Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Albinui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio 1984 m. sausio 22 d. Kelmės rajone, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio Tytuvėnų miškų urėdijoje traktorininku, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinės teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2012 m. sausio 1 d. 8 val. 18 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį VOLVO V 40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė jos ir atsitrenkė į R. G. priklausantį šiltnamį, ko pasekoje jį apgadino, iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino, policijos pareigūnams reikalaujant, vengė pasitikrinti neblaivumą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis 2012 m. sausio 1 d. apie 6 val. ryto kieme susitiko kaimynystėje gyvenantį A. B., su juo išgėrė alaus. A. B. paprašytas sutiko jį savo automobiliu VOLVO nuvežti į Vičių kaimą pas pažįstamą N. N.. Kaime pasiklydo, įsuko ne į N. N. kiemą, iš namo išėjus nepažįstamam vyriškiui, dabar jam žinoma, kad tai buvęs R. G., paklausęs, kur gyvena N. N.. Tą rytą jam skaudėjo dantį, buvo susinervinęs dėl sūnaus, kuris buvo paguldytas į ligoninę, todėl neneigia, kad gal ir pastūmęs nukentėjusįjį. Išvažiuodamas iš R. G. kiemo, šiltnamio nekliudė, automobilio priekiu jis nežymiai užkliudęs būdą, tačiau jos nesugadinęs. Jokio slydimo išvažiuojant iš R. G. kiemo automobiliu nebuvo. Galinį sparną ir posūkio žibintą jis buvo apgadinęs išvažiuodamas iš savo garažo 2011 m. gruodžio 31 d. Iš kur atsirado posūkio žibinto šukės prie R. G. šiltnamio, negali paaiškinti. Per laukus nuvažiavę į N. N. sodybą, N. N. namuose jis alkoholio negėrė, miegojo, nes jam skaudėjo dantį. Atvykus policijos pareigūnams, jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, nes buvo įsitikinęs, kad jokio eismo įvykio nepadarė ir tikrintis neblaivumą jam nereikia. Savo paaiškinime policijos pareigūnams melagingai nurodęs, kad automobilio nevairavo, iš kur atsirado automobilio apgadinimai, nežino todėl, kad norėjęs kuo greičiau vykti į ligoninę pas sūnų, ištrūkti iš policijos pareigūnų automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2012 m. sausio 1 d. anksti ryte į jų kiemą įvažiavo automobilis VOLVO, iš kurio garsiai sklido muzika, atvykę vyriškiai buvo akivaizdžiai neblaivūs, jie garsiai rėkavo, veržėsi į namo vidų, kibo jam į atlapus. Jis paskambino policijai, tačiau jį sujungė su Kauno VPK. Vaikinai tebesiveržė į namo vidų, duris jiems užstojo žmona. Antrą kartą paskambinęs policijai, pranešė, kad atvykę nepažįstamieji braunasi į namą. Pokalbio su policija metu, jis išgirdęs duslų trenksmą, policiją informavo apie galimai įvykdytą eismo įvykį. Išėjęs į kiemą pamatė, kad automobilis buvo atsitrenkęs į medinę šuns būdą, po to – į medinį šiltnamį, kuris buvo aptrauktas polietilenine plėvele. Nuo smūgio įlūžo šiltnamio medinė atrama, tačiau šiuo metu jis jokių pretenzijų dėl to neturi S. P., šiltnamį jis pasitaisys, tai jam nieko nekainuos, nes įlaužtą atramą jis pakeis kita, kurią išsipjaus pats netoliese esančiame miške. Jis gerai įsidėmėjęs, kad automobilį VOLVO vairavo S. P., kitas jaunuolis buvo smulkesnio kūno sudėjimo, sėdėjo keleivio sėdynėje. Iš elgesio, kalbų akivaizdžiai matėsi, kad S. P. buvo neblaivus.

Liudytojas J. B., Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK pareigūnas, parodė, kad 2012 m. sausio 1 d. ryte gavę pranešimą iš Kelmės rajono PK budinčios dalies apie įvykdytą eismo įvykį ir pasitraukimą iš jo, kartu su pareigūnu A. D. tarnybiniu automobiliu nuvykę į nurodytą eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Sodyboje gyvenantis R. G. nurodė, kad raudonos spalvos VOLVO automobilis, nurodydamas ir jo valstybinio numerio ženklo skaičius, kliudė jo šiltnamį, jį apgadino ir per laukus nuvažiavo į gretimą sodybą. Nuvykę į nurodytą sodybą, jos kieme pamatė raudonos spalvos VOLVO automobilį, kurį apžiūrint iš namo išėję trys jaunuoliai, vienas iš jų buvo nepilnametis, kuris ir nurodė, kad būtent S. P. atvažiavo šiuo automobiliu. Aiškiai buvo matyti apgadintas automobilio kairysis sparnas, išdaužtas galinis posūkio žibintas. S. P. pateikęs automobilio registracijos liudijimą, neigė vairavęs automobilį, tvirtino, nežinąs, kas apgadino jo automobilį, koneveikė ir įžeidinėjo policijos pareigūnus. Įsodinus į policijos tarnybinį automobilį, kartu su juo nuvykus į R. G. kiemą, pastarasis patvirtinęs, kad būtent šis vyriškis brovėsi į jo namą ir vairavo automobilį VOLVO, kuriuo išvažiuodamas iš kiemo kliudė šiltnamį ir jį apgadino. Įvykio vietoje aiškiai matėsi raudonų automobilio dažų žymės ant šiltnamio medinės konstrukcijos, sudužusio automobilio žibinto šukės prie šiltnamio. Įvykio vieta ir automobilio apžiūra užfiksuota ne tik dokumentuose, bet ir foto nuotraukose. Policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje ir policijos komisariate buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumą, tačiau S. P. kategoriškai atsisakęs tai atlikti.

Liudytojas A. D., Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK pareigūnas, parodė analogiškai.

Liudytojas A. B. parodė, kad ankstų Naujųjų Metų rytą kieme jis susitikęs S. P.. Kartu išgėrę alaus, parūkę. Jis sugalvojo nuvykti į Vičių kaimą pas pažįstamą A. N., S. P. sutiko jį nuvežti. (duomenys neskelbtini) įsukę ne į tą sodybą. Į kiemą išėjęs vyriškis juos užsipuolė, grasino iškviesti policiją. Iš namo išėjusios moteriškės jis pasiklausęs, kur gyvenanti A. N., ir jie, sėdę į automobilį, tiesiai per laukus nuvažiavę į A. N. namus. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neprisimena, kad būtų atsitrenkę į šiltnamį, pamena, kad automobilio priekiu užkliudė būdą. A. N. namuose jis toliau šventė Naujuosius, S. P. nuėjęs miegoti, nes jam skaudėjo dantį. Atvykus policijos pareigūnams, jį apklausiant jis melagingai nurodęs, kad S. P., stumdamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į šiltnamį, nes norėjo kuo greičiau ištrūkti iš policijos pareigūnų.

Eismo įvykio schemoje (b.l. 7) užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), R. G. sodyba, automobilio VOLVO judėjimo kryptis, kliudytas šiltnamio kampas.

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b.l. 8) matyti, kad apžiūrint S. P. automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, nustatyti šie defektai : skilęs priekinis bamperis, įlenktas galinis kairės pusės sparnas, skilęs galinis kairės pusės žibintas, suskilęs žibintas ant bagažinės dangčio, skilęs priekinis stiklas.

Foto nuotraukose (b.l. 17-20, 47, 57), kuriose buvo fiksuojama eismo įvykio vieta ir galimai eismo įvykio metu atsiradę automobilio apgadinimai, matyti apgadintas R. G. priklausantis medinis šiltnamis – įskilusi medinė šiltnamio konstrukcija, automobilio žibinto šukės prie šiltnamio, automobilio VOLVO kairės pusės sparno įlenkimas ir sudužęs kairės pusės žibintas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nukentėjusiojo R. G. ir policijos pareigūnų parodymais abejoti nėra pagrindo, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nesustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie dėl kažkokių priežasčių, siekiant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apkalbėti, nėra. Aplinkybių S. P. dėl nukentėjusiojo ir liudytojų, policijos pareigūnų, galimo šališkumo nenurodė, todėl netikėti R. G., J. B. ir A. D. parodymais, nėra pagrindo. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad nors jis ir nematė, kokiu būdu S. P. vairuojamas automobilis atitrenkė į jo šiltnamį, tačiau girdėjo trenksmą, dėl kurio jam pasirodė, kad automobilis net į daržinę įvažiavęs, po automobilio išvažiavimo iš kiemo iš karto pastebėjo įlaužtą medinę šiltnamio atramą. Kad nukentėjusiojo parodymai neišgalvoti, kad jis nesuinteresuotas šios bylos baigtimi, parodo ir tai, kad jis tiksliai nežinodamas, nebūdamas įsitikinęs, dėl kokių priežasčių – nuo automobilio atsitrenkimo ar oro sąlygų - suplyšo jo šiltnamio polietileninė plėvelė, dėl to nekaltina S. P., tačiau neabejodamas patvirtina, kad medinė atrama įlūžo nuo automobilio atsitrenkimo į šiltnamio kampą. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, analogiški nuo pat įvykio tyrimo pradžios, jis analogiškai paaiškino policijos pareigūnams iš karto po įvykio (b.l. 9), tokius pat parodymus davė teisme, logiškai ir nuosekliai išdėstydamas įvykių seką. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietoje užfiksuotos foto nuotraukos, eismo įvykio schema, kuriose užfiksuota automobilio posūkio žibinto šukės, apgadintas automobilio sparnas, šiltnamio atramos įlaužimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eismo įvykio tyrimo metu policijos pareigūnams paaiškino visiškai kitokias automobilio apgadinimo aplinkybes, nurodydamas (b.l. 10), kad dėl automobilio apgadinimo nieko paaiškinti negali, nes automobilio nevairavęs. Teisme S. P. paaiškino visiškai priešingai, tvirtindamas, kad automobilį apgadinęs pats, 2011 m. gruodžio 31 d. išvažiuodamas iš garažo. Jo tokie prieštaringi paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės, parodo jo norą bet kokiomis priemonėmis išvengti galimų neigiamų pasekmių, todėl jo paaiškinimais tikėti nėra pagrindo. Liudytojas A. B. patvirtino, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl įvykio aplinkybių 2012 m. sausio 1 d. ryte gerai neprisimena, jo neblaivumą patvirtina alkotesterio rodmenys (b. l. 13), todėl šio liudytojo parodymai apie tai, kad išvažiuojant iš R. G. kiemo S. P. vairuojamas automobilis šiltnamio nekliudė, nėra reikšmingi, nes akivaizdu, kad neblaivus žmogus galėjo nesuprasti ir neįvertinti įvykio aplinkybių.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad S. P., vairuodamas automobilį VOLVO, R. G. kieme, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kieme stovėjusį šiltnamį, jį apgadino, padarydamas šio turto savininkui nuostolių, nepranešęs policijos pareigūnams, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nustatinėjant eismo įvykio aplinkybes, policijos pareigūnams reikalaujant atsisakė pasitikrinti girtumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio ne tik transporto priemonių, bet ir kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. S. P., vairuodamas automobilį, išvažiuodamas iš R. G. privataus kiemo, nesilaikė visų atsargumo priemonių, nebuvo pakankamai atidus aplinkai, kairiuoju automobilio sparnu kliudė R. G. šiltnamį, ko pasekoje, lūžo šiltnamio medinė atrama, tokiu būdu šio daikto savininkui buvo padaryta turtinė žala. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis neįvertino padarytos žalos pinigais, tačiau iš jo paaiškinimo akivaizdu, kad nuostolių dėl apgadinto šiltnamio jis patyrė. Kaip nurodė nukentėjusysis, jis turės pakeisti sulūžusią šiltnamio medinę atramą, kurią išsipjaus iš gretimai jų sodybos augančio miško. Tiek šiltnamio remontas reikalauja darbo sąnaudų, tiek nauja medinė atrama ir jos pagaminimas turi vertę, kas rodo, kad dėl sugadinto šiltnamio nukentėjusiajam padaryta turtinė žala.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 d. nurodyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 231.1. punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 7), fotonuotraukų (b. l. 17-20, 45, 57), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 8) eismo įvykio, kuris įvyko privačioje teritorijoje, kieme, metu automobiliui VOLVO buvo deformuotas galinis kairysis sparnas, galinis kairysis posūkio žibintas. Kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimo, jis nematė automobilio atsitrenkimo į šiltnamį momento, tačiau aiškiai girdėjo bildesį, dėl ko jam nekilo abejonių, kad automobilis kažkur atsitrenkė. Automobiliui VOLVO eismo įvykio metu įlinko sparnas, sudužo posūkio žibintas, šie apgadinimai nėra nežymūs, todėl pagal padarytų apgadinimų pobūdį vairuotojas S. P. turėjo girdėti ir jausti, suprasti, kad kliudė kažkokį daiktą. Taigi, vertindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad S. P. suprato padaręs eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, tą padarė sąmoningai, suvokdamas, kad padarė žalą bei siekdamas išvengti atsakomybės.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Kelių eismo taisyklių 18 punkte nurodyta, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad policijos pareigūnai J. B. ir A. D., gavę pranešimą iš Kelmės rajono PK budėtojo apie įvykdytą eismo įvykį Vičių kaime ir pasitraukimą iš jo, iš karto po įvykio, įvykio vietoje nustatę automobilį vairavusį asmenį, t. y. S. P., tirdami įvykio aplinkybes, reikalavo S. P. pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis tai daryti atsisakęs. Teismo posėdžio metu S. P. patvirtino, kad jis pasitikrinti neblaivumą atsisakęs todėl, kad jis buvęs blaivus, jokio eismo įvykio nebuvo padaręs.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad S. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus – vairuodamas automobilį R. G. privačiame kieme įvykdė eismo įvykį, t.y. išvažiuodamas iš kiemo galiniu automobilio sparnu kliudė šiltnamį, ko pasekoje jį apgadino, padarydamas nukentėjusiajam R. G. turtinę žalą, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, policijos pareigūnų reikalavimu, nustatant įvykio aplinkybes, vengė pasitikrinti girtumą, todėl jo veikoje yra pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., sudėtys.

S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusižengė pakartotinai, turėdamas tris galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). S. P. kaltu neprisipažino, tačiau dirba, todėl jam skirtinos vidutinio dydžio nuobaudos, numatytos už jo įvykdytus teisės pažeidimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda skiriama negriežtesnė nei numatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų. Jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra pagrindo. Nei darbas, kurio atlikimui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, nei šeimyninė padėtis, mažametis vaikas nėra išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų netaikyti įstatymo numatytas sankcijas už įvykdytus teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

- pripažinti kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir nubausti 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

- pripažinti kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

- pripažinti kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. S. P. galutinę nuobaudą paskirti 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.