Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-53-264/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-04-12
Bylos Nr.: 2A-53-264/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Neringa Venckienė
Ieškovas: V. N.
Atsakovas: A. N.
Trečiasis asmuo: kreditoriai AB DnB NORD bankas, AB SEB bankas, UAB „Tele2“
Kreditorius: AB DnB NORD bankas, AB SEB bankas, UAB „Tele2“
Išvadą teikia: Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS
Advokatai: Neringa Grubliauskienė, Rita Petručionytė

Kategorijos

125.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-53-264-2012;

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Šeškuvienė;

Procesinio sprendimo kategorija: 125.2.; 75.4.3, 78.2.1; 121.15; 121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės, kolegijos pranešėjos Aušros Baubienės, kolegijos teisėjos Neringos Venckienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovei V. N., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovui A. N. ir jo atstovei advokatei Ritai Petručionytei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui A. N., tretieji asmenys kreditoriai AB DnB NORD bankas, AB SEB bankas, UAB „Tele2“, institucija, teikianti išvadą byloje, – Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir neturtinės žalos priteisimo, turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 26-37) prašė: nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės; nepilnamečio sūnaus I. N. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti sūnaus išlaikymui nuo santuokos nutraukimo momento iki sūnaus pilnametystės po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis; priteisti išlaikymą už praėjusį laikotarpį, t. y. nuo 2007-07-16 iki 2010-07-16, dukros V. N. ir sūnaus I. N. išlaikymui po 400 Lt per mėnesį, t. y. 28 800 Lt; santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus padalinti taip: 1/3 žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti V. N.; 37/100 gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti V. N.; likusius kreditorinius įsipareigojimus – 20 899,80 eurų (72 162,83 Lt) kreditoriui AB SEB bankui, įpareigoti patenkinti V. N.; kreditorinius įsipareigojimus – 18 172,64 litų kreditoriui AB DnB NORD bankui pripažinti asmeniniais A. N. skoliniais įsipareigojimais ir įpareigoti šiuos įsipareigojimus patenkinti A. N.; skolinius įsipareigojimus kreditoriui UAB TELE2 (1044,87 Lt.) pripažinti asmeniniais A. N. skoliniais įsipareigojimais ir priteisti šiuos įsipareigojimus patenkinti A. N.; buitinę techniką: skalbimo mašiną, šaldytuvą, viryklę, televizorių, muzikinį centrą, kompiuterį, lyginimo ir valymo) sistemą, virtuvės baldus bei vaikų baldus, kaip tenkinančius vaikų interesus bei poreikius, pripažinti nedalytinu turtu ir palikti V. N.; kitus buities daiktus, kurių atsakovas nepageidauja, priteisti V. N.; iš atsakovo priteisti 762,64 Lt kompensaciją už jos padengtus atsakovo asmeninius skolinius įsipareigojimus antstolio M. P. kontorai; priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinę žalą; po santuokos nutraukimo palikti pavardę –N.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą tarp A. N. ir V. N., nutraukė, pripažindamas, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliko santuokines pavardes – N. ir N.; nustatė nepilnamečio vaiko I. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina V. N.; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 500 Lt nuo 2010 m. liepos 21 d. iki sūnaus pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jo motiną V. N.; ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo atmetė; į dalintiną turtą neįtraukė nepilnamečio sūnaus I. N. poreikius tenkinančių daiktų: spintos, kurios vertė 800 Lt; rašomojo stalo, kurio vertė 150 Lt; komodos, kurios vertė 300 Lt; dviejų lovų, kurių bendra vertė 2 000 Lt, ir šiuos daiktus perdavė ieškovei, neišieškant kompensacijos; padalino santuokoje įgytą turtą ir paskyrė ieškovės V. N. nuosavybėn: ½ dalį santuokoje įgyto 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį santuokoje įgyto 37/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 500 Lt vertės viryklę, 600 Lt vertės šaldytuvą, 800 Lt vertės skalbimo mašiną, 1 700 Lt vertės kompiuterį, 3 900 Lt vertės televizorių; atsakovo A. N. nuosavybėn paskyrė: ½ dalį santuokoje įgyto 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį santuokoje įgyto 37/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 500 Lt vertės prieškambario baldus, 1 000 Lt vertės miegamąjį kampą, 150 Lt vertės staliuką, 400 Lt bendros vertės 6 kėdes, 300 Lt vertės muzikinį centrą, 4 313 Lt vertės lyginimo ir valymo sistemą, 500 Lt vertės virtuvės baldus; ieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę patenkinti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004-03-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalavimą pripažinti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2007-05-17 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniniais atsakovo įsipareigojimais atmetė; patvirtino, kad neįvykdytos solidariosios buvusių sutuoktinių prievolės kreditoriams AB DnB NORD bankui ir AB SEB bankui pagal nurodytas kreditų sutartis, kurių įvykdymo terminai nėra suėję, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai šių kreditorių atžvilgiu; pripažino atsakovo A. N. 1044,87 Lt skolą kreditoriui UAB „Tele2“ asmenine atsakovo prievole; priteisė iš atsakovo ieškovei 762,64 Lt kompensaciją; ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė; patvirtino ieškovės atsisakymą nuo išlaikymo; panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones: priteistą iš atsakovo A. N. laikiną išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį V. N. ir I. N. bei įpareigojimą atsakovui A. N. gyventi skyrium nuo ieškovės V. N.; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 985 Lt jos sumokėtą žyminį mokestį bei 2 055 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad šalys sudarė santuoką, kurią įregistravo 1992 m. vasario 22 d. Kauno miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant santuokoje 1992-11-01 gimė dukra V. N., kuri 2010-11-01 tapo pilnamete, ir 2000-08-26 gimė sūnus I. N.. Sutuoktiniai gyvena kartu bendroje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau bendro ūkio neveda. Teismas, išklausęs šalių nuomones dėl santuokos iširimo priežasčių ir įvertinęs ieškovės pateiktus į bylą įrodymus (liudytojos V. N. parodymus ir 2010-01-28, 2010-11-03 Kauno AVPK Kauno m. Centro PK Aleksoto PN pranešimus), darė išvadą, kad konfliktai šeimoje susiję dėl pablogėjusios finansinės padėties atsiradus tarp sutuoktinių nesutarimams ir šie konfliktai kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek ir atsakovas iškilus šeimoje sunkumams (atsakovui dėl ekonominės krizės praradus darbą, ieškovei tapus vienintele šeimos pragyvenimo pajamų gavėja), netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, neteikė tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, nevykdė bendro visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeimos ūkio gerove. Teismas sprendė, kad abudu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir todėl santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio (jeigu tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju ir būtų nustatyta), nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija ieškovės reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, todėl atsižvelgiant į pateiktą byloje Kauno miesto savivaldybės VTAS išvadą, o taip pat į vaiko interesus, į jo išsakytą VTAS darbuotojams norą gyventi su mama, nepilnamečio I. N. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina V. N.. Kadangi byloje nėra duomenų, kad tarp tėvų yra kilusių nesutarimų dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatinėti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Byloje pateikti duomenys iš VSDFV Kauno skyriaus rodo, kad atsakovas nedirba, atsakovas neprieštaravo sūnaus išlaikymui mokėti po 500 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės; jis pripažino, kad yra bedarbis, tačiau gauna pajamų iš atsitiktinių darbų. Ieškovės gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 1000–1080 Lt. Teismas darė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis gali būti optimalus nepilnamečio moksleivio vaiko poreikiams tenkinti, todėl nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir atsižvelgus į atsakovo sutikimą mokėti sūnui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį, ieškovės šią ieškinio reikalavimo dalį teismas tenkino visiškai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nurodė, kad šalys iki šiol gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes dėl atsakovo neprisidėjimo prie vaikų išlaikymo nuo 2007 metų liepos mėnesio. Ieškovė pati teigė, kad atsakovas beveik iki 2009 metų vidurio vykdė individualią veiklą, iš kurios turėjo pajamų ir galėjo prisidėti prie vaikų ir šeimos ūkio išlaikymo. Ta aplinkybė, kad ieškovė kaip savo nepilnamečių vaikų rūpestinga įstatyminė atstovė apginti nepilnamečių vaikų interesams dėl atsakovo netinkamos pareigos išlaikyti vaikus vykdymo į teismą kreipėsi ne tuoj pat po vaikų teisėtų interesų pažeidimo, o tik po trejų metų, verčia pagrįstai manyti, kad išlaikymas vaikams V. ir I. atsakovo iki 2007 m. liepos mėnesio buvo teikiamas. Bylos eigoje ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, nuo kada su atsakovu neveda bendro ūkio. Todėl teismas sprendė, kad ieškinio dalis dėl 28 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo yra neįrodyta ir todėl atmestina.

Dėl santuokinio turto padalinimo. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo šį turtą: 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 361,33 Lt; 37/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 116 834,53 Lt; prieškambario baldus, kurių vertė 500 Lt; miegamąjį kampą, kurio vertė 1 000 Lt; staliuką, kurio vertė 150 Lt; 6 kėdes, kurių vertė iš viso 400 Lt; skalbimo mašiną, kurios vertė 800 Lt; šaldytuvą, kurio vertė 600 Lt; viryklę, kurios vertė 500 Lt; kompiuterį, kurio vertė 1 700 Lt; televizorių, kurio vertė 3 900 Lt; muzikinį centrą, kurio vertė 300 Lt; vaikų baldus: spintą, kurios vertė 800 Lt; rašomąjį stalą, kurio vertė 150 Lt; komodą, kurios vertė 300 Lt; dvi lovas, kurių vertė iš viso 2 000 Lt; lyginimo ir valymo sistemą, kurios vertė 4 313 Lt; virtuvės baldus, kurių vertė 500 Lt. Ginčo tarp šalių dėl santuokoje įgyto turto kiekio ir jo vertės nėra. Ieškovė prašė neįtraukti į dalintiną turtą skalbimo mašinos, šaldytuvo, viryklės, televizoriaus, muzikinio centro, kompiuterio, lyginimo ir valymo sistemos, virtuvės baldų ir vaikų baldų, nes šis turtas būtinas vaikų poreikiams tenkinti, prašo šį turtą perduota jai, kadangi nepilnametis sūnus lieka gyventi su ja. Teismas nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai išplėtė nedalintino turto masę. Daiktais, tenkinančiais nepilnamečių vaikų poreikius, laikytini tokie, kurie tenkina išskirtinai tik vaikų poreikius. Iš ieškovės nurodytų daiktų tokiais laikytini vaikų baldai: spinta, rašomasis stalas, komoda, dvi lovos. Kiti ieškovės nurodyti daiktai: skalbimo mašina, šaldytuvas, viryklė, televizorius, muzikinis centras, kompiuteris, lyginimo ir valymo sistema, virtuvės baldai – skirti ne tik vaikų, bet ir kitų šeimos narių poreikiams tenkinti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad minėtais daiktais naudojasi išskirtinai tik nepilnametis sūnus I., o jos pačios ir kitų šeimos narių poreikiams tenkinti sutuoktiniai turi kitą analogišką buitinę techniką. Todėl teismas darė išvadą, kad į dalintiną turtą yra pagrindo neįtraukti nepilnamečio sūnaus poreikius tenkinančių daiktų ir šie daiktai perduotini ieškovei, neišieškant kompensacijos, nes su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus I. N.. Kiti kilnojami daiktai: prieškambario baldai, miegamasis kampas, 6 kėdės, skalbimo mašina, šaldytuvas, viryklė, kompiuteris, televizorius, muzikinis centras, lyginimo ir valymo sistema, virtuvės baldai, kaip ir nekilnojamas turtas: 1/3 žemės sklypo, 37/100 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), laikytini bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir dalintini tarp sutuoktinių. Iš viso šalys įgijo dalintino turto už 135 858,68 Lt. Ieškovė jokio turto neprašė skirti atsakovui, ji taip pat nesutiko mokėti atsakovui piniginės kompensacijos už tenkančią jai didesnę turto dalį, nes neturi pinigų. Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės reikalavimo dėl turto padalinimo, nesutinka tik dėl nekilnojamojo turto padalinimo, prašydamas priteisti jam nors garažą, esantį prie namų valdos (duomenys neskelbtini). Teismas, nustatydamas turto padalinimo būdą, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko, abiejų sutuoktinių ir jų kreditorių interesus: į dalintino turto neįtrauktų daiktų, skirtų tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, kiekį, į tai, kad abu sutuoktiniai turi kreditorinių įsipareigojimų, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas teigė neturintys finansinės galimybės išmokėti kompensacijų už teksiančią jiems didesnę dalį turto, ir todėl sprendė, kad tikslingiausia turtą padalinti natūra, laikantis prezumpcijos, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, nenukrypstant nuo lygių dalių principo. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl turto padalinimo tenkino iš dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Ieškovė V. N. apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 125–143) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-03 sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, dėl santuokinio turto padalijimo dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl kreditorinių prievolių AB DnB NORD bankui priteisimo, dėl santuokinio turto padalijimo dalyje dėl muzikinio centro priskyrimo santuokoje įgytam turtui ir jo priteisimui atsakovui panaikinti ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti: nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės; priteisti išlaikymą už praėjusį laikotarpį t. y. nuo 2007-07-16 iki 2010-07-16, dukros V. N. ir sūnaus I. N., išlaikymui po 400 Lt per mėnesį, t. y. 28 800 Lt (36 mėn. * 800 Lt – 28 800 Lt.); atsižvelgiant į vaikų interesus, santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti taip: 1/3 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti V. N.; 37/100 gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti V. N.; priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinę žalą; kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB DnB NORD bankui pripažinti asmeniniais A. N. skoliniais įsipareigojimais ir įpareigoti šiuos įsipareigojimus patenkinti A. N.; muzikinį centrą, kaip tenkinantį sūnaus interesus bei poreikius, pripažinti nedalytinu turtu ir palikti V. N.; taip pat prašo priimti naujus įrodymus byloje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė materialines teisės normas, nukrypo nuo LAT aiškinimų ir formuojamos vieningos praktikos.

Nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, teismas neįvertimo liudytojos V. N. paaiškinimų, rašytinių įrodymų dėl nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2010-01-28, 2010-11-03, kurie patvirtina, jog atsakovas vartodavo psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės bei šalių vaikų atžvilgiu, dėl ko oficialiai buvo įspėtas. Nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, nepaisydamas teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir toliau nevykdo savo pareigų nei šeimos, nei vaikų atžvilgiu, terorizavo bei gąsdino ieškovę ir vaikus, jiems neteikė laikino išlaikymo. 2010-10-28 dukra V. N. kreipėsi į Kauno miesto Centro policijos komisariatą su pareiškimu dėl netinkamo tėvo elgesio 2010-10-26. Pažymos patvirtina, kad atsakovas 2008-06-10 – 2009-05-04 vykdė individualią veiklą, kurią nutraukė pats, dirba nelegaliai, šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai: 2010-10-01 sutarties Nr. 17, 2009-07-17 sutarties Nr. 2. Santuokos iširimą lėmė ne ekonominės priežastys, o atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtas šeimoje, nesirūpinimas ja. Atsakovas dirbdamas nelegaliai, pinigus išleisdavo savo asmeniniams poreikiams, daugiau kaip 3 metus neteikė išlaikymo vaikams, todėl teismas nepagrįstai atmetė šį reikalavimą, taip pat nepriteisė išlaikymo sūnui nuo 2010-07-21 kreipimosi į teismą dienos.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 167–168) prašo atmesti V. N. 2011-06-01 apeliacinį skundo dalį dėl kreditorinių įsipareigojimų AB DnB NORD bankui pagal 2007-05-17 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-04-09 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo po V. N. ir A. N. santuokos nutraukimo; palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-03 sprendimą dėl V. N. ir A. N. santuokos nutraukimo, kuriuo neįvykdyta solidari sutuoktinių A. N. ir V. N. prievolė kreditoriui AB DnB NORD bankui nemodifikuojama, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas sprendė, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje apeliantė (ieškovė) prašė nutraukti santuoką, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą, nurodydama, kad atsakovas neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir vaikų išlaikymo, vartojo alkoholį, niekur oficialiai nedirbo, naudojo smurtą (tiek fizinį, tiek psichologinį). Pagal šalių pateiktų procesinių dokumentų, taip pat jų duotų paaiškinimų turinį pripažintina, kad ieškinys pareikštas CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, taip pat nurodydama CK 3.60 straipsnio 3 dalyje kito sutuoktinio kaltės prezumpciją dėl atsakovo žiauraus bei žeminančio elgesio su sutuoktine bei vaikais, nuolatinį nesirūpinimą šeima.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis R. K., R. K. Nr 3K-3-254/2010; 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V., J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007 ).

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų taikymo praktika, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo aspektu ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai ir jų 2 vaikai, kurių 1 nepilnametis, gyvena kartu bendrame gyvenamajame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apeliantė nurodė, kad su atsakovu bendro ūkio neveda nuo kreipimosi į teismą dienos ( t. y. 2010-07-21). Iš prijungtoje civ. byloje Nr. 2-12159-773/2010 (1 t. bylos gale) ir nagrinėjamoje byloje esančių šalių procesinių dokumentų matyti, kad šalys santuokoje gyveno daugiau kaip 18 metų, tarpusavyje nesutarė ir anksčiau. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad konfliktai šeimoje susiję dėl pablogėjusios finansinės padėties atsiradus tarp sutuoktinių nesutarimams ir šie konfliktai kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek ir atsakovas iškilus šeimoje sunkumams (atsakovui dėl ekonominės krizės praradus darbą, ieškovei tapus vienintele šeimos pragyvenimo pajamų gavėja), netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, neteikė tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, nevykdė bendro visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeimos ūkio gerove. Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl santuokos iširimo priežasčių. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė išlaikė vaikus, mokėjo būsto kredito kasmėnesines įmokas bankui, padengė atsakovo skolą antstolio M. P. kontorai.

Apeliantės argumentai, kad teismas nevertino liudytojos V. N. paaiškinimų ir rašytinių įrodymų dėl nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš dalies pagrįsti. 2010-01-27 ir 2010-11-03 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina atsakovo netinkamą elgesį šeimoje dėl atsakovo girtavimo, tai pripažino ir atsakovas, dėl tokio elgesio jis buvo oficialiai įspėtas, tačiau byloje nėra jokių medicininių duomenų, kad dėl to sutrikdyta ieškovės ar vaikų sveikata, todėl nėra pagrindo tokį elgesį vertinti kaip žiaurų (1 t., b. l. 24, 122). Bylos duomenimis, atsakovas baustas administracine tvarka 2008-02-04 2 000 Lt bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones 24 mėn. atėmimu (3 t. b. l. 79-80, 98). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad atsakovas savo netinkamu elgesiu veikė ne šeimos interesais. SODROS duomenimis, nuo 2009 m. pradžios iki 2011m. rugsėjo mėn. atsakovas neturėjo legalaus darbo (3 t., b. l. 101–102), įrodymų, kad turėjo pajamų ar savo darbu prisidėjo prie šeimos ūkio, vaikų išlaikymo, nepateikė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas pripažino, kad santuoka iširo dėl jo kaltės (1 t., b. l. 128–129). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Bendro gyvenimo pabaigoje kilę ginčai dėl atsakovo girtavimo, nesirūpinimo šeima, ginčų dėl disponavimo nekilnojamuoju turtu negalima vertinti kaip kaltų ieškovės veiksmų (neveikimo), dėl kurių iširo santuoka (CPK 185 straipsnis).

Apie šalių santuokos iširimo tik dėl atsakovo kaltės priežastis nurodyta ieškovės procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžių metu duotuose paaiškinimuose, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas netinkamu elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo ir iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 str. ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl pripažįstami pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo motyvai apie tai, kad šį ieškinio reikalavimą ieškovė įrodė (CPK 178 str., 306 str. 1 d. 4 p.).

Tai, kad dėl santuokos nutraukimo ieškovė patyrė neigiamų moralinių išgyvenimų, įrodyta byloje nustatytomis aplinkybėmis, rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovė įrodė savo išgyvenimus dėl ieškinyje nurodomu laikotarpiu patirto pažeminimo, emocinio skausmo, kuriuos sukėlė netinkamas sutuoktinio elgesys. Tuo vadovaudamasi daro išvadą apie pagrįstą jos reikalavimą dėl neturtinės žalos (CK 3.70 str. 2 d.). 1 000 Lt jos dydį teisėjų kolegija nustato atsižvelgdama į tai, kad santuoka nutraukta po daugiau nei 18 bendro gyvenimo metų, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų apie tai, kad ji lankėsi pas psichologus ir patyrė sveikatos sutrikimų.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pakeistina sprendimo dalis dėl abiejų šalių kaltės, nutraukiant santuoką, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantės argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams už 3 metus nepagrįsti. Apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, kad šalys vedė bendrą ūkį, yra reikšminga, sprendžiant byloje reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumo klausimą, nes šalių gaunamos pajamos bei išlaidos buvo bendros. Iš bylos aplinkybių, SODROS duomenų apie šalių gautas pajamas 2007-07-16 iki 2010-07-16, šalių paaiškinimų teisme matyti, kad atsakovas iš dalies prisidėjo prie vaikų išlaikymo, mokėjo mokesčius, pirko maistą, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus netenkintas pagrįstai, nepažeidžiant CPK 178, 185 str., CK 3. 200 str. nuostatų.

Apylinkės teismas nustatė, kad šalys įgijo bendrai santuokoje dalintino turto už 135 858,68 Lt (t. y. kilnojami daiktai: prieškambario baldai, miegamasis kampas, 6 kėdės, skalbimo mašina, šaldytuvas, viryklė, kompiuteris, televizorius, muzikinis centras, lyginimo ir valymo sistema, virtuvės baldai, nekilnojamas turtas: 1/3 žemės sklypo, 37/100 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini)). Apeliantė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pateikė šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą (3 t. bylos gale), pagal kurią 1/3 žemės sklypo, 37/100 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2011-11-25 dieną – 158 000 Lt. Taip pat pateikė turto ir įsipareigojimų balansą, pagal kurį santuokinio turto bendra vertė – 174 563 Lt, įsipareigojimų likutis 2012-02-21 dieną pagal kredito sutartis – 84 598,19 Lt (3 t., b. l. 98–100). Ginčo tarp šalių nėra nei dėl turto apimties, nei dėl turto vertės, kuri padidėjo dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo 2011-11-25 dieną, t. y. santuokos pabaigoje.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).

Ieškinyje bei apeliaciniame skunde apeliantė prašė nekilnojamąjį turtą priteisti jai, nukrypstant nuo lygių dalių principo, nes su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, o už jai tenkančią didesnę turto dalį sutiktų atsakovui kompensuoti 11 508, 62 Lt, iš jam tenkančios – 24 467, 27 Lt kompensacijos, nes per 2010-04-01–2012-03-13 laikotarpį viena išlaikė turtą, mokėjo mokesčius (už elektrą, dujas, vandenį, šiukšles telefoną ir kt.), mokėjo būsto kredito kasmėnesines įmokas bankui (3 t., b. l. 98–100 ).

Apeliantės argumentai dėl sąlygų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo buvimo ir reikalavimo priteisti jai nekilnojamąjį turtą, esantį(duomenys neskelbtini), atmestini. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu turto padalino natūra būdu, laikantis prezumpcijos, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, nenukrypstant nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra būtinas ir akivaizdžiai neatitiktų įstatymo tikslų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; kt.).

Iš byloje esančio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje pateiktų duomenų matyti, kad šalims priklausanti gyvenamojo namo dalis yra apie yra 123,48 kv. m ploto, jo rinkos vertė žymiai didesnė nei likę įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004-03-23 paskolos sutartį, visas turtas dalus. Iš atsakovo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui I. N. po 500 Lt kas mėnesį nuo 2010-07-21 (ieškinio padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės, todėl vaiko interesai nėra pažeidžiami ir nėra sąlygų nukrypti nuo lygių dalių principo.

Pagal CK 3.88 straipsnį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Ginčo šalių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 6 punktas). Jeigu nėra vieno iš sutuoktinių prašymo, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje apeliantė nebuvo pareiškusi ieškinio reikalavimo, apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kad kreditoriams sumokėtas sumas bei mokesčius už komunalinius patarnavimus pripažinti išmokėtomis iš jos asmeninių lėšų ir taip CK 3.98 straipsnio pagrindu siekti teisės į kompensaciją, kuri būtų įskaitoma kaip atsakovui sumokėta už jai tenkančią didesnę turto dalį. Priešingai, pirmosios instancijos teisme aiškiai išreiškė poziciją, kad jokios kompensacijos atsakovui nemokės. Kadangi abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios nagrinėjant bylą apeliacine teismui sudarytų pagrindą apeliantės nurodytų reikalavimų apimtimi veikti vieno iš sutuoktinių interesais CPK 376 straipsnio pagrindu.

Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009; kt.).

Nepagrįsti ieškovės skundo argumentai dėl solidariosios skolininkų prievolės nebuvimo vykdant kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004-03-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2007-05-17 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl pastarosios pripažinimo atsakovo asmenine prievole.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Atmestini apeliantės argumentai, kad prievolė AB DnB NORD bankui pagal 2007-05-17 kredito sutartį yra pripažintina asmenine. Iš prijungtoje byloje esančios šios sutarties turinio matyti, kad 25 000 Lt vartojimo kredito gavėjais yra abu sutuoktiniai, lėšos pervestos į atsakovo A. N. sąskaitą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atsakovo A. N. banko sąskaitos išrašas Nr. 6 patvirtina, kad 25 000 Lt paskola paimta grynais pinigais iš banko 2007-05-18–2007-06-05 laikotarpiu, panaudota šalims vedant bendrą ūkį. Pagal savo prigimtį skirta šeimos poreikių tenkinimui, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ar neprotinga, todėl abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). 2007-05-23 automobilio Ford Galaxy pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad paskolos dalis (13500 Lt) panaudota automobiliui įsigyti, kuris parduotas 2008 m.. Apeliantė argumentai, kad atsakovas už parduotą automobilį gautus pinigus išleido savo poreikių tenkinimui, nėra pakankami išvadai dėl prievolės pripažinimo asmenine atsakovo prievole, nes apeliantė byloje neginčijo dėl likusios paskolos dalies panaudojimo pagal paskirtį, nėra duomenų kiek gauta pinigų pardavus automobilį, atsakovas teigia, kad iš tos sumos apie 2000 Lt padengė skolas.

Išaiškintina, kad pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį, solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį.

Apeliantė nesutinka, kad apylinkės teismas jai - televizorių 3900 Lt vertės, o muzikinį centrą 300 Lt vertės, lyginimo ir valymo sistemą 4313 Lt vertės, priteisė atsakovui, jos nuomone, pastarieji jai labiau reikalingi nei atsakovui. Pirmosios instancijos teisme ieškovė nuomonės kokį kilnojamąjį turtą palikti atsakovui neišreiškė, turtas tarp šalių padalintas atsižvelgiant į jo vertę, paskirtį, laikantis lygių dalių principo, todėl apeliantės argumentai dėl ginčijamų daiktų netinkamo padalijimo tarp šalių atmestini.

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas turto padalijimo klausimus CPK 177, 185 str. bei CK 3.117, 3.123, 3.127 str. nuostatų nepažeidė.

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimo dalis dėl turto padalijimo nekeistina ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Už apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 1977 Lt žyminį mokestį (2 t. b. l. 161), apskaičiuotą nuo ginčijamos sumos (65897, 92 lt) bei patyrė 600 lt išlaidas už advokato pagalbą, 85 Lt išlaidas už banko sąskaitų išrašus apeliacinės instancijos teisme ( 3 t .b .l. 43, 44-46).

Proporcingai patenkintai turtinių apeliantės reikalavimų daliai, jai iš atsakovo priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ( 30 Lt), 85 Lt išlaidos už banko sąskaitų išrašus ir 100 Lt advokatės pagalbos išlaidų ( CPK 93 str. 1, 5 dalys.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti 2011 m. gegužės 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuriomis šalių santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės ir atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos. Šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: “Santuoką, sudarytą tarp A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 1992 m. vasario 22 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. N. kaltės. Priteisti iš atsakovo A. N. 1000 ( vieną tūkstantį) Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovei V. N. ”.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. N. 215 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. N..

Kolegijos pirmininkė Nijolia IndreikienėTeisėjos Aušra BaubienėNeringa Venckienė