Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Salomėjai Paulauskienei, Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovės AB „Citadele“ bankas atstovei advokatei J. R., atsakovo O. M. atstovei advokatei V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Citadele“ bankas ieškinį atsakovui O. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V.K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo V. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai (b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-08-16 ieškovė AB „Citadele“ bankas (buvęs pavadinimas – AB Parex bankas) ir trečiasis asmuo V. K. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/507, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui V. K. 59154,89 Eur (204250,00 Lt) kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, o trečiasis asmuo įsipareigojo numatytais terminais ir tvarka grąžinti suteiktą kreditą bei sumokėti palūkanas. Prievolių įvykdymo užtikrinimui trečiasis asmuo įsipareigojo įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei savo prievolę apdrausti UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškovę nurodant draudimo išmokos gavėja (b. l. 5-12). 2005-08-16 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS/14/507, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovei visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei trečiasis asmuo laiku ir tinkamai neįvykdys savo prievolių ar jų dalies pagal 2005-08-16 kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/507 (b. l. 27-28). 2006-05-02 ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė 2005-08-16 Kreditavimo sutarties Nr. BKS/14/507 sąlygų pakeitimą Nr. 1, kuriuo susitarė pakeisti sutarties 4.2. ir 5.1. punktų nuostatas (b. l. 13). 2008-12-09 tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2 dėl 2005-08-16 Kreditavimo sutarties Nr. BKS/14/507 sąlygų pakeitimo, kurio šalys susitarė pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas, pakeisti kredito valiutą iš litų į eurus, nustatant, kad negrąžinto kredito suma yra 55787,33 Eur (b. l. 14-26). 2008-12-09 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 dėl 2005-08-16 Laidavimo sutarties Nr. LS/14/507 sąlygų pakeitimo (b. l. 29-32). 2013-02-28 pranešimu Nr. MB6.1.66223 ieškovė pranešė atsakovui, kad ieškovė vienašališkai nutraukė 2005-08-16 kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/507 ir įstatymų nustatyta tvarka pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkui ir laiduotojui priklausančio turto ir lėšų (b. l. 39). 2014-04-25 Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarė J. K. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JK-2470 dėl skolos 56857,69 Eur skolos ir 112,03 Eur (386,82 Lt) skolos už banko lėšomis apdraustą įkeistą turtą, išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą (b. l. 33). 2014-10-08 reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė perleido reikalavimo teises trečiojo asmens atžvilgiu, kylančias pagal 2005-08-16 Kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/507, t.y. reikalavimo teises į likusį 17989,06 Eur įsiskolinimą (b. l. 34-37). Pagal ieškovės 2014-11-24 pažymą apie skolos dydį nustatyta, kad trečiojo asmens skola ieškovei sudaro 3188,80 Eur, iš kurių 635,87 Eur palūkanos, 2552,93 Eur delspinigiai ir 112,03 Eur (386,82 Lt) skolos už banko lėšomis apdraustą įkeistą turtą (b. l. 38).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Kreditorius suinteresuotas, kad už skolininką laiduotų patikimas, mokus asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2007). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3300,83 Eur (11397,11 Lt) skolą. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad 2005-08-16 Kreditavimo sutartis Nr. BKS/14/507 buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. K. todėl pareiga atlyginti skolą tenka būtent trečiajam asmeniui. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2005-08-16 laidavimo sutartimi Nr. LS/14/507 laidavo už trečiąjį asmenį V. K. ir įsipareigojo atsakyti ieškovei, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys savo prisiimtų įsipareigojimų pagal 2005-08-16 Kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/507. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad kredito gavėjas trečiasis asmuo V. K. savo prievolių pagal 2005-08-16 Kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/507 laiku ir tinkamai neįvykdė. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovo argumentas, kad jis negali būti laikomas atsakingu už prievolės pagal 2005-08-16 Kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/507 vykdymą, vertintinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas nurodo, jog jo finansinė padėtis yra sunki, o prašoma priteisti delspinigių suma yra vertintina kaip per didelė. Be to, ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį delspinigiai neturėjo būti skaičiuojami. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnis). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybų paskirtis yra dvejopa: jos skatina skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat yra laikomos viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti patirtus nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.81 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų, delspinigių netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal 2005-08-16 laidavimo sutarties Nr. LS/14/507 3.1. punktą atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovei visu savo turtu ta pačia apimtimi, sąlygomis bei terminais kaip ir kredito gavėjas, įskaitant kredito, palūkanų ir netesybų, nuostolių ir kitų mokėjimų pagal pagrindinę sutartį mokėjimo. Pagal 2005-08-16 Kreditavimo sutarties Nr. BKS/14/507 5.9. punktą bei sutarties specialiosios dalies 3.1. punktą trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti 0,09 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną. Tuo atveju, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą, įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju netesybų dydis vertintinas atsižlegus į netesybų funkciją – užtikrinti minimalius kreditoriaus nuostolius, į netesybų ir kredito santykį, į suteiktos paskolos dydį, į pagrindinės prievolės pobūdį, skolos faktinio egzistavimo laikotarpį, į tai, kad atsakovas, būdamas laiduotoju, nėra įvykdęs jam pagal laidavimo sutartį tenkančios prievolės ieškovei, tai, kad 2008-12-09 Susitarimu Nr. 2 dėl kreditavimo sutarties Nr. BKS/14/507 sąlygų pakeitimo buvo sumažintas kreditavimo sutartimi Nr. BKS/14/507 numatytų delspinigių dydis, bei tai, kad ieškovė 2013-02-28 vienašališkai nutraukusi sutartį delspinigius už paskolą skaičiavo iki 2013-04-17, o delspinigius nuo palūkanų sumos iki 2013-08-26. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais, teismas konstatuoja, kad atsakovo argumentas, jog prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki visiško prievoles įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006), todėl atsakovo argumentas, jog delspinigiai ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį neturėjo būti skaičiuojami, atmestinas kaip nepagrįstas.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistina 3300,83 Eur (11397,11 Lt) skola.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistina 99,05 Eur (342,00 Lt) žyminio mokesčio (CK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo O. M. 3300,83 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3300,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,05 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Citadele“ bankas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.