Alytaus apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. M. su teismo posėdyje su ieškiniu sutinka, nemato galimybės susitaikyti, kadangi gyvenime susiklostė situacija, kad ieškovė surado kitą gyvenimo draugą, pakeitė gyvenamąją vietą, pradėjo išgerdinėti, gyveno melagingai, dėl ko bendras gyvenimas neteko prasmės, kitaip jau, pasak atsakovo, nebus. Nurodė, kad vaikai užauginti, kas nesustabdė nuo šeimos iširimo, jau du su puse metų kai gyvena skyrium. Dėl santuokinio turto, kaip nurodyta ieškinyje, padalijimo sutinka, kompensavimo ar žalos atlyginimo vienas iš kito neprašo. Paaiškino, kad yra sveikas, darbingas, tarpusavio išlaikymo neprašo. Jis kreditorinių įsipareigojimų neturi, tuo tarpu šį kreditą ieškovė paėmė be jo žinios, savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl pareiga jį grąžinti turi tekti ieškovei. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų irgi tekti ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

I. Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiam reikalavimui atsakovas neprieštarauja.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės V. M. ir atsakovo V. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Bylos duomenimis darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra tvirtai nusprendę nutraukti santuoką, neprieštarauja, kad santuoka iširo ir ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog šeimos iširimą sąlygojo tarp šalių kilę nesutarimai, kurių plačiau komentuoti nebenorinti. Teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog nuo santuokos sudarymo šalių tarpusavio santykiai nesusiklostė. Palaipsniui abiejų sutuoktinių požiūrių skirtumas įtakojo tarpusavio santykių atšalimą, tarp sutuoktinių atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai konfliktai, neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Atsakovas šių aplinkybių teisme neginčijo, priešingos pozicijos, neįrodinėjo, įrodymų, pagrindžiančių kito sutuoktinio kaltę, apsiribodamas vien tik savo paaiškinimais, neteikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai)).

Bylos duomenimis nustatyta, kad palaipsniui šalių tarpusavio santykiai atšalo, neliko bendrų pomėgių bei interesų, atjautos vienas kito atžvilgiu, užaugo vaikai, sutuoktinių pastaruoju metu niekas nebesieja, jau kurį laiką šalys gyvena atskirai, nepalaiko santuokinių ryšių, bendro ūkio neveda, vienas kitu nesidomi ir nesirūpina, abu gyvenimus mato skirtingai, taikytis ir gyventi kartu nenori. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). Taigi, įvertinus aukščiau aptartas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

II. Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukus ieškovė pageidavo pasilikti iki santuokos turėtą pavardę – B.. Atsakovas tam neprieštaravo, todėl ieškovės reikalavimas dėl pavardžių suteikimo po santuokos nutraukimo tenkintinas, jai paliktina iki santuokos turėta pavardė – B., atsakovui – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

III. Dėl turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų, sutuoktinių išlaikymo

Santuoką nutraukiant turi būti išspręstas ir sutuoktinių išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimas.

Ieškovė V. M. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje prašo santuokos metu įgytas transporto priemones padalinti tokiu būdu – po santuokos nutraukimo ieškovės nuosavybėje palikti automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo nuosavybėje palikti automobilį VW Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabą Chimpekas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto neturi. Šias aplinkybes patvirtina teismui ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 5, 23, 24, 44-46). Ieškovės prašomam santuokoje įgyto turto padalijimo būdui atsakovas neprieštaravo, sutiko dėl turto padalijimo būdo, kompensavimo ar žalos atlyginimo vienas iš kito neprašo. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai dėl santuokoje įgyto kilnojamojo registruotino turto pasidalijimo iš esmės sutaria, todėl ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo ieškovės nuosavybėje palikti automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo nuosavybėje palikti automobilį VW Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabą Chimpekas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintinas.

Atsakovo vardu registruota 224/401 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Šis nekilnojamasis turtas pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą laikomas atsakovo asmenine nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas. Kito nekilnojamojo turto, kurį reikėtų padalinti, sutuoktiniai neįgijo, ginčo dėl smulkių namų apyvokos ir buities daiktų ir pan. nėra, kaip nurodė ieškovė viską palikusi atsakovui, todėl pagrindo juos dalinti nėra, šalys jokio kito turto dalinti neprašo.

Ieškovė teismui pateiktame patikslintame ieškinyje prašė pripažinti prievolę pagal 2018 m. birželio 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine jos prievole. Bylos duomenimis ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą Bigbank AS filialui (b. l. 54), tačiau šis patvirtino, jog sutartis dėl įsipareigojimų nevykdymo buvo nutraukta, 2021 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nutarė išieškoti iš V. M. 2 069,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2021 m. sausio 18 d. iki visiško įvykdymo dienos, 12 Eur žyminį mokestį (b. l. 55).

Pagal CK trečiosios knygos VII skyrių sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmenines prievoles sutuoktiniai įgyja ir atsako pagal jas savarankiškai. Bendros prievolės – tos, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis), tuo tarpu esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Skolininkų solidarioji pareiga atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal jau suformuotą teisminę praktiką prievolės solidarumas nepreziumuojamas, todėl kreditorius, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, vadovaujantis CPK 178 straipsniu turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Patikslintame ieškinyje prievolę kreditoriui ieškovė prašė pripažinti asmenine. Nurodė, kad paskola buvo imta jos asmeninių poreikių tenkinimui, paskolą (b. l. 54) dalimis grąžina ji pati, sutinka, kad šiai dienai yra dar likusi neišmokėta kreditoriui skola, kurią asmeniškai įsipareigoja padengti. Teismo posėdyje tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prašė ieškovės kreditorinį įsipareigojimą palikti ir toliau vykdyti pačiai ieškovei, atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad šį kreditą ieškovė paėmė be jo žinios savo pačios asmeninių poreikių tenkinimui, todėl pareiga jį grąžinti turi tekti ieškovei, kreditorius tokiam prievolės pasidalijimo būdui neprieštaravo, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti prievolę pagal 2018 m. birželio 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine jos prievole tenkintinas.

Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nurodė, kad tarpusavio išlaikymo vienas iš kito neprašo, įrodymų, sąlygojusių sau paramos būtinumą bei reikalingumą, nepateikė. Duomenų, jog ieškovė ir atsakovas turėtų sveikatos problemų ir/ar dėl to būtų nedarbingi/ dalinai darbingi, nepateikta, objektyvių duomenų, jog dėl kitų priežasčių jiems patiems vienas iš kito būtina parama, nėra gauta, tarpusavio išlaikymas nei vienai iš šalių nereikalingas, todėl nepriteistinas.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, CPK 93 straipsnio 4 dalyje nuodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, jog nepalaiko reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų, sutinka padengti turėtas išlaidas dėl žyminio mokesčio, jų priteisti iš atsakovo neprašo, ji sumokės ir pašto išlaidas. Vertinant šias aplinkybes bei ieškovės ieškovės prašymą, sumokėtas žyminis mokestis tenka ieškovei ir iš atsakovo nepriteistinas.

Valstybė šioje byloje patyrė 11,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, ieškovė teismo posėdyje sutiko šias išlaidas padengti, todėl išlaidos valstybei už procesinių siuntimą priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki santuokos turėtą pavardę – B., atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę – M..

Po santuokos nutraukimo ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėje nuosavybėje palikti automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėje nuosavybėje palikti automobilį VW Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekabą Chimpekas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Prievolę pagal 2018 m. birželio 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,02 Eur (vienuolika eurų 02 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.