Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei J. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Eimanto A. B. ieškinį (galutinai suformulavus reikalavimus) dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir dalyvavimo auklėjime nustatymo ir pavardės vaikui pakeitimo atsakovei J. A., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bei atsakovės J. A. priešieškinį (galutinai suformulavus reikalavimus) dėl pavardės vaikui pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismas pasisako, kad dėl bendravimo tvarkos ir dalyvavimo auklėjime nepilnamečio vaiko J. A., gimusio 2017 m. liepos 14 d. (toliau vaiko) ieškovas ir atsakovė sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2020 m. birželio 16 d. nutartimi ir bylą šioje dalyje nutraukė. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomą galią, todėl teismas sprendimu pasisako tik dėl reikalavimo pakeisti vaiko pavardę iš A. į B..

Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti vaiko pavardę iš A. į B. ir ieškinyje nurodo jog registruojant vaiką nebuvo atsižvelgta į jo nuomonę dėl vaiko pavardės. Tėvystė nustatyta ir jis kaip vaiko tėvas, teikiantis išlaikymą, mano jog suvienodinus jo ir vaiko pavardes, bus tvirtesnis tėvo ir vaiko socialinis ryšys bei bendrystė, vaikas visada jaustųsi turintis tėvą nors ir gyvenantį skyrium.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas A. S. (toliau atstovas) palaikė šį reikalavimą ir prašė jį tenkinti nurodė, kad nepakeitus vaiko pavardės, jis gali patirti patyčias dėl to, kad skiriasi vaiko ir tėvo pavardė.

Atsakovė ieškinio reikalavimo atsiliepimo neteikė.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame pasisakė, kad nesutinka jog vaiko pavardė būtų keičiama į tėvo, nes ne pavardė sutvirtina vaiko ir tėvo ryšį, kadangi toks ryšys susiformuoja tėvui ir vaikui bendraujant nuolat ir tinkamai.

Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko, kad būtų keičiama vaiko pavardė bei nesutiko, kad vaikui būtų suteikta dviguba A.-B. pavardė bei nesutiko jog dėl to, kad vaiko ir tėvo pavardės skirtingos, vaikas patirs patyčias. Prašė šio ieškinio reikalavimo netenkinti.

Priešieškiniu atsakovė formulavo reikalavimus tik dėl bendravimo tvarkos, o dėl pavardės vaiko reikalavimų neformulavo.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

Ieškinys dėl vaiko pavardės pakeitimo netenkinamas (atmetamas).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko J. A., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau vaiko), tėvai. Vaiko tėvai dėl tėvystės iš karto nesusitarė ir jos neįformino bendru pareiškimu. Buvo iškelta civilinė byla pagal J. A. ieškinį atsakovui E. A. B. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo. Bylos šalys sudarė taikos sutartį dalyje išlaikymo ir pateikė duomenis, kad E. A. B. įrašytas vaiko tėvu, teismas taikos sutartį patvirtino ir bylą nutraukė, dalyje tėvystės nustatymo tuo pagrindu, kad E.A. B. pripažino tėvystę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 390 str. 2 p., civilinė byla Nr. 2-7220-399/2018.). E. A. B. pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo rašytas 2018 m. lapkričio 26 d. ir jame nurodyta jog E. A. B. prašo „palikti mano sūnui A. pavardę“. Vaiko gimimo liudijime yra duomenys apie vaiko tėvą ir juo nurodytas E. A. B., vaiko motina nurodyta J. A..

Faktinės aplinkybės yra tokios, kad vaikas gimė nesusituokusiems asmenims, jiems gyvenant skyrium, vaikas nuo gimimo gyvena su motina, su tėvu tik pradeda bendrauti. Registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos skyriuje vaikui tėvystė nebuvo pripažinta ar nustatyta. Tėvystė vaikui buvo tėvo pripažinta daug vėliau, vaikui sulaukus metų amžiaus, tai yra 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškimu, teisme jau nagrinėjant bylą dėl tėvystės nustatymo (NR. 2-7220-399/2018). Pareiškime dėl tėvystės pripažinimo E. A. B. prašė vaikui palikti A. pavardę. Civilinėje byloje Nr. 2-7220-399/2018 nebuvo keliamas klausimas dėl vaiko pavardės, todėl teismas ieškovo ieškinį dėl šio reikalavimo priėmė ir kilusį ginčą tarp vaiko tėvų dėl vaiko pavardės sprendžia.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK ) 3.167 str. 2 d. nustatyta, kad tais atvejais kai tėvų pavardės skirtingos ir jie nesusitaria dėl vaiko pavardės, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi, išnagrinėjus tokį prašymą CK 3.173 str. 2 d. nustatyta tvarka, tai yra supaprastinta tvarka. Atsakovas tokio prašymo nepadavė ir supaprastinto proceso tvarka vaiko pavardė klausimas nebuvo sprendžiamas.

Vaiko pavardės keitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministro patvirtintos taisyklės (CK 3.167 str. 4 d.), o būtent vaiko pavardė gali būti keičiama vadovaujantis Asmens vardo, pavardės keitimo taisyklėse, patvirtintose Teisingumo ministro 2016m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 nustatyta tvarka ir pagrindais (toliau taisyklėse).

Nepilnamečio vaiko iki 16 metų amžiaus pavardė gali būti keičiama esant sąlygoms nustatytoms šių taisyklių 12, 12-1 ir 13 punktuose. 12.1 p. nustatyta, kad pavardė vaiko gali būti keičiama kai norima suteikti vieno iš tėvų pavardę jeigu tėvo ir motinos pavardės skirtingos arba bendrą tėvų pavardę, kai vaiko ir tėvų pavardės skirtingos. Ieškovas ir atsakovė nesutinka jog vaiko pavardė būtų dviguba, tai yra suteikiant abiejų tėvų pavardę, vaiko pavardė sutampa su motinos pavardė, tėvo pavardė skiriasi tiek nuo vaiko, tiek nuo vaiko motinos pavardės.

Teismas visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, sprendžia prioritetiniais laikydamas vaiko interesus (CPK 376 str., CK 3.3 str.), tai yra vertinant ar tai atitinka geriausius vaiko interesus.

Sprendžiant ginčą dėl pavardės keitimo atsižvelgiama į Vaiko teisių konvencijos (toliau konvencijos) 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja visus asmenis imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, elgtis taip, kad svarbiausia būtų vaiko interesai. Bylos faktiniai duomenys patvirtina jog vaikas gyvena su ieškove ir jam suteikta ieškovės, jo motinos pavardė, tai yra pavardė asmens su kuriuo vaikas gyvena ir kuris vaiku rūpinasi nuo jo gimimo. Pagrindu keisti vaiko pavardę atsakovas nurodo, kad paprastai vaikui suteikiama tėvo pavardė, jog suvienodinus vaiko ir tėvo pavardes vaikas išvengs patyčių, sustiprės vaiko ir tėvo ryšys, tačiau galimybe tokią pavardę vaikui suteikti atsakovas nepasinaudojo, tai yra iš karto po vaiko gimimo ar kilus ginčui dėl jo pavardės nesikreipė CK 3.167 str. 2 d., 3.173 str. nustatyta tvarka dėl jo pavardės vaikui suteikimo teismo nutartimi.

Tai, kad atsakovo ir vaiko pavardės skirtingos neturi jokios reikšmės jo tėvystei, kadangi tėvystė nustatyta (pripažinta), atsakovas kaip vaiko tėvas yra nurodytas vaiko gimimo liudijime ir tai reiškia, kad vaikas žino savo tėvą, o tėvas – vaiką. Atsakovo ryšiams su vaiku, vaiko pavardės keitimas įtakos neturi, tai netrukdo vaiko bendravimui su tėvu ir tėvo bendravimui su vaiku ir niekaip neriboja atsakovo kaip vaiko tėvo teisių ir neišplečia ar nesumažina pareigų, kadangi tėvų valdžia savo vaikams yra vienoda (lygi) ir tėvų valdžios apimtis (turinys) tikrai nepriklauso nuo pavardės tėvų ar vaiko.

Ieškovas neįrodė, kad jo pavardės suteikimas vaikui geriau atitinka vaiko interesus, nei turėti motinos pavardę, kuri jau suteikta, Tėvų teisės ir pareigos vaikams vienodos (lygios), taigi ir tėvų pavardės yra lygiavertės ir niekuo neįtakoja vaiko teisių tėvų atžvilgiu ar tėvų teisių vaiko atžvilgiu.

Ieškovas neįrodė jog vaikas patiria ar patirs patyčių dėl to jog jo pavardė skiriasi nuo tėvo pavardės ir sutampa su motinos pavarde.

Institucija dėl šio reikalavimo teikė išvadą jog nėra duomenų, kad vaiko interesų neatitinka tai jog vaikui suteikta motinos pavardė ir ši aplinkybė visiškai neįtakoja vaiko ir tėvo bendravimo bei ryšių, pasikeitusių faktinių aplinkybių dėl kurių reikėtų keisti vaiko pavardę nenustatyta.

Teismas taip pat pasisako jog teikiant prašymą dėl tėvystės pripažinimo ir registruojant tėvystės nustatymą ieškovas pats prašė palikti vaikui A. pavardę ir buvo palikta vaiko jau turima pavardė.

Nustačius šias aplinkybes teismas ieškovo reikalavimo pakeisti vaikui pavardę iš A. į B. netenkina, nes reikalavimas nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.) ir nenustatyta jog tai atitiktų geriausius vaiko interesus. Vaikas nebuvo išklausytas, nes yra mažametis (neturi net trijų metų) ir nesugeba suformuluoti nuomonės pavardės keitimo klausimu.

Atsakovė reikšdama priešieškinį įvardino, kad jis reiškiamas dėl bendravimo tvarkos ir dėl vaiko pavardės keitimo, tačiau priešieškinio reikalavimą suformulavo tik dėl bendravimo tvarkos ir teismas neturi pagrindo vertinti jog atsakovė buvo pareiškusi priešieškinį ir dėl pavardės keitimo ir dėl to daugiau nepasisako, kadangi bendravimo tvarka nustatyta teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 143 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sudarydamos taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku nustatymo ir dalyvavimo auklėjime, bylos šalys nesusitarė ir nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims toje dalyje nepaskirstė CPK 94 str. 2 d. pagrindu ir nepaskirsto šiuo teismo sprendimu, kadangi ginčas toje dalyje išnagrinėtas patvirtinant taikos sutartį nutartimi ir bylą toje dalyje nutraukiant Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-3-274-1075/2019).

Šiuo teismo sprendimu buvo sprendžiamas ieškovo reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo ir šis reikalavimas atmestas, toed ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nepriteisiamos (CPK93 str.1 d., 98 str.).

Atsakovė bylą bvedė per Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimu skirtą atstovą ir pateiktoje pažymoje nurodyta, kad susdarė 521,36 EUR bylinėjimosi išlaidų Valstybei.Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, ieškovas neatleistas. Dalis ginčo baigta taikos sutartimi, teismo sprendimu spręstas vienas reikalavimas, ieškovo (per atstovą) procesinis elgesys buvo tinkamas, reikalavimas dėl vaiko pavardės keitimo atmestas ir atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis CPK 96 str. 5 d., 99 str. teismas priteisia iš ieškovo dalį bylinėjimosi išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais , 263- 270 straipsniais, 376 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo E. A. B. ieškinio (galutinai suformulavus reikalavimus) dėl nepilnamečio vaiko J. A., gimusio (duomenys neskelbtini) pavardės pakeitimo iš A. į B., atsakovei J. A., netenkinti (atmesti) .

Atsakovė J. A. nebuvo suformulavusi reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.

Priteisti iš ieškovo Eimanto A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130 EUR antrinės teisinės pagalbos teikimo bylinėjimosi išlaidų Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.