Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. I. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas iš pareiškėjo pateikto skundo turinio ir jį pagrindžiančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjo keliamo ginčo esmė (prigimtis ir pobūdis) yra teismo sprendimo įvykdymo klausimas – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1676-866/2023, kuria Inspekcijai leista nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), visą eilę statinių bei įrenginių „ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų“. Taigi, pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas yra susiję su sprendimo civilinėje byloje įvykdymu, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Atitinkamai ir skundus, kylančius vykdymo procese sprendžia bendrosios kompetencijos teismai, o ne administraciniai teismai. Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Tai pat teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl ginčo esmės jis savo teises gali ginti įstatymų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

III.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra griežtų įstatyminių kriterijų teisinio santykio požymiams (civiliniai ar administraciniai) nustatyti, todėl kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą gali sulaukti šio teismo nurodymo, jog turi dėl ginčo objekto kreiptis administracinės teisenos tvarka, kaip nurodyta Inspekcijos atsakyme į jo skundą. Pareiškėjas teigia, kad tam, jog dėl abejotino teismingumo iš asmens nebūtų atimta konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str.) į teisminę gynybą, teisėjams atsisakinėjant ginti pažeistas ar ginčijamas žmogaus teises, įstatymų leidėjas ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi nustatė, jog asmens skundas negali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjo keliamo ginčo esmė (prigimtis ir pobūdis) yra teismo sprendimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1676-866/2023) įvykdymo klausimas, todėl pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas yra susiję su sprendimo civilinėje byloje įvykdymu, kuriuos reguliuoja Civilinio proceso kodeksas, atitinkamai ir skundus, kylančius vykdymo procese sprendžia bendrosios kompetencijos teismai, o ne administraciniai teismai. Todėl pareiškėjo ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Iš suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia teismui apskųsti Inspekcijos 2025 m. vasario 26 d. raštą Nr. 2D-4589, kuris priimtas išnagrinėjus Inspekcijai pateiktą pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. skundą dėl statybos (duomenys neskelbtini), padarinių šalinimo. Šiuo skundu pareiškėjas Inspekcijos prašė „atmesti projekto vadovės R. V. ir sąmatininko R. V. parengtą sąmatą ir civilizuotai spręsti visus statybos padarinių klausimus“.

Inspekcija 2025 m. vasario 26 d. rašte nurodė, kad susipažinusi su skundu teikia atsakymą ir paaiškinimus pagal Inspekcijos kompetenciją. Inspekcija pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog statyba yra neteisėta (ne savavališka) ir nustatyti dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento asmenys ir jų atsakomybės procentinė išraiška, kuria jie turi kompensuoti statinių griovimui reikalingas išlaidas. Parengtoje griovimo darbų sąmatoje žodžiai „savavališkai pastatytų statinių“ vietoje „neteisėtai pastatytų statinių“ vertintini kaip techninis netikslumas, neturintis įtakos sąmatoje nurodytai statinių griovimo kainai. Inspekcija paaiškino, kad iki griovimo darbų pradžios iš griautinų statinių turite pašalinti visą jums priklausantį turtą. Jei iš griautinų statinių nebus pašalintas turtas, jis teisės aktų nustatyta tvarka bus perduotas saugoti turto saugotojui. Inspekcija raštu priminė pareiškėjui, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalimi yra draudžiama naudotis statiniu (-iais), kuris (-ie) yra pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl turi nedelsiant nutraukti naudojimąsi teismų neteisėtais pripažintais statiniais, priešingu atveju, pareiškėjo atžvilgiu gali būti inicijuotas teisminis procesas dėl iškeldinimo. Inspekcija nurodė, kad kaip yra žinoma pareiškėjui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019, be kita ko, nusprendė įpareigoti pareiškėją proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis, vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilėje byloje Nr. 2-77-231/2013, ir per teismo nustatytą terminą ir nustatytu būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tai yra nugriauti (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 (dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 išaiškinimo) pažymėjo, kad statybvietės sutvarkymo įpareigojimas nesiejamas su naujo gręžinio pastatymu ar senosios siurblinės atstatymu. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019, pareiškėjas įpareigotas proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis, vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, t. y. nugriauti konkrečiai teismo sprendime nurodytus statinius, tarp kurių nėra pareiškėjo minimos nuotekų ir suskystintų dujų sistemos. Kadangi nuotekų sistema bei dujų sistema nėra nurodytos teismo sprendime, todėl jų atžvilgiu teismo įpareigojimas netaikomas ir atitinkamai jų pašalinimas nėra numatytas griovimo darbų sąmatoje.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija (15 str. 1 d.). Išsamias savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija, nustato ir surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas (15 str. 5 d.).

Inspekcijos viršininkas 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-45 patvirtino Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 1 punkte nurodyta, kad Aprašas nustato: privalomųjų nurodymų, kurie pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomieji dokumentai (toliau – ir PN), priverstinio vykdymo organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija (1.1. papunktis); savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą (toliau – ir SLD) ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą SLD, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą (ar nutartį, priimtą byloje arba nepradėjus bylos, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl statybos padarinių arba pažeidimų šalinimo) (toliau – ir Teismo sprendimas) ar PN organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija (1.2. papunktis). Aprašas taikomas visiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, organizuojantiems ir vykdantiems Apraše nurodytas procedūras (2 punktas).

Aprašo 33.2 papunktyje nustatyta, kad pagal kompetenciją SVP departamento direktorius ir SVP departamento skyriaus vedėjas dalyvauja vykdant Teismo sprendimo vykdymo kontrolę vykdymo proceso metu gavus skolininkų prašymus ar iškilus kitoms nenumatytoms aplinkybėms ar svarbioms priežastims, nagrinėja skolininkų prašymus ar kitas svarbias aplinkybes ir sprendžia dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo. SVP departamento direktoriaus sprendimu iki 2 mėnesių gali būti sustabdomas griovimo darbų vykdymas ar atidedami vykdymo veiksmai. SVP pareigūnas apie priimtus sprendimus nedelsiant informuoja skolininkus, viešųjų pirkimų specialistą (jei parengta paraiška ar sudaryta griovimo darbų rangos sutartis), teisininką, tiekėjus. Teisininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo apie priimtą sprendimą sustabdyti griovimo darbų vykdymą ar atidėti vykdymo veiksmus informuoja atsakingą antstolį (o jeigu priimtas sprendimas atidėti vykdymo veiksmus – parengia antstoliui tokį prašymą) ir kitus asmenis, su kurių funkcijomis susijusi ši informacija;

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atlikti teisės aktais įgaliotas viešojo administravimo subjektas, atstovauja valstybei vykdant valstybės naudai jau priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, t. y. veikia jau susiklosčiusių ir teismo keliu išspręstų statybos teisinių santykių srityje, siekdama efektyvesnio ir koncentruotesnio tokių teisinių santykių valstybinės kontrolės procedūrų užbaigimo (šiuo aspektu plačiau žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-822/2020).

Kaip jau minėta, pareiškėjas su 2025 m. vasario 6 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, nesutikdamas su antstolės parengta objektine sąmata ir prašydamas atmesti projekto vadovės R. V. ir sąmatininko R. V. parengtą sąmatą ir spręsti visus statybos padarinių klausimus. Taigi, nors teismo sprendimo vykdymas yra vykdymo proceso dalykas, tačiau Inspekcija, būdama privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo procedūrų organizatoriumi, išnagrinėjo pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. skundą ir pateikė skundžiamą 2025 m. vasario 26 d. raštą, veikdama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Aprašo nuostatų pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo ketinamas inicijuoti ginčas susijęs su sprendimo civilinėje byloje įvykdymu ir sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl Inspekcijos 2025 m. vasario 26 d. raštas, parengtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.), negali būti administracinės bylos dalyku (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.), todėl skundžiama nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu yra naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. I. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.