Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo K. L. ieškinio atsakovams A. L., S. G. priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas 2017-10-11 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu atsakovams A. L. ir S. G. dėl jam priklausančios paveldėjimo teisės, mirusios mamos, likusio turto dalies išieškojimo iš atsakovų. Nurodė, kad turtinės pretenzijos sumą sudaro 4 000 Eur. Nurodė, kad mamos valia buvo, kad po mirties jai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitektų jos penkiems vaikams, tame tarpe ir ieškovui. Valios vykdymas buvo patikėtas atsakovui. Paaiškino, kad po mamos mirties sužinojo, jog butas, atsakovams susitarus, buvo parduotas, o gautos lėšos pasidalintos. Teigė, kad minėtas sandoris buvo nuslėptas nuo ieškovo ir jo seserų. Ieškovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, esant būtinybei išreikalauti įrodymus apie buto priklausymą ieškovo mamai, buto pardavimą bei atsakovo įgaliojimo kopiją.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-10-23 nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo nurodytų prašymo trūkumų pašalinimui – tiksliai ir aiškiai suformuluoti pateikto procesinio dokumento reikalavimus, nurodyti faktines ieškinio aplinkybes, pateikti įrodymus, patvirtinančius faktiniu kreipimosi į teismą pagrindu nurodytas aplinkybes, sumokėti žyminį mokestį.Ieškovas 2017-10-27 pateikė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl ieškinio priėmimo klausimą sprendusios teisėjos nušalinimo. Nurodė nesutikimo su teismo 2017-10-23 nutartimi motyvus, todėl prašė minėtą teisėją nušalinti.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pirmininko 2017-10-31 nutartimi minėtas ieškovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo netenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-11-08 nutartimi ieškovo K. L. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas sprendė, kad ieškovas teismo nustatytu terminu procesinio dokumento trūkumų nepašalino, nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių teismo nustatytu terminu pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-11-08 nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai nėra pagristi. Ieškovui sukėlė abejonių minėto teismo teisėjos šališkumas, nes ji ieškinio reikalavimus vertino, kaip nukreiptus į atitinkamo sandorio nuginčijimą, be to, ignoravo ieškovo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl to, ieškovas kreipėsi su pareiškimu dėl teisėjos nušalinimo, bet minėtas pareiškimas nebuvo tenkintas. Mano, kad vienintelis ieškinio trūkumas – žyminio mokesčio nesumokėjimas, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip ir kokią sumą ieškovas turi sumokėti. Teigia, kad skundžiama nutartimi iš ieškovo atimta teisė į teisėtą palikimo dalies grąžinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Dėl to ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Jei per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, pateiktas procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2017-10-23 nutartimi nustatė, kad ieškinys turi trūkumų: ieškovas tiksliai ir aiškiai nesuformulavo pateikto procesinio dokumento reikalavimų, nenurodė faktinių ieškinio aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktiniu kreipimosi į teismą pagrindu nurodytas aplinkybes, nesumokėjo žyminio mokesčio. Minėta nutartimi teismas nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad ieškovas minėtos nutarties atskiruoju skundu neskundė, todėl ją privalėjo vykdyti. Dėl tos pačios priežasties, jog minėta nutartis nebuvo apskųsta, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl teismo nustatytų ieškinio trūkumų pagrįstumo, įsiteisėjusi teismo nutartis nekvestionuotina. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų teismo 2017-10-23 nutartimi nurodytų trūkumų šalinimui. Nebuvo pateiktas joks procesinis dokumentas, kuriuo būtų taisomi ieškinio trūkumai ar prašoma pratęsti terminą trūkumams pašalinti ir t.t. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad paties apelianto procesinis neveikimas lėmė tai, kad civilinė byla pagal jo pareikštą ieškinį nebuvo iškelta, o ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, nekliudo ieškovui vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.