Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios Lietuvos dizainerių sąjungos skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo V. B.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Registrų centro raštų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atsakovui Juridinių asmenų registre įregistruoti pareiškėjos duomenų pakeitimus ir pateikti informaciją.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi ši administracinė byla buvo sustabdyta, iki bus priimtas sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-119-872/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-13215-2017-1). Toje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos dizainerių sąjungos narių 2017 m. kovo 20 d. neeilinio suvažiavimo, jo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, minėtą teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgęs į tai, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių ši byla buvo sustabdyta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimą atnaujino.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1604-881/2019 nutarta Lietuvos dizainerių sąjungą pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto.

Dėl 2017 m. balandžio 26 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad Tautvydas Kaltenis Lietuvos dizainerių sąjungos vardu Registrų centrui 2017 m. kovo 21 d. pateikė prašymą įregistruoti Juridinių asmenų registre valdybos narių duomenų pakeitimus ir išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) bei Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą.

Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. VILIJ(12.5.20.)-8251 „Dėl termino trūkumams pašalinti nustatymo“ nustatė terminą iki 2017 m. balandžio 28 d. pašalinti trūkumus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19668-872/2017 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkui T. Kalteniui arba kitam suvažiavimo ar pirmininko įgaliotam asmeniui iki tol, kol bus priimtas sprendimas šioje byloje, atlikti pakeitimus Juridinių asmenų registre 2017 m. kovo 20 d. Lietuvos dizainerių sąjungos narių neeilinio suvažiavimo metu priimtų sprendimų pagrindu.

Kadangi trūkumai per nustatytą terminą nebuvo pašalinti, o Registrų centro Vilniaus filialas gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį, draudžiančią atlikti pakeitimus Juridinių asmenų registre 2017 m. kovo 20 d. suvažiavimo metu priimtų sprendimų pagrindu, Registro tvarkytojas 2017 m. balandžio 20 d. raštu Nr. VILIJ(12.5.20.)-10512 pareiškėją informavo, kad terminas trūkumams ir galutiniams sprendimams dėl pareiškėjos duomenų pakeitimų įregistravimo 2017 m. kovo 20 d. suvažiavimo sprendimų pagrindu priimti pratęsiamas, iki Registro tvarkytojui bus pateikta įsiteisėjusi teismo nutartis panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir teisme galutinai bus išspręstas 2017 m. kovo 20 d. suvažiavimo sprendimų teisėtumo klausimas.

Registro tvarkytojo sprendimų, įskaitant sprendimus dėl Registre esančių duomenų pakeitimo, priėmimą reglamentuoja CK bei Juridinių asmenų registro nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija, toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, normos. Pagal CK įtvirtintą reglamentavimą, Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik tuo atveju, jeigu: 1) pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (Registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose; 2) praleisti šio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminai; 3) pateikti Registrui duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys; 4) dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams (CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai).

Jeigu yra kliūčių įregistruoti pateiktus Registrui dokumentus ar duomenis, Registro tvarkytojas skiria terminą trūkumams pašalinti. Jei per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar Registro tvarkytojui nepateikiami pataisyti dokumentai, Registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridinį asmenį (duomenų ar dokumentų pakeitimus) (CK 2.68 straipsnio 2 dalis). Sprendimas atsisakyti registruoti juridinį asmenį (Registre registruotinų duomenų ar dokumentų pakeitimus) skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.68 straipsnio 3 dalis).

Nuostatuose įtvirtinta, kad Registro tvarkytojas, gavęs Nuostatuose nurodytus dokumentus ir patvirtinimą, kad atlyginimas už registravimą sumokėtas, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, išskyrus tuos atvejus, kai Nuostatuose nustatyti kitokie įregistravimo terminai, patikrina, ar nėra kliūčių įregistruoti ar įtraukti į Registrą Registro objektą, steigimo dokumentus ir įregistruoti ar įrašyti Registro duomenis. Jeigu kliūčių nėra, Registro tvarkytojas priima Nuostatų 129.1 punkte nurodytą sprendimą, įregistruoja ar įtraukia į Registrą Registro objektą, steigimo dokumentus ir įregistruoja ar įrašo Registro duomenis, kitu atveju informuoja apie tai dokumentų ir duomenų teikėją, nustatydamas terminą, per kurį trūkumai turi būti pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar nepateikiami pataisyti dokumentai, Registro tvarkytojas priima Nuostatų 129.2 punkte nurodytą sprendimą (128 punktas). Registro tvarkytojas priima šiuos sprendimus: įregistruoti ar įtraukti į Registrą, išregistruoti ar išbraukti iš Registro objektą, įregistruoti ar įtraukti į Registrą pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ir įregistruoti ar įrašyti Registro duomenis ar jų pakeitimus; atsisakyti įregistruoti ar įtraukti į Registrą, išregistruoti ar išbraukti iš Registro objektą, įregistruoti ar įtraukti į Registrą pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ir įregistruoti ar įrašyti Registro duomenis ar jų pakeitimus (129.1, 129.2 punktai).

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktais Registro tvarkytojui suteikti įgaliojimai ne tik priimti sprendimus dėl asmenų prašymų registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tenkinimo ar netenkinimo, tačiau ir suteikta diskrecija spręsti dėl jam pateiktų dokumentų ir duomenų trūkumų, informuoti apie dokumentų ir duomenų trūkumus dokumentų teikėjus bei nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti. Konkrečias teisines pasekmes dokumentų ir duomenų teikėjams sukelia CK 2.68 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatų 129.1 ir 129.2 punktuose nustatyti Registro tvarkytojo priimami sprendimai registruoti arba atsisakyti registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, nes tik jais Registrų tvarkytojas galutinai nusprendžia dėl jam pateiktų dokumentų ir duomenų registravimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į CK 2.68 straipsnio 2 dalyje bei Nuostatų 128 punkte įtvirtintus Registro tvarkytojo sprendimus, tokie sprendimai, kuriais nustatomi prašymų registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų trūkumai, yra tarpiniai Registro tvarkytojo priimami dokumentai. Tai patvirtina ir CK 2.68 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta nuostata, kad teismui skundžiami tik Registro tvarkytojo sprendimai atsisakyti registruoti juridinio asmens dokumentų ar duomenų pakeitimus. Nei CK, nei Nuostatuose nėra įtvirtinta, kad teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka gali būti skundžiami Registro tvarkytojo sprendimai, kuriais nustatomi registruoti teikiamų dokumentų ir duomenų trūkumai bei terminas jiems pašalinti (žr. LVAT 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-609-520/2017).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, jei jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2073-662/2019 ir kt.).

Teismas, įvertinęs ginčijamo 2017 m. balandžio 26 d. rašto turinį, konstatuoja, kad jis yra tarpinio procedūrinio pobūdžio ir savaime pareiškėjai nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, nes šiuo raštu nėra priimtas galutinis sprendimas dėl Registrui pateiktų dokumentų ar duomenų įregistravimo. Šiuo atveju galutinį sprendimą Registro tvarkytojas turėtų priimti pareiškėjai pašalinus 2017 m. balandžio 26 d. rašte nurodytus trūkumus, t. y. pateikus galutinį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19668-872/2017 ir duomenis apie panaikintas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat Registro tvarkytojui priėmus sprendimą dėl Lietuvos dizainerių sąjungos 2017 m. kovo 21 d. pateikto prašymo.

Pareiškėja skunde prašo įpareigoti atsakovę Juridinių asmenų registre įregistruoti Lietuvos dizainerių sąjungos duomenų pakeitimus pagal 2017 m. balandžio 21 d. prašymą.

Konstatavus, kad ginčijamas Registrų centro 2017 m. balandžio 26 d. raštas yra tarpinio pobūdžio dokumentas ir pareiškėjai savaime nesukelia teisinių pasekmių, nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, susijusius su duomenų pakeitimu pagal 2017 m. balandžio 21 d. prašymą. Pažymėtina, kad pateiktų duomenų ir dokumentų registravimas Juridinių asmenų registre priskirtas Registrų centro kompetencijai, o teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimo, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai.

Dėl 2017 m. gegužės 10 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

Nustatyta, kad Tautvydas Kaltenis, kaip Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos pirmininkas, 2017 m. balandžio 27 d. Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą pateikti visus Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos vardu Registrų centrui teiktus prašymus 2017 m., įskaitant, bet neapsiribojant 2017 m. kovo 13 d. prašymu, kuriuo prašyta pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre. Šiame prašyme nurodė, kad, jo žiniomis, Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos vardu gali veikti šie asmenys: V. B., A. K., M. K., J. M., R. L., R. B..

Registrų centro Vilniaus filialas ginčijamame 2017 m. gegužės 10 d. rašte konstatavo, kad prašomi pateikti dokumentai nėra vieši ir negali būti teikiami asmenims teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų ir duomenų teikimą, nustatyta tvarka, todėl minėto prašymo nepatenkino ir prašomų dokumentų kopijų nepateikė. Taip pat pažymėjo, kad Registre nesaugomų, tačiau Registro tvarkytojui pateiktų dokumentų nepatvirtintos kopijos galėtų būti išduotos pateikus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teismo išduotą liudijimą gauti rašytinius įrodymus. Šį atsakymą grindė CK 2.71 straipsnio 1 dalimi, 2.72 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 229 punktu bei Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. v-110, 76 punktu.

CK 2.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registro duomenys, Registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša. Pagal 2.72 straipsnio 2 dalį, Juridinių asmenų registro duomenys ir Registre saugomų dokumentų kopijos teikiami Nuostatų nustatyta tvarka. 2.72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo už užmokestį, neviršijantį tokio darbo sąnaudų, turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, Registre saugomų dokumentų ar informacijos kopijas.

Nuostatų 229 punkte nustatyta, kad Registro duomenys, informacija ir dokumentai yra vieši. Kiekvienas asmuo gali susipažinti su Registro duomenimis, informacija ir dokumentais įstatymų ir Nuostatų nustatyta tvarka.

Taisyklių, kurios nustato Juridinių asmenų registro tvarkytojo darbo tvarką, Registro tvarkymo procedūras, 76 punkte nustatyta, kad Registro duomenys, Registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša. Registro duomenys, informacija ir dokumentų kopijos gavėjui teikiamos pagal sutartis su Registro tvarkytoju arba gavėjo prašymus, kuriuose nurodomas duomenų naudojimo tikslas. Gavėjo pasirinkimu Centrinei įmonei, valstybės įmonės Registrų centro filialui arba jo skyriui gali būti pateikiamas rašytinės arba elektroninės formos prašymas.

Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad, esant prašymui, Registro tvarkytojas teikia tik Juridinių asmenų registro duomenis ir jame saugomų juridinių asmenų dokumentų kopijas. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (2019 m. lapkričio 5 d.) duomenimis, Juridinių asmenų registre neįrašytas Lietuvos dizainerių sąjungos 2017 m. kovo 13 d. prašymas ar kiti Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos vardu 2017 m. teikti dokumentai, jie Registre nesaugomi ir jų pagrindu Registro duomenys nebuvo keičiami. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, Registrų centro Vilniaus filialas ginčijamu 2017 m. gegužės 10 d. raštu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai pateikti prašomų dokumentų kopijas.

Pareiškėjos manymu, šiuo atveju turėtų būti taikomas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, pagal kurį Registrų centras kaip ir kitos įstaigos privalo teikti informaciją pareiškėjams, o atsisakyti ją teikti gali tik šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus. Pagal 2 straipsnio 2 dalį, šis įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą.

Kaip minėta, dokumentai, kuriuos pareiškėja Registrų centro prašė pateikti, susiję su Lietuvos dizainerių sąjungos duomenų Juridinių asmenų registre pakeitimu, tačiau iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad prašomi pateikti duomenys Juridinių asmenų registre neįrašyti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad asmenų susirašinėjimo dokumentai, kokiais laikytina korespondencija, kurios pagrindu nėra patvirtintas joks juridinis faktas, nėra vieši, juose yra asmens duomenų, kurie negali būti teikiami duomenų gavėjams be duomenų subjekto sutikimo. Pažymėtina, kad Registrų centras yra viešojo administravimo subjektas ir privalo veikti tik pagal įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kurie Registro tvarkytojo neįpareigoja pateikti kitų asmenų Registro tvarkytojui pateiktų, tačiau Registre neįregistruotų dokumentų.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti jai 2017 m. balandžio 27 d. prašyme nurodytą informaciją yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2017 m. gegužės 10 d. raštą, kuriuo atsisakyta pateikti dokumentų kopijas. Pripažinus, kad Registrų centras teisėtai ir pagrįstai nepateikė prašomų dokumentų kopijų pagal 2017 m. balandžio 27 d. pateiktą prašymą, išvestinis reikalavimas taip pat netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jai nepriklauso. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. su pareiškėjos skundu nesutiko, vadinasi, sprendimas priimtas jo naudai ir jis įgyja teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 300 Eur teismo išlaidų už atsiliepimo parengimą.

Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja ABTĮ 40–41 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos; nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tų pačių Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus priteistinas dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą.

Nustatyta, kad šioje byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovavo advokatė S. G., jos įgaliojimus patvirtina byloje pateikta 2017 m. lapkričio 28 d. atstovavimo sutartis Nr. S41/2017.

Pagrįsdamas patirtas teismo išlaidas, pateikė 2018 m. sausio 29 d. 300 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. S2/2018, kurioje atsiliepimo parengimas įvertintas 300 Eur. Iš 2017 m. gruodžio 29 d. banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymo Nr. 245 matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo už suteiktas teisines paslaugas su advokate atsiskaitė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą pateikė 2017 m. lapkričio 30 d. (2017 m. IV ketvirtį), todėl aktualus 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (jis buvo 838,7 Eur). Taigi, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, trečiajam suinteresuotam asmeniui už atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai gali būti priteista 2 096,75 Eur (838,7 Eur x 2,5). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma (300 Eur) neviršija rekomenduotinų dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad byla pagal kilusio ginčo pobūdį nesudėtinga, atsiliepimas nedidelės apimties, įvertinus advokatės darbo ir laiko sąnaudas bei kitas aplinkybes, t. y. būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui 200 Eur suma už atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui yra pakankama.

Teismas, įvertinęs aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. B. prašymas atlyginti teismo išlaidas tenkintinas iš dalies, t. y. iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 200 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos bankrutavusios Lietuvos dizainerių sąjungos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. B. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkinti iš dalies – priteisti trečiojo suinteresuoto asmens V. B. naudai iš pareiškėjos bankrutavusios Lietuvos dizainerių sąjungos 200 (du šimtus) eurų teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.