Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dilersa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dilersa“ ieškinį atsakovui GIGABLD OÜ (buvęs pavadinimas - Loov Ehitus OÜ) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Pagrindinis šio ES teisės akto tikslas buvo sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 str.).

10. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2014). Minėtoje Reglamento normoje nurodyta, kad bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu: a) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; ir b) teismo sprendimas neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; ir c) kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; ir d) teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje, tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose, jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija, ir skolininkas yra vartotojas.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Dilersa“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl šio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo už akių, kuriuo ieškovei iš atsakovo Estijos bendrovės GIGABLD OÜ priteista skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, pripažinimo Europos vykdomuoju raštu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo netenkino, konstatavęs, kad pripažinti 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą už akių Europos vykdomuoju raštu nėra būtinų sąlygų ir pagrindų.

12. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tam, jog teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo (kaip apibrėžiama Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose) būtų pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, keliamas reikalavimas, kad kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiktų III skyriuje (12–19 straipsniuose) nustatytus reikalavimus (Reglamento 6 str. 1 d. c p.). Vienas iš tokių minimalių reikalavimų, keliamas neginčytinų reikalavimų procedūroms, yra bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento skolininkui įteikimas Reglamento 13 ir 14 straipsniuose išvardytais būdais, t. y. dokumento įteikimas skolininkui patvirtinant jo gavimą ar dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą. Pagal Reglamento 13 straipsnio 1 dalį, bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui patvirtinant jo gavimą gali būti įteikiamas šiais būdais: a) įteikiant asmeniškai, kai skolininkas gavimą patvirtina, įskaitant gavimo datą, ir pasirašo; b) įteikiant asmeniškai, kai šį įteikimą patvirtina dokumentą įteikusio kompetentingo asmens pasirašytas dokumentas, patvirtinantis, kad skolininkas gavo dokumentą arba be jokio teisinio pagrindo atsisakė jį gauti, ir kuriame įrašoma įteikimo data; c) įteikimas paštu, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina; d) įteikimas elektroninėmis priemonėmis, tokiomis kaip faksas arba e. paštas, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina. Pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalį, bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą gali būti įteikiamas vienu iš toliau nurodytų būdų: a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jame dirbantiems; b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininko verslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asmenims; c) paliekant skolininko pašto dėžutėje; d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimas aiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikiamas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laiką iki nustatyto termino; e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal straipsnio 3 dalį, kai skolininko adresas yra kilmės valstybėje narėje; f) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu. Reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įteikimas pagal 14 straipsnio 1 dalies nuostatas yra neleistinas, jei skolininko adresas tiksliai nežinomas. Pagal 14 straipsnio 3 dalį, įteikimas pagal 14 straipsnio 1 dalies a – d punktus patvirtinamas: a) įteikimą atlikusio kompetentingo asmens pasirašytu dokumentu, nurodant: i) įteikimo būdą; ir ii) įteikimo datą; ir iii) kai dokumentas buvo įteiktas kitam, nei skolininkas, asmeniui: to asmens pavardė ir jo ryšys su skolininku, arba b) dokumentą gavusio asmens patvirtinimu, kai įteikiama pagal straipsnio 1 dalies a ir b punktus. Pagal Reglamento 13 ir 14 straipsnių nuostatas dokumentas taip pat galėjo būti įteikiamas ir skolininko atstovams (Reglamento 15 str.).

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui GIGABLD OÜ (buvęs pavadinimas - Loov Ehitus OÜ) siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Tenkindamas ieškovės prašymą, pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 27 d. priėmė nutartį dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu (el. b. l. 113-116). Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.

14. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė prašė atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu ne todėl, kad atsakovo tikslus buveinės adresas nebuvo žinomas, o todėl, kad atsakovui nepavyko įteikti procesinių dokumentų jo buveinės adresu. Pažymėtina, kad pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį, procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu įteikiami nustačius, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Ieškovei, kuri byloje yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrindai teikiant prašymą dėl minėto būdo taikymo buvo žinomi. Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui byloje buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo adresas buvo žinomas. Pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalį dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą yra neleistinas, jei skolininko adresas tiksliai nežinomas.

15. Pažymėtina, kad Reglamento preambulės 13 punkte nustatyta, jog jokie įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija šių minimalių reikalavimų laikymosi atžvilgiu, negali būti laikomi pakankamais, kad teismo sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu Reglamentas nenumato, todėl teismo procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus iš esmės civilinę bylą, apie kurią atsakovas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, neatitinka sąlygų, kurioms esant galėtų būti išduodamas Europos vykdomasis raštas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-171-407/2018).

16. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas piktybiškai jam skirtų procesinių dokumentų nepriėmė ir nepatvirtino jų gavimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinys galėjo būti įteiktas ir be atsakovo patvirtinimo apie jo gavimą. Byloje nėra jokių duomenų apie Reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti įteikimo pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalies patvirtinimą, buvimą.

17. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo pripažinimo Europos vykdomuoju raštu apeliantės nurodyta aplinkybė, jog procedūra kreipiantis į kompetentingą Estijos Respublikos įstaigą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdomojo rašto išdavimo ieškovei būtų ilgesnė ir kainuotų daugiau išlaidų, laikytina teisiškai nereikšminga, todėl nevertinama.

18. Reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi Reglamento 13 – 17 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, o teismo sprendimas gali būti patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu: a) teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas laikantis 13 ar 14 straipsnio reikalavimų; ir b) skolininkas turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą jį pilnai peržiūrint, o teismo sprendime arba kartu su juo skolininkui buvo pateikta atitinkama informacija apie šiam užginčijimui būtinus procedūrinius reikalavimus, įskaitant institucijos, kurioje jis turi būti pateiktas, pavadinimą ir adresą, ir, kai taikoma, tam skirtą laikotarpį; ir c) skolininkas pagal atitinkamus procedūrinius reikalavimus neužginčijo teismo sprendimo. Jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi 13 arba 14 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, jeigu skolininkas savo elgesiu teismo procese įrodo, kad jis asmeniškai gavo dokumentą, kuris buvo įteiktas tinkamu laiku, kad būtų galima pasiruošti gynybai (Reglamento 18 str. 2 d.).

19. Byloje nėra duomenų apie 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo už akių, kurį prašoma pripažinti Europos vykdomuoju raštu, įteikimą atsakovui, todėl nėra pagrindo Reglamento 18 straipsnio taikymui.

20. Apibendrinant konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas už akių neatitinka Reglamento nustatytų reikalavimų, kurioms esant sprendimas galėtų būti pripažintas Europos vykdomuoju raštu ir ieškovei išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo. Atskirajame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.