Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. liepos 24 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 19 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik Institucijos 2023 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti be pakeitimų, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. Skunde J. Ž. nurodo, kad skundžia Kauno apylinkės teismo nutartį, nes neturi už ką sumokėti paskirtos baudos, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).

7. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

8. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

9. Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

10. ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė nuobaudos rūšis – bauda, kurios dydis numatytas nuo 200 iki 2 000 eurų. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu J. Ž. už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 200 eurų dydžio bauda, t. y. minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Nustatant tokio dydžio baudą, buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena J. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte (administracinį nusižengimą padarė neblaivi ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui), taip pat į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į tai, kad J. Ž. anksčiau dėl šio nusižengimo nėra bausta administracine atsakomybe, nusižengimo neginčija. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs J. Ž. skundą dėl Institucijos nutarimo, sprendė, kad nėra pagrindo švelninti paskirtos 200 eurų dydžio baudos, nes ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Kaip teisingai nurodė Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, vien ta aplinkybė, jog J. Ž. šiuo metu nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nesudaro pagrindo sušvelninti jai paskirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, objektyviai pagrindžiančių skunduose nurodomą jos sveikatos būklę, kurie taip pat objektyviai pagrįstų jos negalėjimą susirasti darbą ir dirbti. Be to, iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų matyti, kad J. Ž. paskutinė registracijos data Užimtumo tarnyboje yra 2021 m. lapkričio 26 d. (b. l. 15-17). Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nagrinėjant skundą apeliacine tvarka ir patikrinus Sodros duomenų registrą, gauti duomenys, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. J. Ž. nėra registruota Užimtumo tarnyboje, nors pastaroji priešingai nurodo skunde apygardos teismui, dėl ko apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir kitas skunde nurodomas aplinkybes apie sveikatos būklę, kaip deklaratyvius, objektyviais įrodymais nepagrįstus apeliantės teiginius.

11. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą už administracinį nusižengimą numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

12. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo švelninti J. Ž. paskirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad J. Ž. administracinį nusižengimą padarė veikdama tiesiogine tyčia, pats nusižengimas nukreiptas prieš įstatymo saugomą vertybę – viešąją tvarką ir susijęs specialiųjų tarnybų atitraukimu nuo tiesioginio darbo, o numatytos sankcijos dydis sudaro pagrindą jį vertinti kaip gana pavojingą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl J. Ž. paskirtos baudos dydžio, teisingai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingus duomenis, ir nesumažinęs jai paskirtos baudos, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelninti J. Ž. paskirtą administracinę nuobaudą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje, apeliantei paskirta minimali 200 eurų dydžio bauda nėra aiškiai per griežta ar neteisinga, o administracine nuobauda patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl jis nekeistinas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartį nepakeistą ir J. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.