Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1164-714/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-07
Bylos Nr.
1-1164-714/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38695-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Kaltinamasis
L. M.
Advokatai
Edmundas Pangonis
Kategorijos
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1164-714/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38695-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Artūrui Bartusevičiui,

kaltinamajai L. M.,gynėjui advokatui Edmundui Pangoniui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsilavinimas - (duomenys neskelbtini), gyvenenti (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. 2022 m. spalio 10 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punktų reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei neturintiems teisės jos vairuoti, vairavo R. G. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu "Alcotest 6810" Nr. ARBH0055 ((0,01...1,00)% ± 0,017%; (1,01...5,00)% ± 1,7% (2022-06-29 patikros sertifikato Nr. 1713811, patikros metodo žymuo BMP 8871101-78:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys "Alcocal" Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, nustatyta 1,58 (įvertinus 1,7% paklaidą) - 1,55 promilių girtumas, tai yra ji vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas

Kaltinamoji L. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu ji yra kaltinama.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. M. paaiškino, kad buvo svečiuose pas draugus, vaišinosi, tada nusipirko automobilį, kuriuo važiavo namo, įvažiavo į griovį, labai gailisi, prašo atleisti ja nuo baužiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja būtų jos sesuo, jos gerai sutaria, gyvena netoli viena kitos, dažnai susitinka.

Apklausta kaip liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jos jaunesnė sesuo, jos dažnai bendrauja, susitinka, daugiau artimųjų nėra, sesuo labai pergyvena dėl savo poelgio, ji (V. M.), sutinka būti paskirta laiduotoja, ji yra vyresnė už seserį, sesuo klauso jos patarimų.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamosios L. M. prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą: patrulio M. M. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 10 – 11); liudytojo T. T. parodymai (b. l. 48 – 51); liudytojos L. G. parodymai (b. l . 54 – 57); įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 60 – 62); daiktų apžiūros protokolas (b. l. 19 – 36); neblaivumo nustatymo dokumentai (b. l. 44 – 45).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinamoji L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai alkotesteriu buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas. L. M. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta.

Kaltinamosios L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo instituto taikymo.

V. M. prašo jos seserį L. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant ją laiduotoja. V. M. sutinka būti savo sesers L. M. laiduotoja, garantuoja užtikrinti, kad L. M. laikysis įstatymų, bei tai, kad ji gali daryti teigiamą įtaką jos elgesiui. Kaltinamoji L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos sesuo V. M. gali jai daryti teigiamą įtaką, jos artimai bendrauja, klauso jos nuomonės, patarimų. Ji taip pat nurodė, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, anksčiau ji nebuvo teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pasižada ateityje nenusikalsti, laikytis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Bartusevičius neprieštarauja dėl L. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Sprendžiant kaltinamosios L. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, svarbu įvertinti BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus nusikaltimas. Byloje nustatyta, kad L. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Šiuo konkrečiu atveju, kaltinamoji L. M. tiek įvykio vietoje, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kadangi šiuo atveju nebuvo padaryta žala, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nevertintas. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimam jeigu jis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Šiuo atveju verta tikėti kaltinamosios L. M. teigimu, jog ji daugiau nenusikals, laikysis įstatymų, nes ji yra charakterizuojama teigiamai: anksčiau nėra teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 81 – 83, 84).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamosios L. M. sesuo V. M. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes tarp jų yra artimas ryšys, paremtas giminyste, tai, kad jos gyvena netoli viena kitos, dažnai susitinka, bendrauja, V. M. yra vyresnė ir gali daryti teigiamą įtaką jos elgesiui, nes ji praeityje nėra teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 85 – 88, 89). Taigi, konstatuotina, kad V. M. yra tinkama laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo.

Įgyvendinant teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, spręstina, jog šiuo atveju kaltinamosios L. M. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra būtinas. Šiuo atveju, įvertinant tiek kaltinamosios L. M. padarytą veiką, jos asmenines savybes, laiduotojos turtinę padėtį, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus jos atžvilgiu galima užtikrinti atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, todėl L. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui, jos laiduotoja skiriant jos seserį V. M..

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Teismų praktikoje pažymėta, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018)

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Nepaisant to, kad kaltinamoji L. M. šiuo teismo nuosprendžiu yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau, sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių, oro, vandens transporto priemones, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nustatytą girtumo lygį, tai, kad J. D. anksčiau nebuvo bausta dėl vairavimo išgėrus, 2 (dviejų) laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (L. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 82).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Transporto priemonė, kurią vairavo L. M. registruota kito asmens vardu (b. l. 90). Vien tik iš teismui pateiktų transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarčių, kurios nėra įregistruotos viešame registre (b. l. 91 – 97) ir kaltinamosios L. M. paaiškinimų negalima daryti išvadą, kad tą transporto priemonė priklausė kaltinamajai. T. T. kaltinamosios paaiškinimu yra kartu su ja gyvenantis asmuo, sugyventinis. Pažymėtina, kad kartu gyvenančių asmenų turtas nepriklauso jiems bendrosios dalinės ar jungtinės nuosavybės teise, kol ši aplinkybė nėra tinkamai įforminta ar teismo nustatyta.

Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Atsižvelgiant į tai, iš L. M. konfiskuotina transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma, 1 060,00 Eur pagal viešosios įmonės „Emprekis“ duomenis (b. l. 95).

Kiti procesiniai klausimai.

Kardomoji priemonė L. M. nebuvo paskirta.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas.

Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina jo savininkui arba teisėtam valdytojui.

Kaltinamajai L. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, proceso metu ją gynė advokatas Edmundas Pangonis, suteiktos antrinės pagalbos išlaidų suma – 60,00 Eur. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 3 dalimi ši suma išieškotina iš L. M. į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui, jos laiduotoja skiriant V. M., gimusią (duomenys neskelbtini).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

L. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise, vairuoti transporto priemones, 2 (dviejų) laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Konfiskuoti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą, išieškant iš L. M. valstybės naudai 1 090,00 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų).

Išaiškinti L. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Nuosprendžiui įsiteisėjus transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui arba teisėtam valdytojui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus

Teisėja Jūratė Lukšienė