Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovui G. B., ieškovo atstovei advokatei L. P., atsakovei R. B.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pareikštą atsakovei R. B., ir atsakovės priešieškinį dėl turto padalijimo, trečiais asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų – UAB „Mogo LT“, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2016-01-25 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus L. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui periodinį 162,50 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei priteisti automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui priteisiant iš atsakovės 72,40 EUR dydžio kompensaciją; finansinius įsipareigojimus, kylančius 2015-07-17 pirkimo - pardavimo sutarties po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovo prievole, po santuokos nutraukimo; ieškovui palikti pavardę - (duomens neskelbtini), atsakovei - (duomens neskelbtini); priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 1991-08-02 sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2901. Šalys 2011 metais įsivaikino L. B., gimusį (duomens neskelbtini). Sutuoktinių santuokinis gyvenimas palaipsniui ėmė blogėti, nes išryškėjo šalių požiūrių į esmines bendro gyvenimo vertybes skirtumas: į vaiko auklėjimą, šeimos materialinės gerovės užtikrinimą, pagarbą artimam žmogui, sąžiningumą tarpusavio santykiuose. Sutuoktiniai jau daugiau nei dvejus metus negyvena šeimyninio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė dar 2014 m. liepos mėnesį teismui buvo pateikusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kurį atsiėmė, nurodžiusi, kad šalys susitaikė, nors tai neatitiko tikrovės. Santuokos iširimą iš esmės lėmė atsakovės priešiškumas ieškovo atžvilgiu, nepagrįstos pretenzijos bei tuo pagrindu kylančios nuolatinės konfliktinės situacijos, kurių metu atsakovė nesugebėdavo priimti objektyvių sprendimų, ramiai ir išmintingai spręsti iškilusių problemų. Atsakovė negebėjo išklausyti ieškovo pozicijos į susiklosčiusias situacijas, priimti ieškovo požiūrį tam tikrai bendrais gyvenimo klausimais. Atsakovė siekė nuolat kontroliuoti ieškovą. Toks atsakovės elgesys gilino šeimyniniuose santykiuose egzistuojančią krizę bei sutuoktinių tarpusavio priešiškumą. Nurodė, kad šalys santuokoje įgijo transporto priemonę Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri registruota atsakovės vardu ir kurios rinkos vertė yra 144,80 EUR. Paaiškino, kad ieškovo vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - butą, kurio unikalus Nr. (duomens neskelbtini), esantį adresu (duomens neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomens neskelbtini), esantį (duomens neskelbtini). Paaiškino, kad butas buvo įsigytas už tėvų lėšas, o žemės sklypą ieškovas paveldėjo, todėl, ieškovo nuomone, nekilnojamasis turtas nutraukiant santuoką šalims neturi būti dalijamas. Ieškovas paaiškino, kad šalims gyvenant skyriumi ir nebevedant bendro ūkio 2015-07-17 jis ir UAB „Mogo LT“ sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomens neskelbtini) ir lizingo pagrindais įgijo teisę valdyti transporto priemonę DODGE CALIBER. Ši transporto priemonė buvo įgyta tenkinant asmeninius ieškovo poreikius, todėl finansiniai įsipareigojimai, kylantys iš minėtos sutarties po santuokos nutraukimo pripažintini asmenine ieškovo prievole. Nurodė, kad bendrų prievolių su atsakove nėra. Ieškovo nuomone, jis turi geresnes sąlygas ir galimybes rūpintis nepilnamečiu vaiku, todėl nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo. Šalių nepilnametis sūnus neturi specialiųjų poreikių, todėl vaiko poreikių užtikrinimui per mėnesį yra pakankama 325 EUR suma, kurią lygiomis dalimis turėtų teikti abu tėvai.

Atsakovė 2016-06-14 pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriuo prašė atsakovei priteisti 538/1079 dalį buto, unikalus Nr. (duomens neskelbtini), esančio (duomens neskelbtini), jo pirmajame aukšte. Nurodė, kad atsakovė sutinka, jog santuoka būtų nutraukta, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, iš atsakovės nepilnamečiui vaikui būtų priteistas periodinis 162,50 EUR dydžio išlaikymas, mokamas kiekvieną mėnesį iki pilnametystės, po santuokos nutraukimo jai būtų palikta (duomens neskelbtini)s pavardė, santuokos metu įgyti automobiliai būtų padalinti ieškovo nurodytu būdų: ieškovei priteisiant Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o Dodge Caliber, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovui, finansiniai įsipareigojimai, kylantys iš su UAB „Mogo LT“ 2015-07-17 sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomens neskelbtini), būtų pripažinti asmenine ieškovo prievole. Atsakovė nurodė, kad ji nesutinka, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, kuris buvo atsakovei neištikimas. Atsakovė nesutinka ir su tuo, kad šalys santuokos metu neįgijo bendro dalintino turto, nes dalintinu turtu yra butas, esantis (duomens neskelbtini), ir piniginės lėšos, sukaupta investicinio gyvybės draudimo suma. Ieškovė nurodė, kad, gavus duomenis pagal teismo liudijimus, bus teikiamas patikslintas ieškinys, kuriame bus reiškiami reikalavimai dėl piniginių lėšų padalijimo ir gyvybės draudimo sumų padalijimo. Paaiškino, kad nekilnojamąjį turtą (duomens neskelbtini), sudaro butas, unikalus Nr. (duomens neskelbtini), išsidėstęs per du aukštus, kurio bendras plotas 107,90 kv. m., neįregistruota, tačiau įrengta palėpė, kurios bendras plotas 51,99 kv. m. bei rūsys. Nurodė, kad šio buto vertė yra 185000 EUR. Atsakovės nuomone, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: 1/3 dalis buto, kuris sudaro 35,97 kv. m., turtinės teisės į 51,99 kv. m. ploto palėpę, kaip santuokos metu sukurtą buto pagerinimą, bei 1/3 dalis po butu esančio rūsio. Atsakovės nuomone, 1991-11-21 sudarytas Susitarimas pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą patvirtina, kad butas ir rūsys buvo nupirktas šalių kartu su ieškovo tėvais. Nurodė, kad susitarime nurodyto Lietuvos Respublikos Santuokos ir Šeimos kodekso 21 straipsnio redakcija, galiojusiu susitarimo metu, šalims buvo žinoma. Paaiškino, kad palėpė buvo sukurta statybų būdu 2012-2014 metais kaip buto pagerinimas. Šalys turėdamos ieškovo tėvų, kaip kitų bendraturčių, pritarimą, išskirtinai savo šeimos turtu sukūrė kokybiškai naują nekilnojamąjį daiktą - įrengtą ir pagal gyvenamąją paskirtį naudojamą palėpę. Atsakovės nuomone, aplinkybę, kad palėpės įrengimui buvo panaudotas šeimos turtas patvirtina 2013-08-16 paraiška kreditui gauti ir ieškovo sąskaitų išrašai. Atsakovės paskaičiavimais jai priklauso turto dalys: 1/6 dalis visame 107,9 kv. m ploto bute, 1/2 dalis turtinių teisių į 51,99 kv. m. ploto palėpę ir 1/6 dalis po butu esančio rūsio. Atsakovės nuomone, atidalinti būtent 43,978 kv. m. ploto natūra nėra įmanoma, todėl atsakovei turėtų būti priteista buto dalis pirmame aukšte, o ieškovui - visa likusi buto dalis antrame aukšte ir visa palėpė, nes patekimas į palėpę iš pirmo aukšto nėra įmanomas. Ieškovui galėtų būti priteisiamas visas rūsys, taip kompensuojant 9,822 kv. m. plotą, kuris viršytų atsakovei priklausančio ploto dalį. Paaiškino, kad ieškovas į jam priteistiną turto dalį galėtų patekti per lauke esantį balkoną, jame nesudėtingai įrengus laiptus, o antrame aukšte esančios patalpos galėtų būti pertvarkytos įrengiant virtuvę, vonią ir kt. Iš byloje esančių ieškovo sąskaitų išrašų atsakovei yra akivaizdu, kad nuo 2008 metų iki 2013 metų ieškovas visą savo atlyginimą išsigrynindavo ir su sutuoktine nesidalindavo, dalį lėšų pervesdavo į gyvybės draudimus. Ieškovas grynaisiais pinigais gaudavo nuomos mokestį iš UAB „Gatvelė“, kurio taip pat su atsakove nesidalino. Atsakovės nuomone, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes santuokos iširimo priežastis yra ieškovo ilgametė neištikimybė su R. V.. Artimus santykius su R. V. pagrindžia 2016-02-03 atliktas 200 EUR pervedimas R. V.; 2016-04-15 atliktas 10 EUR pervedimas D. V. ir 2016-05-17 - 360 EUR už bilietus į Portugaliją. Atsakovės nuomone, ieškovas priėmė sprendimą įvaikinti vaiką jau būdamas faktiniuose santykiuose su R. V.. Ieškovas santuokos sudarymo metu nuslėpė faktą apie anksčiau sudarytą santuoką. Šalys vaikų nesusilaukė dėl sutuoktinio nevaisingumo.

Ieškovas 2016-07-01 pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, nes jis 1/3 buto dalį asmeninės nuosavybės teise įgijo privatizavus nuomojamą butą. Šis butas bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui priklausė kartu su jo tėvais A. B. ir Z. B.. Butas buvo privatizuotas už A. B. ir Z. B. pinigines lėšas. A. B. ir Z. B. bei ieškovas ir atsakovė 1991-11-21 sudarė ir pasirašė susitarimą pirkti privatizuojamą butą, kuriuo susitarė, kad privatizuojamą butą pirks ieškovo tėvai ir ieškovas. Paaiškino, kad buto palėpė yra buto priklausinys, nors ir neregistruotas viešajame registre, todėl palėpė, kad ir nenaudojama, negalėjo ir nebuvo sukurta, t.y. pastatyta. Ieškovas neginčija fakto, kad buto palėpė buvo remontuojama, tačiau, jo nuomone, tai nėra pagrindas atsakovei įgyti nuosavybės teises į buto priklausinį - palėpę. Buto palėpė nuosavybės teise buvo įgyta tokiu pat būdu kaip ir visas butas, todėl, ieškovo nuomone, ji priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas patvirtino, kad buvo atliktas palėpės kaip buto priklausinio remontas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog šalims buvo suteikta paskola buto remontui. Nurodė, kad byloje esantys ieškovo banko sąskaitų išrašai patvirtina faktą, jog buvo perkamos įvairios, nedidelės vertės prekės, tačiau nėra aišku kokios tai prekės ir kur jos buvo naudojamos. Atsakovė įrodymų, kurie patvirtintų, kad prekės būtų naudojamos palės remontui nepateikė. Nurodė, kad buto palėpės remontas buvo atliekamas naudojant ieškovo tėvo pinigines lėšas, gautas nuomojant buto dalį. Ieškovas nurodė, kad jo darbo užmokestis visais atvejais buvo skiriamas šeimos poreikių tenkinimui, skirtingai nei atsakovės, kuri gaunamą darbo užmokestį skirdavo išimtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui. Paaiškino, kad nuomos sutartį su UAB „Gatvelė“ iki 2015 metų buvo sudaręs ieškovo tėvas. Ieškovas jokių nuomos pajamų negavo, pažymėjo, kad lėšos gautos iš nuomos buvo naudojamos palėpės įrengimui.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Mogo LT“ 2016-02-15 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog prievolė kreditoriui pagal Lizingo sutartį Nr. L17072015/0057, nutraukus santuoką liktų asmenine ieškovo prievole.

Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-03-08 pateikė išvadą, kurioje išdėstyta informacija apie šeimą, nurodyta į ką teismas turi atsižvelgti spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, akcentuota tėvų pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Byloje esantis santuokos liudijimas AA Nr. 457187, išduotas 2015-12-08, patvirtina, kad šalys santuoką sudarė 1991-08-03 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2901.

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Atsakovė teigia, kad ieškovas santuokos metu jai buvo neištikimas, nurodydama: jog sutuoktinis prieš santuokos sudarymą jos neinformavo, kad yra buvęs santuokoje, jog ji prasidėjus santuokos nutraukimo procesui aptiko laiškus, gautus iš kitos moters 1993 metais; jog 1999-2000 metais rado nuotraukas, iš kurių nusprendė, kad ieškovas nėra ištikimas; jog 2001-2003 metais ieškovas buvo atsakovei neištikimas su stažuotoja, kurios kursinio darbo vadovu jis buvo; jog 2013 metų pabaigoje – 2014 metų pradžioje sužinojo apie vyro neištikimybe su R. V., su kuria, pasak atsakovės, ieškovas gyvena šiuo metu. Ieškovas visais trims atsakovės nurodytais atvejais neigia buvęs neištikimas. Paaiškino, kad tarpusavio santykiai su ieškove pradėjo ženkliai blogėti nuo 2013 metų rudens. Su R. V. susitiko 2013 metų gruodį konferencijoje. Bendrauti su šia moterimi pradėjo, nes susipažinę vaikai ėmė bendrauti tarpusavyje. Nurodė, kad santykiai su šia moterimi tapo artimesni po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie ieškovo neištikimybę, o nurodytos aplinkybės, su kuriomis ji sieja ieškovo neištikimybę 1993 metais ir 1999 - 2000 metais, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas buvo neištikimas, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė duodami paaiškinimus nurodė, kad jų santuoka iki 2011 metų buvo puiki. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, sutuoktiniai iki 2011 metų gyveno vieni du, todėl vienas kitam galėjo skirti itin daug dėmesio, rūpintis vienas kitu, turėjo nevaržomas galimybes tenkinti kiekvieno jų asmeninius ir bendrus poreikius. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2011 metais, mirus ieškovo motinai, šalys persikėlė gyventi į butą, esantį Žydų gatvėje, kur gyveno kartu su ieškovo tėvu. Tais pačiais metais šalys tapo tėvais, todėl nuo 2011 metų jie savo laiku bei dėmesiu turėjo dalintis dar su dviem asmenimis – sūnumi ir ieškovo tėvu. Tikėtina, kad šis situacijos pasikeitimas šalims, kurios buvo pratusios gyventi tik sau, buvo ne tik naujas, bet ir nelengvas, reikalaujantis tarpusavio paramos, gebėjimo ieškoti kompromisų, išbandymas. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, būtent šis laikotarpis ir buvo šalių tarpusavio santykių blogėjimo pradžia, nes pasikeitus situacijai šeimoje, sutuoktiniams prie to buvo sunku prisitaikyti, tarp sutuoktinių ėmė kilti nesutarimai dėl vaiko globos ir auklėjimo ir kiti.

Šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2013 metų pabaigoje susirgo ieškovo tėvas, su kuriuo ieškovą siejo glaudus emocinis ryšys, o šalių tarpusavio santykiai ženkliai pablogėjo. Minėta, kad ieškovo motina mirė 2011 metais, todėl susirgus tėvui, ieškovui buvo reikalinga didesnė nei įprasta artimo žmogaus – sutuoktinės parama ir palaikymas, kurio, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovui trūko. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2013 metų pabaigoje susipažino šalių sūnus ir R. V. vaikas. Vaikams ėmus bendrauti, ieškovo ir šios moters susitikimai tikėtina dažnėjo, o tai kėlė neigiamas emocijas atsakovei, kuri, kaip matyti iš paaiškinimų, vaikų susitikimuose nedalyvaudavo. Tikėtina, kad ieškovo ir R. V. susitikimai, pradžioje nulemti vaikų draugystės, juose nedalyvaujant atsakovei, šeimoje kėlė įtampą ir konfliktus, blogino sutuoktinių tarpusavio santykius. Blogėjant sutuoktinių santykiams, ieškovo, kuriam buvo reikalinga emocinė parama, draugystė su R. V., tikėtina ėmė stiprėti. Tikėtina ir tai, kad ieškovo ir atsakovės emociniam ryšiui, tarpusavio santykiams didelį neigiamą poveikį padarė ir atsakovės sprendimas, sunkiai sergant ieškovo tėvui, 2014-08-02 pateikti teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. N2-1939-726/2015. Nors šalims nuo 2014-08-18 šalims buvo nustatytas terminas susitaikyti, tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014-10-21 nutarimo bei kartu su išvada Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos medžiagos, šalims susitaikyti nepavyko, nors atsakovė 2015 metų sausio mėnesį teismui nurodė, jog šalys susitaikė. Šalių paaiškinimai ir minėtas nutarimas, buities tyrimo aktai patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai jau buvo tokie, kad konfliktų metu tikėtina buvo naudojamas tarpusavio smurtas, o konfliktams išspręsti buvo reikalinga policijos pagalba.

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadas, kad sutuoktinių tarpusavio santykius 2013 metais ištikus krizei, sutuoktiniai nesugebėjo įdėti pakankamai pastangų tam, kad jų santykiai gerėtų, nerado ir galimai neieškojo kompromisų sprendžiant tarpusavio nesutarimus. Neabejotinai šalių santykių pablogėjimui turėjo įtakos ieškovo ir R. V. bendravimas, kurio pradžia, galimai, buvo įtakota noro, kad susidraugautų jų vaikai, ilgainiui peraugo į artimesnius ieškovo ir šios moters santykius. Tačiau, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, nemažą įtaką tam, kad stiprėtų ieškovo ir minėtos moters emociniai ryšiai, savo nelojaliu, ne visai apgalvotu elgesiu padarė ir pati atsakovė. Vertinant santuokos iširimo priežastis, darytina išvada, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nėra tikslinga nustatinėti aplinkybių, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos iširimo būtų didesnė negu kito. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Kadangi nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina iki santuokos sudarymo turėta pavardė – „(duomens neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereiškia reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Gimimo liudijimas AA Nr. 805664 ir Vilniau miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimas patvirtina, kad šalys yra L. B., gimusio (duomens neskelbtini), tėvas ir motina.

Ieškovas pareiškė reikalavimą nepilnamečio šalių sūnaus Luko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, iš atsakovės nepilnamečiui sūnui priteisti periodinį 162,50 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovės nepilnamečiui sūnui buvo priteistas162,50 EUR dydžio periodinis išlaikymas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-08 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovui bei nustatyta atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog sutinka su tuo, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu – ieškovu, sutinka kiekvieną mėnesį iki pilnametystės teikti sūnui periodinį 162,50 EUR dydžio išlaikymą. Šią poziciją palaikė ir duodama paaiškinimus. Ieškovas patvirtina, kad atsakovė išlaikymą sūnui teikia, paaiškino, kad nurodyto dydžio išlaikymas yra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovės.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, kad nėra duomenų, kad ieškovas netinkami įgyvendintų tėvo valdžią po to kai buvo nustatyta laikinoji nepilnamečio gyvenamoji vieta, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu (CK 3.169 straipsnis).

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė turi teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą ir kad atsakovės teikiama 162,50 EUR dydžio periodinio išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius ir tėvų galimybes, todėl iš atsakovės nepilnamečiui sūnui priteisiamas periodinis 162,50 EUR dydžio išlaikymas, mokamas kiekvieną mėnesį iki pilnametystės (CK3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Kadangi su ieškovu gyvena šalių nepilnametis sūnus, ieškovui tenka pareiga turtą, kuris yra šio nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis.

Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-08 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka. Nei viena šalių nėra pareiškusi reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko ir vieno tėvų bendravimo tvarką. Ieškovas nurodė, kad, nustačius laikinąją atsakovės ir šalių sūnaus bendravimo tvarką, atsakovė šios tvarkos nevykdė. Atsakovė teismo posėdžio metu tai patvirtino, nurodė, kad tvarkos nevykdys, neprašė nustatyti jos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo teismo sprendimu nustatyti nepilnamečio vaiko ir jo motinos bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomens neskelbtini), esantis (duomens neskelbtini) (T1 b.l. 215-216). Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys yra įsigijusios transporto priemonę Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kad ši transporto priemonė priteistina atsakovei, ieškovui iš atsakovės priteisiant 72 EUR kompensaciją.

Šalių pozicija dalinai nesutampa dėl transporto priemonės Dodge Caliber, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (T1 b.l.212), kurios valdytoju yra ieškovas, padalijimo, nors šalys sutaria, kad šią transporto priemonę ieškovas valdo su UAB „Mogo LT“ sudarytos lizingo sutarties pagrindu. Transporto priemonė valdoma lizingo sutarties pagrindu, nėra turtas valdytojui priklausantis nuosavybės teise (CK 6.567 straipsnis), todėl į šalims nutraukiant santuoką dalintino turto balansą ši transporto priemonė nėra įtraukiama ir dėl jos priteisimo vienai šalių nepasisakoma. Tarp šalių ir trečiojo asmens UAB „Mogo LT“ nėra ginčo, kad prievolė trečiajam asmeniui yra asmeninė ieškovo prievolė.

Atsakovė teismui pateiktame priešieškinyje nesuteikė duomenų apie savo asmeninius kreditorius, todėl darytina išvada, kad santuokos nutraukimo metu šalys bendrų kreditorių neturi.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į butą, unikalus Nr. (duomens neskelbtini), esančio (duomens neskelbtini). Ieškovo, nuomone, šis nekilnojamasis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir neturi būti šalims dalinamas nutraukiant santuoką. Atsakovės nuomone, šis butas turi priklausinius: neįregistruotą 2011 – 2014 metais įrengtą pastogę ir rūsį, šio buto 1/3 dalis bei tokia pat dalis pastogės ir rūsio bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, sutuoktiniams taip pat priklauso visos turtinės teisė į pastogę, kurios turi būti padalintos sutuoktiniams nutraukiant santuoką.

Šalių santuoka sudaryta galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK). SŠK 21 straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 1991-05-01) nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Savo prasme analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) 3.87 ir 3.88 straipsniuose. Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimus, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis.

Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį pareziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Byloje esanti 1992-03-24 sutartis patvirtina, kad ieškovo tėvai A. B. ir Z. B. bei ieškovas G. B. su Vilniaus miesto valdybos Senamiesčio seniūnija sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo butą, esantį (duomens neskelbtini), kurio kaina buvo 42688 rublių, kurių 2728 tūkstančiai buvo sumokėti grynais pinigais 1992-03-19, o 37440 valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis. Ieškovas pateikė šių sumų įmokėjimą patvirtinančius dokumentus (T1 b.l. 23), iš kurių matyti, kad 2728 rubliai buvo sumokėti grynais pinigais, o likusi suma įmokėta trimis 1992-03-20 pranešimais. Viename jų nurodyta 14219 rublių suma bei nebalansinės sąskaitos Nr. 1767, kitame 23268 rublių suma ir nebalansinės sąskaitos Nr. 1768, trečiajame pranešime nurodyta 2480 rublių suma ir nėra nurodytas sąskaitos numeris. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog buto privatizavimui ji davė jai priklausančias lėšas. Atsakovė pateikė taupomąją knygelę, kurioje yra įrašas, kad 1991-11-11 buvo išmokėta 2000 vienkartinė išmoka (T6 b. l.54). Byloje esančio 1991-11-21 susitarimo kopijos patvirtina, kad atsakovė turėjo teisę dalyvauti ginčo buto privatizavimo procese ir jame dalyvavo. Tai, kad susitarimas buvo sudarytas 1991-11-21, o 2000 vienkartinė išmoka buvo išmokėta 1991-11-11 leidžia tikėti atsakovės argumentais, kad privatizuojant butą buvo panaudotos jos lėšos. Kaip matyti iš 1991-11-11 susitarimo teksto, ieškovo tėvai, ieškovas ir atsakovė susitarė, kad buto savininku bus A. B., Z. B. ir G. B.. Susitarimo dalyviams buvo išaiškintas SŠK 21 straipsnio turinys, kur, kaip minėta, buvo nurodyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nepriklausomai nuo to kieno vardu jis įregistruotas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-05-10 ir kituose išrašuose su istorija apie tai, kad butas, ar jo dalis ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise padarytas tik 2011-01-21, ieškovui priėmus palikimą po motinos mirties, o iki šios datos nebuvo įregistruotas juridinis faktas, kad 1/3 dalis buto ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad byloje esančiame 2015-02-02 buities tyrimo akte Nr. A715-676/15 yra užfiksuota ir paties ieškovo pozicija, jog atsakovei priklauso pusė 1/3 buto dalies.

Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešo Nekilnojamojo turto registro ir atitinkamai sutuoktinių turto registracijos viešame registre paskirtis yra teisių išviešinimo, bet ne teisių nustatymo, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010). atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovas nepaneigė prezumpcijos, kad 1/3 buto dalis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir šis turtas trauktinas į šalims dalintino turto balansą, ir dalintinas nutraukiant šalių santuoką.

Tai, kad virš ginčo buvo yra neįregistruota 51,99 m² pastogė, kuri buvo įrengta apytikriai 2011-2014 metais, į kurią patenkama iš ginčo buto, patvirtina šalių paaiškinimai, byloje esanti Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, faktinių aplinkybių konstatavimo 2014-10-16 protokolas Nr. FA-0008-14-1460, ieškovo pateikta informacinė pažyma apie turto kainą (T4 b.l.173), byloje atliktos ekspertizės aktas bei išvada (T5 b.l. 122-186), tačiau šalys nėra pateikusios įrodymų, kad ši pastogė joms priklauso nuosavybės teise. Teismui pateiktoje jau minėtoje 1992-03-24 sutartyje, privatizuojamo daikto kainos paskaičiavime (T4 b.l.140-141) nėra duomenų, kad kartu su butu būtų įgyjami priklausiniai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalys, būdamos santuokoje, teisės aktų nustatyta tvarka, siekė nuosavybės teise įsigyti pastogę, todėl nėra pagrindo į dalintino turto balansą įtraukti palėpės kaip nutraukiant santuoką dalintino turto objekto ir kaip turtinės teisės į daiktą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į dalintino turto balansą įtraukiama transporto priemonė Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalis buto kurio unikalus Nr. (duomens neskelbtini), esantį adresu (duomens neskelbtini). Šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog dėl transporto priemonės rinkos vertės (144 EUR) ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog sutinka su ekspertizės akto išvadoje (T5 b.l.157) nurodyta ginčo buto rinkos verte (196000 EUR), todėl nustatoma, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turto, kurio rinkos vertė yra (65333,33+144) 65477,33 EUR (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), todėl kiekvienam sutuoktiniui tenka turto, kurio rinkos vertė lygi 32738,66 EUR. Minėta, jog šalys sutaria, kad transporto priemonė Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteistina atsakovei, todėl šis kilnojamasis registruotinas daiktas priteisimas atsakovei, kuri pusę transporto priemonės vertės (72 EUR) turi kompensuoti ieškovui. Atsakovės pozicija dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli: priešieškinyje ji dalį buto prašė priteisti jai natūra, teismo posėdyje išsakė poziciją, jog jai turėtų būti priteista 68000 EUR kompensacija, vėliau savo poziciją vėl pakeitė. Ieškovas nurodė, kad viename bute su atsakove gyventi nėra įmanoma dėl nuolatinių konfliktų, nes tai kenkia tiek šalių santykiams, tiek vaiko interesams. Paaiškino, kad nuomojamas UAB „Gatvelė“ kambarys, pripažintas netinkamu gyventi ir tai patvirtina 1996-05-07 aktas Nr. 090. Ieškovo nurodytos aplinkybės ir tai, kad ieškovui be ginčo buto 1/3 dalies priklausiusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise, asmeninės nuosavybės teise priklauso ir 2/3 buto dalys, sudaro pagrindą išvadai, kad butas šalims negali būti dalijamas natūra (CK 3,127 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovui natūra priteistina 1/3 buto dalis, įpareigojant kompensuoti atsakovei didesnės atsakovui tenkančios dalies vertę (32666,66 EUR). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėtų ieškovui kompensuoti 72 EUR, šia suma mažintina ieškovo mokėtina atsakovei kompensacija ir iš ieškovo atsakovei priteistina 32594,66 EUR suma.

Priešieškinyje atsakovė yra išdėsčiusi poziciją, kad dalijant sutuoktinių turtą atsakovei turėtų būti priteista ½ dalis sumų, ieškovo sukauptų pagal sudarytas draudimo sutartis (T4 b. l. 22-28). Teismo nuomone, tokio atsakovės reikalavimo patenkinimas būtų nesąžiningas ir neteisingas, nes, kaip matyti iš atsakovės bankų sąskaitų išrašų (T4 b.l. 37-47), ji taip pat yra sudariusi sutartis su draudimo bendrove, moka draudimo įmokas, kaupia lėšas, kurios jai bus išmokėtos įvykus draudiminiam įvykiui, arba pasibaigus draudiminiam laikotarpiui, tačiau šių lėšų neprašo dalinti nutraukiant santuoką.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė kėlė kompensacijos jai priteisimo klausimą, nurodydama, kad ieškovas gaudavo pajamas iš nuomos, palėpės įrengimui buvo naudojamos šeimos pajamas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė aplinkybę, jog gauna nuomos pajamas, nurodydamas, kad šios pajamos yra ieškovo tėvo. Neigė ir tai, kad palėpės įrengimui buvo naudojamos šeimos pajamos. Atsakovei nurodžius, jog palėpės įrengimo dokumentai yra pas ieškovą, atsakovas nebendradarbiavo su priešinga šalimi ir teismu, turimų dokumentų teismui nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepageidavo atlikti palėpės įrengimo vertės nustatymo ekspertizės, todėl palėpės įrengimo kaštų įvertinimui naudojama kita byloje esanti medžiaga.

Nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta neįrengtos ir įrengtos palėpės rinkos vertė, teismo nuomone, šiomis vertėmis nėra pagrindo vadovautis nustatant piniginių lėšų sumą, panaudotą palėpės įrengimui, nes nagrinėjamu atveju palėpė, ją įregistravus, negalėtų būti parduota rinkoje kaip atskiras turto objektas, be to, palėpės rinkos verčių skirtumas nėra lygus tai lėšų sumai, kuri galėjo būti panaudota palėpės įrengimui.

Byloje esančios UAB „Gatvelė“ 2016-06-17 pažyma Nr. 1 ir 2016-07-21 pažyma Nr. 2 patvirtina, kad ieškovas su šiuo asmeniu 2011-01-01 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 ieškovui buvo išmokėta 65586 Lt (18995,01 EUR) suma, nuo 2015-01-01 iki 2016-07-21 išmokėta 7355,70 EUR suma. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalimi, šios lėšos sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ieškovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad sutartis buvo pakeista tik dėl akių, nesudaro pagrindo šias pajamas vertinti kitaip. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad iš nuomos gaunamos lėšos buvo panaudotos pastogės įrengimui. Ekspertizės akte yra duomenys, jog ieškovas teismo ekspertui patvirtino, kad pastogė pradėta įrenginėti 2011 metų gegužės mėnesį, jos įrengimas baigtas 2014-10-16. Byloje esantys ieškovo sąskaitų išrašai (T2 b.l.26 – T3 b.l.218) patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu iš ieškovo banko sąskaitų intensyviai buvo nuskaityta 13526 Lt (3917,40 EUR) pinigų suma specializuotuose prekybos centruose („Senukai“, „Ermitažas“, „Moki veži“ (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tai patvirtina atsakovės argumentus, kad palėpės įrengimui buvo naudojamos šeimos pajamos.

Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios pajamos buvo investuojamos į palėpę, kuria nutraukus santuoką galės naudotis tik ieškovas, sudaro pagrindą priteisti atsakovei iš ieškovo 13972,61 EUR kompensaciją, kurią sudaro pusė gautų nuomos lėšų (9497,50+2516,41 (7355,70:19x13:2) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-25) ir pusė sumos, išleistos aukščiau nurodytuose prekybos centruose (1958,70 EUR) (CK 3.90 straipsnis, 3.98 straipsnis).

Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų teismas atskirai nepasisako, laikydamas, kad jie nebuvo svarbus sprendžiant šalių ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas patyrė 4345,15 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4053,50 EUR už suteiktą teisinę pagalbą, 102 EUR žyminis mokestis ir 189,65 EUR įrodymų rinkimo išlaidos. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 100 EUR žyminį mokestį. Teismo 2016-06-15 nutartimi, jai buvo atidėtas 1460 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Atsakovei buvo atidėtas 28 EUR dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas už atskirąjį skundą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2016-07-08 nutartimi buvo atmestas. Teismo nutartyje bylinėjimo išlaidos nepaskirstytos. Atsakovė patyrė 800,10 EUR išlaidas už byloje atliktą ekspertizę, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už suteiktą teisinę pagalbą ir įrodymų rinkimą ji patyrė 4244,24 EUR išlaidas.

Šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš dalies patenkinus ieškinį ir priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, iš esmės nėra galimybės paskaičiuoti, kokia procentine dalimi patenkintas ieškinys ir priešieškinys. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ieškovas patyrė 4345,15 EUR, atsakovė realiai patyrė 5144,34 EUR išlaidas Kadangi šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iš esmės patenkintas atsakovės turtinis reikalavimas, teismo nuomone, būtų teisinga šioje situacijoje vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi bei 96 straipsnio 5 dalimi bylinėjimosi išlaidas paskirstant taip, kad jų tektų šalims po lygiai. Viso šalys realiai patyrė 9756,49 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šalims turėtų tekti išlaidų po 4878,24 EUR ir todėl iš ieškovo atsakovei priteisiama 266 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Minėta, kad ieškovei buvo atidėtas 1460 EUR žyminio mokesčio dalies mokėjimas. Dėl aukščiau nuroytų priežasčių šią sumą valstybei turėtų sumokėti šalys lygiomis dalimis, t.y. po 730 EUR. Kadangi atsakovės atskirasis skundas buvo atmestas iš atsakovės valstybei priteisima ir 28 EUR žyminio mokesčio suma.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 37,64 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos iš šalių valstybei priteistos lygiomis dalimis, t.y. po 18,82 EUR. (CPK 96 straipsnis).

Teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 ir 2016-04-28 nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iš atsakovės buvo priteistas laikinasis išlaikymas, nustatyta nepilnamečio laikinoji gyvanamoji vieta ir bendravimo tvarka (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutartimi pritaikyta laikinoji aspsaugos priemonė – ieškovo turto areštas galioja - iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1991-08-02 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2901, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką pavardžių nekeisti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškovu G. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinį 162,50 EUR (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų ir 50 centų) dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip:

priteisti ieškovui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomens neskelbtini), esančio adresu (duomens neskelbtini);

priteisti atsakovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

priteisti iš ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 46567,27 EUR (keturiasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir 27 centų) dydžio kompensaciją už ieškovui natūra tenkančio turto didesnę dalį ir šio turto pagerinimą.

Pripažinti prievolę trečiajam asmeniui UAB „Mogo LT“, kylančią iš 2015-07-17 sutarties Nr. (duomens neskelbtini), asmenine G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovo prievole.

Priteisti iš ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 266 EUR (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 748,82 EUR (septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir 82 centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 776,82 EUR (septynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 82 centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 ir 2016-04-28 nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti civilinės metrikacijos skyriui įregistravusiam santuoką, vedybų sutarčių registrui, nekilnojamojo turto registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.