- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- 1A-79-635/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44364-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Daiva Jazbutienė
- Nuteistasis
- E. P.
- Advokatai
- Marius Venckus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – vienerių (1) metų ir trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme – prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė E. P. paskirta laisvės atėmimas vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams. Į bausmės laiką E. P. įskaityta bausmė, atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendį. Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikta nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. 2022-11-12, apie 21.00 val., (Duomenys neskelbtini), išdaužęs plokštę, kuri buvo pritvirtinta prie lango, pro langą pateko į S. R. priklausantį namą ir iš jo pagrobė svetimą, S. R. priklausantį turtą – garso kolonėlę „Fabio“, 140 Eur vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam S. R. 140 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos galutinės vienerių (1) metų ir šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, t. y. sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Skunde nuteistasis teigia, jog paskirta bausmė savo dydžiu neatitinka padaryto nusikaltimo pobūdžio. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog išdaužus plokštę, kuri buvo pritvirtinta prie lango, buvo išnešta garso kolonėlė. Teigia, kad minėta garso kolonėlė buvo išnešta per duris.
2.2. Pažymi, kad nukentėjusysis apklausiamas teisme nurodė, jog garso kolonėlės niekada nėra skolinęs, nors liudytojas R. G. patvirtino, kad E. P. garso kolonėlę buvo atsivežęs ir anksčiau. Apelianto manymu, tokie liudytojo parodymai įrodo, kad nukentėjusysis skolindavo garso kolonėlę E. P. ir pastarasis ją visada gražindavo. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jo (E. P.) parodymai buvo surašyti netiksliai, kadangi jis neperskaitęs pasirašė įtariamojo apklausos protokolą. Teigia, kad jis niekada nesakė, jog kolonėlę išnešė per langą. Be to, bylos duomenyse yra nurodyta, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog įtaria, kad garso kolonėlę galėjo pagrobti E. P. su draugu R.. Apklausiamas teisme nukentėjusysis paneigė minėtas aplinkybes ir nurodė, kad niekada taip nesakė. Mano, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog tyrėja netiksliai surašė jo ir nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
2.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad garso kolonėlės vertė 120 Eur ir tokia suma neviršija 150 Eur. Nukentėjusysis neturi pretenzijų, taigi žala nepadaryta. Akcentuoja tai, kad baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė E. P. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas, jam skyrė ženkliai didesnę laisvės atėmimo bausmę – 1 metų ir 3 mėnesių. Apelianto vertinimu, tokia bausmė yra per griežta.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Marius Venckus prašė tenkinti skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.
6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniu skundu prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti. Pastebėtina, jog nors apeliacinis skundas yra orientuotas į prašymą sušvelninti paskirtą bausmę, vis dėlto iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis E. P. nepripažįsta savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
Dėl E. P. nuteisimo pagrįstumo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei įrodymų vertinimo
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių pateiktus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus visų byloje surinktų įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatyta tvarka, nei vienam jų nesuteikiant prioriteto. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė E. P. pateiktą įvykių versiją.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nuteistasis E. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. P. nurodė, kad pagrobė garso kolonėlę, tačiau į patalpą neįsibrovė. Tą dieną kartu su nukentėjusiuoju S. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Kol nukentėjusysis miegojo, jis (E. P.) susiskambino su R. G., kuris vartojo alkoholį pas save garaže ir susitarė, kad jis pas R. G. atvyks pasiėmęs kolonėlę. Garso kolonėlę išnešė pro duris kol nukentėjusysis miegojo, kadangi nenorėjo jo žadinti. OSB plokštės, kuria buvo užkaltas langas nedaužė. Nurodė, kad tokio dydžio kolonėlės per tokį mažą tarpą nebūtų galima išnešti, ten per tokią skylę neįmanoma žmogui išlįsti. Per patį langą būtų galima išnešti garso kolonėlę nebent jei tas langas būtų atviras. Yra matęs išdaužtą nukentėjusiojo langą iki tada kol nebuvo užkalta OSB plokštė. Parodė, kad apklausos protokolas jam nebuvo pagarsintas. Pats apklausos protokolo neskaitė, tik pasirašė. Nežino, kas buvo užfiksuota apklausos protokole. Kaltinamojo akto neskaitė. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus tyrėjai sakė, kad kolonėlę išsinešė. Nesakė tyrėjai, kad kolonėlę išsinešė per langą. Tą kolonėlę jis pasiimdavo dažnai. Garso kolonėlę pasiėmė neatsiklausęs nukentėjusiojo. Paimtą kolonėlę būtų grąžinęs. Pasiėmęs kolonėlę apie tai nepasakė nukentėjusiajam, o tai, kad kolonėlė dingo, nukentėjusysis pastebėjo tik po mėnesio ar dviejų, kadangi buvo išvykęs dirbti į Šilutės m. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo argumentai prieštarauja byloje esančių duomenų visumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią nuteistojo versiją laikė nepagrįsta ir atmetė.
9. BK 178 straipsnio 2 dalis (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bet kurio iš alternatyvių veiksmų nustatymo. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori, arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori. Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad užvaldo garso kolonėlę prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog E. P. nukentėjusiajam priklausančią garso kolonėlę būtų pasiėmęs tik laikinai (pasiskolinęs), nesiekdamas jos užvaldyti ir naudoti savo nuožiūra.
10. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusysis apklausiamas teisme nurodė, jog garso kolonėlės niekada nėra skolinęs, nors liudytojas R. G. patvirtino, kad E. P. garso kolonėlę buvo atsivežęs ir anksčiau. Kolegija tokius apelianto argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją savaip interpretuojant įrodymus ir atmeta kaip nepagrįstus.
11. Nukentėjusysis S. R. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad grįžęs iš darbo (Duomenys neskelbtini), po įvykio, nuvyko į parduotuvę nusipirkti cigarečių, parduotuvėje sutiko E. P., šio paklausė ar jis neėmė garso kolonėlės, pastarasis atsakė, kad ne. Teigia, kad E. P. neįtarė, kad jis paėmė kolonėlę, šiaip paklausė. Apie kolonėlę dar klausė ir P. B.. Grįžęs paskambino policijai ir nurodė, kad yra išmuštas langas ir nėra garso kolonėlės. Policijos pareigūnai buvo atvykę tą pačią dieną. Vėliau jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad kolonėlė atsirado (Duomenys neskelbtini) pas kažkokį R., kurį jis yra matęs kelis kartus. Neneigia, kad kolonėlę galėjo paimti E. P.. Iki įvykio su E. P. nebuvo susipykę, santykiai buvo geri. Anksčiau nebuvo kolonėlės skolinęs E. P..
12. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja P. Š. nurodė, kad garso kolonėlė buvo rasta pas ją namuose, kambaryje. Jos teigimu, garso kolonėlę pas ją atvežė E. P., kadangi jai pareigūnai nurodė, kad kolonėlę atvežė asmuo iš (Duomenys neskelbtini), o iš (Duomenys neskelbtini) ji pažįsta tik E. P.. Anksčiau tos kolonėlės pas ją nėra buvę. Jos anūkas (R. G.) jai sakė, kad kolonėlė anksčiau buvo laikoma garaže. Liudytojas R. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pas jį buvo atvykęs E. P., kai jis garaže vartojo alkoholį. E. P. pas jį atvyko su garso kolonėle. Iš kur ją gavo E. P. nesakė. Kolonėlę E. P. paliko pas jį. Taip pat nurodė, kad šią garso kolonėlę yra matęs, kai vartodavo alkoholį kartu su E. P. ir kitu asmeniu, kurio pravardė yra „R.“. E. P. jam sakė, kad tas „R.“ yra parašęs pareiškimą, kad jis pavogė kolonėlę. Prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
13. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi E. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, iš kurių nustatyta, kad būtent E. P. pagrobė nukentėjusiajam priklausančią garso kolonėlę. Taip pat rėmėsi nukentėjusiojo S. R., liudytojų P. Š., R. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kitais bylos duomenimis, kurie skundžiamame nuosprendyje detaliai ir išsamiai aprašyti, todėl apygardos teismas dar kartą tų pačių aplinkybių nebekartoja. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo įrodymus bei išvadas dėl apelianto kaltės pagrindė būtent jų visumos vertinimu. Proceso metu apelianto duodami parodymai keitėsi, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog jei E. P. būtų norėjęs kolonėlę iš nukentėjusiojo tik pasiskolinti, tai jį sutikęs ir jo paklaustas apie dingusią kolonėlę, būtų nukentėjusiajam pranešęs apie „skolinimąsi“ ir kolonėlės buvimo vietą, bet to kaltinamasis nepadarė, o kolonėlę aptiko ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
14. Apeliacinio skundo teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo metu jo (E. P.) parodymai buvo surašyti netiksliai, kadangi jis neperskaitęs pasirašė įtariamojo apklausos protokolą, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais, o tik subjektyvia apelianto nuomone, todėl laikytini deklaratyviais. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja tyrėja I. L., kuri parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje ir apklausė E. P.. Parodymai užfiksuojami kompiuteriu, po to apklausos protokolas perskaitomas ir pasirašomas. Papildomai nurodė, kad apklausos protokolą perskaito pats asmuo arba ji. Jeigu asmuo neperskaito apklausos protokolo, tada ji jį pagarsina ir apie tai pažymi apklausos protokole. Visada yra pasirašomas apklausos protokolas. Pasirašęs asmuo patvirtina, kad protokolą perskaitė, parašo savo vardą, pavardę bei pasirašo. Jeigu asmuo atsisako pasirašyti ar skaityti apie tai taip pat pažymima apklausos protokole. Pamena, kad E. P. apklausos metu nurodė, kad (Duomenys neskelbtini), pas draugą, įlindo per langą, kuris lygtais buvo išdaužtas, ar kažkuo uždėtas, paėmė kolonėlę. Per langą lindo, kadangi durys buvo užrakintos ir jis žinojo, kad nieko nėra namuose. Kaip patekti į namus jis žinojo, kadangi jis yra ten buvęs. Kolonėlę išsivežė į (Duomenys neskelbtini), pas kitą asmenį vardu R.. Nepamena ar E. P. atsisakė skaityti apklausos protokolą. Taip pat nurodė, kad jeigu būt atsisakęs skaityti ji apie tai būtų pažymėjusi apklausos protokole. Neturi pagrindo apkalbėti E. P.. Suinteresuotumo, kad baigti bylą ir apkaltinti E. P. neturi. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog tyrėja siekė apkalbėti E. P. ir apkaltinti jį nebūto nusikaltimo padarymu ir pagrįstai šiuos E. P. teiginius vertino kaip jo pasirinktą gynybinę versiją ir siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti visų aptartų įrodymų ir konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog E. P. įvykdė vagystę iš nukentėjusiojo S. R. namo išdaužus plokštę, kuri buvo pritvirtinta prie lango, įsibraunant į patalpas pro langą. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai laikomi paneigti byloje surinktais įrodymais.
Dėl bausmės
15. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam E. P. yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas E. P. yra išsamiai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Nuteistasis E. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę E. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas už analogišką ir kitokias nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu atliekami dar 3 ikiteisminiai tyrimai, nedirba, todėl visiškai pagrįstai spręsta, kad E. P. tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – E. P. nusikalstamą veiką padarė, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
17. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių E. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su E. P. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas apeliantui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. P. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir pagrįstai parinko jam griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei yra sankcijos vidurkis. Todėl pripažinti, kad nuteistajam paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, nėra pagrindo. Nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuota, tad jos švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. P. bausmės rūšį ir jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. P. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė (2022-11-12) iki priimant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-04-25 nuosprendį, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šioje byloje bendrindamas bausmes pagrįstai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Taip pat E. P. paskirta bausmė yra tinkamai subendrinta, taikant nuteistajam palankų bausmių bendrinimo būdą – dalinio sudėjimo būdu. Todėl E. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-04-25 nuosprendį.
19. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė jam skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas, jam skyrė ženkliai didesnę laisvės atėmimo bausmę, kuri yra per griežta. Šiame skundo kontekste pažymėtina, kad prokuroro siūloma bausmė neįpareigoja bei neriboja teismo. Todėl tai, kad valstybinį kaltinimą šioje byloje pirmosios instancijos teisme palaikęs prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė skirti nuteistajam tik 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, niekaip nepagrindžia skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumo šioje dalyje.
20. Be to, apeliantas teigia, kad garso kolonėlės vertė 120 Eur ir tokia suma neviršija 150 Eur. Apygardos teismas pažymi, kad nors nuo 2023 m. birželio 1 d. buvo pakeistas BK 190 straipsnis, tačiau šiuo atveju nusikalstamos veikos kvalifikacijai pagrobto turto vertė reikšmės neturi, kadangi yra nustatytas kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Nors nuteistojo E. P. padaryta nusikalstama veika, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK 178 straipsnio redakcijai, turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, tačiau įvertinus tai, kad nusikaltimas ir toliau vertinamas apysunkiu, bausmė nekito, darytina išvada, kad nauja BK 178 ir 190 straipsnių redakcija šiuo atveju nešvelnina nuteistojo teisinės padėties, todėl ši jo veika neperkvalifikuotina ir už ją paskirta bausmė nekeistina.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam E. P. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Švelninti nuteistajam E. P. paskirtą bausmę, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.