- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2A-1142-803/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“
- Atsakovas
- K. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui K. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ bankroto administratorius UAB „Verslo efektas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo K. K. ieškovo naudai 3 151,63 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Paaiškino, kad atsakovas, buvęs BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ vadovas ir akcininkas K. K., į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui nesikreipė. Atsakovas, žinodamas / privalėdamas žinoti realią įmonės finansinę būklę, neįgyvendino jam įstatyme nustatytos pareigos ir ši aplinkybė sudaro pagrindą priteisti bankroto administratoriui jam priklausantį atlyginimą bei atlyginti kitas patirtas administravimo išlaidas, kurios bankroto procese nebuvo padengtos. 2016 m. liepos 29 d. įvykęs kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą patvirtinti bendrą 5 000 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant ir bankroto administratoriaus atlyginimą, nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki jos išregistravimo iš Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, ieškovas prašo priteisti dėl atsakovo kaltės atsiradusius nuostolius – administravimo išlaidas ir bankroto administratoriui priklausantį atlyginimą. Anot ieškovo, egzistuoja visos nurodytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir pareiga atlyginti savo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia neteisėtu neveikimu, t. y. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos pareigos bei bendrų fiduciarinių vadovo pareigų pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį nevykdymu, kurioje buvo įtvirtinta, kad tuo atveju jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, numatyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Juridinio asmens valdymo organo nariai taip pat turi ir fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams. Tuo atveju, kai įmonės vadovas, matydamas realų įmonės nemokumą, delsia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiami tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesai. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama ir jo specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimu (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai) bei fiduciarinių pareigų pažeidimu. Iš įmonės finansinių duomenų matyti, jog įmonė buvo nemoki jau 2009 metais – turto vertė siekė 139 533,71 Eur, o pradelsti įsipareigojimai net 223 564,93 Eur t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai beveik du kartus viršijo įmonės turimą turtą. Teigė, kad įmonės finansinė padėtis tik blogėjo – 2013 metais turtą sudarė 55 629,34 Eur, įsipareigojimai siekė net 200 907,96 Eur. Įmonė nuo 2013 metų nebevykdė veiklos, atitinkamai nebuvo atsiskaitoma su tiekėjais, todėl esant tokioms aplinkybėms vadovas privalėjo pats kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Nurodė, kad bankroto procese iš viso buvo gauta 1 848,37 Eur lėšų suma, tačiau likusios administravimo išlaidos ir bankroto administratoriaus atlyginimas, kuris buvo patvirtintas kreditorių susirinkime, nebuvo padengti.Ieškovui padarytos žalos dydis – 3 151,63 Eur. Šią sumą sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas – 1 145,33 Eur, buhalterinės paslaugos – 650 Eur, teisinės paslaugos – 700 Eur, archyvavimo – 500 Eur ir kitos paslaugos – 156,30 Eur. Paaiškino, kad teisinėms paslaugoms kreipėsi į teisininkus, o nurodytos susidariusios 700 Eur išlaidos yra už kitą ieškinį atsakovui K. K. Vilniaus apygardos teisme, kurį ieškovas atsiėmė. Paaiškino, kad pateiktuose dokumentuose nurodyta suma 1 848,37 Eur yra dalinis atlyginimas už bankroto administratoriaus darbą. Bendra sąmata yra visam bankroto procesui – 5 000 Eur. Ši suma skirta bendrai viskam – išlaidoms ir atlyginimui.Atsakovas K. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovo UAB „Verslo efektas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartimi bendrovė „Technologiją prekybos ir reklamos centras“ buvo pripažinta bankrutavusia ir jai turėjo būti taikomos likvidavimo procedūros. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi buvo patvirtinta bankroto administratoriaus pateikta administravimo išlaidų suma – 9 000 Lt iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Vilniaus apygardos teismo patvirtinta suma buvo skirta apskritai visoms administravimo išlaidoms apmokėti, neišskiriant (nekonkretizuojant) nei vienos išlaidų rūšies. Bankroto proceso eigoje turimais duomenimis bendrovės „Technologiją prekybos ir reklamos centras“ kreditorių sąrašas buvo tikslinamas, traukiant į kreditorių sąrašus vis naujus kreditorius ir bendra kreditorinių reikalavimų suma prieš kreditorių susirinkimą 2016 m. liepos 28 d. sudarė 20 461,70 Eur. Turimais duomenimis, apie tai, kad yra rengiamas kreditorių susirinkimas (2016-07-28) ne visi kreditoriai buvo informuoti, be to bankroto administratorius nusprendė pakartotinį kreditorių susirinkimą sušaukti jau kitą dieną, kai daugelis kreditorių apie tai nebuvo informuoti. Teigė, kad kreditoriai UAB „Rėvai baldai“ ir UAB „Stradivarijai“ apie šį kreditorių susirinkimą nebuvo informuoti, nors jų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 10 300,38 Eur, kas sudaro daugiau kaip 50 procentų visų kreditorinių reikalavimų sumos. Pažymėjo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog 2016 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas patvirtinti bendrą 5 000 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant ir bankroto administratoriaus atlyginimą, yra neteisėtas. Atsakovas nurodo, kad UAB „Technologiją prekybos ir reklamos centras“ ūkinės veiklos metu jis, kaip bendrovės vadovas, dar tikėjosi, kad skolininkai atsiskaitys su bendrove ir iš gautų lėšų buvo galimybė atsiskaityti su buvusiais bendrovės kreditoriais. Atkreipė dėmesį, kad iš bankroto administratoriui pateikto 2014 m. balandžio 30 d. debitorių sąrašo matyti, kad bendrovei kiti ūkio subjektai buvo skolingi 176 940,39 Lt ( 51 245,48 Eur). Ieškovo atstovas nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių bankroto procese minėtos skolos bendrovei nebuvo išieškomos, dėl kokių priežasčių bendrovės debitoriniai reikalavimai nebuvo parduoti kitiems ūkio subjektams, kadangi turimais duomenimis apie tokia galimybę kreditoriai buvo bankroto administratoriaus informuoti 2017 m. vasario mėnesį. Pažymėjo, kad bankroto administratorius atsakovo kreditorinių reikalavimų 21 487,86 Eur sumai neįtraukė į kreditorių sąrašą motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą, nors kitų kreditorių reikalavimai buvo tenkinami ir vėliau, jau po atsakovo kreditorinių reikalavimų pateikimo. Atsakovas įrodinėja, kad ieškovo atstovas prašo priteisti bankroto administravimo išlaidas ir bankroto administratoriaus atlyginimą, nors buvo atliktos tik formalios bankroto procedūros. Nėra aišku, ar bankroto procese nebuvo parduotas bendrovės turtas ar debitorinių reikalavimų teisė, ar buvo skolininkams pateikti ieškiniai, ieškinyje netgi nėra nurodyta kokie buvo atlikti bankroto administratoriaus veiksmai bendrovės bankroto procese. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog BUAB „Technologiją prekybos ir reklamos centras“ kreditorių susirinkimas būtų patvirtinęs bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą, o tai reiškia, kad nėra tinkamai įvertintas bankroto administratoriaus atliktas darbas, vykdant bendrovės bankroto procedūras. Atsakovas nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, jis negalėjo ginčyti ir išdėstyti savo nuomonės dėl patvirtintos 5 000 Eur sumos. Bankroto administratoriaus išlaidos ir kitos išlaidos po teismo nutarties sudarė 9 000 Lt. Ši suma buvo patvirtinta pirmajame susirinkime, pasirašyta pavedimo sutartis ir patvirtinta sąmata, tačiau bankroto administratoriaus išlaidos ir kitos bankrutuojančios įmonės išlaidos nebuvo patvirtintos. Atlyginimo ir išlaidų sąmatą, kuri buvo nedetalizuota, priėmė 13,78 procentų visų kreditorių balsų 2016 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas taip pat paskyrė ieškovo BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ bankroto administratoriui UAB „Verslo efektas“ 300 baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Teismas vertino, kad įmonės administravimo išlaidų sąmata pagal 2016 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo protokolą yra nedetalizuota, joje atskirai nenurodytos išlaidos administratoriaus atlyginimui už teikiamas administravimo paslaugas. Administratoriaus atlyginimas yra įskaitytas į kreditorių patvirtintą bendrą 5 000 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Teismas pažymėjo, kad visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. Teismas vertino, kad argumentas, jog tai, ką bankroto administratorius pagal kreditorių patvirtintą sąmatą sutaupo, yra jo atlyginimas, prieštarauja administravimo išlaidų teisinei prigimčiai, o ir ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų), kokias išlaidas jis patyrė administruodamas BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė bankroto administratoriaus turėtų administravimo išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), todėl jo reikalavimus atsakovui kaip įmonės vadovui (akcininkui) atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dėl atsakovo kaip asmens pažeidusio pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kaltės. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovas elgėsi nesąžiningai, todėl jam paskyrė 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovas G. M. akivaizdžiai melavo teismui, jog nutarties, kuria buvo įpareigotas pateikti įrodymus negavo, vėliau ieškovas teikė nepakankamos įrodomosios galios įrodymus, nurodydamas teismui, kad jam nebuvo išaiškinta, kokius konkrečiai dokumentus jis turi pateikti, nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas įpareigoja bankroto administratorių administravimo išlaidas grįsti dokumentais, atitinkančiais finansinės atskaitomybės dokumentus. Pažymėjo, kad ieškovas teikė tik netiesioginius nepakankamos įrodomosios galios įrodymus, nors pagal savo kaip bankroto administratoriaus turimą kompetenciją, turėjo žinoti, kokiais dokumentais yra grindžiamos administratoriaus išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Verslo efektas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei panaikinti paskirtą 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą ir nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks realaus turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Faktas, jog skolų atgavimas iš debitorių buvo mažai tikėtinas, atsakovui buvo žinomas, todėl žinodamas, jog įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais, privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo;pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir sprendime nenurodė, kodėl bankroto administratoriaus patirtos ir kompensacinėmis sąskaitomis pagrįstos administravimo išlaidos neatitinka administravimo išlaidų teisinės prigimties ir paskirties. Kaip matyti iš į bylą pateiktos kompensacinės sąskaitos Nr. 0077, be bankroto administratoriaus atlyginimo, administruojant BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ patirtas administravimo išlaidas sudaro išlaidos už buhalterines paslaugas, teisines paslaugas, dokumentų archyvavimo paslaugos. Visos šios išlaidos buvo patirtos administruojant bankrutavusią įmonę, jos buvo būtinos ir neišvengiamos. Šių išlaidų pagrįstumą patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos, kurios atitinka buhalterinės apskaitos dokumentams keliamus reikalavimus. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog patirtos bankroto administratoriaus išlaidos nėra pagrįstos rašytiniai įrodymais;pirmos instancijos teismas iš esmės paneigė bankroto administratoriaus teisę gauti atlyginimą už savo darbą. Be kitų kaštų, administravimo išlaidoms priskiriamas ir įmonės administratoriaus atlyginimas. Sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, nustato kreditorių susirinkimas. Administratorius turi teisę derėtis dėl atlyginimo, teikti savo pasiūlymus ir juos pagrindžiančius argumentus. BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ bankroto procese buvo patirtos išlaidos, jos buvo būtinos ir neišvengiamos. Šias išlaidas patvirtinta į bylą pateiktos sąskaitos, todėl ieškovas visiškai pagrindė ieškinio reikalavimą bei įrodė patirtų nuostolių dydį;teismas konstatavo ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl to, jog jis teikė į bylą įrodymus, kurie nepagrindė jo ieškinio reikalavimo. Pirmajame parengiamajame teismo posėdyje, kuriame teismas priėmė nutartį dėl įrodymų išreikalavimo, ieškovas nedalyvavo, todėl apie nutarties priėmimą jam nebuvo žinoma. Negalėdamas atvykti į parengiamąjį teismo posėdį ir nenorėdamas vilkinti proceso, ieškovas pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant. Priimtos nutarties ieškovas nematė ir per EPP sistemą, negavo jos ir paštu. Teismui nurodžius, jog atsakovo prašymu ieškovas buvo įpareigotas pateikti papildomus įrodymus, ieškovas teismo įpareigojimą įvykdė ir pateikė į bylą reikalautus dokumentus. Ieškovas pateikė į bylą sąskaitas, kuriomis įrodinėjo savo patirtų nuostolių dydį. Tai yra tinkami ir pakankami dokumentai ieškinio reikalavimams pagrįsti. Tai, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas, nes ieškovas neįrodė savo reikalavimo, kadangi nebuvo pateikti pakankamos įrodomosios galios įrodymai, negali būti pagrindas skirti proceso šaliai baudą.Atsakovas K. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus:tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Tai reiškia, kad ieškovas turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek atsakovo veiksmų neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju, apeliantas atsakovo kaltės neįrodinėjo, nepateikė objektyvių įrodymų dėl patirtų nuostolių (administratoriaus patirtų išlaidų);bankroto administratorius turėjo pagrįsti būtinas bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas bankrutuojančios bendrovės būklės bei veiklos dokumentais. Įrodinėjimo našta su įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais teko apeliantui, o iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškinyje pareikšto reikalavimo apeliantas nepagrindė ir neįrodė. Apelianto reikalavimas priteisti bankroto administravimo išlaidas ir bankroto administratoriaus atlyginimą nepagrįstas, nes nėra pateikti objektyvūs dokumentai, kurie patvirtintų apelianto turėtas faktines išlaidas vykdant bankroto procedūrą;bankroto administratoriaus atlyginimas turi priklausyti nuo atliekamų veiksmų apimties, jų skaičiaus, bankroto proceso trukmės. 2014-09-08 kreditorių susirinkimas nepatvirtino bankroto administratoriaus išlaidų ir atlyginimo sąmatos, nes nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, patvirtinantys faktines išlaidas. 2016-07-29 kreditorių susirinkime buvo patvirtinta bankroto administratoriaus išlaidų ir atlyginimo sąmata, tačiau ji nebuvo detalizuota, o ją patvirtino tik 13,78 procentų visų kreditorių balsų. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų konkrečias patirtas išlaidas administruojant įmonę;pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įrodinėjimo našta su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka bankroto administratoriui. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo protokole numatytos išlaidas ir kad atitinkamos išlaidos iš tikrųjų yra patirtos bei jos yra būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti;pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, todėl jam paskyrė 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Dėl ieškovo nevykdomų teismo įpareigojimų byloje buvo rengiami net keturi parengiamieji posėdžiai. Ieškovas teismo posėdžių metu teikė prieštaringą, objektyviais duomenimis nepagrįstą informacija. Bankroto administratorius buvo įpareigotas pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo patirtus nuostolius, tačiau to nepadarė, teigė, kad jam nebuvo išaiškinta, kokius konkrečiai dokumentus jis turi pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kyla ginčas, ar įmonės vadovas yra atsakingas už tai, kad bankroto administratoriui nesumokėtas kreditorių susirinkime patvirtintas 5 000 Eur atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas, administratoriui įrodinėjant, jog vadovas pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies reikalavimą kreiptis laiku dėl bankroto bylos iškėlimo.Minėta, jog ieškovas BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“, atstovaujamas UAB „Verslo efektas“ pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktą, pateikė ieškinį buvusiam BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ vadovui ir akcininkui K. K., prašydamas įmonės naudai priteisti bankroto administratoriaus turėtas administravimo išlaidas.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė UAB „Verslo efektas“ įgaliotam atstovui G. M. netinkamą ieškovą pakeisti tinkamu ir gavus įgalioto atstovo sutikimą, 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu žodine nutartimi netinkamas ieškovas BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ buvo pakeistas kitu ieškovu – UAB „Verslo efektas“. Ginčo dėl šalies pakeitimo nėra (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu šalies pakeitimą, nes nesant pripažinto tyčinio bankroto ir kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius, tačiau šis asmuo nėra įmonės kreditoriumi. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne kas kita, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas.
Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė bankroto administratoriaus turėtų administravimo išlaidų (CPK 178 straipsnis), todėl jo reikalavimai atsakovui kaip įmonės vadovui (akcininkui) buvo atmesti. Apeliantas (ieškovas) nesutinka su tokia išvada. Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga visose valdymo organų civilinės atsakomybės bylose, tiek kai reikalaujama žalos, padarytos nepasiteisinusiais verslo sprendimais, atlyginimo, tiek pažeidus imperatyvias ir (ar) fiduciarines pareigas. Tačiau priklausomai nuo to, kokius neteisėtus veiksmus atliko valdymo organo narys, gali skirtis jo kaltės forma.Civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymai – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, arba kad jų nėra. Juos pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas savo iniciatyva įrodymus renka tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis).Apeliantas nurodė, kad jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks realaus turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Taip pat jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti. Šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Teisėjų kolegija nurodo, kad pats įmonės nemokumo faktas nereiškia, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp administratoriaus nuostolių administruojant įmonę, kurioje nėra turto, su atsakovo veika (CK 6.247 straipsnis). Minėta, kad administratorius yra verslininkas, todėl nepavykusio verslo rizika negali būti perkelta atsakovui. Kreditorių sprendimu įmonės turtas (debitoriniai reikalavimai) buvo pardavinėjamas, o nepavykus jo parduoti – nurašytas, tačiau tai savaime neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo, dėl ko jam kiltų pareiga atlyginti administratoriui už paslaugas, kurios buvo suteiktos bankrutuojančiai įmonei. Taigi vien ta aplinkybė, jog nepavyko parduoti įmonės turto, neįrodo atsakovo neteisėtos veikos (CK 6.246 straipsnis). Apeliantas nurodo, jog kompensacinė sąskaita Nr. 0077 įrodo, kad be bankroto administratoriaus atlyginimo, administruojant BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“, patirtas administravimo išlaidas sudaro išlaidos už buhalterines paslaugas, teisines paslaugas, dokumentų archyvavimo paslaugos ir kt. (buhalterinės paslaugos – 650 Eur, teisinės paslaugos – 700 Eur, archyvavimo – 500 Eur ir kitos paslaugos – 156,30 Eur). Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad šios paslaugos buvo apmokėtos ir jos išimtinai susijusios tik su BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ gautomis paslaugomis (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, kaip jau nurodyta, ieškovas byloje tik konstatuoja faktą, kad įmonė neturi lėšų administravimo paslaugoms sumokėti, tačiau nenurodo dėl kokių konkrečių atsakovo veiksmų ar neveikimo galėjo susidaryti tokia situacija, neteigia, kad bendrovės lėšos buvo iššvaistytos arba panaudotos kitoms, mažiau reikšmingoms reikmėms. Nenustačius neteisėtų veiksmų ieškinys negali būti tenkinamas (CK 6.246 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl baudos
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl priteisė iš bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, už piktnaudžiavimo atvejus teismas gali paskirti baudą dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo motyvas, jog ieškovo atstovas G. M. akivaizdžiai melavo teismui, kad nutarties, kuria buvo įpareigotas pateikti įrodymus negavo, vėliau ieškovas teikė nepakankamos įrodomosios galios įrodymus, nurodydamas teismui, kad jam nebuvo išaiškinta, kokius konkrečiai dokumentus jis turi pateikti, nors ĮBĮ įpareigoja bankroto administratorių administravimo išlaidas grįsti dokumentais, atitinkančiais finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra pakankamas baudos skyrimui, tačiau šios aplinkybės sudarė pagrindą atmesti ieškinį kaip neįrodytą. Teisėjų kolegija ieškovo veiksmų įrodinėjimo procese neturi pagrindo vertinti kaip sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, todėl ieškinį atmetus, nebuvo pagrindo taikyti ir procesinio pobūdžio priemonės. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-617-241/2015; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1306-236/2017 ir kt.).Atsižvelgiant į tai, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo rezoliucinės dalies 5 pastraipa panaikinama toje dalyje, kurioje yra priteista iš bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas patyrė 200 Eur išlaidas už teisines konsultacijas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas visiškai, nes prašoma priteisti suma už 2017 m. lapkričio 22 d. parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto užmokesčio.Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apelianto (ieškovo) UAB „Verslo efektas“ apeliacinį skundą atmesti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstant taip:
„Ieškovo BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ ieškinį atsakovui K. K. atmesti.
Priteisti atsakovui K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“, j.a.k. 303118416, 200 EUR (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“, j.a.k. 303118416, 14,38 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Išaiškinti ieškovui, kad pašto išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į kituose bankuose esančias Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitas, nurodant tą patį įmokos kodą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.“
Priteisti iš apelianto UAB „Verslo efektas“ (juridinio asmens kodas 303118416) atsakovui K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.