Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-756-309/2007.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-756-309/2007. Prašyme nurodė, kad teismas 2007 m. gruodžio 20 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-756-309/2007 D. J. atžvilgiu, tačiau atsakovas įsipareigojimų iki šiol nėra įvykdęs. Turimais duomenimis D. J. nuo 2018 m. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl siekiant įgyvendinti teisėtus kreditorės interesus, remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 805/2004, prašo išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-756-309/2007.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos ir bylos duomenimis teismas nustatė, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-756-309/2007 priteisė ieškovui akcinei bendrovei bankui „Hansabankas“ iš atsakovo D. J. pagal 2006-03-20 kredito sutartį Nr.06-016681-GV 2547,01 Lt skolos, iš jų 2390,65 Lt negrąžinto kredito, 144,78 Lt nesumokėtų palūkanų, 1,32 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir 10,26 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas; pagal 2006-03-20 kredito sutartį Nr.06-016681-GV 13 procentų metinių palūkanų pagal Sutartį nuo negrąžinto kredito sumos, t. y. nuo 2390,65 Lt skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško kredito sumos sugrąžinimo; pagal 2005-12-23 Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 05-091064-EG 4369,57 Lt skolos, kurią sudaro 4000,00 Lt negrąžinto kredito, 56,65 Lt nesumokėtų palūkanų, 311,40 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą ir 1,52 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas; pagal 2005-12-23 Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 05-091064-EG 15 procentų sutartinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, t. y. nuo 4000,00 Lt skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visos kredito sumos grąžinimo; priteisė iš atsakovo 5 procentus metinių įstatyminių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2007-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 207,50 Lt žyminio mokesčio ir 263,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 470,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2007 m. gruodžio 20 d. ieškovui išduotas vykdomasis raštas. Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-384-457/2010 patenkino UAB „Gelvora“ prašymą ir pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 230/2008 iš AB banko „Swedbank“ į UAB „Gelvora. Iš 2010 m. sausio 26 d. išrašo iš AB bankas „Swedbank“ (AB bankas „Hansabankas“) priedo Nr. 1 prie 2008-11-07 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 08-20-37 nustatyta, kad UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į D. J. skolą, atsiradusią iš sutarčių Nr.06-016681-GV ir 07-051832-KE.

Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2014). Šioje Reglamento normoje nurodyta, kad bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu: a) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; ir b) teismo sprendimas neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; ir c) kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; ir d) teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje, tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose, jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija, ir skolininkas yra vartotojas.

Pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalį reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.

Teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtintas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis procesinių dokumentų įteikimo skolininkui minimalių reikalavimų (Reglamento 13-15 straipsniai). Vienas iš tokių minimalių reikalavimų, keliamas neginčytinų reikalavimų procedūroms, yra bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento skolininkui įteikimas Reglamento 13 ir 14 straipsniuose išvardytais būdais, t. y. dokumento įteikimas skolininkui patvirtinant jo gavimą ar dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą. Pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalį, bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą gali būti įteikiamas vienu iš toliau nurodytų būdų: a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jame dirbantiems; b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininko verslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asmenims; c) paliekant skolininko pašto dėžutėje; d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimas aiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikiamas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laiką iki nustatyto termino; e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal straipsnio 3 dalį, kai skolininko adresas yra kilmės valstybėje narėje; f) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu. Reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įteikimas pagal 14 straipsnio 1 dalies nuostatas yra neleistinas, jei skolininko adresas tiksliai nežinomas.

Reglamento preambulės 13 punkte yra nustatyta, jog jokie įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija šių minimalių reikalavimų laikymosi atžvilgiu, negali būti laikomi pakankamais, kad teismo sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu.

Šiuo atveju iš civilinės bylos Nr. 2-756-309/2007 matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui D. J. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y., paskelbiant pranešimą apie bylos iškėlimą spaudoje, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. Sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių. Duomenų apie sprendimo už akių įteikimą atsakovui byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima teigti, jog atsakovas žinojo apie teismo procesą ir tylėjimu sutiko su ieškinio reikalavimais, todėl konstatuotina, jog esant nurodytoms bylos aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas negali būti laikomas neginčytinu ir byloje priimtas sprendimas už akių neatitinka reikalavimų, kurių pagrindu pareiškėjai galėtų būti išduodamas Europos vykdomasis raštas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942-196/2017; Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1629-273/2018).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatavus, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-756-309/2007, neatitinka Reglamento neginčytinam reikalavimui keliamų sąlygų, pareiškėjos prašymas dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 647 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo civilinėje byloje Nr. 2-756-309/2007 išdavimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.