- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-855-864/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- J. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d., 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. balandžio 9 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė B. P., Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau - VSDFV Vilniaus skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. K. (toliau – pareiškėjas arba skolininkas) pateiktu skundu dėl antstolės veiksmų, prašė panaikinti antstolės B. P. 2020 m. sausio 7 d. patvarkymą Nr. (-) (toliau – Patvarkymas).
2. Nurodė, kad Patvarkymas neatitiko Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 straipsnio reikalavimų, nes elektroniniu parašu pasirašyto patvarkymo popierinio egzemplioriaus kopiją patvirtino padėjėjas M. K., patvarkymas neturi antstolio antspaudo. VSDFV Vilniaus skyrius antstolei 2016 m. spalio 19 d. vykdomojo dokumento nebuvo išdavęs, o 2019 m. vasario 28 d. VSDFV Vilniaus skyriuje buvo priimtas sprendimas dėl J. K. turto priverstinės hipotekos.
3. Antstolė B. P. 2020 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. (-) vykdomojoje byloje skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, jog vykdomojoje byloje Nr. (-) vykdo skolos išieškojimą, pagal 2019 m. kovo 27 d. hipotekos kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą vykdyti 2019 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (-), dėl priverstine hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo iš skolininko J. K., išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamą turtą butą/patalpą - butą esantį adresu (-).
4. Paaiškino, kad antstolio padėjėjas M. K., veikdamas pagal jam suteiktą įgaliojimą, patvirtintino ir pasirašė elektroninio dokumento kopiją bei registruota pašto siunta išsiuntė ją skolininkui. Be to, atkreipia dėmesį, jog elektroninio ryšio priemonėmis rengiami procesiniai dokumentai, tame tarpe ir patvarkymai pasirašomi saugiu elektroniniu parašu ir yra elektroniniai dokumentai, todėl papildomai nėra tvirtinami antstolio herbiniu antspaudu - herbiniu antspaudu yra tvirtinami originalūs ir rašytiniai patvarkymai.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu skundu nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi paskyrė pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. kovo 31 d. 14 val. 2020 m. kovo 27 d. nutartimi teismo pirmininko pavaduotoja atidėjo paskirtą teismo posėdį 2020 m. balandžio 9 d., 11 val. dėl bylą nagrinėjančios teisėjos teisėto nebuvimo darbe.
7. 2020 m. kovo 31 d., 14 val. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas pažymėjo, kad asmuo teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų turi nurodyti, kokį procesinį veiksmą skundžia, taigi, skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent pareiškėjas. Tuo tarpu teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų nerevizuoja viso vykdymo proceso, tačiau pasisako dėl skundžiamo patvarkymo pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2020 m. sausio 7 d. antstolės B. P. 2020 m. sausio 7 d. patvarkymą Nr. (-), kuriame nurodė, kad antstolės padėjėjas M. K., tvirtindamas elektroninio dokumento kopiją, galimai pasirašytą antstolės B. P., užkirto kelią šio patvarkymo gavėjui patikrinti parašo galiojimą pagal VĮ Registrų centro galiojančius sertifikatus (detalius metaduomenis). Nagrinėjamu atveju nei parieškojo nurodyti išreikalautini duomenys, nei nurodytos aplinkybės dėl galimai nepagrįstai vykdomo išieškojimo nėra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu dėl skundžiamo patvarkymo pagrįstumo.
9. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog įgaliojimas antstolio padėjėjui M. K. buvo suteiktas 2015 m. spalio 2 d. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą konstatavo, jog nagrinėjamu atveju antstolė pasirašydama patvarkymą elektroniniu parašu, o antstolio padėjėjas tvirtindamas minėto dokumento kopiją jokių įstatymo keliamų reikalavimų nepažiedė. Kartu pažymėjo, jog kilus neaiškumui dėl jo atžvilgiu priimto patvarkymo pasirašymo aplinkybių, pareiškėjas galėjo juos išsiaiškinti nuvykęs į antstolės kontorą ir susipažinęs su vykdomąją byla (Antstolių įstatymo 431 straipsnio 2 dalis). Tuo labiau, jog šiuo atveju pareiškėjui pakartotinai buvo siunčiamas įpareigojimas dėl sąlygų apžiūrėti įkeistą turtą sudarymo.
10. Atskirai teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo ir neginčija jokių antstolės veiksmų, su kuriais jis nesutinka, neformuluoja konkretaus reikalavimo dėl antstolės atlikto konkretaus veiksmo vykdymo procese, neprašo panaikinti konkretaus antstolės veiksmo ar įpareigoti antstolę jį atlikti. Pateiktu skundu yra tik samprotaujama, apie galimai netinkamą elektroninio dokumento parašą bei prašoma pateikti nekaip neįsijusią su nagrinėjama byla informaciją dėl pareiškėjo atžvilgiu nuo 2011 m. taikomo arešto (pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje vykdymo procesas buvo pradėtas 2019 metais ir areštas uždėtas 2019 m. balandžio 29 d. turto arešto aktu).
11. 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi teismas atsisakė priimti 2020 m. balandžio 14 d. gautą pareiškėjo skundą dėl 2020 m. kovo 27 d. nutarties, kuria buvo atidėtas bylos nagrinėjimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliantas J. K. (toliau ir apeliantas) atskiraisiais skundais prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartis ir patenkinti apelianto skundus.
13. Apeliantas 2020 m. balandžio 8 d. atskiruoju skundu nurodė, kad 2020 m. kovo 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pagal apelianto prašymą atidėjo bylos nagrinėjimą, tačiau neišsprendė kitų apelianto keliamų klausimų.
14. Apeliantas 2020 m. balandžio 20 d. atskiruoju skundu nurodė, kad 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. vasario 13 d. nutartis pirmosios instancijos teismas priėmė ir išsiuntė vadovaudamasis ginčo teisenos normomis, todėl nutartys naikintinos kaip neteisėtos, be to nurodė, kad teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, nes sprendė ne apeliacinio skundo, o atskirojo skundo priėmimą byloje, taip pat buvo pažeistos apelianto teisės, nes jis negalėjo susipažinti su bylos dokumentais, pirmosios instancijos teismo nutartys yra nemotyvuotos.
15. Apeliantas 2020 m. balandžio 22 d. atskiruoju skundu nurodė, kad 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atmesdamas skundą, tai padarė neobjektyviai, nes nenustatė, jog antstolė vykdymo procese padarė pažeidimų. Taip pat nurodo, jog dabartinė padėtis pasaulyje yra objektyvios priežastys kliudančios teismui išnagrinėti iš esmės įstatymų nenumatytu atveju.
16. Antstolė B. P. atsiliepimo į pateiktą atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis procesas pagal skundą dėl 2020 m. vasario 13 d. nutarties nutraukiamas, nes ši nutartis yra neskundžiama. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kurie pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektais. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Kadangi 2020 m. vasario 13 d. nutartis yra tvarkomojo pobūdžio, todėl ji negali būti apeliacinio apskundimo objektu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinio proceso nutraukimas yra apeliacinės instancijos teismo prerogatyva, todėl šioje instancijoje apeliacinis procesas dėl minėtos nutarties nutrauktinas.
18. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalies nuostatas atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas suformulavo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau jo nemotyvavo, atskirasis skundas nėra grindžiamas aplinkybėmis, kurių įvertinimas galimas tik žodinio bylos proceso metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nebūtinas. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. balandžio 16 d. nutartys.
21. Apeliantas 2020 m. balandžio 8 d. atskiruoju skundu prašė panaikinti teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį, nes ji priimta neįvertinus ir neišsprendus visų jo 2020 m. kovo 26 d. prašyme išdėstytų prašymų. Pirmos instancijos teismas šį atskirąjį skundą 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 334 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiama 2020 m. balandžio 16 d. yra pagrįsta ir teisėta. Juolab, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 26 d. pareiškime suformuluotus prašymus teismas išsprendė bylą nagrinėdamas iš esmės, t. y. 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi.
22. Išanalizavus bylos medžiagą ir 2020 m. balandžio 9 d. nutartį, nustatyta, jog nagrinėjamu atveju byloje kilęs klausimas dėl 2020 m. sausio 7 d. antstolės B. P. priimto patvarkymo Nr. (-) (ne)teisėtumo.
23. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, pareiškėjas skundu prašydamas panaikinti 2020 m. sausio 7 d. antstolės B. P. patvarkymą Nr. (-) tuo pagrindu, kad jis netinkamai pasirašytas, apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Teismas išsamiai ištyrė antstolio padėjėjo M. K. įgaliojimo galiojimo aplinkybes, padarė išvadą, kad antstolio padėjėjas jokių įstatymo keliamų reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šia išvada nesutikti, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas dėl antstolės priimto patvarkymo.
24. Atskirajame skunde apeliantas nekelia atsisakymo sustabdyti bylos nagrinėjimą teisėtumo klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš skundo ribų, tuo klausimu nepasisako.
25. Apelianto teigimu, skundžiamos nutartys yra nemotyvuotos, priimtos tinkamai nepasisakius dėl esminių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad CPK 270 straipsnyje išdėstyti reikalavimai teismo sprendimo turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismo priimtas sprendimas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Apeliacinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamas nutartis tinkamai motyvavo, nurodė argumentus bei teisės normas, kuriomis vadovavosi priimdamas nutartis, sprendžia, jog teismas tinkamai laikėsi nutarties formai ir turiniui CPK nustatytų reikalavimų ir atmeta apelianto argumentus dėl skundžiamų teismo nutarčių nemotyvavimo kaip nepagrįstus.
26. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, vadovavosi apeliacinio skundo priėmimą reglamentuojančia teisės norma ir todėl nutartis yra neteisėta. Pažymėtina, kad CPK III dalies XVI skyriaus antras skirsnis „Atskirieji skundai“ nereglamentuoja atskirojo skundo priėmimo tvarkos, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 315 straipsnio nuostatomis, kaip tą numato CPK 338 straipsnis.
27. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtas ir pagrįstas nutartis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirieji skundai atmestini, o skundžiamos nutartys paliktinos nepakeistomis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą dėl 2020 m. vasario 13 d. nutarties nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. balandžio 16 d., nutartis palikti nepakeistas.