Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Draugystės 3A namo bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei Draugystės 3A namo bendrijai dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo neteisėtu ir atsakovės Draugystės 3A namo bendrijos priešieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės Draugystės 3A namo bendrijos atsisakymą duoti sutikimą įteisinti savavališkai įrengtą statinį 47 buto balkone, esantį daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovui teisę be atsakovo sutikimo įteisinti balkono remontą (įstiklinimą); 2) įregistruoti paprastojo remonto padarinius – įrengtas duris vietoj dalies lango, pripažįstant ieškovui teisę be atsakovės sutikimo įteisinti (įregistruoti) balkono remontą (įstiklinimą) ir įrengtas duris.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl bendrijos atsisakymo duoti sutikimą įteisinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo, o taip pat dėl kitų civilinėje byloje pateiktų įrodymų viseto vertinimo, siekiant nustatyti, ar savavališkas statinys nepažeidžia bendraturčių teisių.

Dėl bendrijos atsisakymo duoti sutikimą

Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą įteisinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su bylai reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegija nustatė šias aplinkybes:

2015 m. gegužės 28 d. UAB „Santermita“ atliko kasmetinę pastato apžiūrą ir nustatė, kad Nr. 47 ir Nr. 48 butų savininkai įsirengę plastikinį stogelį, jis neturi lietaus nuvedimo sistemos, vanduo bėga ant plytų mūro sienos ir ją ardo, rekomendavo ant savavališkai įrengto stogelio įrengti lietaus nuvedimo sistemą arba jį pašalinti (1 t., e. b. l. 76-78).

2015 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas šalia jam priklausančio 47 buto esančioje namo stogo dalyje vietoje įrengtų grotų ir plastikinio stogelio pradėjo stogo dalies įstiklinimo (lodžijos) darbus. 2015 m. rugpjūčio 20 d. bendrija paprašė ieškovo pateikti statybos leidimą statomoms konstrukcijoms (1 t., e. b. l. 86).

2015 m. spalio 23 d. Inspekcija ieškovą įpareigojo iki 2016 m. balandžio 23 d. savo lėšomis išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir išaiškino, kad jis turi teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (2 t., e. b. l. 17-22).

2016 m. gegužės 18 d. bendrijos narių susirinkimo metu 47 ir 48 butų savininkai buvo įpareigoti per 30 kalendorinių dienų pateikti techninius sprendimus, kad nuo jų butuose įrengtų stogų, stogelių ir kt. statinių lyjant vanduo nebėgtų ar kitaip negadintų namo fasadinių sienų ir nedarytų joms žalos (1 t., e. b. l. 95).

Ieškovas 2016 m. liepos 7 d. bendrijai pateikė A. R. individualios veiklos „Stiklo idėjos“ vandens numušimo skardos brėžinį (1 t., e. b. l. 53-54). Valdyba šį pasiūlymą atmetė, jai kilo pagrįstų abejonių dėl tokio sprendimo efektyvumo, nes 12-13 aukšte sumontavus vandens numušimo sistemą, vanduo vis tiek nebūtų surenkamas nubėgimui ir toliau bėgtų, taškytų, drėkintų namo fasadą (1 t., e. b. l. 71).

Ieškovas 2016 m. spalio 12 d. bendrijai pateikė teismo eksperto V. G. konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad pagal plytų suirimo apimtis drėgmė į sieną patenka ne mažiau kaip 10 metų, o pastato sienos dalis po ieškovo lodžija drėksta dėl nesandaraus lodžijos palangės apskardinimo, todėl rekomenduota pakeisti apskardinimą sandariu ir raštu prašė bendrijos duoti sutikimą įteisinti įstiklintą balkoną su sąlyga, kad bus atlikti eksperto išvadoje nurodyti remonto darbai (1 t., e. b. l. 5-7). 2016 m. spalio 24 d. KMSA filialo Dainavos seniūnijos vyriausiasis specialistas S. Z. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nurodė, kad lietaus vanduo nuo balkonų šlaitinio stogo konstrukcijų patenka ant sienos ir ją drėkina, dėl ko ardomos plytos, reikalaujama imtis priemonių dėl drėkstančių sienų ir aptrupėjusių plytų (1 t., e. b. l. 101-102). 2016 m. spalio 25 d. UAB „Santermita“ defektinio statinio apžiūros akte nurodyta, kad balkono plytų mūro konstrukcijos ties 47 ir 48 butais yra aptrupėjusios ir dėl nuolat veikiamų kritulių ir temperatūros pokyčių yra vis daugiau, rekomenduojama pašalinti įrengtą 47 buto balkono įstiklinimo konstrukciją, tada suremontuoti aptrupėjusių plytų mūro parapetus ir atstatyti buvusią lietaus vandens nubėgimo sistemą (1 t., e. b. l. 106). 2016 m. lapkričio 14 d. bendrijos susirinkimo metu buvo nuspręsta neduoti sutikimo įteisinti 47 buto balkone įrengtą statinį (1 t., e. b. l. 10).

Pažymėtina, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.9. punktą (2013 m. rugsėjo 6 d. redakcija), balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų yra laikomas statinio paprastuoju remontu. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 punktą (2014 m. lapkričio 26 d. redakcija), privaloma gauti rašytinį pritarimą (statybą leidžiantį dokumentą) atliekant daugiabučio namo paprastąjį remontą mieste kai keičiama pastato išvaizda. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2015 m. liepos 2 d. redakcija) nustato, kad ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 punkto 4 dalyje numatyta sąlyga pateikti statinio bendraturčių sutikimus norint gauti rašytinį pritarimą parengtam statinio projektui.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Remiantis kasacinio teismo praktika, bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015 ir joje nurodyta praktika).

Teisėjų kolegija nustatė, kad šioje byloje nagrinėjamas namo bendrijos atsisakymas duoti sutikimą įteisinti ieškovo savavališkos statybos padarinius. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pripažino bendrijos atsisakymą duoti sutikimą įteisinti savavališkos statybos padarinius neteisėtu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovė raštu informavo ieškovą, jog bendrijos valdyba susirinkimo metu priėmė sprendimą neduoti sutikimo įteisinti savavališkai įrengtą statinį 47 buto balkone (1 t., e. b. l. 10). 2016 m. gruodžio 6 d. 38 butų savininkai pasirašė butų savininkų nepritarimą (nesutikimą) 47 buto balkono (lodžijos) įteisinimui, nes atlikti statybos darbai ir jų sąlygoti padariniai pažeidė bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus (1 t., e. b. l. 121-123). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, dėl kokių priežasčių bendrija atsisakė duoti sutikimą įteisinti savavališkos statybos padarinius ir nevertino šio atsisakymo pagrįstumo, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie neteisėtą atsisakymą duoti sutikimą yra nepagrįsta jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, jog atsakovė nelaikė ieškovo siūlomos vandens numušimo sistemos tinkama, nes pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 139.12 punktą, „aukštesnių kaip 15 m nuo žemės paviršiaus pastatų stogai privalo turėti nuotėkį, įgalinantį nutekėti vandeniui į vidaus nuleidimo vamzdžius“. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo siūlomuose projektuose buvo numatyta konstruoti vandens numušimo skardą (1 t., e. b. l. 54). Todėl atsakovės argumentas, kad jeigu vandens numušimo sistema būtų montuojama 12-13 aukšte, vanduo nebūtų surenkamas nubėgimui ir toliau drėkintų namo fasadą, laikomas įrodančiu, kad atsakovė pagrįstai nedavė sutikimo įteisinti savavališkos statybos padarinius.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijamai neįrodė, jog būtent ieškovui įrengus balkoną šlampa sienos. Toks teismo vertinimas suponuoja išvadą, kad atsakovė visgi įrodė, kad daugiabučio sienos šlampa įrengus ginčo statinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis nuoseklia kasacinio teismo praktika, išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą yra pateikta pakankamai įrodymų, dėl kurių galima daryti išvadą, kad daugiabučio sienos šlapo tiek dėl anksčiau savavališkai įrengtų konstrukcijų (2015 m. gegužės 28 d. UAB „Santermita“ apžiūros akto nuotrauka Nr. 22, 1 t., e. b. l. 80), tiek 2015 metais ieškovui metalines grotas ir plastikinį stogelį pakeitus į konstrukciją iš stiklo (2016 m. spalio 25 d. UAB „Santermita“ defektinio statinio apžiūros akto nuotrauka Nr. 1, 1 t., e. b. l. 106). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių ir nevertino visų byloje esančių įrodymų, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis CK 4.77 straipsniu, bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą, neatsižvelgiant į tai, ar rekonstruojamas balkonas ar namo stogo dalis. Tačiau svarbu pažymėti, kad šią teisę jis gali įgyvendinti tik gavęs kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju ieškovas ne tik neturėjo bendraturčių sutikimo, bet ir užkirto kelią bendrijai tinkamai atlikti namo priežiūrą. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovui atsirado teisė ir galimybė tik asmeniškai patekti į įstiklintą stogo dalį bei išskirtinė teisė neatlygintinai naudotis visiems bendraturčiams priklausančiu nuosavybės objektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu yra pažeidžiama bendraturčių teisė lygiateisiškai naudoti bendrosios nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus bendrijos atsisakymą duoti sutikimą įteisinti ieškovo savavališkai įrengtą lodžiją neteisėtu, statytojo teisėms būtų suteikta didesnė svarba nei bendraturčių nuosavybės teisių gynimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors bendrija raštu išsamiai nemotyvavo savo atsisakymo duoti sutikimą, jis buvo teisėtas, remiantis protingumo principu ir atsižvelgiant į byloje esančią teismo eksperto V. G. 2016 m. spalio 10 d. konsultacinę išvadą, UAB „Santermita“ 2016 m. balandžio 26 d. Statinio apžiūros aktu, KMSA Dainavos seniūnijos 2016 m. spalio 24 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu, UAB „Santermita“ 2016 m. spalio 25 d. Defektiniu statinio apžiūros aktu konstatuotą blogėjančią pastato būklę, Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 punkto, Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 139.12 punkto pažeidimus ir kt. (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas aktyviais veiksmais ėmėsi visų galimų priemonių įgyvendinti statytojo teises ir įteisinti savavališkos statybos padarinius, jis nekartą buvo įspėtas vykstančias statybas sustabdyti, nes statybų padariniai didino sienų drėgmę, tačiau įspėjimų nepaisė ir jas pabaigė (1 t., e. b. l. 86). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas bendrijai pateikė teismo eksperto V. G. 2016 m. spalio 10 d. konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, jog pastato sienos dalis, esanti po pertvarkytu balkonu, drėksta, nes netinkamai įrengtas (yra nesandarus) balkono palangės apskardinimas ir prašė duoti sutikimą įteisinti įstiklintą balkoną su sąlyga, kad ieškovas įsipareigos iki 2016 m. lapkričio 18 d. atlikti eksperto išvadoje nurodytus skardinimo remonto darbus (1 t., e. b. l. 5-7). 2016 m. lapkričio 14 d. bendrija informavo ieškovą, kad priėmė sprendimą neduoti sutikimo įteisinti įrengtą statinį 47 buto balkone (1 t., e. b. l. 10), tačiau ieškovas, nepaisydamas šio sprendimo, pašalino skardinimo darbų trūkumus, nors bendrijos sutikimo darbams ir šį kartą neturėjo. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu atsakovės argumentą, kad V. G. 2016 m. spalio 10 d. konsultacinėje išvadoje nurodytose rekomendacijose nebuvo jokio racionalaus, efektyvaus pasiūlymo dėl vandens nubėgimo sistemos, kad nebūtų drėkinama nei po pačiu statiniu nei gretimai esanti namo siena, todėl sutikimo ieškovui nedavė, siekiant išvengti didesnės žalos. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad be bendrijos sutikimo savavališkai atlikus savavališkai įrengtos lodžijos remontą, į bylą pateikta teismo eksperto V. G. 2017 m. sausio 5 d. konsultacinė išvada, kurioje nurodoma, kad įrengta lietaus nuvedimo nuo įrengto balkono stogelio sistema (latakas ir lietvamzdis) Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimus tenkina, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl bendrijos atsisakymo duoti sutikimą teisėtumo, nes visi šie veiksmai atlikti po to, kai bendrija išreiškė savo valią sutikimo neduoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo individualiu atveju ieškovo kaip statytojo veiksmai negali būti laikomi sąžiningais, o sutikimas įteisinti savavališkos statybos rezultatus šioje situacijoje – proporcingu.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuose rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3820-402/2016, kuriame konstatuota, kad bendrija kaip ir užkirto kelią tolesnių statybos procedūrų įteisinimui, dėl ko terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo pratęstas iki 2018 m. gruodžio 15 d. (2 t., e. b. l. 97-102). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje nebuvo nagrinėjamas atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumas. Byloje nustatytas terminas buvo pratęstas dėl to, kad pareiškėjas bendrijos atsisakymą duoti sutikimą laikė neteisėtu ir dėl to užvedė civilinę bylą Kauno apylinkės teisme. Kauno apygardos administracinis teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį, toks įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti dokumentu statinio įteisinimui, tačiau bet kuriai pusei nepalankus sprendimas galimai bus skundžiamas apeliacine tvarka, todėl šiems procesams yra reikalingas laikas. Dėl šių priežasčių teismas terminą pratęsė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sprendimo administracinėje byloje esmę ir nepagrįstai juo remdamasis A. K. ieškinį tenkino.

Dėl įpareigojimo pašalinti savavališkai įrengtas duris

Atsakovė Draugystės 3A namo bendrija priešieškiniu prašė teismo įpareigoti ieškovą A. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpoje pažymėtoje plane 47.12, savavališkai įrengtas duris į namo stogo dalį, atstatant pastato projekte/plane numatytą langą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad savavališkai įrengtos durys pagal savo tiesioginę funkciją susiję su patekimu į įrengtą balkoną, todėl siekiant neužkirsti kelio ieškovo kaip statytojo teisių įgyvendinimui, atsakovės priešieškinio netenkino. Pažymėjo, kad ieškovas yra ketvirtas buto savininkas ir butą įsigijo su balkono durimis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, nes remiantis CK 4.48 straipsniu, naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą ar turtą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas. Taigi, jei ankstesnis savininkas įrengė ginčo duris neteisėtai, naujajam savininkui perėjo buvusiojo savininko pareiga pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Teisėjų kolegija iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 13 aukšto plano nustatė, kad 47 butui nėra numatytas patekimas ant pastato stogo, nes plane yra pažymėti du langai (2 t., e. b. l. 66). Byloje nėra duomenų, kad pastato projektas būtų keistas, siekiant pastato stogo dalį pritaikyti balkonui, kuriuo galėtų naudotis 47 buto savininkas A. K., o bendrija būtų davusi sutikimą tokio projekto keitimui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad durys į balkoną vietoje lango buvo įrengtos savavališkai ir pažeidžiant statinio projekto sprendinius (CK 4.103 straipsnio 1 dalis).

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad namo stogo danga nėra pritaikyta vaikščiojimui, ji dėvisi greičiau, o siekiant apsaugoti priėjimą prie namo stogo ir kitų konstrukcijų, yra įstatytos metalinės durys, kurios įprastai būna užrakintos, o raktas pavestas saugoti komisijos pirmininkui. Pažymėtina, kad pripažinus atsakovės atsisakymą duoti sutikimą įteisinti savavališkos statybos padarinius teisėtu ir pagrįstu, savavališkai įrengtos durys pagal savo tiesioginę funkciją nebegali būti susijusios su patekimu į namo stogo dalyje įrengtą lodžiją, kuri, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendime nustatytu terminu (iki 2018 m. gruodžio 15 d.) turi būti pašalinta. CK 4.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą – įpareigoti ieškovą A. K. iki 2018 m. gruodžio 15 d. pašalinti 47 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpoje pažymėtoje plane 47.12 savavališkai įrengtas duris į namo stogo dalį, atstatant pastato projekte/plane numatytą langą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad terminas įvykdyti šiam įpareigojimui nustatomas iki tol, kol pagal Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendime turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai (įrengta lodžija) – iki 2018 m. gruodžio 15 d., atsižvelgiant į protingumo principą ir į tai, kad lodžijos pašalinimas gali sukelti papildomų sunkumų, nesant praėjimo į namo stogo dalį iš 47 buto vidaus.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi ir priimti naują sprendimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė duoti sutikimą įteisinti savavališkos statybos padarinius, o ieškovo bute esančios savavališkai įrengtos durys turi būti atstatytos į plane numatytą langą, todėl, tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas, o priešieškinis tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus apeliacinį skundą ir nusprendus priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, o priešieškinį patenkinti, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 2 910,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 879,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (4 t., e. b. l. 32-34, 88-90) ir 31 Eur žyminis mokestis (3 t., e. b. l. 173). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 876 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (4 t., e. b. l. 133) ir 726 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą (4 t. p. b. l. 61). Todėl iš viso iš ieškovo atsakovei priteistinos 3 786,8 Eur (2 910,80 Eur + 876 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Atsakovės Draugystės 3A namo bendrijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) priešieškinį tenkinti iš dalies. Įpareigoti ieškovą A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 15 d. pašalinti 47 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpoje pažymėtoje plane 47.12 savavališkai įrengtas duris į namo stogo dalį, atstatant pastato projekte/plane numatytą langą. Atsakovės priešieškinio dalį dėl įpareigojimo pašalinti savavališkai įrengtas duris per 1 mėnesį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Draugystės 3A namo bendrijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 3 786,80 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.