- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- 1S-171-993/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54559-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Indrė Averkienė, Algirdas Jaliniauskas, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- D. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. kovo 1 d. nutarties, kuria tenkintas prokurorės skundas, Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. RV-20-827 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. D. pakeistas ir nuspręsta jam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. D. nuteistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL dydžio (2500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d., t. y. dvi paros, ir pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 20 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2022 m. rugpjūčio 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 27 d. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai (t. y. 2023 m. vasario 2 d.) – 10 mėnesių ir 25 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija nusprendė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą įvertinusi tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas atitinka vidutinę riziką, nuteistasis už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus nebaustas, administracinių nusižengimų neįvykdė, yra išreiškęs norą dalyvauti programoje „Kitoks“. Lanko (duomenys neskelbtini) religinio pobūdžio užsiėmimus. Pateikęs pažymą, kad nuo 2018 m. deklaravęs savo gyvenamąją vietą, baigė 11 klasių, mokėsi (duomenys neskelbtini) mokyklos 3 kurse, mokosi profesinio rengimo centre (duomenys neskelbtini) specialybės. Geba suprasti, priimti kito požiūrį, nesipriešina naujai išsakytoms idėjoms, bausmės atlikimo metu stengiasi laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų. Supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę.
4. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi tenkintas prokurorės D. K. skundas ir Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. D. pakeistas, ir nuspręsta jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis D. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Komisija įvertino, kad jis bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau neteistas, jam nebuvo taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos, jam nėra taikytas lygtinis paleidimas, nėra jo sąlygų pažeidęs, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą jis nusikals.
5.2. Skunde cituojamas Komisijos nutarimas ir teigiama, kad tiek Komisijos, tiek ir jo nuomone, už padarytą nusikaltimą jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus tokios rūšies bausmės suvaržymus, metodus, todėl Komisija pagrįstai nusprendė, kad yra tikslinga toliau jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrint jo elgesį ir judėjimą elektroninio stebėjimo priemonėmis, tokiu būdu tęsti paskirtą bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis. Komisija patikėjo, kad jis galės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir dirbs.
5.3. Tuo tarpu skundžiama nutartis yra vienašališka, o jo atsiliepimas iš viso neaptartas ir nenagrinėtas, nepasisakyta dėl jo argumentų. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnio, 20 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio, 21 straipsnio, 29 straipsnio, 110 straipsnio reikalavimus ir BVK 5 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, nutartis naikintina, o Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas.
5.4. Prokurorės skundo argumentai nepagrįsti, ji rėmėsi vien savo asmenine nuomone ir nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir yra aptarti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Prokurorės skunde neturėtų būti pakartotinai aptariama bausmė, turi būti vertinama paskirtos bausmės likusios dalies sąlygų švelninimo esmė. Prieš pateikiant skundą ji nesilankė laisvės atėmimo vietų įstaigoje, netikrino ir nestebėjo jo elgesio, gyvenimo būdo, jų pokyčių. Skundas grindžiamas praeitimi, o ne bausmę vykdančios įstaigos išvada.
5.5. Nutartyje nurodyta, kad jis teistas už sunkų nusikaltimą, tačiau jam buvo paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl pagal BK 11 straipsnio 3 dalį toks nusikaltimas vertinamas kaip nesunkus. Tokiu būdu siekiama nepagrįstai sunkinti jo teisinę padėtį, tai vertintina, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio pažeidimas.
5.6. Tokią bausmę jis atlieka pirmą kartą, atlikta bausmės dalis, sąlygos atgrasė jį nuo nusikalstamo gyvenimo, jis pažada ateityje nenusikalsti, dorai, sąžiningai gyventi, dirbti. Prisižada laikytis jam paskirtų lygtinio paleidimo apribojimų ir neapvilti teismo išreikšto pasitikėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. D. skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pakeisdamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK, nei kitų įstatymų nuostatos nepažeistos. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, neteisingai ir nepagrįstai vertino jo asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
7. Taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas vienašališkai vertino duomenis, nes atsižvelgė į prokurorės skunde nurodytus duomenis, o jo atsiliepimo nevertino ir dėl pateiktų argumentų nepasisakė. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi vertinti visą jam pateiktą medžiagą, kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės skundą, tad ir jame nurodytus argumentus teismas turėjo aptarti plačiau. Tačiau kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nei Komisijos nutarimas, nei nuteistojo atsiliepimas, o taip pat ir prokuroro skundas, neįpareigoja teismo priimti atitinkamą sprendimą. Teismas, įvertinęs svarbius lygtinio paleidimo taikymui klausimus, savarankiškai sprendžia taikyti lygtinį paleidimą konkrečiu atveju ar ne.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. yra atlikęs BVK 85 straipsnio 1 dalyje nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 bausmės), leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla, nes jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išreiškė norą dalyvauti programoje „Kitoks“, lanko (duomenys neskelbtini) religinio pobūdžio užsiėmimus, už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus nebaustas, administracinių nusižengimų neįvykdė, mokosi profesinio rengimo centre (duomenys neskelbtini) specialybės. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir kitus duomenis, kurie turi reikšmę sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo.
10. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. D. nuteistas ir subendrintą bausmę atlieka už narkotinės medžiagos įgijimą turint tikslą platinti, platinimą ir laikymą (BK 260 straipsnio 1 dalis). Anksčiau teistas už vairavimą būnant neblaiviu (281¹ straipsnio 1 dalis). Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys į tai, kad teismas nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurį jis atlieka bausmę, pagrįstai vertino, kaip sunkų nusikaltimą, kadangi šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Tai, kad D. D. buvo paskirta vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo, nesudaro pagrindo nusikaltimą vertinti kaip nesunkų. Nusikaltimo sunkumas vertinamas pagal straipsnio sankcijoje numatytų bausmių ribas, o ne konkrečiu nuosprendžiu paskiriamų bausmių dydžius.
11. Tokio pobūdžio nusikaltimai, kaip narkotinių medžiagų įgijimas, turint tikslą platinti ir platinimas ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Sutiktina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl asmuo, siekiantis lygtinio paleidimo, turi dėti maksimalias ir akivaizdžias pastangas, kurios suteiktų pagrindą išvadai, kad jo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama spręsti, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju svarbiausią reikšmę vertinant ar asmens pažanga yra pakankama turi Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie parodo svarbiausias sritis, kurios gali lemti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį. D. D. nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai: mokymasis ir galimybė įsidarbinti – nėra įgijęs specialybės, menka darbinė patirtis, neturima duomenų, kad lygtinai paleistas į laisvę būtų priimtas dirbti; gyvenimo stilius ir draugai – nusikalstamą veiką įvykdė įtakojamas savo draugų ir pažįstamų ir siekdamas finansinės naudos; mąstymas ir elgesys – pasirinko netinkamą savo problemų sprendimo būdą, neapgalvoja pasekmių. Aptariant minėtus duomenis svarbu tai, kad nuteistasis nusikaltimą įvykdė dėl finansinės naudos. Nors iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kaip pagrindinį savo tikslą įvardija siekį dirbti, kad galėtų padengti turimus įsiskolinimus, tačiau duomenų apie nuteistojo pastangas įsidarbinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kad jis laisvėje turėtų darbą. Šios aplinkybės suteikia pagrindą abejoti ar lygtinio paleidimo metu, siekdamas išspręsti finansines problemas, nuteistasis vėl nenusikals.
13. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. D. D. neatliktos bausmės dalis – 10 mėnesių ir 25 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. vasario 2 d.), atsižvelgiant į tai, kad paskirta bausmė buvo 1 metai ir 4 mėnesiai, atsižvelgiant į nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei nepakankamą pažangą ją mažinant, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista ir D. D. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.