- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- AN2-508-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01238-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauko asmens – H. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties H. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. H. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. G. 2020 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7304-2020 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 230 Eur dydžio bauda. Jis administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad vairavo krovininę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai, įvertinus paklaidą, jam nustatytas 0,08 prom. girtumas.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu H. M. apskundė jį apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi šis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas buvo atmestas.
3. H. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti; kompensuoti išlaidas, susijusias su atliktu kraujo tyrimu.
3.1. Skunde nurodoma, kad nubaustasis per 47 min. nuvyko į gydymo įstaigą ir atliko kraujo tyrimą. Tai buvo pats trumpiausias įmanomas laikotarpis tyrimui atlikti, atsižvelgiant į reikiamą nuvykti atstumą, susiklosčiusią pandemijos situaciją bei kitas aplinkybes. Pasak nubaustojo, jeigu taip greitai atliktas tyrimas neįrodo asmens nekaltumo, tuomet teisė gintis iš jo yra visiškai atimama. Juolab kad įstatymas apibrėžia valandos laikotarpį, per kurį gali būti atliekamas tyrimas.
Šalies argumentai
3.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti ekspertų skaičiavimai, kuriais grindžiamas alkoholio kiekio pasišalinimas iš organizmo, yra teoriški ir netikslūs. Tokiu būdu neįvertinami metabolizmą veikiantys faktoriai, tokie kaip asmens svoris, medžiagų apykaita, alkis ir kt.
3.3. Pažymima, kad nubaustasis praktiškai nevartoja alkoholio, o jo atvejis teismų praktikoje nėra pirmasis, kai patikrą praėję alkotesteriai parodo klaidingus duomenis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į nubaustojo skundą institucijos atstovas prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. M. skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurią skundžia nubaustasis, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai pripažino įrodytomis aplinkybes, jog H. M. vairavo krovininę transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matavimo prietaisu patikros metu nustatytas neleistinas – 0,08 prom. girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nubaustasis neginčijo aplinkybės, kad jis sustabdymo metu vairavo krovininį automobilį, priskiriamą C kategorijos transporto priemonėms, taip pat neneigė aplinkybės, jog pagal ANK 422 straipsnio 2 dalį šios kategorijos transporto priemonę vairuojantiems asmenims nustatyta nulinė alkoholio tolerancija, tai yra jie turi būti visiškai blaivūs. Būtent aplinkybę, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, H. M. ginčija teigdamas, kad po 47 min. atlikus kraujo tyrimą, etilo alkoholio jame buvo nerasta. Taip pat paaiškindamas, kad jis alkoholio praktiškai nevartoja, nes sportuoja ir sustabdymo išvakarėse jis buvo sporto klube. Pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais nėra.
9. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. gegužės 2 d. laikotarpiu nuo 6.41 val, iki 7.15 val. H. M. pareigūnų buvo patikrintas alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0405, ir jam nustatytas 0,08 promilių girtumo laipsnis. Iš nubaustojo pateiktos 2020 m. gegužės 4 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad H. M. kraujo tyrimas buvo atliktas 8.02 val. ir jo kraujyje etilo alkoholio buvo nerasta.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat teismų praktiką analizuojamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog alkotesteriu H. M. apsvaigimo laipsnis nustatytas nepagrįstai. Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, paprastai pareigūnai asmens neblaivumo (girtumo) patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Nagrinėjamu atveju byloje esantis alkotesterio „Alcotest 6810“ patikros sertifikatas patvirtina jo tinkamumą naudoti nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu. Tuo tarpu, priešingai nei tvirtinama skunde, specialių žinių turinčių specialistų atliktu kraujo tyrimu alkoholio matavimo prietaisu užfiksuotas nubaustojo neblaivumo faktas šiuo atveju nepaneigiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pakartotinio tyrimo rezultatai nepaneigia aplinkybės, jog policijos pareigūnams sustabdžius H. M., jam visiškai pagrįstai ir teisingai buvo nustatytas leistiną ribą viršijantis neblaivumo laipsnis. Šiame kontekste pažymėtina, kad vėlesni skirtingi biologinių terpių tyrimų ar iškvepiamame ore alkoholio koncentracijos matavimo rezultatai patys savaime nepaneigia pirminėmis testavimo techninėmis priemonėmis gautų duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.
11. H. M. apsvaigimo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas po to, kai pastarasis sustabdymo metu pareigūnui į klausimą, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, atsakė, jog prieš dvi savaites, ką patvirtino pats nubaustasis pateiktame skunde. Taigi nubaustajam nenurodžius, jog 15 min. laikotarpiu jis vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, valgė maisto produktus, kurie galėjo iškraipyti alkotesterio rodmenis, tokių aplinkybių nepateikus ir skunde, nėra pagrindo teigti, kad pirminė alkoholio koncentracijos patikra buvo atlikta pažeidžiant jos atlikimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nubaustojo argumentai, jog jis alkoholio beveik nevartoja ir iš vakaro buvo sporto klube, vertinami kaip pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir ji nepagrindžiama jokiais objektyviais duomenimis. Įvertinus aptartus motyvus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, neteikdamas vieniems įrodymams didesnės reikšmės prieš kitus, todėl padarė pagrįstas išvadas, jog H. M. 2020 m. gegužės 2 d. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
12. Kartu pažymėtina, kad remiantis susiformavusia teismų praktika, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra ar paimamas kraujo mėginys yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Šiuo atveju, įvertinus H. M. alkoholio matavimo prietaisu nustatytą mažą alkoholio kiekį iškvėptame ore, negalima pritarti skundo argumentams, jog apylinkės teismas nepagrįstai, remdamasis prielaidomis, įvertino, jog iki kraujo tyrimo atlikimo praėjus mažiausiai 47 min., etilo alkoholis iš organizmo biologinių terpių galėjo būti pasišalinęs. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė būtent ir patvirtina, kad policijos pareigūnų sustabdymo metu nubaustojo organizme vis dar buvo alkoholio, kurio kiekis dėl natūralių organizmo biologinių procesų nuosekliai mažėjo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje įvertinęs, jog suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15–0,20 promilės per valandą, rėmėsi nuosekliai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, kuria nesivadovauti šiuo atveju nėra jokio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51/2016, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239-593/2019). Nors skunde nesutinkama su tokiu vertinimu, jį traktuojant kaip neobjetyvų dėl galimų nuokrypių nuo vidutinių rodiklių, atsižvelgiant į medžiagų apykaitą, alkį, asmens svorį, tačiau nėra pagrindo sutikti su šiais argumentais visų pirma nėra dėl to, kad žmogaus fermentinės sistemos alkoholio metabolizmo vidutinis dydis skundžiamoje nutartyje nurodytas atsižvelgiant į asmens kūno svorį (100–125mg/kg/val.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šie dydžiai pateikiami kaip statistiškai vidutiniai, tuo tarpu skunde akcentuojami galimi nuokrypiai nuo jų dėl alkio, kūno masės, medžiagų apykaitos ir kt., tačiau jokie objektyvūs duomenys, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės – veiksniai (tokie kaip išskirtinai didesnė ar mažesnė nei vidutinė kūno masė, ūgis, medžiagų apykaitos procesų sutrikimai ar pan.), lemiantys galimą alkoholio pasišalinimo iš organizmo nuokrypį nuo vidutinio, nepateikti. Šiuo atveju apylinkės teismo paminėti duomenys apie alkoholio pasišalinimą iš organizmo yra paremti ne prielaidomis, o teismų praktikoje ne kartą vertintais medicininiais duomenimis (pvz. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-593/2018). Nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog alkoholio kiekio matavimo H. M. metu panaudoto alkoholio matavimo prietaiso duomenys galėjo būti iškraipyti ar tyrimas buvo atliktas nesant galiojančio patikros sertifikato, pagrindo nesiremti alkotesterio pateiktu rezultatu nėra, o asmens teisė į gynybą šiuo atveju nepažeidžiama, kadangi kraujo tyrimo rezultatai šiuo atveju įvertinus alkoholio pasišalinimo iš organizmo faktorių nepaneigia alkoholio matavimo prietaiso rodmenų, o alkoholio koncentracijos organizmo terpėse mažėjimas, priešingai, tik patvirtina, kad alkoholis buvo vartojamas prieš ilgesnį laikotarpį, kai organizme vyksta ne rezorbcijos, o jo šalinimo procesas.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas atmeta nubaustojo skundo argumentus kaip nepagrįstus. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama galioti kaip teisinga, teisėta ir pagrįsta.
14. Atmetus nubaustojo skundą, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams dėl išlaidų, susijusių su kraujo tyrimo atlikimu, kompensavimo, H. M. pakartotinis aukštesnės instancijos teismui išreikštas prašymas dėl aptartų išlaidų jam atlyginimo taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.