Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Alvydo Valiukevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-292-893/2018 perduota prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje pareikšti žemiau nurodyti kaltinimai F. S. ir M. Š.

2. F. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis iššvaistė svetimą turtą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2012-08-13 iki 2014-05-30 būdamas uždarosios akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (toliau - UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas duomenys neskelbtini, registruotos adresu duomenys neskelbtini, generalinio direktoriaus pavaduotoju, vieninteliu akcininku bei kasininku, pagal UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 5.22.1 straipsnį, turėdamas teisę disponuoti bendrovės turtu bei piniginėmis lėšomis, žinodamas, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis sunki, bendrovė neatsiskaito su kreditoriais ir jai gresia bankrotas, taip pat iš anksto žinodamas, kad G. Š. (buvusi pavardė V.) bendrovėje (duomenys neskelbtini), realiai nedirbs ir jokių darbinių funkcijų bendrovės naudai neatliks, siekdamas jai padidinti atlyginimą už darbą atliekamą bendrovėse (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kuriose jis buvo vieninteliu akcininku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 19 straipsnio 8 punktą, nurodantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, jis tyčia pasirašė 2012-08-16 įsakymą Nr.79 K, kuriuo G. Š. dėl akių (fiktyviai) įdarbino bendrovėje (duomenys neskelbtini), į Krovinių skyriaus pardavimų vadybininkės pareigas, po ko, G. Š. faktiškai neatliekant jokių darbinių pareigų bendrovėje, iš bendrovės (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) neteisėtai pervedė: 2012-11-06 – 600 litų sumą ( 173,77 eurų), 2013-02-05 – 1 026 litų sumą (297,15 eurų), 2013-02-22 – 1026,00 litų sumą (297,15 eurų), 2013-03-08 – 1 026 litų sumą (297,15 eurų), 2013-04-10 – 500 litų sumą (144,81 eurų), 2013-05-27 – 526 litų sumą (152,34 eurų), viso 4 704 litų sumą (1362,37 eurų), į G. Š. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), nurodant mokėjimo paskirtį "darbo užmokestis";

3. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis iš anksto žinodamas, kad A. S. bendrovėje realiai nedirbs ir jokių darbinių funkcijų neatliks, turėdamas tikslą bendrovės (duomenys neskelbtini), piniginėmis lėšomis atsiskaityti su A. S. už jam asmeniškai suteikiamus statybos darbus, jis tyčia pasirašė 2013-08-13 d. įsakymą Nr.52 K, kuriuo A. S. fiktyviai įdarbino bendrovėje (duomenys neskelbtini), į ūkio skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, po ko, A. S. faktiškai neatliekant jokių darbinių pareigų bendrovėje, iš bendrovės (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) neteisėtai pervedė: 2013-09-27 – 438,44 litų sumą (126,98 eurų), 2013-12-20 – 1 500 litų sumą (434,43 eurų), viso 1938,44 litų sumą (561,41 eurų), į A. S. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), nurodant mokėjimo paskirtį "darbo užmokestis", tokiu būdu neteisėtai iššvaistė UAB (duomenys neskelbtini), turtą – 6642,44 litų sumą (1923,78 eurų), tuo padarydamas bendrovei turtinės žalos.

4. F. S. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupe pasisavino svetimą turtą, o būtent: jis laikotarpyje nuo 2012-08-13 iki 2014-05-30 būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini),, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), generalinio direktoriaus pavaduotoju, vieninteliu akcininku bei kasininku, pagal UAB (duomenys neskelbtini), įstatų 5.22.1 straipsnį, turėdamas teisę disponuoti bendrovės turtu bei piniginėmis lėšomis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. Š., kuris buvo UAB (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, žinodamas, kad bendrovės (duomenys neskelbtini), finansinė padėtis sunki, bendrovė neatsiskaito su kreditoriais ir jai gresia bankrotas, siekdamas tiek asmeninės naudos, tiek dalį bendrovės piniginių lėšų neteisėtai perduoti generaliniam direktoriui M. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 19 straipsnio 8 punktą, nurodantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, jis pagal bendrą susitarimą su M. Š., tyčia su M. Š. motina M. Š. sudarė 2012-05-21 darbo sutartį Nr.522, kuria fiktyviai M. Š. įdarbino į UAB (duomenys neskelbtini), krovinių skyriaus vadybininkės pareigas ir M. Š. bendrovėje faktiškai neatliekant jokių darbinių pareigų, M. Š. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) iš bendrovės (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) neteisėtai buvo pervesta : 2012-10-05 – 1 292 litų, 2012-11-05 – 1 292 litų, 2012-12-21 – 2 584 litų., 2013-03-05 – 1 292 litų., 2013-04-08 – 1 292 litų., 2013-04-26 – 1 292 litų, 2013-06-05 – 1 292 litų, 2013-07-15 – 1 292 litų, 2013-09-04 – 1 292 litų, 2013-12-05 – 1 140,46 litų, 2014-01-14 – 1292 litų., viso 15 352,46 litų sumą/ 4 446,38 eurų, nurodant mokėjimo paskirtį "M. Š. darbo užmokestis", po ko gautas pinigines lėšas M. Š. panaudojo savo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu neteisėtai padėjo M. Š. pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini), turtą - 15 352, 46 litų/ 4 446,38 eurų;

5. po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką ir iš anksto žinodamas, kad M. Š. bendrovėje (duomenys neskelbtini), faktiškai nedirba su ja yra sudaryta fiktyvi darbo sutartis, taip pat žinodamas, kad M. Š. ir M. Š. iš bendrovės kasos grynieji pinigai realiai nebus išmokėti, jis tyčia, neteisėtai 2014-02-25 išrašė kasos išlaidų orderį Nr.7, kuriuo neva M. Š. išmokėjo grynuosius pinigus – 5574,00 litų sumą /1614,34 eurų, 2014-05-19 išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 21, kuriuo neva M. Š. išmokėjo grynuosius pinigus – 3 476 litų sumą/1 006,72 eurų, 2014-05-30 išrašė kasos išlaidų orderį Nr.25, kuriuo neva M. Š. išmokėjo grynuosius pinigus – 7 000 litų sumą (2 027,34 eurų), ir kasos išlaidų orderiuose pasirašė kaip pinigus išmokėjęs asmuo, tačiau faktiškai nurodytas pinigines lėšas pasiimdamas sau, tokiu būdu jis neteisėtai pasisavino UAB (duomenys neskelbtini), turtą – 31 402,46 litų sumą/9 094,78 eurų, tuo padarydamas bendrovei viso 4 6754,92 litų sumą/ 13 541,16 eurų turtinės žalos.

6. F. S. kaltinamas ir tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-05-19, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), generalinio direktoriaus pavaduotojo ir kasininko pareigose, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, tai yra iš anksto žinodamas, kad M. Š. nėra teisinio pagrindo išmokėti iš UAB (duomenys neskelbtini), 3 476 litų sumos, ir jis nurodytos sumos realiai jai neišmokės, o pinigines lėšas pasiims sau, 2014-05-19 įrašė į kasos išlaidų orderį Nr.21 neteisingus duomenis apie tai, kad M. Š. sumokėtas darbo užmokestis už 2013 metus grynaisiais pinigais – 3 476 litų suma (1 006,72 eurų), ir paminėtą kasos išlaidų orderį pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini), kasininkas, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje;

7. jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-02-25, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini),, registruotos adresu (duomenys neskelbtini),, generalinio direktoriaus pavaduotojo ir kasininko pareigose, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, tai yra iš anksto žinodamas, kad bendrovės (duomenys neskelbtini), generaliniam direktoriui M. Š. nėra teisinio pagrindo išmokėti iš UAB (duomenys neskelbtini), 5 574 litų sumos, ir jis nurodytos sumos realiai jam neišmokės, o pinigines lėšas pasiims sau, 2014-02-25 įrašė į kasos išlaidų orderį Nr.7 neteisingus duomenis apie tai, kad M. Š. sumokėtas darbo užmokestis už 2013 m. spalio mėnesį, lapkričio mėnesį, grynaisiais pinigais – 5 574 litų suma (1614,34 eurų), ir paminėtą kasos išlaidų orderį pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini), kasininkas, tai yra šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje;

8. jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013-08-13, UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigose, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, tai yra iš anksto žinodamas, kad A. S. faktiškai nedirbs bendrovėje (duomenys neskelbtini), ir bendrovės naudai neatliks jokių darbų, pasirašė 2013-08-13 įsakymą Nr. 52 K, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad remdamasis 2013-08-13 prašymu, priima A. S. į darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini), Ūkio skyriaus viršininko pavaduotojo pareigoms, mokant 1 000 litų atlyginimą, ir įrašęs šiuos žinomai melagingus duomenis į šį įsakymą pasirašė, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje;

9. jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-05-21, UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigose, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, tai yra iš anksto žinodamas, kad M. Š. faktiškai nedirbs bendrovėje (duomenys neskelbtini), ir bendrovės naudai neatliks jokių darbų, 2012-05-21 su ja sudarė darbo sutartį Nr. 522, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad M. Š. pagal neterminuotą darbo sutartį priimama į darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini), Krovinių skyriaus vadybininkės pareigoms, mokant 1 700 litų atlyginimą, ir įrašęs šiuos žinomai melagingus duomenis, šią sutartį pasirašė, tai yra šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje;

10. jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-08-16, UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigose, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, tai yra iš anksto žinodamas, kad G. Š. (buvusi pavardė V.) faktiškai nedirbs bendrovėje (duomenys neskelbtini), ir bendrovės naudai neatliks jokių darbų, pasirašė 2012-08-16 įsakymą Nr.79 K, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad remdamasis 2012-08-13 prašymu, priima G. Š. (buvusi pavardė V.) į darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini), Krovinių skyriaus pardavimų vadybininkės pareigoms, mokant 1 350 litų atlyginimą, ir įrašęs šiuos žinomai melagingus duomenis į šį įsakymą pasirašė, tai yra šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

11. M. Š. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe pasisavino svetimą turtą, o būtent jis laikotarpiu nuo 2012-09-03 iki 2014-03-03, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, pagal UAB (duomenys neskelbtini), įstatų 5.22 straipsnio 1 punkto nuostatas turėdamas teisę disponuoti bendrovės turtu bei piniginėmis lėšomis, veikdamas bendrininkų grupe su F. S., kuris buvo UAB (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotoju ir vieninteliu akcininku, žinodamas, kad bendrovės (duomenys neskelbtini), finansinė padėtis sunki, bendrovė neatsiskaito su kreditoriais ir jai gresia bankrotas, siekdamas asmeninės naudos, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 19 straipsnio 8 punktą, nurodantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, jis F. S. pasiūlius sutiko, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini), fiktyviai būtų įdarbinta jo motina M. Š., nors iš anksto žinojo, kad ji bendrovėje realiai nedirbs ir jokių darbinių funkcijų neatliks, po ko tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą ir F. S. su M. Š. sudarius 2012-05-21 darbo sutartį Nr. 522, ją fiktyviai įdarbino į UAB (duomenys neskelbtini), krovinių skyriaus vadybininkės pareigas ir M. Š. bendrovėje faktiškai neatliekant jokių darbinių pareigų, jam – M. Š. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) iš bendrovės (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) neteisėtai buvo pervesta: 2012-10-05 – 1 292 litų, 2012-11-05 – 1 292 litų, 2012-12-21 – 2 584 litų., 2013-03-05 – 1 292 litų, 2013-04-08 – 1 292 litų, 2013-04-26 – 1 292 litų, 2013-06-05 – 1 292 litų, 2013-07-15 – 1 292 litų, 2013-09-04 – 1 292 litų, 2013-12-05 – 1 140,46 litų, 2014-01-14 – 1 292 litų, viso 15 352,46 litų sumą/ 4 446,38 eurų, nurodant mokėjimo paskirtį "M. Š. darbo užmokestis", po ko gautas pinigines lėšas jis panaudojo savo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu neteisėtai pasisavino UAB (duomenys neskelbtini), turtą - 15 352, 46 litų/ 4 446,38 eurų, tuo padarydamas bendrovei turtinės žalos.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė baudžiamąją bylą, kurioje F. S. kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir M. Š. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui, nurodydamas, kad byloje esančiame kaltinamajame akte nenurodyta inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta ir kur atsirado padarytos nusikalstamos veikos padariniai. Nurodė, kad kaltinamajame akte nėra nurodytas tikslus nusikalstamos veikos laikotarpis, todėl šios aplinkybės trukdo gintis nuo pareikšto kaltinimo, trukdo nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį. Teismas taip pat pažymėjo, kad kaltinimas F. S. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pareikštas nurodant, jog jis šią nusikalstamą veiką padarė dviem epizodais bendrininkų grupe su M. Š., tuo tarpu M. Š. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką bendrininkų grupe su F. S. tik viename epizode. Nurodė, kad šiuo atveju kaltinimai pareikšti asmenims nėra aiškūs, kadangi yra prieštaringi ir nekonkretūs, todėl padarė išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

II. Skundo argumentai.

13. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Alvydas Valiukevičius, nesutikdamas su priimta nutartimi, skundu prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

14. Vertindamas apylinkės teismo padarytas išvadas, prokuroras pažymi, kad nors teismui kilo abejonių dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, laiko ir pasekmių, tačiau nusikaltimo padarymo vieta paprastai siejama su nusikalstamos veikos pasekmių kilimo vieta, tai paprastai sutampa su juridinio asmens registracijos vieta.

15. Prokuroro įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos specifiškumą, kaltinamajame akte nurodyti visi Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punkte reikalaujami duomenys, tiksliai ir konkrečiai aprašytos veikos, kuriomis kaltinami F. S. ir M. Š. Prokuroro nuomone, šiuo atveju nustatyta, kad bendrovės registracijos vieta ir faktinės veiklos organizavimo vieta iš esmės sutapo ir buvo (duomenys neskelbtini), ši vieta ir nurodyta kaltinamajame akte.

16. Mano, jog teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad teismas negali išspręsti bylos teismingumo klausimo yra visiškai nepagrįstas, formalaus pobūdžio ir nepagrįstas kaltinamojo akto duomenimis.

17. Atkreipia teismo dėmesį, kad kaltinamajame akte yra nurodytas laikas, kai kaltinamieji F. S. ir M. Š. bendrovėje užėmė generalinio direktoriaus pavaduotojo ir generalinio direktoriaus pareigas ir valdė bendrovės turtą, tai laikas kai buvo pradėta ir baigta nusikalstama veika. Nurodo, kad iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog F. S. yra tiksliai nurodytas laikotarpis nuo 2012-08-16 d. iki 2013-12-20 d., kada jis iššvaistė bendrovės turtą, bei laikotarpis nuo 2012-05-21 d. iki 2014-05-30, kada jis pasisavino turtą. Kaltinamajam M. Š. taip pat tiksliai nurodytas laikotarpis nuo 2012-05- 21 iki 2014-01-14, kada jis pradėjo ir baigė daryti nusikalstamą veiką, neteisėtai pasisavino bendrovės (duomenys neskelbtini), turtą. Prokuroras atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pažymi, kad visiškai nepagrįsti teismo motyvai, jog kaltinime yra neaiškus nusikalstamos veikos padarymo laikas, ir kad tai kaltinamiesiems gali trukdyti gintis nuo pareikšto kaltinimo. Taip pat mano, jog kaltinamajame akte išdėstyti duomenys susiję su inkriminuotų nusikaltimų padarymu negali teismui trukdyti nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.

18. Prokuroro teigimu, kaltinamajame akte taip pat nurodytas nusikalstamų veikų būdas, padariniai, konkrečiai nurodant kuo jie pasireiškė.

19. Nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje teismo nurodytais motyvais prokuroras pažymi, kad iš kaltinamojo akto turinio akivaizdu, kad F. S. ir M. Š. veikė bendrininkų grupe, tačiau realiai bendrininkavę jie kaltinami viename epizode, antrame epizode turto pasisavinimas yra inkriminuotas tik F. S., nes iš bylos duomenų matyti, kad dalį nusikalstamų veiksmų F. S. buvo atlikęs vienas, kurios viršijo bendro susitarimo ribas, kaltinamasis M. Š. apie tokius F. S. veiksmus nieko nežinojo. Dėl to kaltinamųjų veiksmais bendrovei (duomenys neskelbtini), padarytos turtinės žalos dydis taip pat skyrėsi, kas kaltinamajame akte nurodyta.

20. Prokuroro teigimu, kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, yra pakankamai išsamus ir aiškus. Nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog teismo nurodyti baudžiamosios bylos kaltinamojo akto pažeidimai pažeidžia kaltinamųjų teises, numatytas BPK 22 straipsnyje, kas vėliau trukdytų jiems efektyviai gintis teisiamajame posėdyje nuo pareikšto kaltinimo.

21. Prokuroro manymu, teismo išvada nepagrįsta objektyviais duomenimis, kadangi byla iš esmės nepradėta nagrinėti, kaltinamieji nepareiškė, kad jie nežino ir nesupranta, kuo yra kaltinami, kad negavo kaltinamojo akto nuorašo ir negali tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Priešingai ikiteisminio tyrimo metu E. S. ir M. Š. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jiems pareikšto įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, pabaigus tyrimą pastarieji prašymų nepareiškė.

III. Teismo išvados ir argumentai

22. Susipažinus su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, bylos medžiaga ir prokuroro skundo argumentais, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nustatytas bylos perdavimo prokurorui pagrindas nagrinėjamoje situacijoje yra formalus ir netrukdė bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje, todėl teismo nutartis naikintina.

23. Šiuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas bylos nagrinėjimą trukdantis esminis baudžiamojo proceso pažeidimas - kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytų reikalavimų. Apylinkės teismo vertinimu, iš kaltinamojo akto turinio negalima nustatyti inkriminuojamų nusikaltimų sudėties objektyviosios pusės požymio - veikos padarymo vietos ir laiko. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas taip pat nurodė, jog kaltinimai pareikšti dviem asmenims nėra aiškūs, kadangi yra prieštaringi ir nekonkretūs. Patikrinus byloje esančius duomenis sutiktina su tuo, jog galimai padarytų nusikalstamų veikų padarymo vietos aprašymas kaltinamajame akte yra išties formalaus pobūdžio (nurodyta UAB (duomenys neskelbtini), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), ir, atsižvelgiant į bylos medžiagą aiškiai galėtų būti konkretesnis. Toks kaltinimo ydingumas rodo nepakankamai atsakingą prokuroro požiūrį į reikalavimus kaltinamajam aktui, o teismą verčia ieškoti duomenų apie tikslesnes veikų padarymo vietos aplinkybes.

24. Tačiau, nepaisant apylinkės teismo ankščiau paminėtų argumentų dėl kaltinamojo akto ydingumo, pažymėtina, kad teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Konstatuotina, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).

25. Šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog dėl abstraktaus galimai padarytų veikų aprašymo kaltinamajame akte teismas atsidūrė teisinėje aklavietėje, ar tai esmingai trukdo ir itin apsunkina baudžiamosios bylos nagrinėjimą, o bylos perdavimas prokurorui yra vienintelis galimas ir, proceso trukmės aspektu, racionalus sprendimas.

26. Pažymėtina, kad BPK nuostatos leidžia pirmosios instancijos teismui pasirengimo stadijoje, nustačius pažeidimus, rašytinio proceso tvarka bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau kartu iki pirmojo teismo posėdžio pavesti prokurorui ištaisyti esamus pažeidimus (BPK 232 straipsnio 6 punktas), pataisyti kaltinamąjį aktą ir iki bylos nagrinėjimo pradžios įteikti jį pataisytą proceso dalyviams. Be to, teismas visais atvejais, pagal BPK 239 ir 287 straipsnių nuostatas, gali pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui atlikti būtinus tyrimo veiksmus, negrąžindamas visos bylos prokurorui, ar esant pagrindui, pagal BPK 256 straipsnį pakeisti kaltinimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų tokių veiksmų teismas neatliko, nepradėjęs bylos nagrinėti, padarė išvadą dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams, tai yra teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekiant pašalinti, teismo įsitikinimu, nustatytus trūkumus.

27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismo pastebėti kaltinamojo akto trūkumai, susiję su veikos padarymo vietos bei laiko netikslumais, dėl ko kaltinimas, teismo nuomone, tapo neaiškus bei nekonkretus, tokiu būdu pažeidžiama kaltinamųjų teisė žinoti kuo jie yra kaltinami, o tuo pačiu ribojama jų teisę į gynybą, atsižvelgiant į pakankamai ilgą inkriminuojamų veiksmų laiką (2012 – 2014 metai) bei baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius šios aplinkybės nėra esminės. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad šios kategorijos bylose nusikalstamos veikos padarymo vieta paprastai sutampa su juridinio asmens registracijos vieta. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamos veikos (turto pasisavinimo ir iššvaistymo) specifiškumą, padarytos nusikalstamos veikos vieta šiuo atveju sietina su UAB (duomenys neskelbtini), registracijos vieta ir bendrovės faktinė veiklos vieta, tai yra (duomenys neskelbtini). Bendrovės veiklos dokumentai esantys bylos medžiagoje (buhalterinės apskaitos ir mokesčių paskaičiavimo), kurie bendrovės atsakingų asmenų buvo teikiami valstybinėms įstaigoms (Registrų centrui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai) ir pan., suponuoja pagrindą manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės veiklos vieta gali būti laikoma, būtent kaltinime nurodyta vieta.

28. Kitas svarbus kaltinamojo akto elementas nusikalstamos veikos padarymo laikas, kaip pagrįstai teigia prokuroras savo skunde apygardos teismui taip pat yra nurodytas kaltinamajame akte. Pažymėtina, kad asmenys dėl jiems inkriminuojamų veikų, numatytų BK 184 ir 183 straipsniuose, turi specialius subjektyviuosius požymius, tai asmenys, kuriems dėl pareigų patikimas ar jų žinioje yra bendrovės turtas, todėl kaltinamajame akte yra nurodytas laikas, kuomet kaltinamieji F. S. ir M. Š. bendrovėje užėmė atitinkamas pareigas – generalinio direktoriaus pavaduotojo ir generalinio direktoriaus pareigas, ir laikas kada padaryta nusikalstama veika. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad F. S. yra tiksliai nurodytas laikotarpis nuo kada jis ėjo direktoriaus pareigas, kaltinamajam M. Š. taip pat nurodytas laikotarpis kada jis ėjo kaltinime nurodytas pareigas. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad kaltinamajame akte tiksliai nurodytas konkrečių mokėjimų bei kitų veiksmų susijusių su nusikalstama veika atlikimo laikas. Šiuos duomenis, jeigu apylinkės teismo vertinimu jie yra nepakankami, galima patikslinti ir negražinant bylos prokurorui.

29. Nelaikytinas pagrįstu ir apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentas, kad kaltinimas F. S. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pareikštas nurodant, jog jis šią nusikalstamą veiką padarė dviem epizodais bendrininkų grupe su M. Š., kai tuo tarpu M. Š. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką bendrininkų grupe su F. S. tik viename epizode. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio tikėtina, kad F. S. ir M. Š. veikė bendrininkų grupe, tačiau realiai jie kaltinami bendrininkavę viename epizode, o antrame epizode turto pasisavinimas yra inkriminuojamas tik F. S., kadangi dalį nusikalstamų veiksmų F. S. buvo atlikęs vienas, kurios galėjo viršyti bendro susitarimo ribas, kaltinamasis M. Š. apie tokius veiksmus galėjo nieko nežinoti. Tai būtina išsiaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių esant reikalui spręsti dėl galimybių koreguoti kaltinimą. Todėl šiuo atveju, nėra pagrindo teigti, kad kaltinime esantys prieštaravimai ar neaiškumai, gali trukdyti kaltinamiems asmenims gintis nuo pareikšto kaltinimo.

30. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad dėl neaiškios nusikalstamų veikų padarymo vietos negalima tiksliai nustatyti ir bylos teismingumo. Apylinkės teismo vertinimu, veikos padarymo vieta kaltinime turi būti nurodoma tiksliai, o ne nustatinėjama teisme, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ar jos ieškoma baudžiamosios bylos medžiagoje. Apygardos teismui suprantama apylinkės teismo kritika prokurorui dėl poreikio ieškoti atsakymų į esminius klausimus visoje bylos medžiagoje, kai tai turi atsispindėti kaltinamajame akte, visgi tokie argumentai, esant galimybei procesiniais sprendimais reaguoti į, teismo nuomone, netinkamai atliktus proceso veiksmus, nesudaro pagrindo perduoti bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją. Teismas šiuo atveju nebandė išsiaiškinti galimybės patikslinti kaltinime nurodytų aplinkybių teismo posėdyje, neatkreipė dėmesio į galimybes patikslinti kaltinimą atsižvelgiant į tyrimo metu jau surinktus duomenis (baudžiamojoje byloje yra nurodyta UAB (duomenys neskelbtini), registracijos vieta ir bendrovės faktinė veiklos vieta, Vilniaus mieste), taigi išvados apie galimą bylos teismingumą kitam teismui buvo formalios (nustačius, jog byla teisminga kitam teismui, ji perduodama ne prokurorui, o tam teismui, kuriam byla, teismo nuomone, yra teisminga).

31. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad apylinkės teismo įvardinti kaltinamojo akto trūkumai negali būti laikomi iš esmės trukdančiais nagrinėti bylą teisme, todėl ją grąžinti prokurorui nebuvo pakankamo teisinio pagrindo, šiuo atveju baudžiamoji byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, tokia išvada neatleidžia prokuroro nuo pareigos imtis veiksmų siekiant, tiek kiek įmanoma, patikslinti kaltinimą ir tinkamai palaikyti kaltinimą teisme,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Alvydo Valiukevičiaus skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį perduoti baudžiamąją bylą prokurorui panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.