Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-12-01 · Civilinė byla Nr. e2A-763-280/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
e2A-763-280/2020
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00810-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
PlusPlus Capital AS
Atsakovas
M. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-763-280-2020 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00810-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.16.9; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7889-504/2020 pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1292,46 Eur skolos, 177,77 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 863,40 Eur negautų pajamų, 48,00 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2020 m. rugsėjo 4 d., 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir M. P. 2018-09-04 sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L04092018/0073 (toliau – Sutartis), pagal kurią (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę, o atsakovas priėmė ją iš(duomenys neskelbtini) ir ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas(duomenys neskelbtini).Vadovaujantis Sutarties 14.3. punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka) Sutartis buvo nutraukta 2019-05-06, o transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui -(duomenys neskelbtini).

3. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra įsiskolinimo suma pagal Sutartį sudarė 1679,69 Eur. (duomenys neskelbtini) 2019-05-27 pardavė Transporto priemonę už 200 Eur ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą. Po transporto priemonės pardavimo atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 1804,52 Eur.

4. 2017-02-28 UAB (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą (duomenys neskelbtini). 2017-03-01 (duomenys neskelbtini) perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital AS. 2019-07-17 reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 1804,52 Eur, iš jų - 1292,46 Eur sudaro negrąžinta finansavimo suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių ieškinys dėl skolos priteismo patenkintas iš dalies. Teismas iš atsakovo priteisė ieškovės naudai 1292,46 Eur skolos, 177,77 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 200,53 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškinio netenkino.

6. Teismas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir M.P. 2018-09-04 sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L04092018/0073, pagal kurią(duomenys neskelbtini) suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę, o atsakovas priėmė ją iš(duomenys neskelbtini) ir ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas(duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Sutarties 14.3. punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka) Sutartis buvo nutraukta 2019-05-06, o transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui -(duomenys neskelbtini). Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra įsiskolinimo suma pagal Sutartį sudarė 1679,69 Eur. (duomenys neskelbtini) 2019-05-27 pardavė Transporto priemonę už 200 Eur ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną (2019-05-27) sudarė 2004,52 Eur. Taigi 2019-05-27 (po transporto priemonės pardavimo) atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 1804,52 Eur. 2017-02-28 UAB(duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą (duomenys neskelbtini). 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi (duomenys neskelbtini) perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital AS. 2019-07-17 Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 1804,52 Eur, iš jų - 1292,46 Eur sudaro negrąžinta finansavimo suma. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku.

7. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis sutartinių prievolių pagal vartojimo kredito sutartį vykdymą, reikalavimo teisės perleidimą, vertino, kad atsakovas sutarties nuostatų nesilaikė, nustatytais terminais įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė, būdamas informuotas apie reikalavimo perleidimą prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, į ieškovės siųstą įspėjimą nereagavo, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1292,46 Eur skolos ir 177,77 Eur sutarties sudarymo mokesčio (CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalys).

8. Nustatė, kad atsakovo nesumokėtų palūkanų dalis sudarė 200,53 Eur, be to, už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2019-07-17) iki ieškinio pareiškimo, atsakovas, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta, būtų privalėjęs sumokėti kreditoriui papildomai dar 662,87 Eur (1292,46 Eur x 48,00 proc. x 390 d.) palūkanų. Ieškovė teigė, kad kreditorius pagrįstai iki šio ieškinio galėjo tikėtis gauti 863,40 Eur (200,53 Eur + 662,87 Eur) pajamų (palūkanų), tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šių pajamų negavo ir ši suma turėtų būti priteista kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.

9. Teismas atsižvelgė į tai, kad sutartis nutraukta prieš terminą dar 2019 m. gegužės 6 d. ir tos pačios dienos pranešime dėl sutarties nutraukimo pradinė kreditorė pareikalavo atsakovą nedelsiant sumokėti visas įsiskolintas sumas, kurių bendra suma 1679,69 Eur. Teismas pripažino, kad nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra. Ieškovė įsigijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą jau po sutarties nutraukimo. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie įrodytų, jog ji pagrįstai galėjo tikėtis, jog atsakovas tinkamai įvykdys sutartines prievoles, t. y. nenurodyta, kaip pradinė kreditorė, suteikdama kreditą, įvertino atsakovo kreditingumą, ar elgėsi protingai bei sąžiningai aiškindama sutarties sąlygas. Sutartyje nėra numatyta, jog nuo laiku nesumokėtos kredito sumos skaičiuojamos palūkanos yra kompensuojamojo pobūdžio. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė akcentuoja, jog prašo priteisti mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, todėl reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo tenkintino iš dalies. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovei priteisė tik mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas pradinės kreditorės iki sutarties nutraukimo dienos, kurios sudaro 200,53 Eur. Teismas reikalavimus dėl 662,87 Eur palūkanų už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2019-07-17) iki šio ieškinio pareiškimo bei dėl 48,00 proc. metinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2020 m. rugsėjo 4 d. atmetė kaip nepagrįstus (CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies (? 72 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistos jos patirtos ir teismui pateiktais dokumentais pagrįstos, bylinėjimosi išlaidos, proporcingos teismo patenkintų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė PlusPlus Capital AS prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti pilnai. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, kad teismas tinkama neįvertino bei netaikė teismų praktikoje suformuotų negautų pajamų įrodinėjimo taisyklių. Pagrindinėse Sutarties sąlygose šalių buvo sulygta, kad atsakovas mokės 48,00 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Nenustatyta, kad tokia sutarties nuostata prieštarautų kokioms nors imperatyvioms įstatymo normoms ar būtų nesąžiningos kurios iš šalių atžvilgiu.

12. Teismo pasamprotavimai dėl atsakovo kreditingumo vertinimo nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (tame tarpe ir licenzijuotam vartojimo kredito davėjui nustatytus reikalavimus dėl klientų kreditingumo vertinimo). Vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKĮ) 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje pažymėta, jog ji įtvirtina vartojimo kredito gavėjo galimybę ginti savo pažeistas teises tuo atveju, kai nustatomas vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimo pažeidimas, tačiau neįvirtina vartojimo kredito davėjo pareigos kiekvieno bet kokio (net su mokumo vertinimu nesusijusio) ginčo atveju pateikti argumentus ir/arba įrodymus, patvirtinančius tinkamą vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimą (Vilniaus apygardos teismo 2018-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-606-656/2018). Byloje nebuvo kilęs ginčas dėl atsakovo kreditingumo vertinimo, duomenų apie atsakovo kreditingumo įvertinimą nereikalavo ir pats teismas, todėl nepagrįstos teismo prielaidos, jog sudarant kredito sutartį kreditorius neva negalėjo tikėtis gauti joje nustatyto atlyginimo už atsakovui suteiktą kreditą.

13. Mano, kad egzistuoja visi kriterijai, būtini negautų pajamų atsiradimo faktui konstatuoti, teisėtai sudarant Sutartį kreditorius pagristai numatė ne tik atgauti finansavimo sumą, bet ir gauti Sutartyje sulygtas pajamas (pelno palūkanas), kas ir būtų įvykę, jeigu atsakovas būtų vykdęs tinkamai savo sutartinius įsipareigojimus. Negautos pajamos apskaičiuotos tuo pačiu būdu kaip ir būtų buvusios skaičiuojamos mokėjimo palūkanos tuo atveju, jeigu Sutartis būtų galiojusi, toks skaičiavimas pagrindžia negautų pajamų sumą.

14. Pažymi, kad atsižvelgdamas į naujai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl prievolės mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020, nurodė, kad tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

15. Kadangi nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius ieškovė patirs ateityje, ieškovės negautoms pajamoms kompensuoti pagrįstai buvo prašoma priteisti 48,00 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžintos finansavimo sumos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Nors negautų pajamų suma nėra apibrėžta konkrečia suma, tačiau pagrįsta racionaliu, aiškiu ir paprastu paskaičiavimu. Mano, kad patenkinus reikalavimą, būtų užtikrintas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas.

16. Atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius faktą, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorius patyrė žalą negautų pajamų forma, tačiau negali įrodyti ir apskaičiuoti tikslaus negautų pajamų dydžio, tą privalėtų padaryti pats teismas pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu šioje byloje teismas, tinkamai neįvertino žalos, pasireiškiančios negautų pajamų forma, įrodinėjimo specifikos, padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio, priėmė neteisėtą ir ieškovės teisę į visišką nuostolių atlyginimą paneigiantį sprendimą.

17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl 662,87 Eur palūkanų už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2019-07-17) iki šio ieškinio pareiškimo bei dėl 48,00 proc. metinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

21. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir M. P. 2018-09-04 sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L04092018/0073, pagal kurią (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę, o atsakovas priėmė ją iš(duomenys neskelbtini) ir ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas(duomenys neskelbtini)). Sutartis buvo nutraukta 2019-05-06, o transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui -(duomenys neskelbtini). Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra įsiskolinimo suma pagal Sutartį sudarė 1679,69 Eur. (duomenys neskelbtini) 2019-05-27 pardavė Transporto priemonę už 200 Eur ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną (2019-05-27) sudarė 2004,52 Eur. Taigi 2019-05-27 (po transporto priemonės pardavimo) atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 1804,52 Eur. 2019-07-17 Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 1804,52 Eur, iš jų - 1292,46 Eur sudaro negrąžinta finansavimo suma

22. Atkreiptinas dėmesys, kad lizingo sutartyje pažymėta, jog kaip netesybos už vėlavimą yra skaičiuojamos papildomos palūkanos už laiku nesumokėtas įmokas. Sutartyje nurodoma, kad palūkanos sudaro 48 procentus per metus. Pagal sutarties 13 punktą, lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų mokėjimų, lizingo gavėjas privalo mokėti(duomenys neskelbtini) naudai 0,05 % dydžio netesybas, mokamas už vėlavimą nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Netesybos, mokamos už vėlavimą, gali būti skaičiuojamos ne ilgiau kaip 180 dienų laikotarpį. Kartu su netesybomis, mokamomis už vėlavimą, (duomenys neskelbtini) turi teisę skaičiuoti ir palūkanas pagal sutartį iki visiško prievolės ivykdymo, nepriklausomai nuo to, ar sutartis buvo nutraukta. Tokios nuostatos leidžia spręsti, jog buvo susitarta, jog palūkanos gali būti skaičiuojamos ir po sutarties nutraukimo.

23. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kainą) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Kasacinis teismas išaiškino, kad šio aiškinimo nekeis ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Todėl pripažintina, kad nepaisant to, jog šalys lizingo sutarties 13 punkte numatė sąlygą, kad palūkanos gali būti skaičiuojamos ir po sutarties nutraukimo, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį po jos nutraukimo nebegali būti toliau skaičiuojamos.

24. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta 2019-05-06. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, reikalavimai dėl 662,87 Eur palūkanų už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2019-07-17) iki šio ieškinio pareiškimo bei 48,00 procentų dydžio metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo negrąžintos finansavimo sumos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), pirmosios instancijos teisme atmesti pagrįstai. Nors ieškovė prašo priteisti palūkanas jas įvardydama kaip negautas pajamas (nuostolius), tačiau, kaip jau nurodyta, pagal kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas iš kredito gavėjo reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų nebegali.

25. Teismų praktikoje, be kita ko, išaiškinta, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Taigi, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, tačiau, vien ši aplinkybė savaime neįrodo patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

26. Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.

27. Tai, kad ieškovė, atsižvelgdama į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palūkanas įvardija kaip nuostolius (negautas pajamas), neįrodinėdama jų dydžio ir reikalavimo pagrindo, o iš esmės po vartojimo sutarties nutraukimo reikalaudamas sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas kaip ir tinkamo sutarties vykdymo atveju, nėra pakankama kitaip vertinti šalių susitarimą ir ieškovės prašomų priteisti sumų prigimtį.

28. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Atmetus apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė