Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo T. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-354-324/2017 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovams A. P., R. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų statyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notaras J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas T. P. 2015 m. kovo 23 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. kovo 24 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. ir R. P. bei UAB „Druskininkų statyba“, taikyti restituciją ir grąžinti pastatą atsakovės UAB „Druskininkų statyba“ nuosavybėn, o atsakovams A. ir R. P. grąžinti 195 000 Lt; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. vasario 20 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. ir R. P. bei UAB „Druskininkų statyba“, taikyti restituciją ir grąžinti pastatą atsakovės UAB „Druskininkų statyba“ nuosavybėn, o atsakovams A. ir R. P. grąžinti 10 000 Lt. Ieškovo reikalavimų užtikrinimui Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąją turtą.Ieškovas 2016 m. gruodžio 20 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-327-273/2016 pripažino niekine ir negaliojančia T. P., J. K. ir V. K. 2015 m. kovo 8 d. sudarytą 185 paprastųjų vardinių UAB „Druskininkų statyba“ akcijų dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016 Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi ieškinį dėl sandorių negaliojimo ieškovas pareiškė, kaip UAB „Druskininkų statyba“ akcininkas, o akcijų dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia, ieškovas atsisakė nuo ieškinio reikalavimų (CPK 140 straipsnio 1 dalis).Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemonei bei grąžino ieškovui 75 procentus žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį. Atsakovas A. P. 2017 m. kovo 30 d. pateikė prašymą priimti byloje papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 5 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovo T. P. atsakovui A. P. 1 506,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas A. P. už teisines paslaugas pagal 2015 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Serija AMG005 Nr. 1500318 mokėjimo nurodymu advokatų profesinei bendrijai 2015 m. gegužės 18 d. sumokėjo 2 102,62 Eur. 2015 m. balandžio 30 d. ataskaitoje nurodyta, kad su šia civiline byla susijusios išlaidos sudaro 1 506,87 Eur. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kartu pateikiant išlaidų dydį patvirtinantį įrodymą, buvo suformuluotas atsiliepime į ieškinį bei triplike, taigi pateiktas iki bylos pabaigos. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas kaip UAB „Druskininkų statybos“ akcininkas teisę reikšti ieškinį grindė 2015 m. kovo 8 d. UAB „Druskininkų statyba“ akcijų dovanojimo sutartimi, kuri 2016 m. kovo 17 d. teismo sprendimu pripažinta niekine ir negaliojančia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi šis sprendimas buvo paliktas nepakeistu. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis buvo niekinio pobūdžio ir egzistuoja pagrindas jas atsakovui priteisti (CPK 94 straipsnio 1 dalis).Nustatęs, kad prašoma priteisti 1 506,87 Eur suma už dokumentų analizę, jų rengimą, atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimą ir pateikimą teismui, atsiliepimo į ieškinį rengimą bei teisines konsultacijas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijų) 8.2, 8.15, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, atsakovui iš ieškovo priteisė 1 506,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovas T. P. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. papildomą nutartį ir sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovo 2016 m. gegužės 26 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodoma, kad šioje civilinėje byloje prašoma iš ieškovo priteisti 1 506,87 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurios yra nurodytos 2015 m. balandžio 30 d. atliktų darbų ataskaitos 1-7 punktuose, tačiau pagal Rekomendacijų nuostatas iš atliktų darbų gali būti atlyginamos tik išlaidos, kurios buvo patirtos dėl atsiliepimo į ieškinį rengimą bei atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą. Kitos ataskaitoje detalizuojamos teisinės paslaugo negalėjo būti kompensuojamos, nes Rekomendacijos tokios galimybės nenumato. Vadinasi teismas turėjo teisę spręsti klausimą tik dėl 927,78 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą (ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu) ir atsiliepimo į ieškinį apimtį, buvo pagrindas sumažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (173,77 Eur) atlyginimo rengiant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo būti patenkintas, nes atsakovo atskirasis skundas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d nutartimi buvo atmestas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškinys šioje civilinėje byloje buvo pareikštas ieškovui piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Atsakovas nepateikė įrodymų ir teismas nenustatė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto.Atsiliepime atsakovas A. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo balandžio 5 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Bylinėjimosi išlaidos atsakovui turi būti atlygintos visiškai, priešingu atveju, dėl ieškovo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų atsakovas patirtų turtinės žalos. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovas, prisistatydamas UAB „Druskininkų statybos“ akcininku, teisę reikšti ieškinį šioje byloje grindė 2015 m. kovo 8 d. UAB „Druskininkų statyba“ akcijų dovanojimo sutartimi, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo pripažinta niekine ir negaliojančia. Taigi ieškovas, pareikšdamas ieškinį, elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai bei piktnaudžiavo savo teisėmis.Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra tinkamai pagrįstas, bylinėjimosi išlaidos aprašytos ir detalizuotos, nurodytas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, pridėta detali suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, pateikti kiti išlaidas ir jų patyrimo faktą patvirtinantys įrodymai. Be to, bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių. Atliktų darbų ataskaitos 1-3 punktuose nurodyti dokumentų rengimo darbai yra susiję su atsakovo atskirojo skundo parengimu, o ataskaitos 1 ir 7 punktuose nurodytuose susitikimuose buvo teikiamos teisinės konsultacijos su šia byla susijusiais klausimais.Ieškovas nepagrįstai teigia, jog išlaidos rengiant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo negali būti priteistos dėl tos priežasties, kad atsakovo atskirasis skundas buvo atmestas apeliacinės instancijos teisme. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ieškovo prašymu, byla buvo iškelta dėl to, kad ieškovas suklaidino teismą apie savo, kaip akcininko statusą, pateikdamas apsimestinę dovanojimo sutartį, todėl atsakovo turtas beveik du metus buvo nepagrįstai areštuotas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą apeliantui (ieškovui) atsisakius nuo savo ieškinio ir teismui bylą nutraukus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių papildomos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių papildomos nutarties negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų

Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visas atsakovo A. P. pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju yra aktuali CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, numatanti, jog užbaigus civilinę bylą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas, pateikdamas ieškinio atsisakymą, nurodė, kad tokį jo pasirinkimą lėmė Kauno apygardos teisme 2016 m. kovo 17 d. bei Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2016 m. lapkričio 23 d. priimti procesiniai sprendimai dėl akcijų dovanojimo sutartis, kuria apeliantas grindė savo reikalavimo teisę, pripažinimo niekine. Iš atsakovo A. P. procesiniuose dokumentuose išreikštos pozicijos matyti, jog atsakovas su ieškiniu nesutiko. Kadangi nėra duomenų, jog apelianto sprendimui atsisakyti nuo ieškinio galėjo turėti įtakos kurie nors atsakovų atlikti ar neatlikti veiksmai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju tokių išlaidų atsakovas patyrė būtent dėl apelianto veiksmų, nepakankamai apdairiai inicijuojant bylos iškėlimą. Atsakant į apelianto argumentus, kad atsakovui nepagrįstai priteistos 173,77 Eur teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su atskirojo skundo dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių parengimu, kadangi atskirasis skundas nebuvo tenkintas, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Taigi ir šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą apsprendžia bylos baigtis bei tie patys kriterijai bei priežastys dėl kurių susidarė visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apskundimo teisinės pagalbos išlaidos taip pat sietinos su palankios atsakovui bylos baigties atveju, t. y. teismui galutiniu procesiniu sprendimu nutraukus bylą laikinąsias apsaugos priemones prašiusiam taikyti asmeniui atsisakius ieškinio reikalavimų, nepagrįstais laikytinas ne tik pats teisminių reikalavimų pareiškimas, bet ir su tuo susiję papildomi (procedūriniai) reikalavimai, įskaitant ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi atskirajame skunde apeliantas atsakovo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išskyrus dėl atskirojo skundo rengimo, iš esmės nekvestionuoja, daugiausiai ginčydamas tik pirmosios instancijos teismo priteistą jų sumą, toliau detaliau aptartinas tik atsakovui kompensuotinų bylinėjimosi išlaidų dydis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Todėl sprendžiant dėl išlaidų advokato (ar advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Atsakovas A. P., pateikęs 2015 m. balandžio 16 d. išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties, 2015 m. birželio 26 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AMNG005 Nr. 1500318, kurios suma 2 102,62 Eur, 2015 m. ataskaitą bei vietinio mokėjimo nurodymą Nr. 240, kuriuo 2015 m. gegužės 18 d. advokatų profesinei bendrijai sumokėta 2 102,62 Eur, prašė priteisti 1 506,87 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu. Nustatyta, kad atsakovo atstovas (advokatas) byloje atliko šiuos procesinius veiksmus: parengė 2015 m. balandžio 16 d. atsiliepimą į ieškinį, 2015 m. balandžio 9 d. atskirąjį skundą, 2015 m. birželio 3 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo ir 2015 m. liepos 16 d. tripliką. Kaip matyti dalis šių procesinių veiksmų buvo įtraukta į 2015 m. balandžio 30 d. teisinių paslaugų ataskaitos 1-7 punktus. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ne visos ataskaitoje detalizuotos teisinės paslaugos gali būti atlyginamos ir, kad Rekomendacijose nenumato galimybių atlyginti kitas nei procesinių dokumentų rengimo išlaidas. Pažymėtina, kad Rekomendacijose įtvirtintas nebaigtinis teisinių paslaugų sąrašas, tarp kurių ir teisinės konsultacijos. Antai Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas maksimalus dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, o Rekomendacijų 8.20 punktas nustato, kitoms suteiktoms teisinėms paslaugoms, nenurodytoms Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, už vieną valandą taikytiną koeficientą. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju už 2015 m. gegužės 18 d. apmokėtas teisines paslaugas taikytinas – 714,49 užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) dydis, žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą) atsakovui už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimali galima priteisti suma sudarytų 1 786,22 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas – 2,5 x 714,49), už atskirojo skundo parengimą – 285,80 Eur (Rekomendacijų 8.15 punktas – 0,4 x 714,49). Taigi, vien įvertinus maksimalias galimas atsiliepimo į ieškinį ir atskirojo skundo parengimo sąnaudas (neanalizuojant kitų atsakovo atstovo atliktų procesinių veiksmų ir atstovavimo teisme / suteiktų teisinių konsultacijų), akivaizdu, kad atsakovui priteista 1 506,87 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.Apeliantas atskirajame skunde taip pat akcentuoja ginčo sudėtingumą ir atsakovo pateiktų procesinių dokumentų apimtį dėl ko, jo įsitikinimu, egzistuoja pagrindas bylinėjimosi išlaidų mažinimui. Ir nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas iš apelianto, apelianto minėtų ir kitų neabejotinai reikšmingų Rekomendacijų nustatytų kriterijų (bylos sudėtingumo, specialiųjų žinių reikalingumo, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, bylos apimties ir kt.) dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio detaliau nevertino ir neaptarė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie šiuo konkrečiu atveju savaime nelemia priteistino išlaidų dydžio. Apeliantas atsiėmė savo reikalavimus dar nė nepradėjus jų pagrįstumo vertinimo, nežinant, kurios šalies naudai gali būti išspręstas šis ginčas, todėl šiuo aspektu aktualūs ir apelianto elgesio motyvai. Tokiu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertino ne tik formaliuosius kriterijus, t. y. išimtinai Rekomendacijų reglamentuojamus maksimalius užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, tačiau atsižvelgė į atlygintinų šaliai išlaidų dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų visetą, tarp kurių ir protingumo bei teisingumo principai (CPK 3 straipsnio 7 dalis).Remiantis išdėstytais argumentais, skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.