- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- 2-942-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02149-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Teisės
- Atsakovas
- P. D.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Teisės ir audito biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-3557-577/2017, dalies, kuria atsisakyta išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Natransa“ ieškinį atsakovui P. D. (P. D.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja UAB Teisės ir audito biuras kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti išieškotoją civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011, išieškotoja nurodant UAB Teisės ir audito biurą; taip pat prašo išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių pagrindu. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „Ekologinė linija“ ir UAB „Semeta“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią kreditorė UAB „Semeta“ perleido naujajai kreditorei UAB „Ekologinė linija“ reikalavimo teisę į P. D. skolinį įsipareigojimą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi pakeitė išieškotoją vykdymo procese. 2016 m. lapkričio 10 d. UAB „Ekologinė linija“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu UAB Teisės ir audito biurui perleido reikalavimą į P. D. skolinį įsipareigojimą. 2016 m. lapkričio 10 d. pranešimu UAB „Ekologinė linija“ informavo skolininką apie perimtą reikalavimo teisę, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį dėl išieškotojo pakeitimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Teisės ir audito biuras“ prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese tenkino; pakeitė vykdymo procese išieškotoją UAB „Ekologinė linija“ išieškotoja UAB Teisės ir audito biuru pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011 dėl 405 336,75 Lt žalos atlyginimo, 5 385,98 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 405 336,75 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko P. D., pareiškėjos UAB Teisės ir audito biuro prašymą išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą atmetė.Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu už akių ieškovės BUAB „Natransa“ ieškinys atsakovui P. D. tenkintas – iš atsakovo P. D. ieškovės BUAB „Natransa“ naudai priteista 405 336,75 Lt žalos atlyginimo, 5 385,98 Lt palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos įskaitytinai ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 405 336,75 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo P. D. priteista 8 053 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. 2011 m. gruodžio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011 ieškovei BUAB „Natransa“ išduotas vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš atsakovo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje išieškotoja BUAB „Natransa“ pakeista išieškotoja UAB „Semeta“, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi vykdymo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011 išieškotoja UAB „Semeta“ pakeista išieškotoja UAB „Ekologinė linija“.Teismas, nustatęs, kad pareiškėja UAB Teisės ir audito biuras pateikė 2016 m. lapkričio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Ekologinė linija“ perleido naujajai kreditorei UAB Teisės ir audito biurui reikalavimo teisę gauti iš P. D. 117 393,64 Eur sumą (b.l. 143-144), pradinę kreditorę (išieškotoją) UAB „Ekologinė linija“ pakeitė jos teisių perėmėja UAB „Teisės ir audito biuras“.Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kreditorė UAB „Ekologinė linija“ jau du kartus kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo, tačiau teismas 2016 m. birželio 16 d. bei 2016 m. spalio 27 d. nutartimis šių prašymų netenkino. 2016 m. birželio 16 d. nutartyje buvo išsamiai aptartos aplinkybės dėl P. D. informavimo apie bylos nagrinėjimo eigą atitikimo Reglamento Nr. 805/2004 reikalavimams ir konstatuota, jog atsakovui jokie procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti. Nagrinėdamas antrą kartą UAB „Ekologinė linija“ pateiktą prašymą, teismas vertino, ar pareiškėja pašalino atsakovo informavimo apie Lietuvos Respublikoje įvykusį teismo procesą trūkumus (t. y. UAB „Ekologinė linija“ papildomai pateiktus dokumentus - registruotu laišku išsiųstą 2016 m. liepos 5 d. pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir įsiskolinimą). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje teismas pacitavo Reglamento Nr. 805/2004 18 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kuomet teismo sprendimas gali būti patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu. Nustatęs, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenamosios vietos adresą, kad nėra gautas jo patvirtinimas, jog dokumentas yra gautas, tai, kad dokumentas surašytas lietuvių kalba, teismas konstatavo, jog Reglamento 18 straipsnio 1 dalies a) punkto reikalavimas buvo įgyvendintas netinkamai. Taip pat pažymėjo, jog net ir įvykdžius 18 straipsnio 1 dalies a) punkto reikalavimą, turi būti nustatoma, jog skolininkas turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą jį pilnai peržiūrint, o teismo sprendime arba kartu su juo skolininkui buvo pateikta atitinkama informacija apie šiam užginčijimui būtinus procedūrinius reikalavimus.Teismas akcentavo, kad pateikdama šį prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą pažymėti pareiškėja (pradinės kreditorės teisių perėmėja) nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su minėtų trūkumų šalinimu, tačiau prie prašymo pridėjo įrodymus apie korespondencijos siuntimą, 2016 m. lapkričio 10 d. naujosios kreditorės pranešimo apie reikalavimo perleidimą bei įsiskolinimą, 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių, 2016 m. lapkričio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties kopijas su vertimais į vokiečių kalbą. Teismo vertinimu, šie įrodymai nesudaro pagrindo laikyti, kad pareiškėjai gali būti išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, kad pašalinti atsakovo informavimo apie Lietuvos Respublikoje įvykusį teismo procesą trūkumai. Teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie atsakovo gyvenamosios vietos adresą; pridėtame AB Lietuvos pašto kvite nenurodyta, kokiu adresu siunčiama atsakovui skirta siunta, ir nors siuntos paieškoje nurodyta, jog siunta įteikta gavėjui, toks įteikimo patvirtinimas nėra pakankamas. Teismas pažymėjo, kad net ir laikant, kad siunta pristatyta atsakovui, toks dokumentų siuntimo būdas neleidžia teismui patikrinti (nustatyti), kokie konkrečiai dokumentai buvo siunčiami. Be to, turi būti nustatoma, jog skolininkas turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą jį pilnai peržiūrint, o teismo sprendime arba kartu su juo skolininkui buvo pateikta atitinkama informacija apie šiam užginčijimui būtinus procedūrinius reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. lapkričio 8 d. sprendime už akių, kurį, kaip nurodo pareiškėja, ji siuntė atsakovui, išaiškinta, jog atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnio nustatyta tvarka. Ankstesnėje nutartyje taip pat buvo nurodyta, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Šiuo atveju nuo sprendimo už akių priėmimo praėjo daugiau, nei penkeri metai. Taigi, pareiškėja neįrodė, kad atsakovas turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą.Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymą išduoti Europos vykdomąjį rašto pažymėjimą netenkino.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB Teisės ir audito biuras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nebuvo pagrindo išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, jog nebuvo ištaisyti trūkumai dėl informavimo apie Lietuvoje įvykusį teismo procesą, jog negalima nustatyto kokiu adresu ir kas buvo siunčiama atsakovui, nepagrįsta.2016 m. lapkričio 10 d. pranešimas, siųstas P. D. VĮ Registrų centre registruotu adresu (duomenys neskelbtini), kartu pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimas už akių bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis dėl išieškotojo pakeitimo su vertimais į vokiečių kalbą. Pranešimas siųstas AB Lietuvos pašto registruota korespondencija, gautas patvirtinimas, jog siųstas pranešimas ir dokumentai buvo įteikti atsakovui 2017 m. sausio 25 d. AB Lietuvos paštas neteikia paslaugos siunčiant korespondenciją identifikuoti ir registruoti laiško turinį, taip pat dėl techninių priežasčių nėra galimybės pašto kvite nurodyti pilno gavėjo adreso, pareiškėja negali daryti įtakos pašto korespondencijos siuntėjui, todėl pateikti kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokiu adresu buvo siųsti dokumentai ir kokie dokumentai buvo siųsti pareiškėja neturi galimybių. Pareiškėja visus dokumentus siuntė VĮ Registrų centre registruotu atsakovo adresu. Siųstame pareiškime nurodyta, kokie dokumentai yra pridedami, tai pat pagal pašto siuntos kvitą galima nustatyti, jog siųsta siunta svėrė daugiau kaip 2 g, kas leidžia manyti, jog buvo siųstas ne vienas, o keli dokumentai. Taigi byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kas ir kokiu adresu buvo siųsta, o pareiškėjai nėra jokio pagrindo ir tikslo neišsiųsti dokumentų. Be to, teismas nenurodė, koks siuntimo ir įteikimo būdas būtų laikomas tinkamu, kaip turi būti patvirtinamas siunčiamo laiško turinys, kad būtų išduotas prašomas dokumentas.Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, privalėjo nustatyti, jog labiau tikėtina, kad 2016 m. lapkričio 10 d. pranešimas ir su juo kartu siųsti dokumentai buvo išsiųsti tinkamai ir tinkamo turinio, jie 2017 m. sausio 25 d. buvo įteikti atsakovui, kuriam jau ir anksčiau buvo žinoma apie teisminius procesus ir jam pareikštus reikalavimus, jis žinojo apie iškeltą bankroto bylą UAB „Natransa“, todėl akivaizdžiai piktybiškai siekia išvengti žalos atlyginimo. Taigi akivaizdžiai netiesiogiai sutiko su priimtu sprendimu už akių. Vien aplinkybė, jog Lietuvos teisė nenumato tylaus sutikimo instituto, nesudaro pagrindo atsisakyti išduoti Europos vykdomąjį raštą, nes Europos vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumas turėtų būti sprendžiamas remiantis sprendimo už akių instituto esme (CPK 285 straipsnis) ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais.Priimant sprendimą už akių atsakovui procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu buvo įteikti dėl jo kaltės, dėl jo netinkamo pareigų vykdymo, vengimo ir nesidomėjimo bei bankroto, nei su ja susijusiomis bylomis, todėl teismas klaidingai interpretavo Reglamento nuostatas, nes Reglamento 14 straipsnyje numatyta galimybė procesinių dokumentų įteikimą nepatvirtinant jų gavimo prilyginti tinkamu įteikimu pagal Reglamentą. Teismo veiksmai, kai procesinių dokumentų įteikimas atsakovui nebuvo prilygintas tinkamu įteikimu pagal Reglamento 13 ir 14 straipsnius, nepagrįsti.Teismo priimta nutartis suteikia atsakovui galimybę nepagrįstai piktnaudžiauti savo teisių apsauga, o pareiškėjai riboja galimybę pagal Reglamentą veiksmingai ir greitai vykdyti teismo sprendimus kitose valstybėse narėse. Tuo labiau, jog išregistravus BUAB „Natransa“ buvo įsteigta nauja bendrovė UAB „Westbrucke“, kurios akcininkas ir vadovas taip pat atsakovas P. D. ir VĮ Registrų centre įregistruotas P. D. adresas: (duomenys neskelbtini). Civilinio proceso kodekso 805 straipsnyje nustatyta, kad jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais.Atsakovas savo veiksmais atsisakė atstovavimo Lietuvoje, todėl visi procesiniai dokumentai kurie grįžo neįteikti, pripažintini įteiktais tinkamai ir leidžia daryti išvadą, jog atsakovas apie pradėtą procesą žinojo, todėl atsakovo pasyvumas byloje yra akivaizdus ir vertintinas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą, kas sąlygojo teismo sprendimo už akių priėmimą. Sprendimas už akių yra šalies pareigos rūpintis teismo procesu pasekmė, todėl elgdamasi pasyviai šalis, kartu tiesiogiai pareiškia, kad kitos šalies reikalavimai jai yra neįdomūs ir šalis, nagrinėjamu atveju atsakovas, nesirengia įrodinėti jų nepagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą už akių, turėjo teisinį pagrindą išduoti Europos vykdomąjį raštą.Atsakovui tapo objektyviai žinoma apie jo atžvilgiu prasidėjusį ir vykusį teismo procesą bei priimtą sprendimą už akių, jam buvo sudaryta reali galimybė, susipažinus su įteiktais procesiniais dokumentais, per įstatyme nustatytą apskundimo terminą pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kaip yra nurodyta sprendime, tačiau ja nebuvo pasinaudota, todėl pareiškėja pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą. Teismas, vertindamas pakartotinai apeliantės pareikšto prašymo pagrįstumą ir jos pateiktus įrodymus, patvirtinančius apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui po sprendimo priėmimo, visiškai neatsižvelgė į Reglamento 805/2004 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą minimalių reikalavimų nesilaikymo atitaisymą, sudarantį galimybę asmeniui kreiptis dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo jau po teismo sprendimo priėmimo
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant pareiškėjos atskirojo skundo ribų.Nors apeliantė atskirajame skunde prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėja skundžia tik šios nutarties dalį, kuria atsisakyta išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties dalies, kuria atisakyta išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2016 m. kovo 1 d. išplėstinis išrašas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, be to, jis negali nei patvirtinti, nei paneigti nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių (atsakovo informavimą apie jam iškeltą civilinę bylą, procesinių dokumentų įteikimo, galimybės užginčyti teismo sprendimą už akių), todėl jį atsisakytina priimti ir jis grąžintinas apeliantei.
Dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo neišdavimo pagrįstumo
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu už akių ieškovės BUAB „Natransa“ ieškinys atsakovui P. D. tenkintas – iš atsakovo P. D. ieškovės BUAB „Natransa“ naudai priteista 405 336,75 Lt žalos atlyginimo, 5 385,98 Lt palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos įskaitytinai ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 405 336,75 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo P. D. priteista 8 053 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje išieškotoja BUAB „Natransa“ pakeista išieškotoja UAB „Semeta“, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi vykdymo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011 išieškotoja UAB „Semeta“ pakeista išieškotoja UAB „Ekologinė linija“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties dalimi, kuri nebuvo apskųsta, UAB „Ekologinė linija“ pakeista naująja išieškotoja UAB Teisės ir audito biuru. Naujoji išieškotoja UAB Teisės ir audito biuras pirmosios instancijos teismo prašė išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Reglamento 3 ir 6 straipsnių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog Europos vykdomuoju raštu pripažįstamas pats teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo, jeigu jis atitinka kitas nustatytas sąlygas. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo sprendžiantis teismas. Taigi teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu tik nustačius, kad: a) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; ir b) neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; ir c) kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko Reglamento (EB) Nr. 805/2004 III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; ir d) priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (kaip ji apibrėžiama Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje), tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta Reglamento dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo sukūrimo 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija ir skolininkas yra vartotojas. Pripažinus teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu užpildant atitinkamą blanką jo pagrindu yra išduodamas standartinės formos Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, t. y. dokumentas, kurio pagrindu vykdomas teismo sprendimas (Reglamento 9 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2014).Pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalį reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju išduodant Europos vykdomąjį raštą, reikėtų vadovautis Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktu, t. y. kai teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo.Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje teisingai pažymėta, kad teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtintas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis procesinių dokumentų įteikimo skolininkui minimalių reikalavimų (Reglamento 13-15 straipsniai). Vienas iš tokių minimalių reikalavimų, keliamas neginčytinų reikalavimų procedūroms, yra bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento skolininkui įteikimas Reglamento 13 ir 14 straipsniuose išvardytais būdais, t. y. dokumento įteikimas skolininkui patvirtinant jo gavimą ar dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą.Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatė ieškovės BUAB „Natransa“ bankroto administratorei UAB „Forum regis“ terminą patikslinti adresą, kuriuo atsakovui P. D. turėtų būti įteikti procesiniai dokumentai, arba pateikti teismui prašymą įteikti procesinius dokumentus kitu įstatyme numatytu būdu. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad teismas procesinius dokumentus atsakovui siuntė ieškinyje nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos, taip pat jo darbovietės adresu, tačiau procesiniai dokumentai neįteikti (b. l. 26). BUAB „Natransa“ bankroto administratorė UAB „Forum regis“ informavo teismą, kad nežino kito adreso, kuriuo galėtų būti įteikiami procesiniai dokumentai, todėl prašė leisti įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011 nutarta įteikti atsakovui P. D. ieškinio pareiškimą su priedais bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo viešo paskelbimo būdu (b. l. 40). Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2011 m. spalio 14 d. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 43). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas per nustatytą 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti įteikimo būdai be skolininko patvirtinimo apie dokumento gavimą, tarp kurių nėra numatytas dokumento įteikimas viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Reglamento 14 straipsnį (dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą). Reglamento 14 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyta, kad įteikimas pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalies nuostatas neleistinas, jeigu skolininko adresas tiksliai nežinomas. Kaip minėta, BUAB „Natransa“ bankroto administratorė UAB „Forum regis“ informavo teismą, kad nežino kito atsakovo adreso, o ieškinyje nurodytu adresu ir darbovietės adresu dokumentų įteikti nepavyko. Reglamento preambulės 13 punkte yra nustatyta, jog jokie įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija šių minimalių reikalavimų laikymosi atžvilgiu, negali būti laikomi pakankamais, kad teismo sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu. Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui byloje buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad negalima teigti, jog atsakovas žinojo apie teismo procesą ir tylėjimu sutiko su ieškinio reikalavimais. Apibendrinant konstatuotina, jog esant nurodytoms bylos aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas negali būti laikomas neginčytinu ir byloje priimtas sprendimas už akių neatitinka reikalavimų, kurių pagrindu pareiškėjai galėtų būti išduodamas Europos vykdomasis raštas.Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad ji išsiuntė procesinius dokumentus atsakovui jam suprantama kalba ir informavo atsakovą apie jam iškeltą bylą ir šios bylos rezultatą jau po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo už akių sprendimo priėmimo, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas apie jam iškeltą civilinę bylą jos nagrinėjimo metu galėjo nežinoti. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimas už akių negali būti pripažintas Europos vykdomuoju raštu.Nagrinėjamu atveju nepaneigtas ir teismo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimas už akių negali būti pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nes nenustatyta, kad atsakovas P. D. turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą jį peržiūrint. Nors Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendime už akių išaiškinta, jog atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau įrodymų, jog šis sprendimas per nurodytą terminą buvo įteiktas atsakovui taip pat nėra. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantė teigia, kad atsakovui išverstą į vokiečių (atsakovui suprantamą) kalbą sprendimą už akių įteikė, pridėjo dokumentus, galinčius pagrįsti, jog siųstą korespondenciją atsakovas gavo (b. l. 133, 134), tačiau iš šių dokumentų taip pat matyti, kad korespondencija gauta 2017 m. sausio 25 d. Kadangi CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, o šiuo atveju nuo sprendimo už akių priėmimo praėjo daugiau nei 5 metai, tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėja neįrodė, kad atsakovas turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą.Atskirojo skundo argumentai, jog P. D. įsteigė kitą įmonę, laikytini nesusijusiais su byloje nagrinėjamais klausimais. Jie nei patvirtina, nei paneigia, pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, jog atsakovo informavimas apie jam iškeltą civilinę bylą, jos nagrinėjimą neatitiko Reglamento nuostatų, bei tai, jog pareiškėja neįrodė, kad atsakovas turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pažymėtina, kad Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, taip pat vadinamo reglamentu „Briuselis I“. Todėl šia nutartimi apeliantei UAB Teisės ir audito biurui nėra užkertamas kelias pasinaudoti tinkamu reglamentu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.