- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-29
- Bylos Nr.
- eB2-675-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00064-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
- 2.6.16.10Lizingas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ prašymą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Prosolis“ dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Prosolis“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pareiškėjos reikalavimų ir atsiliepimų į jį santrauka
1. Pareiškėja kreipėsi į BUAB „Prosolis“ nemokumo administratorę su prašymu patvirtinti 20 598,73 Eur reikalavimą BUAB „Prosolis“ (toliau – ir atsakovė) bankroto byloje. Administratorė nesutiko su AB „Šiaulių bankas“ (toliau – ir Bankas) reikalavimu. Pareiškėja AB „Šiaulių bankas“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos pagrindinius argumentus dėl prašomo patvirtinti reikalavimo:
1.1. Banko finansinis reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatas, jis nemokumo administratorei buvo pateiktas nepraleidus nustatyto termino, prie reikalavimo buvo pridėti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo atsiradimo pagrindus ir atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų bankui sumos paskaičiavimą. Banko finansinis reikalavimas yra kilęs iš atsakovo prievolių bankui pagal 2022 m. gegužės 17 d. tarp banko ir atsakovo sudarytą lizingo sutarčių, kurių pagrindu atsakovui buvo finansuotas 3 lengvųjų automobilių Citroen Berlingo įsigijimas.
1.2. Administratorės prašyme teismui nurodytas argumentas, kad bankas disponuoja lizinguotais automobiliais, todėl banko reikalavimas negali būti tvirtinamas, yra neteisingas, teisiškai nepagrįstas ir iškreipia lizingo kaip finansavimo priemonės esmę. Bankas yra finansų įstaiga, teikianti finansavimo paslaugas. Bankas neužsiima automobilių prekyba – lizingo sutartimi bankas tik suteikė finansavimą atsakovei, kuri pati išsirinko aukščiau nurodytas transporto priemones.
1.3. Pagal Bendrųjų lizingo sąlygų verslo klientams, kurios yra neatskiriama lizingo sutarties dalis, 9.10 punkto nuostatas, nutraukus Sutartį, Bankui grąžinamo Turto vertė yra lygi tai Turto vertei, kuri yra nurodyta Banko po Sutarties nutraukimo Klientui pateikiamoje kreditinėje sąskaitoje. Grąžinamo Turto vertė yra nustatoma mokestine prasme, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentare pateiktus išaiškinimus. Grąžinamo Turto vertės dydis bei atitinkamos kreditinės sąskaitos išrašymas nepanaikina Kliento prievolės atlyginti Banko nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo, t. y. Kliento pagal Sutartį Bankui atlyginamų nuostolių suma negali būti mažinama grąžinamo Turto verte. Nepriklausomai nuo to, kad transporto priemonės, vykdant lizingo sutarties sąlygas, yra perduotos bankui, tačiau iki šiol jos yra nerealizuotos, nėra duomenų, už kokią sumą jos bus realizuotos. Tuo tarpu atsakovo finansiniai įsipareigojimai bankui pagal lizingo sutartį yra neįvykdyti ir sudaro 20 598,73 Eur. Ši suma, kaip neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, turėtų būti įtraukta į atsakovės balansą ir turėjo būti vertinama bankroto bylos iškėlimo metu. Taigi, nėra jokių prielaidų, kad banko finansinis reikalavimas galėtų būti netvirtinamas, tokiu būdu nušalinant didžiausią kreditorių nuo dalyvavimo atsakovės bankroto procese. Atkreiptinas dėmesys, kad realizavus lizinguotus automobilius ir padengus įsiskolinimą (dalį įsiskolinimo) pagal lizingo sutartį, bankas nedelsiant kreiptųsi su prašymu dėl finansinio reikalavimo tikslinimo, tokiu būdu nei atsakovo, kaip bankrutuojančios įmonės, nei atsakovės kreditorių teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti. Tuo atveju, jei susidarytų situacija, kad automobiliai būtų realizuoti už didesnę sumą nei patvirtintas banko finansinis reikalavimas, bankas gautą sumos perviršį (atskaitęs privalomus mokesčius) pervestų atsakovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė atsiliepimą (tripliką) į banko reikalavimą, kurį grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Administratorė nesutinka su banko finansinio reikalavimo patvirtinimu, kadangi visi 3 Citroen Berling automobiliai dar 2023 m. gegužės 3-8 dienomis (prieš bankroto bylos iškėlimą) buvo grąžinti AB Šiaulių bankui. Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kai bankas disponuoja minimomis transporto priemonėmis ir tuo pačiu prašo patvirtinti finansinį reikalavimą. Tačiau tik realizavus transporto priemones bei nustačius, jog gauta suma nepadengia banko nurodytos skolos, bankas turėtų teisę kreiptis į nemokumo administratorių su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą.
2.2. Nors bankas atsiliepime cituoja Bendrųjų lizingo sąlygų verslo klientams 9.10 punktą, tačiau pažymėtina, jog ši sąlyga yra siejama su grąžinamo turto verte, tačiau ne realizuoto turto kaina, kuria turi būti mažinamas banko finansinis reikalavimas. Bendrųjų lizingo sąlygų verslo klientams 9.9 punkte numatyta, kad jei Šalys yra sudariusios daugiau kaip vieną sutartį, Kliento finansiniai įsipareigojimai Bankui pagal visas tarp Šalių sudarytas sutartis yra laikomi vienu bendru Kliento finansiniu įsipareigojimu Bankui. Nutraukus Sutartį ir realizavus Turtą, toks vienas bendras Kliento finansinis įsipareigojimas, neatsižvelgiant ar jo mokėjimo terminas yra suėjęs, ar ne, gali būti Banko vienašališkai mažinamas po Turto realizavimo gauta suma, liekančia po mokesčių ir Banko nuostolių padengimo, kurie Banką atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei Klientas būtų tinkamai įvykdęs Sutartį.
2.3. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs: ,,<...> galimi lizingo davėjo nuostoliai nėra preziumuojami ir pareiga įrodyti tiek nuostolių faktą, tiek ir jų dydį tenka juos atlyginti (šiuo atveju patvirtinti nemokumo byloje) prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) <...>. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad lizinguoto ir lizingo bendrovei grąžinto daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, todėl daikto vertė ir jos nustatymas yra vienas iš esminių momentų sprendžiant dėl galimos nuostolių sumos nustatymo. <...> Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. < ... > Tuo atveju jei iki UAB „Luminor Lizingas“ finansinio reikalavimo klausimo įvertinimo lizinguotas turtas bus parduotas, kaina, gauta realizavus techniką, taip pat turės esminės reikšmės nustatant nuostolių dydį < ...>. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-1120/2021).
2.4. Bankas, privalėdamas būti aktyvus, duomenų, kad iki šiol perimtas turtas nėra parduotas, nepateikė. Bankas taip pat nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kad šiuo metu turtas apskritai yra pardavinėjamas.
3. Bankas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
3.1. Perimti lizinguoti automobiliai šiuo metu yra pardavinėjami, o vienas jau yra parduotas. Informacija apie parduodamus automobilius yra skelbiama interneto tinklalapyje www.autoplius.lt. Buvo nustatyta tokia transporto priemonių kaina:
3.1.1. transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – rinkos kaina 7 500 Eur (su PVM), minimali pardavimo kaina 9 000 Eur (su PVM). Pradinė pardavimo kaina: 8 200 Eur. Paskutinis kainos mažinimas buvo 2023 m. liepos 31 d., sumažinta iki 7 800 Eur (su PVM). Kitu etapu kaina bus mažinama iki 7 400 Eur.
3.1.2. transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – rinkos kaina 7 700 Eur (su PVM), minimali pardavimo kaina 9 000 Eur (su PVM). Pradinė pardavimo kaina: 9 000,00 Eur. Paskutinis kainos mažinimas buvo 2023-07-31, sumažinta iki 8 400,00 Eur (su PVM). Kitu etapu kaina bus mažinama iki 7 800,00 Eur (su PVM).
3.1.3. transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – rinkos kaina 7 900 Eur (su PVM), minimali pardavimo kaina 11 000,00 Eur (su PVM). Pradinė pardavimo kaina: 9 000 Eur. Ši transporto priemonė buvo parduota už 8 500 Eur, (t. y., bankui pavyko realizuoti aukštesne nei rinkos vertė kaina).
3.2. Vadovaujantis Bendrųjų lizingo sąlygų, kurios yra neatskiriama lizingo sutarties dalis, 7.1.9 punktu, klientas privalo laiku ir tinkamai mokėti visus valstybinius ir vietinius mokesčius, rinkliavas, dengti visas banko išlaidas, susijusias su lizinguojamo turto valdymu, naudojimu bei disponavimu, jeigu tokios yra, padengti visas kitas papildomas banko išlaidas. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 ir 4 straipsnio nuostatas ir mokesčio administratoriaus išaiškinimus lizingo bendrovės iš bankrutuojančios įmonės susigrąžinto turto pardavimas kitam pirkėjui yra PVM objektas. Lizingo bendrovei (šiuo atveju – Bankui) parduodant iš bankrutuojančios įmonės susigrąžintas transporto priemones, įrangą, ji turi juos apmokestinti PVM taikant 21 proc. PVM tarifą.
3.3. Pažymėtina, kad bankui atsiėmus turtą iš kliento (atsakovo), turtas grįžta į banko apskaitą ir bankas susigrąžina PVM. Šio PVM bankas nelaiko nuostoliu. Tačiau pardavus turtą, bankas sumoka PVM nuo pardavimo kainos, Skaičiuojant pelną / nuostolį, skaičiavimai atliekami nuo turto vertės sumos / pardavimo kainos be PVM. PVM lieka tik prie išlaidų.
3.4. Įstatymas numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 str.).
3.5. Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo padaryto sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus ir lizingo davėjo (banko) teisę reikalauti iš lizingo gavėjo (atsakovo ) tiek, kiek bankas būtų gavęs, jeigu lizingo sutartis būtų buvusi įvykdyta. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu).
3.6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai – šalys turi būti grąžintos į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant išperkamosios nuomos davėjo dėl išperkamosios nuomos gavėjo kaltės nutrauktos išperkamosios nuomos sutarties patirtų nuostolių dydį, bendroji taikytina taisyklė turėtų būti tokia, jog išperkamosios nuomos davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius sudaro neišpirktos išperkamosios nuomos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrąžintas nuomos sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
3.7. Viena iš lizinguotų transporto priemonių yra parduota, bankas dalį nuostolių yra pasidengęs. Realizavus turtą, atskaityti mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, kad realizavus transporto priemonę, dalis skolos buvo padengta, šiuo metu banko patirti nuostoliai sudaro 11 347,02 Eur.
3.8. Banko nuomone, aukščiau nurodytas nuostolių paskaičiavimo būdas, kai fiksuojamas faktinis skolos dydis pagal lizingo sutartį yra teisingiausias. Pirma, Bankas atsakovo prašymu yra sumokėjęs pinigines lėšas už automobilių įsigijimą, iki šiol šios lėšos bankui yra negrąžintos. Aplinkybė, kad bankui transporto priemonės yra grąžintos yra nereikšminga – šių transporto priemonių bankas savo veikloje nenaudoja ir ateityje nesinaudos, nes bankas yra įstaiga, teikianti finansavimo paslaugas, o ne prekiaujanti padėvėtais automobiliais. Tokiu būdu, Banko siekis ir lūkestis yra susigrąžinti sumokėtas pinigines lėšas, o ne turtą, kuris bankui nėra reikalingas. Antra, bankas neturi duomenų, kiek ilgai transporto priemonės bus pardavinėjamos, už kokią kainą jos bus realizuotos, nes ilgą laiką pirkėjai šiomis transporto priemonėms nerodo jokio susidomėjimo. Trečia, pardavus turtą banko finansinis reikalavimas būtų patikslinamas ir sumažinamas. Tokia praktika yra taikoma jau pakankamai ilgą laiką ir yra gerai suprantama nemokumo administratoriams, teismams bei kitiems kreditoriams.
3.9. Dalyje bankroto procesų, kuomet lizinguotas turtas nėra patrauklus arba turi rimtų defektų, turto pardavimas užtrunka gerokai ilgiau nei tęsiasi bankrotas. Tuo atveju Bankas, būdamas bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, praranda teisę ginti savo interesus bankroto procese. Bankas tuo metu yra patyręs nuostolį – nutraukus sutartį klientui nėra skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai, bankas perimtu turtu ne tik nesinaudoja, bet jam dar kyla pareiga rūpintis turtu, jo apsauga, kas bankui sukelia papildomų nuostolių.
4. Atsakovė taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Bankas pateikė duomenis, jog: (1) dar nerealizuotos transporto priemonės Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina su PVM yra 7 500 Eur (6 198,35 Eur be PVM), o šiuo metu pardavimo kaina – 7 800 Eur su PVM (6 446,28 Eur be PVM); (2) dar nerealizuotos transporto priemonės Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina su PVM 7 700 Eur (6 363,64 be PVM), o šiuo metu pardavimo kaina – 8 400 Eur su PVM (6 942,15 Eur be PVM). Lietuvos apeliacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bankroto bylose, yra konstatavęs, kad lizingo gavėjo (bankrutuojančios įmonės) įsiskolinimas kreditorei (lizingo davėjui) yra lygus skirtumui tarp kreditorės patirtų nuostolių sumos ir parduodamos transporto priemonės vertės. Šiuo atveju akivaizdu, jog iki šiol nerealizuotų transporto priemonių rinkos vertėmis turėtų būti mažinamas pareiškėjo AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas (11 347,02 Eur). Tik realizavus nurodytas transporto priemones bei nustačius, jog gauta suma nepadengia aukščiau nurodytos skolos, Bankas turėtų teisę kreiptis į nemokumo administratorių su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Patikslintu prašymu Bankas prašo patvirtinti 11 347,02 Eur reikalavimą UAB „Prosolis“ bankroto byloje. Bankas nurodo, kad minėta suma – tai šiuo metu Banko patirti nuostoliai dėl trijų automobilių lizingo sutarčių nutraukimo. BUAB „Prosolis“ su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad Bankas šiuo metu disponuoja BUAB „Prosolis“ Bankui grąžintais 2 automobiliais, kurių vertė viršija Banko prašomą patvirtinti reikalavimą (nuostolius).
6. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-1120/2021).
7. Bankas nurodo, kad jo šiuo metu patirti nuostoliai sudaro 11 347,02 Eur. Tačiau lizingo davėjo nuostoliai nėra preziumuojami. Pareiga įrodyti tiek nuostolių faktą, tiek ir jų dydį tenka juos atlyginti (šiuo atveju patvirtinti nemokumo byloje) prašančiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-1120/2021).
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bankas šiuo metu disponuoja 2 iš BUAB „Prosolis“ susigrąžintais anksčiau lizinguotais automobiliais. Šie automobiliai šiuo metu pardavinėjami už 8 400 Eur (su PVM) ir 7 800 Eur (su PVM), o nustatyta jų rinkos kaina – 7 700 Eur (su PVM) ir 7 500 (su PVM). Banko nuomone, tvirtinant jo reikalavimą į šią aplinkybę, t. y. kad Bankas disponuoja susigrąžintu lizinguotu turtu, neturėtų būti atsižvelgiama. Teismas nesutinka su Banko pozicija.
9. Pirma, kasacinis teismas yra nurodęs, jog lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnyje įtvirtintos realaus žalos atlyginimo taisyklės leidžia teigti, kad sprendžiant dėl lizingo davėjui atlygintinos žalos dydžio svarbu nustatyti grąžinto daikto vertės santykį su patirtais nuostoliais, nes, lizingo davėjui susigrąžinus daiktą, jo verte nuostoliai turi būti mažinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Taigi, teismų praktika pripažįsta, kad nustatant lizingo davėjo nuostolius, turi būti įvertinta susigrąžinto lizinguoto turto vertė. Savo ruožtu Bankas nepagrindė, kad priešinga jo pozicija šioje byloje atitinka vyraujančią teismų praktiką.
10. Antra, nevertinant susigrąžinto turto vertės, susiklostytų teisiškai netoleruotina situacija, kad Bankas ir galėtų reikalauti tų sumų, kurias jis būtų gavęs tinkamai vykdant lizingo sutartį, ir disponuotų, valdytų ir naudotų lizinguotą turtą, nors tinkamo lizingo sutarties vykdymo atveju nuosavybės teisę į lizinguotą turtą turėtų įgyti lizingo gavėjas.
11. Trečia, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Nagrinėjamu atveju dėl sutarties nutraukimo Bankas ne tik patyrė žalą, bet ir gavo naudos (turtą) – jam buvo grąžinti ir šiuo metu jis disponuoja 2 automobiliais. Ši nauda, teismo vertinimu, turi būti įskaitoma į Banko nurodomus nuostolius, nes kitaip Bankas atsidurtų nepagrįsto praturtėjimo situacijoje – ir disponuotų turtu, kurio įsigijimui suteikė finansavimą, ir turėtų teisę į visą suteiktą finansavimą. Kitaip tariant, sutikus su Banko argumentais, susiklostytų situacija, kad Bankas įsigytų turtą ne iš savo lėšų, bet iš kitam asmeniui suteikto finansavimo, kurį jis turėtų Bankui grąžinti.
12. Ketvirta, Banko argumentas, kad Banko siekis ir lūkestis yra susigrąžinti sumokėtas pinigines lėšas, o ne turtą, kuris Bankui nėra reikalingas, nesuteikia Bankui teisės nepagrįstai praturtėti. Be to, Bankas, versdamasis lizingo veikla, gali ir turi numatyti, kad gali būti atvejų, kai turtas jam bus grąžintas, todėl tokia situacija iš esmės patenka į Banko veiklos (rizikos) sritį.
13. Bankas taip pat nurodo, kad pagal Bendrųjų lizingo sąlygų verslo klientams, kurios yra neatskiriama lizingo sutarties dalis, 9.10 punkto nuostatas, nutraukus Sutartį, Bankui grąžinamo Turto vertė yra lygi tai Turto vertei, kuri yra nurodyta Banko po Sutarties nutraukimo Klientui pateikiamoje kreditinėje sąskaitoje. Grąžinamo Turto vertė yra nustatoma mokestine prasme, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio komentare pateiktus išaiškinimus. Grąžinamo Turto vertės dydis bei atitinkamos kreditinės sąskaitos išrašymas nepanaikina Kliento prievolės atlyginti Banko nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo, t. y. Kliento pagal Sutartį Bankui atlyginamų nuostolių suma negali būti mažinama grąžinamo Turto verte. Tačiau, teismo vertinimu, anksčiau paminėta šalių sudarytos lizingo sutarties nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę į Banko nurodomus nuostolius neįskaityti Banko susigrąžinto turto vertės.
14. Pirma, teismo manymu, anksčiau paminėta lizingo sutarties nuostata yra skirta grąžinamo turto vertei apibrėžti apmokestinimo tikslais ir teismas sutinka, kad šia (apmokestinimo tikslais nustatyta, kreditinėje sąskaitoje faktūroje nurodyta grąžinamo turto verte) Banko nuostolių suma neprivalo būti mažinama. Banko nuostolių suma turi būti mažinama ne apmokestinimo tikslais nustatyta verte, bet realia susigrąžinto turto verte, t. y. Banko realiai gautos naudos verte. Antra, anksčiau paminėta lizingo sutarties nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis lizingo sutarties nuostatomis. Bendrųjų lizingo sąlygų verslo klientams 9.4 punkte nustatyta, kad nutraukus lizingo sutartį, Bankas turi teisę reikalauti atlyginti Bankui dėl Sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, kurie Banką grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu Klientas būtų tinkamai įvykdęs Sutartį. Jei BUAB „Prosolis“ būtų tinkamai vykdęs lizingo sutartį, Bankas būtų gavęs lizingo sutartyje nustatytus mokėjimus, bet būtų praradęs nuosavybės teisę į lizinguotą turtą. Vadinasi, Bankas negali reikalauti ir sumokėti pagal lizingo sutartį jam priklausius mokėjimus, ir disponuoti turtu, kurio nuosavybė, sumokėjus lizingo sutartyje numatytus mokėjimus, turėtų pereiti lizingo gavėjui. Kaip minėta, nutraukus sutartį Banko gauta nauda (susigrąžintų automobilių vertė) turi būti įskaitoma į Banko nurodomus nuostolius, nes kitaip Bankas atsidurtų nepagrįsto praturtėjimo situacijoje – ir disponuotų turtu, kurio įsigijimui suteikė finansavimą, ir turėtų teisę į visą suteiktą finansavimą.
15. Minėta, kad Bankas nurodo, jog šiuo metu patirti jo nuostoliai dėl lizingo sutarčių nutraukimo sudaro 11 347,02 Eur. Banko susigrąžinto ir dar neparduoto turto (2 automobilių) rinkos vertė – 7 700 Eur (su PVM; 6 363,64 Eur be PVM) ir 7 500 (su PVM; 6 198,35 Eur be PVM). Kadangi Banko susigrąžinto turto vertė (gauta nauda) viršija jo nurodomą nuostolių dydį, darytina išvada, kad Bankas šiuo metu nėra patyręs jam atlygintinų nuostolių dėl lizingo sutarties nutraukimo. Ši išvada nepaneigia Banko galimybės prašyti nuostolių atlyginimo ateityje, pvz., susigrąžintam turtui nuvertėjus ar pardavus jį nuostolingai. Banko prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Prosolis“ bankroto byloje atmetamas. Atmetus Banko prašymą, jis turi atlyginti BUAB „Prosolis“ bylinėjimosi išlaidas – 475 Eur atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ prašymo dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Prosolis“ bankroto byloje.
Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Prosolis“ iš pareiškėjos akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ 475 Eur atstovavimo išlaidų.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.