- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- 1-67-1148/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44364-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Kaltinamasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- S. R.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorams Robertui Kasnauskui, Stefai Daliai Ramanauskienei, Egidijui Pankauskui, Mariui Mauriui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2016 m. birželio 22 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme.
2. 2016 m. spalio 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį - 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, 376,60 Eur bauda, bausmės vykdymą atidedant - 3 metams, kuris 2017 m. balandžio 20 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas - vykdant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
3. 2018 m. sausio 3 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį - 90 parų arešto bausme, kuri to paties teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi subendrinta su 2016 m. spalio 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę ir 376,60 Eur baudą. Pagal 2019 m. liepos 25 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartį, E. P. panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir jis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti neatliktos 11 mėn. 3 d. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2016 m. spalio 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu
4. 2021 m. gegužės 24 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
5. 2021 m. rugpjūčio 19 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, 2022 m. liepos 15 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs,
6. 2023 m. balandžio 25 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs plokštę, kuri buvo pritvirtinta prie lango, pro langą pateko į S. R. priklausantį namą ir iš jo pagrobė svetimą, S. R. priklausantį turtą – garso kolonėlę „Fabio“, 140 Eur vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam S. R. 140 Eur turtinę žalą.
2. Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pagrobė garso kolonėlę, tačiau į patalpą neįsibrovė. Tą dieną kartu su nukentėjusiuoju S. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Kol nukentėjusysis miegojo, jis (E. P.) susiskambino su R. G., kuris vartojo alkoholį pas save garaže ir susitarė, kad jis pas R. G. atvyks pasiėmęs kolonėlę. Garso kolonėlę išnešė pro duris kol nukentėjusysis miegojo, kadangi nenorėjo jo žadinti. OSB plokštės, kuria buvo užkaltas langas nedaužė. Nurodė, kad tokio dydžio kolonėlės per tokį mažą tarpą nebūtų galima išnešti, ten per tokią skylę neįmanoma žmogui išlįsti. Per patį langą būtų galima išnešti garso kolonėlę nebent jei tas langas būtų atviras. Yra matęs išdaužtą nukentėjusiojo langą iki tada kol nebuvo užkalta OSB plokštė. Parodė, kad apklausos protokolas jam nebuvo pagarsintas. Pats apklausos protokolo neskaitė, tik pasirašė. Nežino, kas buvo užfiksuota apklausos protokole. Kaltinamojo akto neskaitė. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus tyrėjai sakė, kad kolonėlę išsinešė. Nesakė tyrėjai, kad kolonėlę išsinešė per langą. Tą kolonėlę jis pasiimdavo dažnai. Garso kolonėlę pasiėmė neatsiklausęs nukentėjusiojo. Paimtą kolonėlę būtų grąžinęs. Pasiėmęs kolonėlę apie tai nepasakė nukentėjusiajam, o tai, kad kolonėlė dingo, nukentėjusysis pastebėjo tik po mėnesio ar dviejų, kadangi buvo išvykęs dirbti į Šilutės m.
3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), vakare, vartojo alkoholį ir norėjo pasiklausyti muzikos. Kadangi žinojo, jog draugas S. R. turi muzikos kolonėlę, todėl nusprendė nueiti iki jo namų adresu (duomenys neskelbtini) ir ją pavogti. Apie (duomenys neskelbtini) val. nuėjo prie S. R. namų, pastūmė plokštę, nes žinojo, kad langas buvo išdaužtas ir ertmė užtaisyta plokšte. Po to pro ertmę įlindo į namą, nuėjo į didįjį kambarį ir iš ten paėmė muzikos kolonėlę. Kolonėlę išsinešė pro duris, nes jos nebuvo užrakintos. Kolonėlę parsinešė į tą vietą, kur vartojo alkoholį, vėliau vartoti alkoholį išvyko pas R. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kolonėlę ten ir paliko, nes nebuvo patogu ją parsivežti, ketino ją pasiimti vėliau. Nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 141-144).
4. Nukentėjusysis S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko maždaug (duomenys neskelbtini). Jis dirbo Šilutės m. ir jam paskambino jo pusbrolis A. M., ir pranešė, kad pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), yra išmušta OSB plokštė, kuria buvo užkaltas išdaužtas langas. Jis buvo prašęs pusbrolio, kad šis pažiūrėtų ar niekas nelandžioja, neslampinėja po kiemą, kadangi pusbrolis gyvena tame pačiame name. Tą dieną pusbrolis buvo atėjęs užsirašyti elektros skaitliuko parodymų ir pastebėjo išmuštą OSB plokštę. Nukentėjusysis grįžęs namo, pastebėjo, kad nebėra laidinės garso kolonėlės, kuri buvo palikta virtuvėje. Tą garso kolonėlę galima į lauką išsinešti. Iki tol jis nebuvo savaitę laiko namuose, kadangi dirbo. Durys buvo sveikos, neapgadintos. Maždaug prieš savaitę iki įvykio E. P. lankėsi jo namuose. Dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Kolonėlė buvo pastatyta virtuvėje. E. P. matė, kur buvo kolonėlė. Ryte atvažiavus nukentėjusiojo pasiimti į darbą, E. P. išėjo kartu su juo ir jis (nukentėjusysis) užrakino duris. Grįžęs iš darbo Šilutės m., po įvykio, nuvyko į parduotuvę nusipirkti cigarečių, parduotuvėje sutiko E. P., šio paklausė ar jis neėmė garso kolonėlės, pastarasis atsakė, kad ne. Teigia, kad E. P. neįtarė, kad jis paėmė kolonėlę, šiaip paklausė. Apie kolonėlę dar klausė ir P. B.. Grįžęs paskambino policijai ir nurodė, kad yra išmuštas langas ir nėra garso kolonėlės. Policijos pareigūnai buvo atvykę tą pačią dieną. Vėliau jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad kolonėlė atsirado (duomenys neskelbtini) pas kažkokį R., kurį jis yra matęs kelis kartus. Neneigia, kad kolonėlę galėjo paimti E. P.. Iki įvykio su E. P. nebuvo susipykę, santykiai buvo geri. Anksčiau nebuvo kolonėlės skolinęs E. P..
5. Liudytoja P. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad garso kolonėlė buvo rasta pas ją namuose, kambaryje. Jos teigimu, garso kolonėlę pas ją atvežė E. P., kadangi jai pareigūnai nurodė, kad kolonėlę atvežė asmuo iš (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) ji pažįsta tik E. P.. Anksčiau tos kolonėlės pas ją nėra buvę. Jos anūkas jai sakė, kad kolonėlė anksčiau buvo laikoma garaže.
6. Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas jį buvo atvykęs E. P., kai jis garaže vartojo alkoholį. E. P. pas jį atvyko su garso kolonėle. Iš kur ją gavo E. P. nesakė. Kolonėlę E. P. paliko pas jį. R. G. teigimu, šią garso kolonėlę yra matęs, kai vartodavo alkoholį kartu su E. P. ir kitu asmeniu, kurio pravardė yra „R.“. E. P. jam sakė, kad tas „R.“ yra parašęs pareiškimą, kad jis pavogė kolonėlę. Prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
7. Liudytoja I. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu apklausė E. P.. Apklausos vyksta apklausų kabinete. Parodymai užfiksuojami kompiuteriu, po to apklausos protokolas perskaitomas ir pasirašomas. Papildomai nurodė, kad apklausos protokolą perskaito pats asmuo arba ji. Jeigu asmuo neperskaito apklausos protokolo, tada ji jį pagarsina ir apie tai pažymi apklausos protokole. Visada yra pasirašomas apklausos protokolas. Pasirašęs asmuo patvirtina, kad protokolą perskaitė, parašo savo vardą, pavardę bei pasirašo. Jeigu asmuo atsisako pasirašyti ar skaityti apie tai taip pat pažymima apklausos protokole. Pamena, kad E. P. apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini), pas draugą, įlindo per langą, kuris lygtais buvo išdaužtas, ar kažkuo uždėtas, paėmė kolonėlę. Per langą lindo, kadangi durys buvo užrakintos ir jis žinojo, kad nieko nėra namuose. Kaip patekti į namus jis žinojo, kadangi jis yra ten buvęs. Kolonėlę išsivežė į (duomenys neskelbtini)., pas kitą asmenį vardu R.. Nepamena ar E. P. atsisakė skaityti apklausos protokolą. Papildomai nurodė, kad jeigu būt atsisakęs skaityti ji apie tai būtų pažymėjusi apklausos protokole. Neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį. Jokių ryšių su kaltinamuoju neturi. Suinteresuotumo, kad baigti bylą ir apkaltinti E. P. neturi. Ar yra daugiau bylų su E. P. nepamena. E. P. teisiamas ne pirmą kartą ir protokolo pagarsinimo tvarka jam yra žinoma.
8. Nukentėjusysis S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) paskambino kaimynas A. M. ir pasakė, jog išdaužta jo namo plokštė, kurią buvo pritvirtinęs prie lango. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. grįžo į namus ir pamatė, kad išdaužta buvusi už lango pritvirtinta plokštė. Užėjęs į namo vidų pamatė, jog iš svetainės pavogta garso kolonėlė, 120 Eur vertės. Taip pat buvo apgadinta už lango buvusi pritvirtinta plokštė. Tokiais veiksmais jam padaryta 140 Eur turtinė žala. Garso kolonėlė jam gražinta, civilinio ieškinio nereiškia ir pretenzijų neturi (1 t., b. l. 32-34).
9. Liudytoja P. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini). atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, jog šiuo adresu galimai laikoma pavogta garso kolonėlė, kurią turi jos anūkas R. G.. Ji pareigūnams geranoriškai parodė anūko kambarį, kadangi jo paties nebuvo namuose, ir pareigūnai rado jo kambaryje pastatytą garso kolonėlę (1 t., b. l. 57-59).
10. Liudytojas R. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) viduryje, tikslios datos nepamena, vakare, tikslios valandos nepamena, (duomenys neskelbtini), garaže žaidė tenisą. Tuo metu atvyko pažįstamas E. P., kuris atsivežė garso kolonėlę. Apie tai, jog garso kolonėlė vogta – nežinojo. E. P. pasakė, kad neturi kaip kolonėlę parsivežti į namus ir ją paliko pas jį garaže. Jis garso kolonėlę parnešė į namus, nes garaže buvo šalta. Garso kolonėlė buvo jo kambaryje iki policijos pareigūnai atvyko ir ją paėmė (1 t., b. l. 62-64).
11. (duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad S. R. kreipėsi į policijos pareigūnus dėl to, kad laikotarpyje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) jo namuose (duomenys neskelbtini) buvo išdaužta prie lango pritvirtinta plokštė, buvo patekta į jo namo vidų ir iš jo pavogta garso kolonėlė „Fabio“ juodos spalvos, kurios viršus buvo apgadintas ir suklijuotas lipnia juostele. Pareiškime S. R. nurodė, kad nežino kas galėjo įsilaužti į jo namus ir pavogti kolonėlę, tačiau mano, kad tai galėjo būti E. P. su savo draugu R., kurio pavardės jis nežino, tik žino, kad jis yra iš Ž. N.. Jam buvo padaryta 140 Eur žala (1 t., b. l. 1-2).
12. (duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu bei jo priedais – fotolentelėmis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta – gyvenamasis namas, jo koridorius, kambarys ir išdaužtas langas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-3, 13-21).
13. (duomenys neskelbtini) daikto apžiūros protokole bei jo prieduose – fotolentelėse užfiksuota garso kolonėlės apžiūra (1 t., b. l. 69-77).
14. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. S. R. pranešė, kad atvykęs į sodybą rado išdaužtą langą ir iš namo dingo garso kolonėlė (1 t., b. l. 91-95).
15. (duomenys neskelbtini) Tarnybiniu pranešimu Dėl išklotinių analizės nustatyta, kad atlikus E. P. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio informaciją nustatyta, kad E. P. naudojamas telefono numeris vagystės metu veikė bokšte (celėje) kuris apima (duomenys neskelbtini)., Šilutės r. vietovę (1 t, b. l. 89).
16. Ikiteisminio tyrimo pareigūno (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 149-151)
17. Garso kolonėlė, kurią pateikė P. Š. (1 t., b. l. 65-68), apžiūrėta (1 t., b. l. 69-77) ir nutarimu grąžinta S. R. (1 t., b. l. 78-82).
18. (duomenys neskelbtini) Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-16287 nustatyta, kad valstybės naudai prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už suteiktą teisinę pagalbą E. P. yra 70 Eur (2 t., b. l. 118).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
19. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija (redakcija, galiojusi nuo 2013-07-13 iki 2023-05-31) numatė, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013).
20. Kaltinamasis E. P. dėl jam inkriminuotos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad garso kolonėlę išnešė pro duris, kol nukentėjusysis miegojo, kadangi nenorėjo nukentėjusiojo žadinti, OSB plokštės, kuria buvo užkaltas langas, nedaužė.
21. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir su jais susijusių pagrįstų išvadų darymas yra nuosprendį priimančio teismo prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie gauti teisėtu būdu, laikytini įrodymais ir ar jie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Aptartos BPK normos atskleidžia išskirtinę teismo kompetenciją daryti išvadas, kurie bylos duomenys atitinka visas įstatymų nuostatas ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
22. Tai, kad E. P. garso kolonėlę pagrobė įsibrovęs į patalpą per langą, o ne nukentėjusiajam miegant, kaip nurodo kaltinamasis, pirmiausia, patvirtina nukentėjusiojo S. R. duoti nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis parodė, kad jam dirbant Šilutės m., paskambino jo pusbrolis A. M. ir pranešė, kad nukentėjusiojo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), yra išmušta OSB plokštė, kuria buvo užkaltas išdaužtas langas. Šilutės mieste jis dirbo apie savaitę laiko ir namo grįžęs nebuvo. Grįžęs iš darbo nukentėjusysis pastebėjo, kad išdaužta buvusi už lango pritvirtinta plokštė bei užėjęs į namo vidų pamatė, jog pavogta garso kolonėlė. Nukentėjusysis savo pareiškime policijai nurodė, kad nežino tiksliai, kas galėjo įsibrauti į jo namus, tačiau įtaria, jog tai galėjo būti E. P.. Nukentėjusysis aiškiai parodė, kad (iš įvykio vakaro) kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, o ryte, prieš išvažiuojant į darbą, pirmiausia, išleido iš namų kaltinamąjį, o tada išėjo pats. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet vėliau savo parodymus pakeitė, teigdamas, pirmiausia, kad jo apklausos protokolas surašytas galimai neteisingai, ne pagal jo parodymus. Tačiau apklausta liudytoja, tyrimą atlikusi ir kaltinamąjį (tuo metu – įtariamąjį) apklausiusi tyrėja posėdžio metu aiškiai nurodė atliktos apklausos tvarką – surašyti kaltinamojo parodymai jam buvo perskaityti, jis su jais susipažino, minėtą aplinkybę patvirtindamas savo parašu. Byloje nenustatyta, kad tyrėja būti linkusi apkalbėti kaltinamąjį. Tuo tarpu kaltinamojo pasikeitusi pozicija paaiškinama tuo, kad suvokęs, kokia galima bausmė jo laukia – realus laisvės atėmimas – jis nutarė savo parodymus neigti, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią savo išvadą teismas, be kita ko, grindžia kaltinamojo parodymų (duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu) lyginamąja analize. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apklausos metu nurodė, kad: (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. jis nuėjo prie S. R. namų, pastūmė plokštę, nes žinojo, kad langas buvo išdaužtas ir ertmė užtaisyta plokšte; pro ertmę įlindo į namą, nuėjo į didįjį kambarį ir iš ten paėmė muzikos kolonėlę, kurią išsinešė pro duris, nes jos nebuvo užrakintos (1 t., b. l. 141-144). Teisėjas, posėdžio metu tirdamas (duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą bei jo priedus – fotolenteles, kuriuose užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – gyvenamasis namas, jo koridorius, kambarys ir išdaužtas langas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-3, 13-21), paklausė kaltinamojo pakartotinai dėl kolonėlės atsiradimo kaltinamojo žinioje aplinkybių, į ką kaltinamasis atsakė, kad tokio dydžio kolonėlės per tokį mažą išlaužtos (išdaužtos) OSB plokštės tarpą nebūtų galima išnešti, nes per tokią skylę neįmanoma žmogui išlįsti, o per patį langą būtų galima išnešti garso kolonėlę nebent, jei tas langas būtų atviras. Turint omenyje, kad kaltinamasis E. P. su baudžiamosios bylos medžiaga susipažinti nepageidavo ir su ja nesusipažino (žr. Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimą pabaigimą protokolą), bet tiksliai žino, kokio dydžio yra išdaužtos OSB plokštės ertmė, spręstina, kad pirminiai kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, nes minėti parodymai aiškiai patvirtina tai, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą įsibrovęs į patalpą per išlaužtą OSB plokštę, kuria buvo užtaisytas langas. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiant kaltinamojo parodymus patikrinti įvykio vietoje, kaltinamasis atsisakė, teigdamas, kad nesutinka vykti į įvykio vietą ir savo parodymus patvirtinti vietoje, kadangi apie tai davė išsamius parodymus, jų laikosi, S. R. yra kaltinamojo draugas, tuose namuose kaltinamasis buvo daug kartų, žino visą jo namo išdėstymą, žino, kad pas nukentėjusįjį buvo galima patekti per langą, kuris užtaisytas tik plokšte (žr. Parodymų patikrinimo vietoje protokolą). Be to, (duomenys neskelbtini) Tarnybiniu pranešimu Dėl išklotinių analizės nustatyta, kad atlikus E. P. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio informaciją nustatyta, kad E. P. naudojamas telefono numeris kvalifikuotos vagystės metu veikė bokšte (celėje), kuris apima (duomenys neskelbtini), Šilutės r. vietovę (1 t, b. l. 89). Galiausiai, kaltinamojo versiją, kad jis garso kolonėlę paėmė nukentėjusiajam miegant ir pastarajam apie tai nieko nesakant, nes nenorėjo jo žadinti, paneigia tas faktas, kad, kaip nurodo nukentėjusysis – po to, kai jis (nukentėjusysis) aptiko įsibrovimą ir vagystę, jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, kur sutiko kaltinamąjį ir pastarojo paklausius apie galimą įsibrovimą ir vagystę, kaltinamasis tai paneigė. Taigi, jei kaltinamasis būtų norėjęs kolonėlę iš nukentėjusiojo tik pasiskolinti, tai jį sutikęs ir jo paklaustas apie dingusią kolonėlę, būtų nukentėjusiajam pranešęs apie „skolinimąsi“ ir kolonėlės buvimo vietą, bet to kaltinamasis nepadarė, o kolonėlę aptiko ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
23. Teismas, apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis E. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija). E. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs plokštę, kuri buvo pritvirtinta prie lango, pro langą pateko į S. R. priklausantį namą ir iš jo pagrobė svetimą, S. R. priklausantį turtą – garso kolonėlę „Fabio“.
24. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad E. P. teistas 5 kartus (1 t., b. l. 103-113), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 97), jo atžvilgiu atliekami dar 3 ikiteisminiai tyrimai, nedirba. Įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bausmės paskirtį, į tai, kad duomenys apie kaltinamojo teistumą pagrindžia, kad švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, laisvės atėmimas su bausmės vykdymo atidėjimu ir pan.) neleidžia pasiekti baudžiamojo proceso tikslų ir bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai E. P. gali būti pasiekti paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (2013 07 02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija) numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą. E. P. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o pasikartojantis elgesys, kuris rodo jau susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Akivaizdu, kad bausmės tikslus, ypač atimti ar apriboti E. P. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai), pasiekti galima tik teismui skiriant minėtą realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės rūšys ir jų dydžiai buvo neveiksmingi bei E. P. nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nustatytinas 1 metai ir 3 mėnesiai.
25. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2023 m. balandžio 25 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, t.y. prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2023 m. balandžio 25 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 mėnesius ir E. P. paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Dalinis bausmių bendrinimo būdas bei pridėtinos dalys, nustatytinos atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų ta pati kaltės forma, į nusikalstamų veikų motyvus, nusikaltimo stadijas bei į kaltinamojo asmenybę, ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir jų dydžius.
26. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina E. P. pagal 2023 m. balandžio 25 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį atlikta bausmė.
27. 2023-11-28 teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 20 punktu valstybės naudai priteistina antrinės pagalbos išlaidų suma – 70 Eur (2 t., b. l. 118).
28. Kadangi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą E. P. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant minėtam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinamojo dalyvavimas baudžiamajame procese, gynėjas skiriamas ne kaltinamojo prašymu, o įstatymo pagrindu, tai antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą, be to, prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. P. nepriteistinos.
29. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 149-151), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.
30. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - garso kolonėlė, kurią pateikė P. Š. (1 t., b. l. 65-68), ir kuri buvo apžiūrėta (1 t., b. l. 69-77) bei nutarimu grąžinta S. R. (1 t., b. l. 78-82), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina nukentėjusiajam S. R..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. balandžio 25 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, t.y. prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2023 m. balandžio 25 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 mėnesius ir E. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Kardomąją priemonę, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. P. pagal 2023 m. balandžio 25 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį atliktą bausmę.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - garso kolonėlę, kurią pateikė P. Š. ir kuri buvo apžiūrėta bei nutarimu grąžinta S. R., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajam S. R..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 70 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą, atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.