokumentų Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kadangi derlių neteisėtai nuėmė atsakovas, nebuvo nurodomas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pasėlius nusiėmė 2013 m. rugpjūtį, tačiau ieškovai nei tada, nei 2014 m. vasario 10 d. pretenzija nereikalavo pajamų iš pasėlių. Ieškovai, neįdirbę žemės, nesėję, netręšę ir nenuėmę derliaus savo jėgomis ir lėšomis, negali tikėtis gauti ir turėti derliaus realizavimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovai, pastebėję, kad atsakovas nuėmė derlių, siekdami apginti pažeistas teises, nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Atsakovas nė karto nebuvo ieškovų įspėtas apie jų interesus į derlių. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, o ieškovai tyčia pateikė neteisingus paraiškos (deklaravimo) duomenis, sudvigubino atsakovo jau deklaruotus plotus paramai už atsakovo pasėtas kultūras gauti, taigi ieškovų patirti nuostoliai atsirado dėl jų pačių neteisėtų veiksmų.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti. Teigia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, jog atsakovą ir trečiuosius asmenis siejo sutartiniai santykiai, tokių aplinkybių nenurodė ir tretieji asmenys. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis buvo apsėjęs laukus iki pokalbio su trečiuoju asmeniu R. K., kadangi trečiasis asmuo R. K. nurodė priešingas aplinkybes. Jeigu atsakovas būtų apsėjęs žemės sklypą prieš minėtą pokalbį, jis būtų sudaręs su trečiuoju asmeniu R. K. susitarimą dėl pasėlių nusiėmimo 2013 metais, tačiau to nepadarė. Tretieji asmenys A. A. P. ir R. K. atsakovui niekada nebuvo davę leidimo naudotis žemės sklypais ir apie tai nieko nežinojo. Atsakovas nė su vienu žemės sklypų savininku nebuvo sudaręs žemės nuomos sutarčių, nors turėjo tai padaryti, taip pat turėjo įregistruoti sutartis VĮ Registrų centre, mokėti žemės nuomos mokestį, oficialiai jį deklaruojant ir nuo to sumokant mokesčius valstybei. Atsakovas, teigdamas, kad mokėjo atsakovams nuomos mokestį, nepateikė apskaitos dokumentų. Visi tretieji asmenys gyvena Kaune, todėl, patys nevykdydami veiklos žemės sklypuose, nežinojo, kad kažkas naudojasi jų žemės sklypais. Aplinkybė, kad atsakovas savavališkai naudojo ir deklaravo žemės sklypus nuo 2004 metų, nesudaro pagrindo teigti, jog jis tai darė teisėtai. Įsigyjant žemės sklypus, žemės sklypų naudojimas nebuvo niekaip apsunkintas, todėl ieškovai turėjo teisę disponuoti žemės sklypais ir juose esančiais daikto ūkinio naudojimo rezultatais. Ieškovai nebuvo davę atsakovui sutikimo naudotis ieškovų žemės sklypais. Priešingai, ieškovas A. G. ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas išspręsti ginčą taikiai ir nutraukti atsakovo vykdomus neteisėtus veiksmus. Atsakovas ūkininkavimu užsiima jau ilgą laiką, byloje nėra duomenų, kad jis dirba nuostolingai, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jo žemės ūkio produkcijos sąnaudos viršijo kainą, gaunamą už produkcijos realizavimą. Kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, ieškinyje ieškovų nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto. Ieškovams įsigijus žemės sklypus be jokių apribojimų ir neturint sutartinių santykių su atsakovu, būtent ieškovams priklausė žemės sklypuose augę pasėliai.
Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo R. K. prašo dėl apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, vadovaujantis CPK 93 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pasisakydamas dėl atsakovo apeliacinio skundo, nurodo, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo trečiajam asmeniui R. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (4,3500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (4,9246 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). 2008 metų pradžioje trečiasis asmuo R. K. patyrė infarktą, todėl nuosavybės teisę į atkurtus žemės sklypus įgyvendino pasyviai – nesidomėjo žemės sklypais, nevyko jų apžiūrėti, jų nedirbo ir jokiais pagrindais niekam neperdavė. 2013 metų pavasarį nusprendęs parduoti nuosavybės teise priklausančius sklypus, ieškojo stambesnių Kauno apskrities ūkininkų. Iš interneto sužinojęs, kad Kauno apskrityje veikia stambus ūkininkas K. B., interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) rado galbūt jo giminaitės, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaitės L. B., telefono numerį. Susisiekus su ja, paaiškėjo, kad ji yra K. B. sutuoktinė. Trečiasis asmuo pasiūlė įsigyti jam nuosavybės teise priklausančius sklypus. Nesutarus dėl žemės sklypų kainos, derybos su L. B. nutrūko, o žemės sklypus jis pardavė ieškovei UAB „Agroland“. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovas patvirtino, kad nepažįsta trečiojo asmens R. K., niekada nėra jo matęs, negalėjo įvardinti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiomis sąlygomis su juo sudarė žemės nuomos sutartį, kokią pinigų sumą sumokėjo už naudojimąsi trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Atsakovo sutuoktinė L. B. teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų sumokėjimo trečiajam asmeniui R. K. faktą. Atsakovas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus naudojo be teisėto pagrindo, todėl jam tenka tokio neteisėto veikimo neigiamos pasekmės. Aplinkybė, kad tretieji asmenys pasyviai įgyvendino nuosavybės teisę į turimus žemės sklypus, nesudaro pagrindo netikėti trečiojo asmens R. K. pateiktais paaiškinimais ir nepateisina atsakovo veiksmų, kuomet jis be teisėto pagrindo nuo 2008 metų naudojo ir dirbo R. K. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos L. B. parodymais, nes jie prieštaringi, jų nepatvirtina rašytiniai įrodymai, be to, vertintini kritiškai ir dėl to, kad liudytoja yra atsakovo sutuoktinė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasirėmė ir atsakovo paaiškinimais, nes jie nenuoseklūs, prieštaringi. R. K. nebuvo informuotas apie jo žemės sklypų naudojimą, taip pat jis nežinojo apie žemės sklypų pardavimo metu esančius neteisėtus pasėlius, neturėjo pareigos jais domėtis. Pasisakydamas dėl ieškovų apeliacinio skundo, nurodo, kad žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyje pasėlių klausimas nebuvo aptartas. Tai patvirtina faktas, kad ieškovė UAB „Agroland“ po žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo šiuos žemės sklypus deklaravo ne kaip užsėtus konkrečia kultūra, o pūdymui. R. K., sudarydamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovei UAB „Agroland“ atskleidė visą žinomą informaciją apie parduodamus žemės sklypus, tačiau ieškovė, būdama šios srities profesionalė, nepageidaudama susitikti žemės sklypuose ir juos apžiūrėti, galbūt elgėsi aplaidžiai, todėl jai pačiai tektų neigiamos šių aplinkybių pasekmės, jei tokių būtų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo R. K. byloje dalyvavo ieškovės UAB „Agroland“ pusėje, todėl jam priteistinas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo pagal tą pačią proporciją, kaip ir ieškovės UAB „Agroland“ atžvilgiu. Be R. K. byloje dalyvavo ir kiti tretieji asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neįvertino, kieno pusėje dalyvavo šie tretieji asmenys ir šių trečiųjų asmenų atžvilgiu nepriskaičiavo, nors privalėjo, bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo R. K. nepalaikė nei ieškovų, nei atsakovo, todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas turėjo iš atsakovo (kadangi šis įtraukė R. K. į bylą trečiuoju asmeniu) ar iš atsakovo ir ieškovo, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų ribose, priteisti visas trečiojo asmens R. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2013 m. gegužės 10 d., pirkimo–pardavimo sutartimis ir 2012 m. gruodžio 19 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo asmeninės nuosavybės teise 1,6937 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 12,1313 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 4,35 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 4,86 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), (A. G.) ir 4,35 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 4,86 ha žemės sklypą (unikalus (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (UAB „Agroland“). Ieškovai, siekdami gauti išmokas, 2013 m. birželio 14 d. deklaravo visus žemės sklypus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau paaiškėjo, kad žemės sklypai jau yra deklaruoti atsakovo K. B. Dėl dvigubo žemės sklypų deklaravimo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pritaikė ieškovams ir atsakovui ilgalaikes sankcijas, dėl neteisingo dvigubo deklaravimo ieškovai negavo beveik visos pagrindinės išmokos už visus naudmenų plotus einamaisiais metais. Be to, atsakovas 2013 metais nuėmė ieškovų žemės sklypuose buvusį žieminių kvietrugių ir rapsų derlių. Dėl to ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovo priteisti nuostolius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka abi šalys.
Dėl ieškovų apeliacinio skundo.
Apeliantų teigimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, t. y. nedeklaravęs ginčo plotų, ieškovams būtų buvusi pritaikyta sankcija už tai, jog teikė paraišką paramai, faktiškai neatlikę žemės ūkio darbų, kuriuos deklaravo; taip pat išvada, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų, nes ieškovai patys atliko neteisėtus veiksmus ir jų veiksmai nutraukė priežastinio ryšio grandinę.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendina valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruoja valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atlieka jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-17 (2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3D-231 redakcija) patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.). Tiesioginės išmokos yra viena iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojamų žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Šio įstatymo 2 straipsnio 16 punkte tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama. Paraiškos paramai gauti yra teikiamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis. Nacionalinės mokėjimo agentūros, kaip ES lėšas administruojančios institucijos, vaidmuo kontrolės kontekste patikrinti, ar asmuo, prašęs paramos, pateikė teisingus duomenis paramai gauti – ar tiksliai deklaravo plotus, ar plotų būklė atitinka kriterijus paramai gauti ir pan. (Reglamento Nr. 796/2004 23, 30 str.).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantams žinant, jog žemės sklypų naudojimas nebuvo niekaip apsunkintas, jie nusprendė žemės sklypus toliau dirbti patys ir deklaruoti juos Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant gauti išmokas už deklaruotus plotus ir derlių.
Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta byloje, ieškovai, įsigiję anksčiau minėtus sklypus, juose jokių darbų neatlikę, 2013 m. birželio 14 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gauti. Iš viso nurodė 22,03 ha plotą, nurodydami naudmenų kodus 5PD-1 (juodasis pūdymas), 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas), 5GP-1 (ganyklos, pievos). Teisėjų kolegija pažymi, kad juodasis pūdymas – ariamosios žemės plotas, kurio žemė periodiškai įdirbama, tačiau einamaisiais metais nenaudojama produkcijai gauti (Taisyklių 4.11 punktas). Kaip minėta, ieškovai jokių darbų nebuvo atlikę, taigi, jau pateikdami paraišką, neteisingai buvo nurodę, jog dviejuose sklypuose, bendro 8,8 ha ploto, yra juodasis pūdymas, t. y. suarta žemė. Apeliantų teigimu, deklaravimo metu pastebėta, jog šie sklypai jau yra deklaruoti. 2013 m. birželio 17 d. ieškovai patikslino paraišką, t. y. minėtuose dviejuose sklypuose vietoj juodojo pūdymo (5PD-1) nurodė 5KR-2, t. y. žieminius kvietrugius ir 5RA-1 – vasarinį rapsą, kas tik patvirtina, kad, teikdami paraišką išmokoms gauti, žemės nedirbo, nežinojo netgi kas pasėta jų įsigytuose sklypuose, pateikdami pradinius neteisingus duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieškovas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nežinojo, jog įsigytuose sklypuose yra pasėlių, apie tai, pasak A. G., sužinojo tik 2013 metų pavasarį. Duodamas paaiškinimus teisme A. G. nurodė, kad 2013 metų pavasarį pastebėjo, kad laukai apsėti. Nepaisant to, nesiaiškino, kieno ir kuo tie laukai apsėti, tačiau 2013 m. birželio 14 d., teikdamas paraišką Nacionalinei mokėjimų agentūrai, deklaravo juodąjį pūdymą, tai yra pateikė aiškiai melagingą deklaraciją. Tai, kad ieškovas neapžiūrėjo sklypų, šalys nesitarė dėl teisės į derlių perleidimo, nurodė ir trečiasis asmuo R. K. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovai, įsigydami sklypus, nežinojo jų tikrosios padėties, kartu nepagrįstai teigdami, kad įsigijo sklypus su pasėliais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai, kaip rūpestingi, atidūs savininkai turėjo apžiūrėti savo įsigytus sklypus. Todėl kaip prieštaringi vertintini apeliantų teiginiai, jog jie įsigytuose žemės sklypuose būtų užsiėmę žemės ūkio veikla, jei atsakovas nebūtų užėmęs šios žemės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas A. G. teismo posėdyje aiškino, kad nėra ūkininkas, užsiimantis žemės ūkio veikla, o žemės ūkio veiklos sklypus įsigyja siekdamas iš to finansinės naudos juos nuomodamas. Beje, tai matyti ir iš apeliantės UAB „Agroland“ internetinio puslapio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nustatyta byloje, atsakovas apeliantų 2012–2013 metais įsigytuose žemės sklypuose dirba ir pasėlius deklaruoja nuo 2004 metų. Nors byloje nustatyta ir tai, kad tik su trečiojo asmens R. K. žinia atsakovas dirbo ginčo sklypus, kiti tuo metu buvę sklypų savininkai (tretieji asmenys A. A. P. ir R. K.) savo sklypais nesidomėjo, jų nedirbo, todėl nežinojo, kad atsakovas dirba jiems priklausančią žemę, taigi, per visą tą laikotarpį, t. y. iki žemės sklypus įsigijo apeliantai, nė vienas iš trečiųjų asmenų nereiškė atsakovui priekaištų dėl naudojimosi jiems priklausančia žeme. Kadangi atsakovas gana ilgą laikotarpį žemę dirbdamas ją sėkmingai deklaruodavo, pasėlius buvo apdraudęs, byloje nėra įrodymų, kad apeliantai iki deklaracijų pateikimo paskutinio termino dienos dėl veiklos vykdymo turėjo priekaištų atsakovui, atsakovo neinformavo, kad, įsigiję sklypus, teiks paraiškas, atsakovas anksčiau nei apeliantai, t. y. 2013 m. gegužės 24 d., pateikė paraišką išmokoms gauti. Pažymėtina, kad, siekiant gauti paramą, pagal Taisyklių reikalavimus nėra nustatomas privalomumas pateikti teisę naudotis žemės plotais patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kuomet paaiškėja dvigubas deklaravimas (Taisyklių 21.1.3 punktas). Taip atsitiko nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai, deklaravimo metu pastebėję, jog jų įsigytuose sklypuose auginami pasėliai yra deklaruoti, nepaisant to, dar kartą deklaravo jau uždeklaruotus plotus. Taigi nesielgė kaip protingas ir apdairus asmuo tam, kad išvengtų sankcijų už dvigubą deklaravimą, nors, vadovaudamiesi Taisyklių 40 punktu, galėjo Nacionalinei mokėjimo agentūrai tik pranešti apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jų valdomus plotus. Paaiškėjus tokiai aplinkybei, t. y. esant dvigubam plotų deklaravimui, Nacionalinė mokėjimo agentūra kreipėsi į abu pareiškėjus su prašymu pateikti reikiamus dokumentus, vadovaudamasi Taisyklių 40 punktu, t. y. parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo. Tačiau nei apeliantai, nei atsakovas tokių duomenų nepateikė (atsakovas negalėjo pateikti žemės valdymo teisę patvirtinančius įrodymus, tuo tarpu apeliantai nepagrindė ginčo plotų dirbimo fakto). Atkreiptinas dėmesys, kad apie tai, jog paramai gauti reikalinga ne tik turėti žemės sklypų valdymo teisę, bet ir realiai juose vykdyti žemės ūkio veiklą, teismo posėdžio metu aiškino ir ieškovas A. G. Dėl to, nustačius tyčinį neteisingą deklaravimą (tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejai, kai pareiškėjas deklaruoja plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla – Taisyklių 40 punktas), buvo pritaikytos ilgalaikės sankcijos (Taisyklių 42.1.5 punktas). Atkreiptinas dėmesys, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad apeliantai Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtų sprendimų neskundė. Pažymėtina, kad taisyklėse numatytomis sankcijomis siekiama tinkamo ir teisingo paramos žemės ūkiui naudojimo, užkertamas kelias piktnaudžiavimui šia parama, skatinamas atsakingas požiūris į žemės ūkio naudmenas ir aplinkosaugą, todėl tai pripažintina teisėtais ir visuomenei svarbiais tikslais.
Apeliantų teigimu, jie žemės dirbimo faktą patvirtinančius įrodymus planavo pateikti nuėmę derlių, tačiau pristatyti žemės dirbimo dokumentų Nacionalinei mokėjimo agentūrai negalėjo, nes derlių neteisėtai slapčia nuo ieškovams priklausančių žemės sklypų nusiėmė atsakovas, o vasaros laikotarpiu nereikėjo atlikti jokių pasėlių darbų. Teisėjų kolegija pastebi, kad argumentas, jog apeliantai dokumentus planavo pateikti nuėmę derlių, nebuvo nurodomas pirmosios instancijos teisme. Sutiktina su apeliantais, kad vienas iš žemės dirbimo faktą patvirtinančių įrodymų pagal tuo metu galiojusių Taisyklių 40 punktą žemės ūkio produkcijos realizavimo dokumentas, bet tai nevieninteliai dokumentai, kurie gali būti pateikti. Kaip numatyta minėtame Taisyklių punkte, tokiais dokumentais yra seniūnijos išduotos pažymos bei kiti minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentai. Kadangi patys apeliantai jokios veiklos nevykdė, todėl ir pateikti atitinkamų įrodymų negalėjo. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantai, vėliausiai jau deklaravimo metu sužinoję, kad atsakovas apsėjęs jų sklypus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog jie atsakovui reiškė kažkokias pretenzijas į būsimą derlių, išskyrus reikalavimą atsiimti deklaraciją. Sutiktina su atsakovu, kad slapčia nuimti derliaus neįmanoma, o atsižvelgiant į tai, kad apeliantai nedirbo žemės, nesėjo, netręšė, pastebėję derliaus nuėmimą nesikreipė į teisėsaugos institucijas, neįspėjo atsakovo apie jokius jų interesus į pasėlius ir jų derlių, todėl jie neturi ir negali turėti žemės ūkio veiklos faktą pagrindžiančių dokumentų. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįsti yra apeliantų argumentai, kad tik pateikę derliaus nuėmimą įrodančius dokumentus būtų įrodę žemės ūkio veiklos vykdymo faktą ir kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog neegzistuoja visos būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovų reikalavimai priteisti negautas tiesiogines išmokas (paramą) ir pritaikytų ilgalaikių sankcijų sumą, yra pagrįsta ir teisėta, įrodymai vertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, todėl keisti ar naikinti šios sprendimo dalies apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo.
Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria patenkintas ieškovų reikalavimas priteisti negautas pajamas. Apelianto teigimu, netinkamai vertinti įrodymai: nevertinti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose dirba ir pasėlius deklaruoja nuo 2004 metų, iki ieškovams įsigyjant žemės sklypus; nė vienas iš trečiųjų asmenų nereiškė atsakovui priekaištų dėl naudojimosi jiems priklausančia nuosavybe; atmesti nuoseklių ir sąžiningų liudytojų L. B., J. V. parodymai, atsakovo paaiškinimai; neatsižvelgta, kad atsakovas pasėlius ginčo sklypuose pasėjo dar iki juos įsigyjant ieškovams; nepagrįstai spręsta, kad atsakovas neteisėtai atliko žemės ūkio darbus; nepagrįstas argumentas, kad atsakovas turi prisiimti savo neteisėtų veiksmų riziką ir negali tikėtis atlyginimo už savo neteisėtus veiksmus; nepagrįstai atsakovo skaičiavimai dėl sąnaudų vertinti kaip nepatikimi; neatsižvelgta, kad atsakovas siūlė ieškovui A. G. sumokėti už naudojimąsi jam priklausančiais žemės sklypais pagal rinkos kainas; neteisingai aiškintos ir taikytos CK 4.53 straipsnio 2 dalies nuostatos, dėl to sudarytos sąlygos ieškovams nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, pažeistos CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Kaip minėta, apeliantai ginčo sklypus įsigijo 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimis ir vieną sklypą 2012 m. gruodžio 19 d. įsigijo varžytynėse. Sutiktina su ieškovais, kad tiek VĮ Registrų centro pažymose, tiek įgyjant žemės sklypą varžytynėse, dokumentuose nebuvo žymų ar duomenų apie trečiųjų asmenų teises į įsigytus žemės sklypus.
Apeliantų teigimu, žemės sklypus dirbo su sklypų buvusių savininkų žinia, jiems mokėjo nuomos mokestį.
Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir aptartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir naudojimosi sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje numatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas, jeigu ko kita nenustato sutartis, turi teisę disponuoti iš nuomojamos žemės gautais produktais ir pajamomis (CK 6.488 straipsnis). Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Šalys gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tik įregistravusios ją viešame registre (CK 6.547 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos, negalioja tik tuo atveju, kai toks padarinys nustatytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties negaliojimo padarinys nėra nustatytas CK 6.547 straipsnyje. Taigi rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatyme nenustatyta ko kito, nedaro sandorio negaliojančio, tačiau kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ir jo įvykdymo fakto negalima remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Šie faktai įrodinėjami rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria nurodytų sandorio formos nesilaikymo padarinių netaikyti (CK 1.93 straipsnio 6 dalis). CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, kai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias aplinkybes draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų nurodytiems principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas).
Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos galima spręsti, kad tik su trečiuoju asmeniu R. K., kuri šias aplinkybes pripažino pati, buvo sudaryta žodinė žemės naudojimosi sutartis ir iš jos atsirado teisiniai padariniai. Tarp buvusios savininkės R. K. ir atsakovo susiklostė kelerių metų žemės naudojimosi santykiai, ieškovas žemę įdirbo, ją tręšė, sėjo ir augino įvairias augalų kultūras, nuėmė derlių, deklaravo dirbamą žemę, gavo paramą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kvalifikuoti naudojimąsi šios savininkės žemės sklypu kaip savavališką. Tačiau to negalima teigti dėl atsakovo naudotos trečiųjų asmenų R. K. ir A. A. P. žemės. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pasiremdamas trečiųjų asmenų paaiškinimais, o atmetė liudytojų L. B. ir J. V. parodymus ir apelianto K. B. paaiškinimus dėl naudojimosi žemės sklypais tretiesiems asmenims žinant ir jiems mokant nuomos mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo dėl to, kad apeliantas K. B. pasėjo pasėlius ieškovų sklypuose iki juos įsigyjant ieškovams, nėra. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismu dėl minėtų liudytojų parodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pats apeliantas K. B. nebuvo nuoseklus. O būtent, iš atsiliepime į ieškinį jis teigia, kad tarp jo ir trečiojo asmens R. K. susiklostė kelerių metų žemės naudojimo santykiai, vėliau nurodė, kad buvo sudarytos žodinės neterminuotos žemės sklypų nuomos sutartys. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad trečiojo asmens nepažįsta, taip pat negalėjo įvardinti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiomis sąlygomis su juo sudarė žemės nuomos sutartį ir kokią pinigų sumą sumokėjo už naudojimąsi žemės sklypais. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos L. B. parodymus, kaip atsakovo sutuoktinės, ir prieštaringus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai. Nors apelianto sutuoktinė L. B. teigė, kad R. K. sumokėjo 4 500 Lt, tačiau negalėjo paaiškinti šio mokesčio apskaičiavimo dydžio, ką pagrįstai sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų sumokėjimo faktą, byloje nėra pateikta. Trečiasis asmuo R. K. tiek procesiniuose savo dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausančių sklypų nedirbo, jais nesidomėjo, nežinojo, kad jo sklypai dirbami atsakovo, jokių pinigų už žemės nuomą iš L. B. negavo, smulkiai ir nuosekliai aiškino sklypų pardavimo aplinkybes. Trečiasis asmuo A. A. P. savo paaiškinime nurodė, kad jis niekada nedavė jokio sutikimo naudoti jam priklausantį žemės sklypą kitiems asmenims, neišnuomojo, jokių sutarčių nei rašytinių, nei žodinių nesudarė, atsakovo K. B. nepažįsta. Netikėti šių asmenų paaiškinimais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Aplinkybė, kad minėti tretieji asmenys nesirūpino savo žeme, pasak apelianto toks elgesys neatitinka rūpestingo savininko, atsakingai prižiūrinčio ir besirūpinančio nuosavybe kriterijaus, nedaro jų paaiškinimų mažiau reikšmingais. Sutiktina su trečiuoju asmeniu R. K., kad galimi atvejai, kada yra dirbama ir deklaruojama svetima žemė. Apeliantas yra stambus ūkininkas, žmona yra (duomenys neskelbtini) kaimo seniūnaitė, todėl galimai pastebėjo ir žinojo, kad yra nedirbamų žemės sklypų ir juos be savininkų sutikimo, t. y. be teisėto pagrindo, pradėjo dirbti ir deklaruoti paramai gauti. Taigi apeliantas veikė savo rizika ir jam pačiam tenka tokio neteisėto veikimo neigiamos pasekmės. Apelianto teigimu, jis buvo apsėjęs R. K. žemės sklypą iki pokalbio su ja. Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji 2012 metų rudenį K. B. siūlė pirkti jai priklausantį ir K. B. naudojamą sklypą, tačiau pastarasis atsisakė. Prieš parduodama įspėjo K. B., kad 2013 metais jau nebesinaudotų žemės sklypu, nes ketina jį parduoti. Atsakovo argumentai, kad jis kalbant su R. K. jau buvo apsėjęs laukus, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Pažymėtina, kad R. K. nurodė priešingas aplinkybes.
Sutiktina su apeliantu, kad įstatyme pripažįstama nuomininko teisė nuimti derlių, tačiau nuomininkas žemę dirbti turi teisėtu pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės nuomos sutartį nutraukiant nuomotojo arba nuomininko reikalavimu, šalys apie sutarties nutraukimą turi viena kitai pranešti, kai nuomos objektas yra žemės ūkio paskirties žemė – ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo (CK 6.564 straipsnio 2 dalis). Kai žemės nuomos sutartis nutraukiama nuomotojo reikalavimu ir nesilaikant įspėjimo tvarkos apie būsimą žemės naudojimosi pabaigą ir žemė yra apsėta nuomininko, turi būti susitarta dėl derliaus. Įstatyme nustatyta, kad tokiu atveju derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius (CK 6.564 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad šalys buvo sudariusios žodinę žemės naudojimo sutartį, neatleidžia nuomotojo nuo pareigos laikytis sutarties nutraukimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2011).
Nagrinėjamoje byloje tiksliai negalima nustatyti įspėjimo laiko, tačiau, kaip minėta anksčiau, apeliantas jau rudenį buvo įspėtas žemės nebedirbti. Pritartina ieškovų atstovei, atsiliepime į apeliacinį skundą teigiančiai, kad tokiu atveju, kaip nurodo apeliantas, jis, būdamas profesionaliu ūkininku, būtų sudaręs su sklypo savininke susitarimą dėl savo pasėlių nusiėmimo 2013 metais, tačiau to nepadarė. Taigi, akivaizdu, kad apeliantas R. K. žemės sklypą apsėdamas, nesusitardamas su savininke dėl derliaus nusiėmimo, pasielgė neatsakingai ir turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantui, kaip minėta anksčiau, Nacionalinė mokėjimo agentūra už dvigubą pasėlių deklaravimą, negalint pateikti teisėtą žemės dirbimą patvirtinančių įrodymų, pritaikė ilgalaikę sankciją kaip ir ieškovams.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, atsakovo skaičiavimus vertinusiu nepatikimais, kadangi apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, kad be Europos Sąjungos paramos žemės ūkio produkcijos sąnaudos neretai (o šiuo atveju būtent taip ir buvo) viršija kainą, gaunamą už produkcijos realizavimą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo pateiktos sąnaudos viršija gauto derliaus vertę, paskaičiuota pagal statistinius rodiklius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant skaičiavimus pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas skaičiavimų nepripažino kaip patikimų, pagrįstai. Sutiktina su ieškovų atstove, kad apeliantas ūkininko veikla užsiima jau labai ilgą laiką, duomenų, kad jis dirba nuostolingai byloje nėra.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 4.53 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad daikto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso daikto savininkui, jeigu įstatymai ir sutartis nenustato ko kita. Kaip minėta, ieškovams įsigyjant ginčo žemės sklypus sutartyse jokios išlygos dėl derliaus nusiėmimo ar priklausymo kitam asmeniui, nebuvo padarytos. Įstatymo leidėjas nustatė, kad daikto savininkui priklauso pajamos, kurios yra suprantamos kaip visa gautina už derlių kaina neatsižvelgiant į to derliaus užauginimo ir nuėmimo sąnaudas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad jo turėtos sąnaudos, kurias atsakovas pats apskaičiavo, turėtų būti įvertintos sprendžiant klausimą dėl pajamų priteisimo žemės savininkui. Kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas atliko žemės ūkio darbus ne jam priklausančiuose žemės sklypuose neturėdamas savininkų sutikimo, t. y. neteisėtai, todėl turi prisiimti savo neteisėtų veiksmų riziką ir negali tikėtis jokio atlyginimo už savo neteisėtus veiksmus.
Apelianto teigimu, ieškovai negautas pajamas prašė priteisti ne pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu Civilinio kodekso 4.53 straipsnio pagrindu, tačiau negautų pajamų, kaip nuostolių pagrindu (CK 6.249 straipsnis). Teisėjų kolegija pastebi, kad įstatymas neįpareigoja ieškovą ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau be faktinio ieškinio pagrindo, ieškovas gali nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Tačiau teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, taigi ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto. Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-l24/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apelianto skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išanalizavus ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus bei tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos teismo sprendimo dalies.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Trečiasis asmuo R. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Už atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą jis turėjo 508,20 Eur išlaidas. Jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto dydžio. Kadangi tiek ieškovų, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovų A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Agroland“, įm.k. 300664310, po 127,05 Eur ir iš atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) – 254,1 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.