Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai I. Z., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Lijanai Paulauskienei, suinteresuoto asmens Z. N. atstovui advokatui Daliui Poviliui, suinteresuoto asmens VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centro atstovei Almai Šiaudinienei, išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Daivai Musneckaitei, Linai Visockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Z. pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys D. Z., V. Š. (V. Š.), Z. N., VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo centras, išvadą teikianti instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovė nebevartoja alkoholio ir kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių jai buvo laikinai apribota motinos valdžia, tokių aplinkybių pareiškėja neįrodė. Be to, nors pareiškėja teikė į bylą duomenis apie tai, kad šiuo metu dirba, gauna darbo užmokestį, jis akivaizdžiai nepakankamas vaikams išlaikyti, o pareiškėjos darbiniai santykiai nepastovūs (t. I, b.l. 72-73; t. II, b.l. 61, 191). Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino individualios veiklos, iš kurios, bylos duomenimis, gaudavo pakankamas pajamas (t. II, b.l. 46, 149-150) nebevykdanti. Nors pareiškėjos gyvenamoji vieta atitinka vaikų poreikius (t. II, b.l. 141-142), mokamos skolos už komunalinius patarnavimus (t. II, b.l. 89-92, 193-205, 210), teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad sudarė preliminarią buto pardavimo sutartį, gavusi avansą sumokėjo įsiskolinimus, todėl nėra aišku ar pareiškėja ir ateityje turės galimybę užtikrinti vaikų teisę į tinkamą būstą. Be to, byloje yra duomenys, kad kartu su pareiškėja gyvena smurtaujantis sugyventinis (t. II, b.l. 164-165). Nors pareiškėja nurodė, kad pritaikius kardomąsias priemones jis išsikėlė, tokių duomenų į bylą nepateikė. Tokiu būdu nėra aišku ar pareiškėja gali užtikrinti vaikams saugias gyvenimo sąlygas.

Net jei būtų pagrindas nustatyti, kad pareiškėjos gyvenimo būdo pasikeitimai yra esminiai, sprendžiant ar ji galėtų tinkamai auklėti vaikus, taip pat reikėtų nustatyti, kad jie yra ilgalaikiai, stabilūs ir negrįžtami. Šiuo aspektu visų pirma būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, remiantis į bylą pateiktu 2014-12-01 teismo sprendimu, į Vilniaus miesto signalinių šeimų sąrašą pareiškėjos šeima įrašyta dar 2008-11-25, į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą - 2010-05-19. Taigi atitinkamos problemos pareiškėjos šeimoje prasidėjo daugiau nei prieš 10 metų, todėl tam, kad jos elgesio pokyčiai galėtų būti vertinami kaip stabilūs, turi praeiti ilgesnis laiko tarpas, būtina įsitikinti, jog jos elgesys ir gyvenimo būdas yra pasikeitę negrįžtamai ir ji galės nuolat tinkamai rūpintis vaikų auklėjimu, būti jiems doro elgesio pavyzdžiu ir ateityje.

Be to, kaip matyti iš 2014-12-01 teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjai laikinai apribota motinos valdžia vaikų atžvilgiu, laikinoji globa S. Z. pirmą kartą nustatyta 2010-05-05, tačiau situacijai šeimoje pagerėjus, 2010-06-30 S. grąžinta į šeimą. 2010-08-06 laikinoji globa nustatyta abiem pareiškėjos vaikams. 2011-07-01 vaikai vėl grąžinti į šeimą, o 2013-05-14, pareiškėjai netinkamai įgyvendinant motinos valdžią, vėl nustatyta laikinoji globa, pareiškėja įpareigota spręsti priklausomybės alkoholiui problemą. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad vaikai iš pareiškėjos buvo paimti ne kartą, taip pat ne kartą buvo grąžinti, pareiškėjai imantis veiksmų situacijai gerinti. Tačiau pasikeitimai nebūdavo ilgalaikiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja gyvenimo būdą pradėjo keisti tik praėjus trims metams po laikino motinos valdžios apribojimo. Nors šie pasikeitimai tęsiasi daugiau nei metus, lyginant su laikotarpiu, kurį pareiškėjos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, pasikeitimai dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ir prieš laikiną motinos valdžios apribojimą pareiškėja dėjo pastangas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, įvairiais laikotarpiais (vienas jų tęsėsi beveik du metus) vaikai, juos grąžinus pareiškėjai, gyvendavo su ja, tačiau vėliau įvykdavo atkrytis ir vėl iškildavo būtinybė paimti vaikus. Situacijos kuomet vaikai vis grąžinami pareiškėjai, o po to vėl paimami, yra žalingos vaikams ir neatitinka jų interesų. Remiantis Europos Žmogaus Teisių teismo praktika, tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09). Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktika yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, o aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti socialinę, psichologinę žalą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus (2014 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 60092/12 Z. J. v. Lietuva; 2012 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 4547/10 Y. C. v. Jungtinė Karalystė), todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus.

Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti tėvų valdžios apribojimo panaikinimą numato sąlygą, kad toks panaikinimas turi neprieštarauti vaiko interesams. Taigi nepakanka įrodyti pasikeitusio elgesio ir galimybių auklėti vaiką. Net ir nustačius šias aplinkybes būtina įsitikinti, kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas atitiks vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pasikartojantį netinkamą motinos valdžios vykdymą, nepraėjus pakankamai ilgam laikotarpiui, kad būtų galima spręsti, jog šį kartą pokyčiai yra stabilūs ir negrįžtami, daroma išvadą, kad pareiškėjos motinos valdžios apribojimo panaikinimas neatitiktų vaikų interesų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis į bylą pateiktais medicininių dokumentų išrašais, vaikai turi sveikatos problemų (t. I, b.l. 62; t. II, b.l. 75-76), S. turi elgesio problemų (t. I, b.l. 63-64), todėl ypač svarbu užtikrinti, kad vaikais būtų nuolat rūpinamasi, jų poreikiai būtų pastoviai tenkinami. Pareiškėjos socialinė darbuotoja nėra įsitikinusi, kad ji galėtų nuolat rūpintis vaikais (t. II, b.l. 174-177). Esant tokioms aplinkybėms, eksperimentavimas siekiant įsitikinti ar pareiškėjai pavyks išlaikyti pasikeitusią padėtį negalimas.

Tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams, į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Tokiam panaikinimui reikia nustatyti, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių motinos valdžia buvo apribota. Pareiškėjai laikinas motinos valdžios apribojimas taikytas nepaisant nustatytos aplinkybės, kad pareiškėją ir vaikus sieja emocinis ryšys. Todėl išlikęs emocinis ryšys ir vaikų noras gyventi su motina nepatvirtina motinos valdžios apribojimo panaikinimui reikšmingų aplinkybių. Esant tokiam ryšiui, vaikų noras gyventi su tėvais gali visiškai nepriklausyti nuo to ar jiems sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, ar jie tinkamai prižiūrimi, ar yra tėvų valdžios apribojimo sąlygos.

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, nesant galimybės daryti vienareikšmišką išvadą apie iš esmės pasikeitusias aplinkybės, dėl kurių buvo laikinai apribota pareiškėjos valdžia vaikų atžvilgiu, apie tai, kad įvykę pasikeitimai yra ilgalaikiai ir kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas atitiks vaikų interesus, pareiškėjos prašymas dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo atmetamas.

Dėl pareiškėjos bendravimo su vaikais tvarkos.

Teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09). CK 3.180 straipsnio 4 dalis numato, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo ir išlieka tik teisės matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą alternatyvų reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tuo atveju, jei nebūtų panaikintas motinos valdžios apribojimas. Nors toks reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisena, įstatymas nedraudžia ypatingąja teisena išnagrinėti ir kilusį ginčą dėl teisės (Civilinio proceso kodekso 443 str. 7 d.).

Nors, teismo vertinimu, į bylą nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos šeimoje vienareikšmiškai įvyko esminiai, stabilūs, ilgalaikiai ir negrįžtami pokyčiai, dėl kurių būtų galima panaikinti laikiną jos valdžios vaikų atžvilgiu apribojimą, tačiau nustatyta, kad ji ėmėsi veiksmų savo gyvenimo būdui keisti, deda dideles pastangas, siekdama susigrąžinti vaikus. Minėta, jog į bylą pateiktais duomenimis, pareiškėja įsidarbino, sumokėjo išlaikymo vaikams įsiskolinimą, reguliariai lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, psichologės konsultacijas, socialinės darbuotojos apsilankymų metu randama blaivi, namuose palaikoma tvarka ir švara, nesilanko pašaliniai asmenys, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos bendravimas su vaikais nepažeis jų interesų, priešingai - jis yra būtinas siekiant užtikrinti pareiškėjos teisę matytis su vaikais, esančiais kitų asmenų, palaikyti jų emocinius ryšius, sudarant galimybę ateityje, jei pareiškėjos gyvenimo pokyčiai būtų stabilūs, ilgalaikiai ir negrįžtami, susigrąžinti vaikus į šeimą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos ir jos nepilnametės dukters globėjos – suinteresuoto asmens Z. N. – santykiai yra konfliktiški, nepilnamečio pareiškėjos sūnaus D. Š. globėjas – suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centras - pareiškėjos bendravimui su sūnumi yra sudaręs grafiką, remdamasis nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje nustatyta laikina pareiškėjos bendravimo su vaikais tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant išvengti konfliktų dėl bendravimo su vaikais ateityje, užtikrinti pareiškėjos bendravimo su vaikais sklandumą ir vaikų padėties stabilumą, teismo sprendimu tikslinga nustatyti pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Remiantis CK 3.271 straipsnio 5 punktu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Spręsdamas dėl nustatytinos pareiškėjos bendravimo su jos nepilnamečiais vaikais tvarkos teismas visų pirma įvertina tai, kad nors pokyčiai pareiškėjos gyvenime nėra pakankami, kad būtų panaikintas motinos valdžios apribojimas, jie yra akivaizdūs. Paskutiniu metu pareiškėja dirba, ėmėsi priemonių kovoti su priklausomybe alkoholiui, socialinės darbuotojos apsilankymų metu būdavo blaivi, namuose palaikoma tvarka ir švara, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams svečiuotis. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyti keli atvejai, keliantys abejonių dėl to ar pareiškėja visiškai nustojo vartoti alkoholį (minėti liudytojo A. V. parodymai, atsisakymas tikrintis alkotesteriu), o pareiškėjos gyvenamojoje vietoje 2018-11-04 užfiksuotas jos sugyventinio smurto atvejis jos atžvilgiu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei vieno iš nurodytų įvykių metu vaikų su pareiškėja nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja negeba užtikrinti vaikų saugumo bendravimo su jais metu ir maksimalus bendravimas neatitinka vaikų interesų. Nors nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės panaikinti motinos valdžios apribojimą, taikytą pareiškėjai, jos negali būti kliūtimi jai maksimaliai bendrauti su vaikais, palaikyti su jais tvirtą emocinį ryšį.

Pareiškėja patikslintame pareiškime prašo nustatyti, kad darbo dienomis ji su vaikais bendrauja neribotai, pasibaigus pamokoms ar neformaliojo ugdymo užsiėmimams, 20 val. perduodama juos į jų gyvenamąją vietą; savaitgaliais – šeštadienį ir sekmadienį paimdama vaikus 9 val. iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20 val. grąžindama į gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu pareiškėja patikslino, kad prašo nustatyti bendravimą su vaikais savaitgaliais su nakvyne. Pareiškėja taip pat pageidauja bendrauti su vaikais mokinių atostogų metu, paimdama vaikus 9 val. iš gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžindama į gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patikslino, kad atostogų metu prašoma bendrauti su vaikų nakvynėmis pas pareiškėją. Vaikų vasaros atostogų metu prašoma nustatyti bendravimą tuomet, kai atostogauja ir pareiškėja, paimant vaikus iš gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 9 val. ir grąžinant paskutinę atostogų dieną 20 val. Per vaikų gimtadienius pareiškėja siekia bendrauti su vaikais nuo 10 val. iki 20 val. paimant iš gyvenamosios vietos ir grąžinant į ją. Motinos dieną vaikai būtų paimami 9 val. ir grąžinami 20 val. Pareiškėja taip pat prašo nustatyti bendravimą per Kūčias, Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną bei Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dieną, paimant vaikus iš gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant į ją Šv. Velykų bei Šv. Kalėdų antrąją dieną 20 val.

N. S. Z. globėja - suinteresuotas asmuo Z. N. (t. II, b.l. 153) iš esmės pareiškėjos bendravimui su vaikais neprieštaravo, tačiau prašė bendravimo tvarką siaurinti, nustatyti bendravimo tvarką, analogišką taikytai 2018-02-15 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Šia nutartimi buvo nustatytas pareiškėjos bendravimas su vaikais viešoje vietoje kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 17 val. paimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžinant į gyvenamąją vietą, pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį 12 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 15 val. grąžinant į gyvenamąją vietą, vaikų gimimo dienomis, per šventes bendraujant nuo 17 iki 20 val., jei tai darbo diena ir nuo 12 val. iki 15 val., jei tai ne darbo diena. Pažymėtina, jog ši laikina bendravimo tvarka buvo pakeista 2018-10-15 nutartimi, nebetaikant apribojimo bendrauti viešoje vietoje, nustatant, kad antradienį ir ketvirtadienį pareiškėja vaikus paima iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pasibaigus pamokoms bei neformaliojo ugdymo užsiėmimams, pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį vaikus grąžina 20 val., atitinkamą vaikų paėmimo ir grąžinimo tvarką nustatant švenčių dienomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad per metus, praėjusius nuo bylos iškėlimo teisme, nepateikta duomenų apie tai, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų. Bylos nagrinėjimo metu laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, praplečiant laikiną bendravimo tvarką. Teismo vertinimu, pagrindo vėl ją siaurinti, kaip prašo suinteresuotas asmuo Z. N., nėra. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad pareiškėja ne visada bendrauja su vaikais teismo nustatyta tvarka (t. II, b..l 119-120), vien tai negali būti priežastimi bendravimą riboti. Dėl vaikų saugumo pažymėtina, kad pareiškėjai yra teikiamos socialinės paslaugos – jos šeimą prižiūri socialinė darbuotoja, kuri periodiškai tikrina ar pareiškėja nevartoja alkoholio, nėra nuo apsvaigusi, ar namuose užtikrinama švara ir tvarka, sudaromos tinkamos sąlygos vaikams lankytis, nėra pašalinių asmenų, keliančių grėsmę pareiškėjai ar vaikams. Esant nurodytoms aplinkybėms bei nustatytoms aplinkybėms apie pareiškėjos gyvenimo būdo pasikeitimus, manytina, kad vaikų saugumas, jiems bendraujat su pareiškėja bus užtikrintas ir jam grėsmė neiškils. Pažymėtina, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, atsiradus pagrindų, dėl kurių bendravimo tvarka turėtų būti siaurinama (ar plečiama), išliks galimybė kreiptis į teismą dėl pareiškėjos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Atsižvelgiant į pareiškėjos pasiektą pažangą keičiant gyvenimo būdą, išvadą teikiančios institucijos poziciją dėl pareiškėjos prašomos nustatyti bendravimo tvarkos atitikimo vaikų interesams, konstatuotina, kad turi būti nustatyta maksimali pareiškėjos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, sudarant jai galimybę bendrauti su vaikais savaitgaliais ir per šventes su nakvynėmis, taip pat pusę vaikų atostogų laikotarpio, atitinkamai sudarant galimybę kitą atostogų dalį su vaikais atostogauti jų tėvams, S. globėjai. Teismo vertinimu, nustačius tokį bendravimą, pareiškėja praleistų su vaikais pakankamai laiko, kad nenutrūktų ir būtų išlaikytas tamprus jų emocinis ryšys, tokia bendravimo tvarka atitiktų vaikų interesus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iki šiol pareiškėja su vaikais bendravo pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nustato atitinkamą nuostatą teismo sprendimu, numatant, kad pareiškėja paima vaikus šeštadienį nuo 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 20 val. grąžina juos į gyvenamąją vietą, užtikrinant vaikų dalyvavimą ugdymo ar neformalaus lavinimo veikloje. Pareiškėjai taip pat numatoma teisė bendrauti su vaikais pusę jų mokyklinių atostogų, pirmą atostogų dieną nuo 9 val. paimant iš gyvenamosios vietos ir paskutinę pirmos atostogų pusės dieną grąžinant į gyvenamąją vietą iki 20 val. Vaikų vasaros atostogų metu pareiškėjai nustatoma teisė bendrauti su vaikais pusę jos kasmetinių atostogų laiko, paimant vaikus iš gyvenamosios vietos šio laikotarpio pirmą dieną nuo 9 val. ir grąžinant paskutinę dieną iki 20 val. Apie atostogų laikotarpį pareiškėja turi įspėti globėją iš anksto. Per vaikų gimtadienius pareiškėjai nustatoma teisė pasiimti vaikus nuo 10 val. iš gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams, iki 20 val. grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą. Motinos dieną pareiškėja turi teisę pasiimti vaikus nuo 9 val. iš gyvenamosios vietos ir iki 20 val. turi grąžinti į gyvenamąją vietą. Pareiškėja taip pat prašė nustatyti bendravimą su vaikais Kūčių, Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dieną, kūčių dieną paimant vaikus iš gyvenamosios vietos iki 9 val. ir grąžinant Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų antrąją dieną iki 20 val. Kadangi iš esmės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai švenčių metu dalyvaujantys byloje asmenys neprieštaravo, atitinkamas pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Pareiškėja prašė nenustatyti konkretaus bendravimo laiko darbo dienomis, numatant bendravimą be apribojimų. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu motyvavo, kad pareiškėjos darbo laikas nenormuotas, vaikai lanko užklasinės veiklos būrelius, todėl pareiškėjai turėtų būti sudaryta galimybė bendrauti su vaikais laisvu metu. Teismo vertinimu tokia bendravimo tvarka neatitiktų vaikų interesų, neužtikrintų stabilumo, dėl ko ateityje gali kilti nesutarimų, o priverstinis teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas. Siekiant, kad pareiškėjos bendravimo su vaikais darbo dienomis tvarka būtų aiški vykdymui, dėl jos nekiltų ginčų, teismas nustato konkrečias savaitės dienas, kuriomis pareiškėja turi teisę bendrauti su vaikais.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad bendravimas darbo dienomis turėtų būti nustatytas tik vieną kartą per savaitę, tačiau tokios pozicijos motyvų nenurodė. Kaip jau buvo nurodyta, siaurinti šiuo metu nustatytos bendravimo tvarkos nėra pagrindo. Suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad vaikai (šiuo metu įstaigos rūpintiniu yra tik D. (t. II, b.l. 71-74, 153)) yra įtraukti į padalinio centro veiklą, jų dienotvarkė yra suderinta su bendra centro vaikų užimtumo programa, todėl tikslinga įpareigoti pareiškėją derinti apsilankymus su centro vaikų užimtumo programa ir centro darbuotojais. Į bylą pateiktas VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centro direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas 2018-2019 mokslo metų auklėtinių S. Z. ir D. Š. lankymo grafikas (t. II, b.l. 68, 116-118), sudarytas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nustatyta, kad pareiškėja bendrauja su vaikais kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams bei 20 val. grąžinant juos į gyvenamąją vietą. Tokia tvarka yra nusistovėjusi, ji pakankamai užtikrina pareiškėjos bendravimą su vaikais darbo dienomis, todėl nustatoma ir teismo sprendimu. Atsižvelgiant į pareiškėjos atstovės nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjos darbo laikas yra nenormuotas ir ji gali neturėti galimybės pasiimti vaikus nustatytu laiku, jai numatoma pareiga informuoti globėjus negalint pasiimti vaikų.

Dėl piktnaudžiavimo procesu.

Suinteresuoto asmens Z. N. atstovas 2019-01-10 teismo posėdžio metu prašė spręsti sankcijos už piktnaudžiavimą procesu taikymo pareiškėjai klausimą nesavalaikiai (likus vienai dienai iki teismo posėdžio) teikiant procesinius dokumentus.

Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti paskirta iki penkių tūkstančių eurų bauda.

2019-01-09 pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, kuriuos teismas prijungė prie bylos medžiagos 2019-01-10 teismo posėdžio metu. Nors sutiktina, kad įrodymai pateikti nesudarant kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims realios galimybės iki teismo posėdžio su jais susipažinti (įrodymų prijungimo klausimas spręstas tik teismo posėdžio metu), bylos nagrinėjimo įrodymų pateikimas neužvilkino, kadangi to paties teismo posėdžio metu ji išnagrinėta. Pažymėtina, kai kurie iš įrodymų gauti prieš pat jų pateikimą, todėl nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėja sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 907,40 Eur. Į bylą pateiktais duomenimis, pareiškėja sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, nors remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu nuo žyminio mokesčio už reikalavimą panaikinti motinos valdžios apribojimą yra atleista. Tačiau patikslinus pareiškimą pareikštas alternatyvus reikalavimas ypatingosios teisenos byloje, už kurį mokėtinas 500 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 9 p.). Kadangi pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleista nuo 50 procentų žyminio mokesčio mokėjimo, ji byloje turėjo sumokėti 25 Eur žyminį mokestį. Sumokėjus daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai, permokėta 75 Eur žyminio mokesčio dalis grąžinama pareiškėjai (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

2018-02-15 nutarties pagrindu byla išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalį, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Taigi teismui palikta diskrecijos teisė spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų ypatingosios teisenos bylose paskirstymo.

Nagrinėjamu atveju priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turėjo pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Z. N.. Tačiau pažymėtina, kad ji buvo ne vienintelis byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo, todėl iš jos galėtų būti priteisimos tik jos daliai tenkančios bylinėjimosi išlaidos. Išnagrinėjus bylą atmestas pareiškėjos reikalavimas dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, tik iš dalies patenkintas alternatyvus reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis įstatyme numatyta bendra taisykle, kad bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose nepriteisiamos, o esant priešingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui teismas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžia savo nuožiūra, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuotų asmenų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo atmesti.

Nustatyti pareiškėjos I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią pareiškėja bendrauja su vaikais:

1. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams ir iki 20 val. grąžinant juos į gyvenamąją vietą. Negalint pasiimti vaikų, pareiškėja turi apie tai informuoti vaikų globėjus;

2. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimant vaikus šeštadienį nuo 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 20 val. grąžinant juos į gyvenamąją vietą, užtikrinant vaikų dalyvavimą ugdymo ar neformalaus lavinimo veikloje;

3. pusę vaikų mokyklinių atostogų, paimant vaikus iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 9 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą paskutinę pirmos atostogų pusės dieną iki 20 val.;

4. vaikų vasaros atostogų metu - pusę pareiškėjos kasmetinių atostogų laiko, paimant vaikus iš gyvenamosios vietos šio laikotarpio pirmą dieną nuo 9 val. ir grąžinant paskutinę dieną iki 20 val. Apie atostogų laikotarpį pareiškėja turi įspėti globėją iš anksto;

5. su dukra - jos gimimo dieną (kovo 31 d.), su sūnumi – jo gimimo dieną (gegužės 13 d.), paimant vaiką nuo 10 val. iš gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos, pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams, iki 20 val. grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą;

6. Motinos dieną, paimant vaikus nuo 9 val. iš gyvenamosios vietos ir iki 20 val. grąžinant į gyvenamąją vietą;

7. Kūčių dieną, Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dieną, Kūčių dieną paimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 9 val. ir grąžinant Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų antrąją dieną iki 20 val.

Grąžinti pareiškėjai I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto AB Lietuvos pašte 2018-01-16. Išaiškinti, kad žyminį mokesti grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.