Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo S. P.:

pripažintas kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pripažintas kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams;

pripažintas kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi S. P. galutinė nuobauda paskirta – 4000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nubaustas už tai, kad 2012 m. sausio 1 d. 8.18 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė jos ir atsitrenkė į R. G. priklausantį šiltnamį, ko pasekoje jį apgadino, iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino, policijos pareigūnams reikalaujant, vengė pasitikrinti neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad S. P. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. S. P. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (3-4; 5-6 b. l.), eismo įvykio schema (7 b. l.), transporto priemonės apžiūros aktas (8 b. l.), R. G. paaiškinimas (9 b. l.), S. P. paaiškinimas (10 b. l.), A. B. paaiškinimas (11 b. l.), A. N. paaiškinimas (12 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (14 b. l.), fotonuotraukos (17-20; 47 b. l.), nukentėjusiojo R. G. ir liudytojų J. B., A. D., A. B. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai (48-54 b. l.).

Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju R. G. parodė, kad 2012 m. sausio 1 d. anksti ryte į jo kiemą įvažiavo automobilis „Volvo“, iš kurio garsiai sklido muzika, atvykę vyriškiai buvo akivaizdžiai neblaivūs, jie garsiai rėkavo, veržėsi į namo vidų, kibo jam į atlapus. Jis paskambino policijai. Išgirdęs triukšmą pamatė, kad automobilis buvo atsitrenkęs į medinę šuns būdą, po to – į medinį šiltnamį, kuris buvo dengtas plėvele. Įlaužė šiltnamio medinę atramą. Jis gerai įsidėmėjo, kad automobilį „Volvo“ vairavo S. P.. Iš elgesio, kalbų akivaizdžiai matėsi, kad S. P. buvo neblaivus.

Liudytojas policijos pareigūnas J. B. parodė, kad 2012 m. sausio 1 d. ryte pagal iškvietimą nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, sodyboje gyvenantis R. G. nurodė, kad raudonos spalvos „Volvo“ automobilis (nurodė ir jo valstybinio numerio ženklo skaičius) kliudė jo šiltnamį, jį apgadino ir per laukus nuvažiavo į gretimą sodybą. Nuvykę į nurodytą sodybą, jos kieme pamatė raudonos spalvos „Volvo“ automobilį, kurį apžiūrint iš namo išėjo trys jaunuoliai, vienas iš jų buvo nepilnametis, kuris ir nurodė, kad būtent S. P. atvažiavo šiuo automobiliu. Aiškiai buvo matyti apgadintas automobilio kairysis sparnas, išdaužtas galinis posūkio žibintas. S. P. pateikė automobilio registracijos liudijimą, neigė vairavęs automobilį, tvirtino, nežinąs, kas apgadino jo automobilį. Kartu su S. P. nuvykus į R. G. kiemą, pastarasis patvirtino, kad būtent S. P. vairavo automobilį „Volvo“, kuriuo išvažiuodamas iš kiemo kliudė šiltnamį ir jį apgadino. Įvykio vietoje aiškiai matėsi raudonų automobilio dažų žymės ant šiltnamio medinės konstrukcijos, sudužusio automobilio žibinto šukės prie šiltnamio. Policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje ir policijos komisariate buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumą, tačiau S. P. kategoriškai atsisakė tai atlikti.

Liudytojas policijos pareigūnas A. D. parodė, kad 2012 m. sausio 1 d. ryte pagal iškvietimą nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą įvykio vietoje prie šiltnamio rado galinio žibinto šukių, šiltnamio plėvelė buvo įplėšta ir įlinkusi medinė konstrukcija. Pagal matomas vėžes nuvyko į gretimą sodybą ir rado automobilį „Volvo“. S. P. pateikė automobilio registracijos liudijimą, teigė, kad jis nevairavo. J. B. apklausė sodybos šeimininkę, jaunuolį, ir visi nurodė, kad vairavo S. P..

Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju A. B. parodė, kad ankstų Naujųjų Metų rytą su S. P. išgėrė alaus ir S. P. jį vežė į (duomenys neskelbtini) kaimą pas A. N., tačiau įsuko ne į tą sodybą. Į kiemą išėjęs vyriškis juos užsipuolė, grasino iškviesti policiją. Iš namo išėjusios moteriškės jis pasiklausęs, kur gyvenanti A. N., ir jie, sėdę į automobilį, tiesiai per laukus nuvažiavę į A. N. namus. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neprisimena, kad būtų atsitrenkę į šiltnamį, pamena, kad automobilio priekiu užkliudė būdą. A. N. namuose jis toliau šventė Naujuosius. Atvykus policijos pareigūnams, jį apklausiant jis melagingai nurodęs, kad S. P., stumdamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į šiltnamį, nes norėjo kuo greičiau ištrūkti iš policijos pareigūnų.

Visumoje įvertinus liudytojų R. G., J. B., A. D. apylinkės teismo posėdžio metu duotus parodymus, transporto priemonės techninės apžiūros aktą (8 b. l.), bei fotonuotraukose (17-20; 47 b. l.) matomus automobilio „Volvo“ apgadinimus, prie šiltnamio matomas galinio žibinto šukes, šiltnamio apgadinimus, kurie atitinka automobiliui padarytus apgadinimus (galinio sparno ir buferio kairė pusė yra apgadinta, kairysis galinis žibintas yra išdužęs), daroma išvada, kad S. P., vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į R. G. priklausantį šiltnamį ir jį apgadino, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir sukėlė eismo įvykį, nes pagal Kelių eismo taisyklių 3.11 punktą eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiais veiksmais S. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas Kelių eismo taisyklių 3.11 punkte nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik žalos atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jos dydį ar materialų jos įvertinimą. Kad R. G. priklausančiam šiltnamiui buvo padaryta žala matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (17-18 b. l.), R. G. paaiškinimo (9 b. l.) ir jo apylinkės teismo posėdžio metu duotų parodymų (49 b. l.). Tai, kad eismo įvykio schemoje ir fotonuotraukose nebuvo užfiksuoti automobilio padangų pėdsakai, nepaneigia S. P. kaltės sukėlus autoįvykį.

Kelių eismo taisyklių 232 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad S. P. atsitrenkęs į R. G. priklausantį šiltnamį nesustojo, su R. G. apie jam priklausančio šiltnamio apgadinimus nekalbėjo, nenubraižė eismo įvykio schemos ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir liudytojais apklaustų, policijos pareigūnų J. B. ir A. D. duotų parodymų, matyti, kad automobilio „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. P. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti neblaivumą, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, ir šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra svarbus asmens blaivumas ar neblaivumas įvykio metu, kadangi asmuo traukiamas atsakomybėn už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nukentėjusiojo R. G. ir policijos pareigūnų J. B. ir A. D. duotais parodymais, kuriais jie patvirtino 2012-01-01 paaiškinime ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytas esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Todėl daroma išvada, kad R. G., J. B. ir A. D. duoti parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinkantys loginę įvykių seką, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (fotonuotraukos, paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, A. B. duoti parodymai). Byloje nėra duomenų, kad R. G., J. B. ir A. D. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti S. P. ir siekti jo nubaudimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas būtų buvęs šališkas. Todėl apelianto teiginiai apie policijos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi ir nutarimą priėmusio teismo šališkumą laikomi deklaratyviais ir visiškai nepagrįstais.

S. P. pateiktą versiją, kad savo automobilį „Volvo“ jis apgadino 2011-12-31 vakarą, teismas pagrįstai įvertino kaip jo pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi S. P. kaltę atsitrenkus į R. G. priklausantį šiltnamį patvirtina byloje surinktų jau minėtų įrodymų visuma. S. P. pateiktą versiją, jog 2012-01-01 automobilio jis nevairavo, paneigia R. G., J. B., A. D., A. B. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai (49-52 b. l.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. vasario 13 d. nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nuobaudas paskyrė nepažeisdamas ATPK ketvirtojo skirsnio nuostatų, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.