Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. grįžo iš ligoninės ir apsigyveno pas mamą. Būdavo, kad išgerdavo, mama pykdavo. Jei ne mama, nežino, kaip būtų pragyvenusi. Mama gaudavo pensiją ir ji gaudavo 100 Eur pašalpą. Ji kartais padėdavo kaimynams. Iš jos atėmė teises į dukrą, ją įsivaikino, ji gyvena Italijoje. Ji prekiavo cigaretėmis ir degtine, ją pagavo, uždarė 30 parų, vyras užgėrė, todėl atėmė vaiką. A. B. augino mama. Ji apie testamentą nežinojo. Dabar už elektrą ir dujas bute moka, už vandenį ne. Su mama susipykdavo, nes pareidavo išgėrusi. A. išlaikė močiutė. Bendrabutį iš jos atėmė, nes ji išėjo gyventi pas vyrą G.. Tėvas sūnui mokėjo alimentus, o ji nemokėjo. Dabar gydėsi apie metus ligoninėje tuberkuliozę, 2015 m. Mama gaudavo apie 300 Eur, o ji 102 Eur, bendrai gyveno, daugiau iš mamos. Dabar ji tvarkosi dėl neįgalumo grupės. Eina per žmones dirbti. Iš dalies pripažįsta, kad turi bėdų su alkoholiu. Retkarčiais dabar vartoja. Už vandenį dabar pradės mokėti, po posėdžio. Kreipėsi vasario mėnesį į savivaldybę, gal ir gaus socialinį būstą, nežino kada. A. B. vardu atėjo įspėjimas, skambino, sakė mokėti dalimis arba paduos antstoliams.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. I. paaiškino, kad mama norėjo pasiimti A. auginti. Mama dalindavosi pinigais, duodavo ir A., ir seseriai. L. uždarbiauja. Jei bus palankus teismo sprendimas, arba ji padės išsipirkti buto dalį, arba A. išpirks. Jie gyveno trise kartu. L. būdavo tai blaivi, tai išgėrusi. Mama irgi buvo konfliktiška. Paskutinį pusmetį mama nesikėlė iš lovos, L. ją prižiūrėjo. L. dirbdavo pavienius darbus, kas ją priims į nuolatinį darbą taip atrodant. Be mamos pagalbos ji nebūtų išgyvenusi. Mama be jos irgi. Gali būti skoloje iki 5000 Eur.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. B. paaiškino, kad pareiškėja bute gyvena nuo sausio, nemoka už butą mokesčių. Jį nuo mažumos augino močiutė. Tėvai neaugino. Pareiškėja kartu mažai gyveno, gal metus. Paskutiniu metu močiutę lankydavo jo giminės. Pareiškėjos turtinė padėtis yra nulis. Gal nenusisekė gyvenimas. Jis dirba, gauna algą. Moka pagal savo nuosprendį, apie pusę išmokėjo. Yra dirbęs kartu su mama. Močiutė jam padėdavo, kai atlikinėjo bausmę. Kai atlikinėjo bausmę, močiutė jam sakė, kad pareiškėja šaukia ant jos, keikia.

Teismo posėdžio metu liudytoja B. G. parodė, kad mama A. neaugino, augino močiutė. Močiutė skambindavo, sakydavo, kad pareiškėja ją koliojo, mušė, verkdavo. Sakydavo „kaip galiu neįsileist – dukra“. Kiek žino, pareiškėja nedirbo, nes, kiek žino, visą laiką girta. Jos brolis mokėjo pareiškėjai alimentus, bet močiutė sakė, kad jų negaudavo. Pareiškėja gyveno su kažkokiu vyriškiu, tik ateidavo pas močiutę. Už butą vien šilumos skola yra 290 Eur. Kažkada kai buvo atėjusi pas močiutę, buvo L., buvo šauksmai, pareiškėja visada taip bendraudavo. Tvarka namuose buvo baisi. Paskutiniais metais L. gyveno su J., tik ateidavo pas močiutę. Apie testamentą jai pasakė pati močiutė, gal 4-5 metai iki mirties.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. parodė, kad močiutė ir jos uošvienė buvo seserys. Kai A. nebebuvo, L. kartu su ja rūpinosi močiute. Pareiškėja nedirbo dėl sveikatos, kažkiek išgerdavo. Pareiškėja ir A. vienu metu kartu dirbo prie padangų. Pareiškėja kartais pas ją pačią uždarbiauja prie namų. Močiutė rūpinosi jais abiem. Dabar skolos už butą yra iki 600-700 Eur turbūt. Bando pareiškėją statyti į normalų gyvenimą. Anksčiau pareiškėjai buvo motinos parama. Jei reikėdavo, pareiškėja galėdavo sunešti briketus, malkas, eidavo dirbti ir pas kaimynus. Kiti gal nenori jos samdyti dėl jos išvaizdos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. J. (b. l. 7-8), kuri buvo pensininkė (b. l. 10-11). Pareiškėja buvo S. J. dukra (b. l. 9), buvo du kartus sudariusi santuoką (b. l. 12-13). S. J. testamentu savo turtą paliko vaikaičiui A. B. (b. l. 14-17). Pareiškėja įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 18), jos mėnesio pajamos 2017 m. buvo 102 Eur socialinė pašalpa (b. l. 19). Paveldimą turtą sudaro vieno kambario butas (b. l. 20-21). Pareiškėja nedirba, registruotino turto neturi (b. l. 25-27). Byloje apie pareiškėją pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija, (b. l. 48-56), policijos informacija apie pareiškėją ir A. B. (57-64), Lietuvos darbo biržos, Šiaulių miesto savivaldybės, VSDFV, Varpo šeimos klinikos informacija apie pareiškėją (b. l. 66-71, 74-77, 95, 101).

Po bylos išnagrinėjimo iš esmės pareiškėja taip pat pateikė papildomus dokumentus apie jai nustatytą nedarbingumą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovė nurodė, jog jau vyksta procesas dėl pareiškėjos nedarbingumo nustatymo, atsižvelgiant į pareiškėjos ligas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės šis procesas nebuvo užsibaigęs. Pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes jos galimo nedarbingumo klausimu, todėl savo esme nėra visiškai nauji byloje, o tik patvirtina pareiškėjos jau anksčiau nurodytus faktus. Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 str.). Kadangi pateikti įrodymai savo esme nėra visiškai nauji, o jų turinys bei apimtis nėra tokie, kad į juos būtų reikalinga gilintis, būtų būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimas iš esmės neatnaujintinas, nes tai užvilkintų sprendimo priėmimą byloje, kurioje procesas pradėtas dar 2018-04-13. Įrodymų turinys pareiškėjai yra žinomas, suinteresuotas asmuo V. I. veikia pareiškėjos pusėje, todėl jai sesers nedarbingumo nustatymo faktas taip pat turėtų būti žinomas, o suinteresuotas asmuo A. B. dėl papildomai pateiktų dokumentų, esant poreikiui, turėtų galimybę pasisakyti apeliaciniame procese. Tuo tarpu atsisakyti priimti pateiktus dokumentus netikslinga, kadangi jie vis tiek galėtų būti teikiami apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str.).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).

Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 str. 1 d.). Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju S. J. savo turtą testamentu paliko anūkui A. B.. Nesant testamento turtą paveldėtų palikėjos dukra pareiškėja L. G. bei palikėjos dukra suinteresuotas asmuo V. I..

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Pažymėtina, kad ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009-04-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2013-01-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-106/2013; 2016-05-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Pažymėtina, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad palikėjos S. J. mirties dieną (2018-01-16) pareiškėjos L. G. turtinė padėtis buvo nelengva, dėl ko, įvertinus formaliai, būtų galima laikyti, kad pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas. Kaip nustatyta byloje, pareiškėja neturi jokio registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Pareiškėja neturi deklaruotos gyvenamosios vietos. Pareiškėjos pajamos 2017 metais buvo tik 102 Eur socialinė pašalpa, kuri, be abejo, vertintina kaip nedidelė (nors tai yra standartinė socialinė pašalpa), jos pagalba užtikrinti visus būtinus asmens poreikius vargu ar įmanoma. Pareiškėja palikėjos mirties dieną nebuvo ir dabar nėra dirbanti. Kaip nustatyta iš bylos dalyvių, liudytojų paaiškinimų, pareiškėja turi skolų, kurias išieško antstoliai. Pareiškėja nuo 2012-01-17 registruota darbo biržoje (b. l. 66), nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. Pareiškėja turi problemų su sveikata, gydėsi nuo tuberkuliozės, jai taip pat nustatyta kepenų liga, radikulopatija. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pradėjo nedarbingumo nustatymo procesą, o iš papildomai pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja nurodė teisingas aplinkybes, nes jai šiuo metu nustatytas dalinis darbingumas. Dėl tokių sveikatos indikacijų galima daryti išvadą, kad pareiškėjos galimybės dirbti yra apribotos.

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. grįžo iš ligoninės ir apsigyveno pas mamą. Jei ne mama, nežino, kaip būtų pragyvenusi. 2015 m. gydėsi apie metus ligoninėje tuberkuliozę, Mama gaudavo apie 300 Eur pensiją, o ji 102 Eur, bendrai gyveno, daugiau iš mamos. Kreipėsi vasario mėnesį į savivaldybę, gal ir gaus socialinį būstą, nežino kada.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. I. paaiškino, kad mama dalindavosi pinigais, duodavo ir A., ir seseriai. Paskutinį pusmetį mama nesikėlė iš lovos, L. ją prižiūrėjo. Be mamos pagalbos ji nebūtų išgyvenusi. Mama be jos irgi. Pareiškėja gali būti skoloje iki 5000 Eur.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. parodė, kad anksčiau pareiškėjai buvo skirta motinos parama.

Taigi, iš rašytinių įrodymų bei bylos dalyvių ir liudytojų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad palikėjos S. J. mirties dieną pareiškėjos L. G. turtinė padėtis buvo nelengva. Tačiau byloje būtina įvertinti ir kitus surinktus įrodymus, kurie svarbūs sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009-04-14 nutartis byloje 3K-3-183/2009; 2016-05-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Nagrinėjamu atveju galima laikyti nustatytu faktą, kad pareiškėja nevengė vartoti alkoholį. To neneigė nei pati pareiškėja, nei jos sesuo suinteresuotas asmuo V. I., tą nurodė ir suinteresuotas asmuo A. B., apklaustos liudytojos. Teismo posėdžio metu liudytoja B. G. parodė, kad kiek žino, pareiškėja visą laiką būdavo girta. Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. parodė, kad pareiškėja kažkiek išgerdavo.

Kaip matyti iš surinktų įrodymų, ši pareiškėjos problema su alkoholiu nebuvo trumpalaikė, kokio nors sunkesnio, paskutiniais metais susiklosčiusio gyvenimo epizodo pasekmė.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos (b. l. 48, 53-56) matyti, kad pareiškėjos šeima skyriui buvo žinoma dar nuo 2005-10-14, dėl netinkamos vaikų priežiūros, girtavimo, socialinių įgūdžių stokos. Pareiškėja turi du vaikus – A. B. bei R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2006-11-20 R. G. buvo nustatyta laikinoji globa, o 2007-03-28 teismo sprendimu pareiškėjai neterminuotai apribota tėvų valdžia dėl dukros R. G.. Skyriaus duomenimis A. B. nuo mažens taip pat augino ne pareiškėja, o palikėja S. J.. Pagal bylos dalyvių paaiškinimus R. G. yra įvaikinta bei gyvena užsienio šalyje. Tai reiškia, kad pareiškėja neįdėjo pastangų atgauti motinystės teises ir vaiką susigrąžinti.

Iš 2007-03-28 teismo sprendimo (b. l. 49-52) matyti, kad tiek toje byloje apklausti asmenys nurodė, kad pareiškėja vartojo alkoholį, tiek pati pareiškėja pripažino, kad yra priklausoma nuo alkoholio. Sprendime nustatyta, kad pareiškėja neprižiūrėjo dukros, nuolat vartojo alkoholį, mirusi palikėja S. J. nuo mažumės užaugino kitą pareiškėjos vaiką A. B.. Iš sprendimo matyti, kad pareiškėja L. G. netgi neprieštaravo, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia.

Iš policijos pateiktos informacijos (b. l. 57-62) matyti, kad dėl pareiškėjos L. G. nuo 2008-05-01 iki 2018-05-24 mirusios palikėjos S. J. palikto buto adresu užfiksuota 12 iškvietimų. Nurodytu laikotarpiu 9 kartus į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi ir apie bute keliamą triukšmą, konfliktus bei muštynes pranešė mirusioji palikėja S. J.. S. J. į policiją kreipėsi dėl triukšmo, dėl to, kad pareiškėja iš jos pavogė 50 Lt, kad neišeina iš buto, kad būdama girta pareiškėja ją mušė, smaugė, grasino užmušti. Dėl paskutinio fakto buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi S. J. atsisakė savo pretenzijų pareiškėjai. Tai, kad pareiškėja dėl iškvietimų nebuvo bausta ar pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, kad tokių faktų nebuvo – tokių buitinių konfliktų tarp šeimos narių atvejais, asmenys neretai susitaiko, atsisako pretenzijų, policija padeda konfliktus išspręsti įvykio vietoje, išvengiant nereikalingų formalių procedūrų. Taip pat matyti, kad pareiškėja per paskutinius 5 metus du kartus buvo bausta administracine tvarka, vieną iš jų – už smulkią vagystę.

Tuo tarpu apie A. B. policija jokių atitinkamų duomenų neturi ir nepateikė, nors pareiškėja pareiškime nurodė, kad tai A. B. ne kartą prieš močiutę naudojo smurtą, dėl ko ji, prisibijodama anūko, surašė jam testamentą. Šie teiginiai nepanašūs į teisingus, kadangi jų nepagrindžia iš policijos gauta informacija. Be to, būtų sunku patikėti tuo, kad pareiškėjai netinkamai elgiantis S. J. policiją kviesdavo, tuo tarpu taip elgiantis A. B. - jau ne.

Iš darbo biržos pateiktos informacijos (b. l. 66, 95) matyti, kad pareiškėja nors ir ilgą laiką buvo registruota darbo biržoje, tačiau, pavyzdžiui, nuo 2011-07-05 jai kuriam laikui buvo panaikintas bedarbio statusas, kadangi ji atsisakė siūlomo tinkamo darbo. Ji taip pat nedalyvavo laikino užimtumo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Iš Šiaulių miesto savivaldybės pateiktos informacijos (b. l. 67-71) matyti, kad pareiškėjai 2002-10-30 buvo suteiktas socialinis būstas neterminuotam naudojimui, tačiau pareiškėja nemokėjo komunalinių mokesčių ir, galimai, nuomos mokesčio, o nuo 2006-04-12 suteiktoje patalpoje nebegyveno. Taigi, pareiškėja turėjo galimybę neterminuotai naudotis socialiniu būstu, tačiau jos atsisakė, galbūt ir dėl skolų už komunalines paslaugas.

Iš VSDFV pateiktos informacijos (b. l. 74-75) matyti, kad paskutinių dešimties metų laikotarpiu pareiškėja oficialiai dirbo tik 2010 metais, mažiau nei vieną mėnesį laiko.

Teismo posėdžio metu liudytoja B. G. parodė, kad pareiškėja A. B. neaugino, augino močiutė. Močiutė skambindavo, sakydavo, kad pareiškėja ją koliojo, mušė, verkdavo. Kiek žino, pareiškėja nedirbo, nes, kiek žino, visą laiką girta. Jos brolis mokėjo pareiškėjai alimentus (skirtus A. B.), bet močiutė sakė, kad jų negaudavo. Pareiškėja gyveno su kažkokiu vyriškiu, tik ateidavo pas močiutę. Kažkada, kai buvo atėjusi pas močiutę, buvo L., buvo šauksmai, pareiškėja visada taip bendraudavo. Tvarka namuose buvo baisi. Paskutiniais metais L. gyveno su J., tik ateidavo pas močiutę. Apie testamentą jai pasakė pati močiutė, gal 4-5 metai iki mirties.

Iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad pareiškėja bent nuo 2005-10-14, kai tapo žinoma Vaiko teisių apsaugos skyriui, vartojo alkoholį bei gyveno pasirinkusi netinkamą, nepriimtiną gyvenimo būdą ir elgesį su artimais giminaičiais. Alkoholio vartojimas buvo ilgalaikis, dažnas ir akivaizdžiai lėmęs pareiškėjai neigiamas gyvenimo pasekmes. Pareiškėja iš esmės atsisakė savo dukros bei sūnaus, dukra buvo įvaikinta, sūnų užaugino mirusi palikėja S. J.. Bylos nagrinėjimo metu iš bylos dalyvių, liudytojų parodymų paaiškėjo, kad A. B. tėvas mokėjo pareiškėjai išlaikymą, tačiau šie pinigai A. B. nepasiekė. Pareiškėja oficialiai per paskutinius 10 metų faktiškai nedirbo, yra duomenų tik apie tai, kad kažkiek yra dirbusi įvairius pagalbinius darbus, pažįstamiems asmenims. Tačiau valstybės ekonominė padėtis, jos socialinės gerovės suteikimo galimybės nėra tokios, kad suaugęs, atsakingai į gyvenimą žiūrintis asmuo galėtų leisti sau nedirbti bent kiek ilgesnį, nei vienas kitas mėnuo, laiko tarpą ir tikėtis, kad bus galima patenkinti visus savo poreikius ir užsitikrinti saugią bei stabilią ateitį. Net pareiškėjos sūnus A. B., būdamas nuteistas ir atliekantis bausmę, dirba ir nori tą daryti. Pareiškėja savo nedarbo priežastimi nurodo savo sveikatos būklę. Tačiau nedarbo priežastimi labiau būtų galima įvardinti pareiškėjos gyvenimo būdą, alkoholio vartojimą, kurie po tiek metų jau lemia tai, kad pareiškėjai gali būti sudėtinga darbą susirasti. Tuo tarpu pareiškėjos ligos (k. liga, t.) atitinkamai gali būti lemtos alkoholio vartojimo bei netinkamo gyvenimo būdo. Taip pat galima daryti išvadą, kad pareiškėja tikrai nesielgdavo su savo motina S. J. tinkamai, būdavo net kviečiama policija. Galimai būtent dėl pareiškėjos elgesio, gyvenimo būdo, neteikiamo išlaikymo A. B. ir neperduodamo jo tėvo teikto išlaikymo, S. J. ir surašė testamentą pareiškėjos sūnaus naudai. Kaip minėta, teismų praktikoje vien faktas, kad miręs palikėjas, būdamas gyvas, teikė paramą (išlaikymą) kitam šeimos nariui, dar nereiškia, kad šį šeimos narį galima pripažinti kaip reikalingą išlaikymo po palikėjo mirties. Nors pareiškėja nurodė, kad paskutiniais metais ji padėjo S. J., ją prižiūrėjo, ką tvirtino ir pareiškėjos sesuo V. I., liudytoja L. K., tačiau A. B. paaiškino, kad kai atlikinėjo bausmę, močiutė jam sakė, jog pareiškėja šaukia ant jos, keikia, o liudytoja B. G. parodė, kad močiutė skambindavo, sakydavo, kad pareiškėja ją koliojo, mušė, verkdavo, tvarka namuose buvo baisi. Taigi, pareiškėjos pagalba S. J. tikrai vertintina dviprasmiškai ir nebuvo tokia, kokia, vertinant protingai ir sąžiningai, turėjo būti. Bet kuriuo atveju pareiškėja iš tokios priežiūros gavo ir naudos – pati nurodė, kad daugiau pragyvendavo iš S. J. pensijos, taip pat galėjo nemokamai gyventi S. J. bute. Teismo posėdžio metu liudytoja B. G. parodė, kad paskutiniais metais pareiškėja gyveno su kitu vyriškiu, tik ateidavo pas močiutę. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos poziciją, kad ji visada gyveno S. J. bute ir neturėjo kur daugiau gyventi. Byloje taip pat paaiškėjo, kad po S. J. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja gyvena paveldėtiname bute, tačiau nemoka visų mokesčių, teigia, kad kai kuriuos mokesčius moka, nors apie tai duomenų byloje nėra, neabejotinai yra įsiskolinimas už komunalinius mokesčius. Taigi, pareiškėja vėl naudojasi svetimu būstu, tačiau nevykdo prievolių jį išlaikyti, tokiu būdu iš esmės darydama žalą A. B., kuriam gali tekti pareiga šias skolas padengti, taip pat nėra galimybės gauti iš būsto nuomos pajamų. Pareiškėjos ir trečiojo asmens V. I. argumentai, kad netenkinus pareiškėjos prašymo, ji neturės kur gyventi, yra neesminiai šioje situacijoje. Viena vertus, daug žmonių šalyje neturi nuosavo būsto, todėl dirba ir jį nuomojasi. Kita vertus, iš proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad pareiškėja turi nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų skolų. Todėl pareiškėjai palankaus teismo sprendimo atveju, jo pagrindu paveldėjus 1/4 buto, antstoliai nedelsdami nukreips išieškojimą į šį turtą, nes pareiškėja jokių normalių pajamų negauna, išskyrus socialinę pašalpą, iš kurios išieškojimas pagal CPK nėra galimas, o antstoliui sutikti gauti iš pareiškėjos savanoriškus mokėjimus iš pašalpos, mažomis dalimis, nėra pagrindo, kadangi antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Pastebėtina, kad ir A. B. atžvilgiu vykdomas išieškojimas dėl nuosprendžio, todėl gali nutikti ir taip, kad paveldimas butas būtų realizuojamas dėl jo skolos, arba vienu metu dėl jų abiejų skolų. Be to, paveldimas butas yra tik vieno kambario, todėl pareiškėjai paveldėjus 1/4 buto, faktiškai juo naudotis yra iš esmės neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjai nustatytas dalinis nedarbingumas, todėl ji turėtų gauti neįgalumo pensiją, kuri, tikėtina, bus didesnė, nei socialinė pašalpa. Iš pareiškėjos papildomai pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad jos sveikatos būklė nebuvo įvertinta itin neigiamai – nustatytas tik 50 procentų nedarbingumas, o šis sprendimas galios tik vienerius metus, po ko pareiškėja netgi gali būti pripažinta darbinga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja pati savo kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, dėl savo sąmoningų, kaltų, ilgalaikių veiksmų tapo nepajėgi apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, todėl jos pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitinka proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos L. G. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.