Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

2019 m. balandžio 8 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui J. B. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė I. L. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog atsakovas nuo pat sūnaus gimimo jo nelankė (nėra matęs) bei neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas pirmą kartą sūnų aplankė bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog sūnaus išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jai mokama išmoka surado 780 Eur per mėnesį pirmus metus ir 443 Eur per mėnesį antrus metus. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio ketina sūnų leisti į darželį, tuomet atsiras papildomos išlaidos, sudarančios 2,5 Eur per dieną. Ieškovė nurodė, jog dviese su sūnumi gyvena nuomojamame bute, kurio komunaliniai mokesčiai sudaro apie 100 Eur žiemos sezono metu ir apie 60 Eur vasaros sezono metu. Papildomai yra patiriamos išlaidos vaiko vežimėliui įsigyti (50 Eur), automobilinei kėdutei įsigyti (50 Eur), tačiau šiuos daiktus ieškovė įsigijo dėvėtus, neretai apsiperka mamų mugių metu, kur yra prekiaujama ne tik naujomis, bet ir dėvėtomis vaikų priežiūros priemonėmis, drabužiais. Pasak ieškovės, sūnus didelių sveikatos problemų neturi, tačiau jam yra nustatytas atopinis dermatitas, todėl papildomos išlaidos yra patiriamos įsigyjant kremą ir prausiklį jautriai odai („Bioderma“ serijos). Ieškovė nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas sūnaus išlaikymui skyrė 40 Eur ir 50 Eur, iš viso 90 Eur. Tai yra vienintelė suma kuria atsakovas prisidėjo prie sūnaus vaiko išlaikymo. Ieškovė paaiškino, jog, jos manymu, šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo. I. L. nurodė, kad jos išsilavinimas yra vidurinis, be šalių nepilnamečio sūnaus K. L., kitų išlaikytinių ar sveikatos problemų, galinčių riboti įsidarbinimo galimybes, neturi, iki sūnaus gimimo, ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadybininke (pilną darbo dieną), jos gaunamas darbo užmokestis sudarė 900 Eur per mėnesį.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. B. papildomai paaiškino, jog sutinka, su ieškovės nurodytais sūnaus poreikiais, kad per mėnesį sūnaus išlaikymui yra reikalinga ieškinyje nurodyta suma, tačiau šiuo metu jis negali skirti sūnui ieškovės prašomos išlaikymo, sudarančio 200 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog per mėnesį sūnaus išlaikymui galėtų skirti daugiausiai 150 Eur, kol pilnai neatsiskaitys su ieškove. Atsakovas paaiškino, jog 2017 metais yra dirbęs pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės vadovu, tačiau darbo santykius nutraukė (darbo sutartis buvo nutraukta jo iniciatyva, darbdaviui pasiūlius tai padaryti). Nuo 2017 m. pabaigos ėmė verstis individualia veikla, vedė diskotekas naktiniuose klubuose, teikė didžėjaus paslaugas. 2018 m. vasarą savaitgaliais dirbo naktiniame klube „M.“, o nuo 2018 m. Kalėdų šeštadieniais vedė diskotekas naktiniame klube „M.“. Už vieną vakarą gaudavo 30 Eur. Atsakovas paaiškino, jog kitų išlaikytinių neturi, jo darbingumas nėra apribotas, neįgalumo neturi, tačiau jam yra diagnozuota astma, ribojanti jo galimybes įsidarbinti. J. B. nurodė, jog jo išsilavinimas yra vidurinis. Jis yra elektroninės leidybos maketuotojas, jo darbo sritis – reklamų gamyba. Pastaruoju metu dirba su reklama tiek, kad platina internete ir socialiniuose tinkluose reklamas apie tas diskotekas, kuriose pats ir groja. 2019 m. sausio mėnesį yra nutraukė individualią veiklą, kreipėsi į darbo biržą, tačiau ten jam tinkančių darbo pasiūlymų negavo (siūlytas darbas kavinėje „C.“ jo netenkino, kadangi buvo siūlomas darbo užmokestis, priklausantis nuo pardavimų). Artimiausiu metu planuoja susirasti darbą, turi pasiūlymą dirbti pilną etatą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus padėjėju, kur jo gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, turėtų sudaryti apie 500 Eur. Pasisakydamas baigiamosiose kalbose atsakovas nurodė, jog visiškai sutinka su ieškove, kad vaikui reikalingi ieškovės prašomi priteisti pinigai ir sutinka juos mokėti kas mėnesį, o jei pavyks - ir daugiau.

2018 m. gruodžio 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) byloje pateikė išvadą dėl nepilnamečio K. L., kurioje nurodė, jog Tarnybos specialistui apsilankius I. L. gyvenamojoje vietoje, buvo nustatyta, kad nuomojamame, 2 kambarių, su visais patogumais bute, gyvena ieškovė ir jos nepilnametis sūnus K. L.. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis. Ieškovė nurodė, jog nedirba, augina vaiką iki 3 metų. Ieškovės šeimos pajamas sudaro motinystės išmoka 647 Eur/mėn., išmoka vaikui 30 Eur/mėn. Pasak ieškovės, atsakovas nepalaiko jokių ryšių su vaiku, neteikia išlaikymo. I. L. nurodė, jog ji viena rūpinasi vaiku, perka jam maistą, drabužius, higienos priemones, rūpinasi jo sveikata bei viena moka nuomos mokestį. Vyriausioji specialistė lankėsi J. B. gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu, namuose nieko nebuvo, todėl atsakovui paliktas kvietimas susisiekti su vyriausiąja specialiste. K. L. nelanko jokių ugdymo įstaigų. Motinos teigimu, berniukas sveikas. Dėl vaiko amžiaus bendrauta su berniuku nebuvo. Tarnyba pažymėjo, kad tėvų turtinė padėtis yra svarbi faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas sūnui po 200 Eur/mėn. galimai užtikrintų nepilnamečio interesus ir galėtų patenkinti vaiko poreikius (e. b. l. 57-61).

Išvadą teikiančios institucijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (popierinis bylos priedas, b. l. 54-55), todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas K. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės I. L. ir atsakovo J. B. nepilnametis sūnus (e. b. l. 13).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, nurodydamas, jog sūnaus išlaikymui galėtų skirti 150 Eur per mėnesį.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Kartu pažymėtina, jog tėvų pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis 2 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis K. L. šiuo metu yra 1 metų 2 mėnesių amžiaus. Šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove nuomojamame būste, kurio nuomos mokestis per mėnesį sudaro 260 Eur (e. b. l. 9-10). Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingas sumas, kurias detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodydama, jog vaiko maitinimui per mėnesį yra skiriama apie 120 Eur, vaikui tenkanti būsto nuomos dalis sudaro 130 Eur, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti vaikui, sudaro apie 30 Eur per mėnesį, išlaidos sūnaus drabužiams – 30 Eur, lavinimo priemonės – 20 Eur (tiek drabužius, tiek ir lavinimo priemones, žaislus ieškovė nurodė, jog dažniausiai įsigyja iš anksto, juos perka vykstančiose mugėse, „Mamų mugėje“ ir pan., nes tokiu būdu galima sutaupyti), išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai sudaro 20 Eur, higienai (sauskelnės) – 20 Eur, laisvalaikiui (apsilankymas žaidimų kambariuose, kitų vaikų gimtadieniuose, dovanos jubiliatams ir pan.) – 20 Eur, išlaidos sūnaus šventėms (gimtadieniui, Kalėdoms, Velykoms ir pan.) – 10 Eur, nenumatytoms išlaidos (patalynei, lovai, spintai ir pan.) – 20 Eur.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais (e. b. l. 1-10, 12, 28-49, 27-130, 133-135, 145-150), ieškovės paaiškinimais, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio ir pan.) patenkinti reikalingas apie 420 Eur išlaikymas per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti nelaikytinos neracionaliomis ar neproprocingomis. Priešingai, iš ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdyje spręstina, kad ieškovė yra itin organizuota sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko poreikiais, geba juos išdėstyti prioritetiškai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, ir ekonomiškiausiu būdu pagal savo finansines galimybes šiuos poreikius patenkina. Pažymėtina, jog dėl vaiko poreikių, sudarančių 420 Eur per mėnesį, byloje ginčo nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga ieškovės nurodoma suma.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios ir pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, nesant tarp šalių ginčo šiuo klausimu, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus K. L. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 420 Eur suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių.

Pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau ir į jų sveikatą bei elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; ir kt.).

Remiantis šalių pateiktais bei teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose. Jos gaunamos pajamos pirmuosius vaiko priežiūros atostogų metus (nuo 2018 m. kovo 28 m. iki 2019 m. vasario 1 d.) sudarė 783,44 Eur per mėnesį, o antruosius vaiko priežiūros atostogų metus (t. y., nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.) – 447,68 Eur per mėnesį (e. b. l. 11, 69-77). VĮ „Registrų centro“ duomenimis, nei ieškovė, nei atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgiję (e. b. l. 109, 110, 136), šalių vardu nėra registruota transporto priemonių ar vertybinių popierių (e. b. l. 78, 79, 80, 81). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės atžvilgiu neužbaigtų vykdomųjų bylų nėra (visos vykdomosios bylos yra užbaigtos) (e. b. l. 82-95), tačiau apklausta teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog jos turėti finansiniai įsipareigojimai buvo refinansuoti ir šiuo metu ji turinti finansinių įsipareigojimų, sudarančių 110 Eur per mėnesį. Atsakovo atžvilgiu yra vykdomi įsiskolinimų išieškojimai 3 vykdomosiose bylose (e. b. l. 96-108). Akcentuotina, jog byloje nustatytos aplinkybės, susiję su ieškovės bei atsakovo turimais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, nepaneigia jų, kaip tėvų, asmeninių turtinių pareigų teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems šalių kreditoriams.

Atsakovas J. B. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) iki vykdė individualią veiklą, t. y., organizuodavo diskotekas ir jų metu teikė didžėjaus paslaugas. Atsakovas paaiškino, jog ginčo laikotarpiu 4-5 mėnesius dirbo su naktinių klubu „M.“, kuriame grojo po 2 dienas kiekvieną savaitgalį (t. y., šeštadienį ir sekmadienį), už kiekvieną iš pasirodymų gaudavo 30 Eur, o nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. dirbo su naktiniu klubu „M.“, kuriame grojo beveik kiekvieną šeštadienį (t. y., 2018 m. rugpjūčio 31 d., rugsėjo 8, 15, 22 dienomis, spalio 6, 13, 20, 27 dienomis, lapkričio 3, 10, 17, 24 dienomis, gruodžio 1, 15, 25 dienomis, 2019 m. sausio 5, 19, 26 dienomis). Už kiekvieną pasirodymą taip pat gaudavo po 30 Eur. 2019 m. sausio mėnesį individualią veiklą nutraukė, kreipėsi į darbo biržą. Iš darbo biržos jokių pajamų negavo, jį sudominusių darbo pasiūlymų nesulaukė. Nuo 2019 m. kovo 11 d. atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2019 m. kovo 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo duomenys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus (neįgalumas nėra nustatytas, darbingumas nėra ribotas), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti nepilnamečiui sūnui reikalingą išlaikymą. Ta aplinkybė, jog atsakovui yra diagnozuota astma (e. b. l. 159-160), nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas nėra darbingas. Kartu pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog iki 2019 m. kovo 11 d. vertėsi tik individualia veikla, t. y., savaitgaliais grojo naktiniuose klubuose. Atsakydamas į teismo klausimus, atsakovas paaiškino, jog darbo dienomis nedirbo. Teismo vertinimu, savaitgaliais vesdamas diskotekas naktiniuose klubuose (nuo 2018 m. rudens atsakovas nurodė dirbęs tik šeštadienio vakarais, t. y., vieną vakarą per savaitę), atsakovas turėjo objektyvias galimybes dirbti ir darbo dienomis, nors ir ne pilną darbo dieną, tačiau tokiu būdu užsidirbti tam tikrų pajamų, kurių dalį galėtų skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Duomenų, kad atsakovas būtų šiomis galimybėmis pasinaudojęs, byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas turi dėti visas pastangas darbo paieškoms ir gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti nepilnametį sūnų, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas maksimaliai šių galimybių neišnaudojo ir tik nuo 2019 m. kovo 11 d. įsidarbino dirbti pilną darbo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, kitų išlaikytinių nebuvimą, į šalių nepilnamečio sūnaus K. L. poreikius, teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abi šalys turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteisiant išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui K. V., sudarantį po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2018 m. lapkričio 23 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Į teismo priteistą išlaikymą įskaitytinos sumos, atsakovo sumokėtos vykdant 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2018 m. lapkričio 23 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė nurodo, kad nuo pat sūnaus gimimo, t. y., nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas nusišalino nuo tėvo pareigų ir laikotarpiu iki 2018 m. lapkričio 23 d. (t. y., kreipimosi į teismą dienos) visiškai sūnaus neišlaikė, t. y., nei materialine, nei jokia kita forma atsakovas išlaikymo sūnui neteikė. Dėl to ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. (duomenys neskelbtini), sudarantį 2000 Eur (10 mėn. x 200 Eur).

Teismo posėdžio metu atsakovas šios aplinkybės neginčijo ir pripažino, jog ieškovės nurodomu įsiskolinimo laikotarpiu (nuo sūnaus gimimo iki kreipimosi į teismą dienos) neteikė sūnui materialinio išlaikymo, taip pat jokiu kitu būdu neprisidėjo prie jo išlaikymo. Atsakovas taip pat nurodė, jog minimu laikotarpiu su sūnumi nebendravo, nei karto nebuvo jo matęs, todėl šios aplinkybės teismo pripažintinos įrodytomis (CPK 187 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes, ar sudarančių prielaidas spręsti dėl galimai nesąžiningai pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kaip jau buvo minėta, aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) išlaikymas sūnui nebuvo teikiamas, teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas.

Bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, kurių patenkinimui yra reikalinga 420 Eur per mėnesį, iš esmės nesikeitė nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) ir kiekviena iš šalių sūnaus išlaikymui turėtų skirti ½ dalį reikiamos išlaikymo sumos, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. (duomenys neskelbtini), sudarantį 1946,70 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas buvo apskaičiuotas tokiu būdu: 9 mėn. x 200 Eur + 146,70 Eur (už 2018 m. lapkričio mėn. 22 dienas). Teismas pažymi, jog ieškovės ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 23 d., todėl nuo šios dienos jau yra sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo, o ne išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo J. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. L. kas mėnesį mokamomis 180 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (e. b. l. 22-23).

Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus teismo sprendimą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, tačiau teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos įiš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys teismo buvo patenkintas iš dalies (98,66 proc.), tačiau iš esmės buvo patenkinti praktiškai visi ieškovės reikalavimai, t. y., pilnai (100 proc.) patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir didžiąja dalimi (97,33 proc.) patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė, pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti 98,66 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 100 proc.) ir 43,79 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (2000 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 97,33 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis), iš viso 97,79 Eur žyminio mokesčio.

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 10,33 Eur, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, 10,19 Eur (98,66 proc.) šių išlaidų valstybės naudai priteistina iš atsakovo, o likusioji dalis (0,14 Eur) turėtų būti priteisiama iš ieškovės, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. (duomenys neskelbtini), sudarantį 1946,70 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 70 ct).

Paskirti ieškovę I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 97,79 Eur žyminio mokesčio ir 10,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 107,98 Eur (vieną šimtą septynis eurus 98 ct). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtin pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2018 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.