- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2-1157/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) Estijos įmonės OÜ „Consilium“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1040-260/2013 dalies, kuria netenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) Estijos įmonės OÜ „Consilium“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „WELLMAN-INVESCO“ 2012 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „WELLMAN-INVESCO“ ir „Swedbank“, akcinė bendrovė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas bankrutavusios UAB „WELLMAN-INVESCO“ kreditorius OÜ „Consilium“ pateiktu skundu dėl BUAB „WELLMAN-INVESCO“ kreditorių 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo nutarimų prašė panaikinti tame susirinkime priimtus nutarimus 2, 3, 4, 5 ir 6 darbotvarkės klausimais (dėl kreditorių komiteto dydžio, komiteto sudėties, įgaliojimų komitetui suteikimo, komiteto darbo reglamento patvirtinimo, taip pat dėl „Swedbank“, AB naudai įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo), įpareigojant BUAB „WELLMAN-INVESCO“ bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą nurodytiems klausimams spręsti iš naujo.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. spalio 26 d. buvo sušauktas BUAB „WELLMAN-INVESCO“ kreditorių susirinkimas, kuriame pasiūlyti svarstyti tokie darbotvarkės klausimai: 1. Kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimai, sekretoriaujančio rinkimai; 2. Dėl kreditorių komiteto dydžio; 3. Dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų; 4. Dėl įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo; 5. Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento nustatymo; 6. Dėl „Swedbank“, AB įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo; 7. Dėl nekilnojamojo turto - sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo; 8. Einamieji klausimai. Susirinkimo metu buvo svarstomi minėtos darbotvarkės klausimai ir priimti nutarimai. Pareiškėjas nurodė, kad darbotvarkės 2, 3, 4, 5 ir 6 klausimais priimti nutarimai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti. Kreditorių susirinkime darbotvarkės 2, 3, 4 ir 5 klausimais nutarimų priėmimą nulėmė didžiausio kreditoriaus „Swedbank“, AB balsavimas prieš kreditorių komiteto išrinkimą. Pareiškėjo nuomone, nutarimas nerinkti kreditorių komiteto UAB „WELLMAN-INVESCO“ bankroto byloje laikytinas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) normomis įtvirtintą kreditorių lygiateisiškumo principą. BUAB „WELLMAN-INVESCO“ patvirtintų finansinių reikalavimų dydžiai leidžia teigti, kad kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimą visais atvejais lemtų vieno kreditoriaus balsavimas, o tai reiškia, jog visiškai pagrįstai buvo keliamas klausimas rinkti kreditorių komitetą, kaip bankroto procedūros valdymo formą, užtikrinant kreditorių visumos interesų įgyvendinimą. BUAB „WELLMAN- INVESCO“ bankroto procese kreditorių interesų pusiausvyra bei lygiateisiškumo principas gali būti įgyvendinti tik per kreditorių komiteto išrinkimą. Kadangi teismas neturi teisės iš esmės išspręsti kreditorių komiteto išrinkimo klausimo, panaikinus susirinkimo nutarimą dėl darbotvarkės 2-5 klausimų, komiteto išrinkimo klausimas turi būti perduotas svarstyti iš naujo.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesutinka ir su kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu darbotvarkės 6 klausimu „Dėl „Swedbank“, AB įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“. Šiuo klausimu buvo priimtas toks nutarimas, už kokį balsavo didžiausias ir savo nutarimo projektą pasiūlęs kreditorius –„Swedbank“, AB. Pareiškėjas mano, kad susirinkime priimtas nutarimas parduoti bankui įkeistą turtą, neišskiriant neįkeisto bankui turto dalies bei nenustatant gautų pardavus turtą, kaip vientisą nekilnojamojo turto objektą, lėšų paskirstymo tarp hipoteka užtikrinto kreditoriaus ir paskesnių eilių kreditorių, grubiai pažeidžia pareiškėjo turtinius interesus. Svarstant nutarimo šiuo klausimu projektą, iškilo klausimas dėl inžinerinių tinklų vertės išskyrimo nustatant butų gyvenamuosiuose namuose bei žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). kvartale, pardavimo kainą. Bankroto administratorius informavo kreditorius, kad inžineriniai tinklai, kaip nekilnojamojo turto savarankiškas objektas ir turtinis vienetas, nėra įkeisti bankui, o tai reiškia, jog šio turto realizavimas užtikrintų trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Hipotekos kreditorius, siūlydamas parduoti butus bei žemės sklypus, kurie yra įkeisti bankui, neišskiriant iš šio turto inžinerinių tinklų, grubiai pažeidė kitų bendrovės kreditorių interesus. Pasak pareiškėjo, skundžiamas nutarimas yra ekonomiškai nepagrįstas ir tenkina tik jį priėmusio kreditoriaus interesus, kuris elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise. Toks nutarimas akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiami nutarimai darbotvarkės 2-5 klausimais kreditorių susirinkimo metu nebuvo priimti, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ĮBĮ numato galimybę išrinkti kreditorių komitetą, tačiau sprendimą dėl to gali priimti tik patys kreditoriai, o ne teismas.
Kauno apygardos teismas, pasisakydamas dėl skundo argumentų susirinkimo darbotvarkės 6 klausimu nurodė, jog darbotvarkėje nebuvo numatyta svarstyti klausimo dėl neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, tokio klausimo kreditoriai 2012 m. spalio 26 d. susirinkime ir nesvarstė. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad visi pareiškėjo argumentai apie tai, jog nustatyta įkeisto turto pardavimo tvarka, kuri patvirtinta kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu darbotvarkės 6 klausimu, pažeidžia kitų kreditorių interesus ir sudaro galimybę įkaito turėtojui praturtėti kitų kreditorių sąskaita, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą pareiškėjo skunde nurodytiems klausimams iš naujo spręsti. Teismas atsižvelgė į tai, jog klausimus, susijusius su kreditorių komiteto sudarymu, jo sudėtimi ir kompetencija, kreditoriai numatė svarstyti kitame kreditorių susirinkime. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pagal jo finansinio reikalavimo dydžio suteikiamus balsus kreditorių susirinkime pats turi iniciatyvos teisę siūlyti sušaukti kreditorių susirinkimą, taip pat siūlyti jame svarstyti konkrečius klausimus. Teismas padarė išvadą, jog BUAB „WELLMAN-INVESCO“ kreditorių 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo nutarimas darbotvarkės 6 klausimu yra pagrįstas ir teisėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) OÜ „Consilium“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį dalyje dėl BUAB „WELLMAN-INVESCO“ 2012 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės 6 (šeštuoju) klausimu („Dėl „Swedbank“, AB įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“) ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti BUAB „WELLMAN-INVESCO“ 2012 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą darbotvarkės 6 (šeštuoju) klausimu bei įpareigoti BUAB „WELLMAN-INVESCO“ bankroto administratorių šio klausimo nagrinėjimui sušaukti kreditorių susirinkimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjas, pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog kreditorių susirinkimo nutarimas darbotvarkės 6 klausimu pažeidžia pareiškėjo, kaip kreditoriaus teises. Priimto nutarimo turinys leidžia teigti, kad nutarimu nustatyta konkretaus turto pardavimo tvarka, nežiūrint į tai, jog pardavimo tvarkoje nenurodoma, kad pirkėjai turtą įsigyja be inžinerinių tinklų. Pagal ginčijamu nutarimu nustatytą tvarką dėl bankui įkeisto turto padavimo pirkėjui faktiškai būtų perduodamas ir bankui neįkeistas turtas, tai yra inžineriniai tinklai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal skundžiamą nutarimą turtas būtų parduodamas kainomis, nustatytomis turto vertinimo ataskaitoje, kurioje įkeistas turtas įvertintas kartu su inžineriniais tinklais. Ataskaitoje yra nurodyta inžinerinių tinklų vertė. Tokių tinklų atskyrimas nuo hipoteka įkeisto turto sudarytų sąlygas mažinti žemės sklypų ir butų vertę. Pareiškėjas mano, kad ginčijamu nutarimu nuspręsta parduoti ir neįkeistą turtą (inžinerinius tinklus), nors šis klausimas į susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas. Susirinkime nenuspręsta, kokia lėšų suma, gauta pardavus turtą, atiteks hipotekos kreditoriui, o kokia kitos eilės kreditoriams. Tokiu būdu sudaromos sąlygos hipotekos kreditoriui neteisėtai praturtėti kitų kreditorių sąskaita. Ginčijamas nutarimas pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą. Balsų daugumą turintis kreditorius praktiškai turi teisę nuspręsti dėl jam palankių turto pardavimo kainų nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (kreditorius) „Swedbank“, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, jog suinteresuoto asmens argumentai dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo yra išsamiai išdėstyti 2012 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo protokole. Pasak suinteresuoto asmens, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo minimi inžineriniai tinklai buvo įregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai ir klausimas dėl jų pardavimo buvo nagrinėjamas 2013 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkime. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjo skundo motyvai, kad ginčijamu 2012 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta neįkeisto turto (inžinerinių tinklų) pardavimo tvarka, yra visiškai nepagrįsti. Suinteresuotas asmuo prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo kreditorių 2013 m. vasario 4 d. susirinkimo protokolą. Nurodė, jog nebuvo galimybių šio įrodymo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) OÜ „Consilium“ skundą dėl BUAB „WELLMAN-INVESCO“ 2012 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 6 (šeštuoju) klausimu („Dėl „Swedbank“, AB įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai).
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ.
ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, pabrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūriniai veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.
Byloje nustatyta, kad BUAB „WELLMAN-INVESCO“ bankroto administratorius 2012 m. spalio 17 d. pranešimu įmonės kreditorius informavo apie 2012 m. spalio 26 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą (b. l. 11-12). Pranešime buvo nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė: 1. Kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimai, sekretoriaujančio rinkimai; 2. Dėl kreditorių komiteto dydžio; 3. Dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų; 4. Dėl įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo; 5. Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento nustatymo; 6. Dėl „Swedbank“, AB įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)., pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo; 7. Dėl nekilnojamojo turto - sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo; 8. Einamieji klausimai. 2012 m. spalio 26 d. įvykdo kreditorių susirinkimas, jame dalyvavo kreditoriai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudarė 61 793 551,01 Lt arba 98,46468 procentus visų teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (b. l. 13). Apeliantas atskiruoju skundu ginčija tik 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo nutarimą darbotvarkės 6 (šeštuoju) klausimu. Šiuo nutarimu kreditorių susirinkimas nutarė pritarti kreditoriaus „Swedbank“, AB atstovo pasiūlymui nustatyti pradinę butų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą ir tvarką. Nutarimo 16 punktu kreditoriai papildomai įpareigojo bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį įregistruoti inžinerinius tinklus (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus) ir kitam kreditorių susirinkimui iškelti klausimą dėl inžinerinių tinklų pardavimo. Kreditorių svarstymui ruošiant nutarimo projektą vadovautis parengta teisine išvada „dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto realizavimo bankroto proceso metu“ (b. l. 17-18). Už šį nutarimą balsavo kreditoriai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudarė 40 306 734,24 Lt arba 64,22660 procentus visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dalyje dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 6 (šeštuoju) klausimu, nurodė, jog darbotvarkėje nebuvo numatyta svarstyti klausimo dėl neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, šio klausimo kreditoriai minėtame susirinkime nesvarstė. Remdamasis šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės šeštuoju klausimu atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei atskirojo skundo argumentus, įsitikino, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde apeliantas nurodė, jog jo nesutikimą su 2012 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime priimtais nutarimais (tuo pačiu ir su nutarimu darbotvarkės šeštuoju klausimu) sąlygojo aplinkybė, kad „Swedbank“, AB yra didžiausias BUAB „WELLMAN-INVESCO“ kreditorius, todėl neteisinga, jog jo turimo kreditorinio reikalavimo suma visais atvejais lemtų šiam kreditoriui palankių (naudingų) sprendimų priėmimą bankroto procese. Apeliantas šią aplinkybę nurodo ir atskirajame skunde. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Pirmiau minėta, kad bankroto procedūras vykdo ne pavieniai, o visi kreditoriai (kreditorių susirinkimas). Kreditorių daugumos sprendimai, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nepripažinta, kad jie prieštarauja teisės normoms ar teisės principams, privalomi visiems kreditoriams. Paminėtina, jog vien ta aplinkybė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas praktiškai vieno kreditoriaus („Swedbank“, AB) balsų dauguma, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo, nes šio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį byloje Nr. 2-2065/2011).
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi 2012 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiami klausimai, susiję tik dėl kreditoriui „Swedbank“, AB įkeisto turto pardavimo. Gi apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodė, jog kreditorių susirinkimo priimtame nutarime darbotvarkės šeštuoju klausimu nenurodoma, jog pirkėjai įsigyja turtą (butus, žemės sklypus (žemės sklypų dalis)) be inžinerinių tinklų (vandentiekio, dujotiekio, kanalizacijos ir t.t.). Todėl, apelianto nuomone, pagal ginčijamu nutarimu patvirtintą turto pardavimo tvarką pirkėjams kartu su butais ir žemės sklypais faktiškai būtų parduoti ir inžineriniai tinklai, kurie nėra įkeisti minėtam kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija. Teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo, jog inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų tinklai ir kiti inžineriniai tinklai), nuosavybės teise priklausantys BUAB „WELLMAN-INVESCO“, šiuo metu nėra įkeisti kreditoriui „Swedbank“, AB. Teismas sprendžia, jog pateiktoje atskirojo skundo medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad „Swedbank“, AB įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų parduodamas kartu su inžineriniais tinklais, kurie kreditoriui „Swedbank“, AB nėra įkeisti (CPK 178 straipsnis). Atskirojo skundo medžiagoje esantys duomenys leidžia tvirtinti, jog bankui įkeistas turtas bus parduodamas atskirai nuo inžinerinių tinklų. Pažymėtina, jog 2012 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatyta svarstyti klausimo dėl inžinerinių tinklų pardavimo, kadangi tinklai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Aplinkybę, jog susirinkimo metu nebuvo svarstomas klausimas dėl tokio turtinio objekto pardavimo, patvirtina ir 2012 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 6 klausimu turinys, nes nutarimo 16 punktu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo buvo įpareigotas įregistruoti inžinerinius tinklus ir kitam kreditorių susirinkimui pateikti klausimą dėl inžinerinių tinklų pardavimo (b. l. 18). Teismas sprendžia, jog tokia sudėtine nutarimo nuostata kreditoriai aiškiai išskyrė įkeisto turto bei inžinerinių tinklų pardavimo procedūras. Taip pat pažymėtina, kad suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB pateikti įrodymai patvirtina, jog nurodytoji ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo nuostata buvo įgyvendinta, t. y. UAB „WELLMAN-INVESCO“ kreditorių 2013 m. vasario 4 d. susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas pardavinėti inžinerinius tinklus (vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus) kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą (b. l. 103). Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad apelianto teiginiai, jog 2012 m. spalio 26 d. nutarimu, priimtu darbotvarkės šeštuoju klausimu, kreditoriai esą nutarė pardavinėti ne tik hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB įkeistą turtą, bet ir inžinerinius tinklus, yra nepagrįsti bei neatitinka byloje esančių duomenų.
Teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, jog turto vertinimo ataskaitoje nurodžius apie ginčo inžinerinius tinklus bei juos įkainojus, šie tapo parduodamo įkeisto turto (butų, žemės sklypų) dalimi, jog, parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą bus faktiškai parduoti ir inžineriniai tinklai, o tai sąlygotų kitų kreditorių interesų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šis atskirojo skundo argumentas grindžiamas apelianto neparemtais spėjimais bei neatitinka atskirojo skundo medžiagoje esančių duomenų. Teismas taip pat pažymi, jog turto vertinimo ataskaita nagrinėjamu atveju neturi lemiamos (neginčytinos) įtakos parduodamo įkeisto turto kainos nustatymui, kadangi galutinį sprendimą dėl turto kainos priima ne turto vertintojas ar pavienis kreditorius, kuriam šis turtas įkeistas, o kreditorių susirinkimas. Todėl aplinkybė, jog turto vertinimo ataskaitoje yra aptariami inžineriniai tinklai, kurie nėra įkeisti, turėtų būti vertinama tik įkeisto turto kainos nustatymo aspektu, t. y. kaip ir visi kiti požymiai, darantys įtaką vertinamo turto kainai (susisiekimo sąlygos, objekto dislokacija, statybos baigtumo laipsnis ir pan.). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą.
Kiti pareiškėjo (kreditoriaus) atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.