- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1727-273/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16732-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- V. V. K., V. V. V.
- Atsakovas
- H. K., J. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovei V. V. K., jos atstovei K. N., V. V. K. ir ieškovės V. V. V. atstovei advokatei N. Ž., atsakovui H. K., jo atstovams advokatui T. B. ir Marijai B. K., atsakovei J. M., jos atstovei advokatei A. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių V. V. K. ir V. V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1691-214/2018 pagal ieškovių V. V. K. ir V. V. V. ieškinį atsakovams J. M. ir H. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir atsakovų J. M. bei H. K. priešieškinius ieškovėms V. V. K. ir V. V. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės V. V. K. ir V. V. V. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ (matininkas A. S.) 2017 m. gruodžio 7 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: ieškovei V. V. V. atskirai naudotis priskirti plotą, pažymėtą indeksu „A“ (2 419 m²); ieškovei V. V. K. atskirai naudotis priskirti plotą, pažymėtą indeksu „B“ (2 419 m²); atsakovui H. K. atskirai naudotis priskirti plotą, pažymėtą indeksu „C“ (1 209 m²); atsakovei J. M. atskirai naudotis priskirti plotą, pažymėtą indeksu „D“ (1 210 m²); priteisti iš atsakovų J. M. ir H. K. bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys yra ginčo sklypo bendraturčiai. Ieškovėms priklauso nuosavybės teisė į 2419/7257 dalį sklypo kiekvienai; atsakovei J. M. – į 1210/7257 dalis, o atsakovui H. K. į 1209/7257 dalis sklypo. Pagal ieškovių siūlomą planą naudojimuisi skirtų sklypo dalių dydžiai visiškai atitinka bendraturčiams priklausančių idealiųjų sklypo dalių dydžius. Ieškovių siūloma naudojimosi sklypu tvarka iš esmės atitinka nusistovėjusią faktinę naudojimosi sklypu tvarką, ja yra tinkamai atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio interesus. Plane sklypo dalys „A“, „B“, „C“ ir „D“ yra išskirtos taip, kad kiekviena iš jų būtų panašaus vertingumo, atsižvelgiant į faktiškai įmanomas galimybes, atsižvelgta į skirtingas apsaugos zonas sklypo dalims. Didžioji dalis apsaugos zonų ploto tenka ieškovių dalims „A“ ir „B“. Tai atsveria atsakovų nurodomą aplinkybę, jog apatinėse sklypo dalyse „C“ ir „D“ yra daugiau saugotinų želdinių - ąžuolų. Sklype pagal esamą nustatytą naudojimo būdą apskritai negali būti vykdomos jokios privačių objektų statybos. Kiekviena iš sklypo dalių yra šalia gatvės, todėl kiekvienas iš bendraturčių turėtų galimybę be trukdžių patekti į jo atskiram naudojimuisi priskirtą dalį. Atsižvelgta, kad sklypas yra pailgas, todėl dalys nustatytos ribas brėžiant skersai, o ne išilgai sklypo. Nustatyta tvarka nesudaro kliūčių sklypo pardavimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovių patikslintą ieškinį atmesti.
4. Atsakovė J. M. pareiškė byloje priešieškinį, kuriame prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 7257 m ², žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kaip yra nustatyta 2017 m. rugsėjo 19 d. matininko E. V. paruoštame žemės sklypo plane ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje nurodė, kad jos pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kitų bendraturčių interesų, prašoma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu yra racionali ir atitinkanti bendraturčių interesus bei nuosavybės teisėje turimas idealiąsias žemės sklypo dalis.
Atsiliepimas
6. Atsakovas H. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad naudojimasis žemės sklypu neturi būti nustatomas pagal faktinę juo naudojimosi tvarką, nes atsakovas daug metų vienas prižiūrėjo sklypą ir dėl to patirdavo nuostolius. Natūroje nėra matyti jokių faktinių naudojimosi sklypu dalių.
7. Atsakovas H. K. pareiškė byloje priešieškinį, kuriame prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 7257 m², žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kaip yra nustatyta 2017 m. spalio 31 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ inžinieriaus A. J. paruoštame žemės sklypo plane ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
8. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovo manymu, jo planas yra teisingiausias ir labiausiai atitinkantis bendrasavininkų interesus, lygiateisiškumo principą, neapsunkina nei vienam bendraturčiui galimybės naudotis jam priklausančiu turtu, nevaržo kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, kadangi bendraturčiams yra paliekama galimybė patekti į savo sklypus nevaržant ir neapribojant kitų bendraturčių teisių, kiekvienas sklypas turi patogų patekimą į jį, taip pat kiekvieno sklypo naudingumas ir vertė yra panašios.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atsakovės J. M. priešieškinį atsakovas H. K. prašė priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės parengtas planas nėra patogus ir priimtinas atsakovui.
10. Atsiliepime į atsakovės J. M. priešieškinį ieškovės prašė priešieškinį atmesti visa apimtimi. Nurodė, kad atsakovės plane nėra numatytas privažiavimas prie atsakovei priskirtos sklypo dalies, jos siūloma tvarka pažeidžia nusistovėjusią faktinę naudojimosi sklypu tvarką.
11. Atsiliepime į atsakovo H. K. priešieškinį atsakovė J. M. prašė priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo argumentai, jog J. M. pateikimas į jos naudojamą sklypo dalį turėtų būti formuojamas per atsakovo H. K. sklypą, yra tik galima prielaida. Patekimas į jos naudojimą žemės sklypo dalį galėtų būti nustatomas ir kitu būdu. Tačiau atsakovo H. K. pateiktam žemės sklypo planui atsakovė neprieštarauja, nes atsakovo planas parengtas atsakovės siūlomo plano pagrindu.
12. Atsiliepime į atsakovo H. K. priešieškinį ieškovės prašė atsakovo planą atmesti visa apimtimi. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo tvarka yra priešinga, nei nusistovėjusi ilgalaikė faktinė naudojimosi sklypu tvarka, nes atsakovų naudojimuisi prašoma priskirti sklypo dalis, esančias priešingoje sklypo pusėje nei ta, kurioje yra atsakovų atskirai nuo ieškovių naudojama sklypo dalis. Be to, pagal jo planą sklypo dalis yra priskirta naudotis tik vienai ieškovei, sklypo dalis „A“ yra neracionalios netaisyklingos formos, su siauru ilgu atsikišimu, šios tvarkos neįmanoma įgyvendinti, tvarka sukuria sąlygas konfliktams tarp bendraturčių kilti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. sprendimu tenkino atsakovo H. K. priešieškinį ir nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 7 257 m ², kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kaip yra nustatyta UAB „Žemėtvarkos darbai“ inžinieriaus A. J. 2017 m. gruodžio 12 d. parengtame žemės sklypo plane, pagal kurį „A“ dalimi – 1 210 m² paskiriama naudotis J. M.; „B“ dalimi – 1 209 m² paskiriama naudotis H. K.; „C“ dalimi - 2 419 m² paskiriama naudotis – V. V. V.; „D“ dalimi – 2 419 m² paskiriama naudotis V. V. K.; ieškovių V. V. V., V. V. K. ieškinį ir atsakovės J. M. priešieškinį atmetė; iš ieškovių ir atsakovės J. M. priteisė po 25 Eur žyminio mokesčio atsakovui H. K. ir po 53,89 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
14. Teismas nustatė, kad šalys yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, atitinkamai nuosavybės teisė į ginčo sklypą priklauso ieškovėms - V. V. V. – į 2419/7257 dalis, V. V. K. į 2419/7257 dalis ir atsakovams J. M. į 1210/7257 dalis H. K. į 1209/7257 dalis. Ginčo žemės sklypą šalys pradėjo tvarkyti 2017 metais. Kitų įrodymų, kad žemės sklypu šalys rūpinosi ir ankstesniais metais byloje nenustatyta.
15. Teismas, įvertinęs byloje ieškovių ir atsakovų pateiktus naudojimosi žemės sklypu planus, sprendė, kad labiausiai atitinkantis visų šalių interesus turi būti pripažįstamas atsakovo H. K. 2017 m. spalio 31 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ inžinieriaus A. J. parengtas ir 2017 m. gruodžio 12 d. pakoreguotas žemės sklypo planas. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovių žemės sklypo dalys yra iš esmės dvigubai didesnės negu atsakovų, ir tai sudaro didesnes galimybes pasirinkti naudojimo būdą, atsižvelgiant į tai, kad visuose žemės sklypuose yra apribojimai susiję su inžinerinėmis komunikacijomis. Teismas įvertinęs ieškovių planą, padarė išvadą, kad jų interesai naudotis žemės sklypu tikėtina nėra prieštaringi. Nors ieškovėms paskiriamose žemės sklypo dalyse auga medžiai ir per dalis joms paskiriamų sklypų eina elektros linija, kitos komunikacijos, tačiau esant iš esmės dvigubai didesniems jų žemės sklypams už atsakovų žemės sklypus, tenkantys apribojimai užima mažesnę paskirtų naudotis sklypų dalį, t. y. mažiau apribojamas naudojimasis negu būtų ribojamas atsakovams, į kurių paskiriamų naudotis sklypų dalis taip pat įeina komunikacijos.
16. Teismas atmesdamas ieškovių patikslintą ieškinį, nurodė, kad pagal ieškovių planą atsakovams prašoma paskirti naudotis sklypo dalimis „C“ ir „D“, kurios yra siauriausioje sklypo dalyje, apaugusios medžiais ir apsunkintos komunikacijomis, kas sąlygoja naudojimosi sklypais lygiavertiškumą lyginant su ieškovių žemės sklypais jų dydžių santykyje. Atsakovės J. M. priešieškinį teismas atmetė dėlto, kad atsakovės naudojimosi žemės sklypo plane nėra numatytas patekimas (privažiavimas) į jai tenkančią žemės sklypo dalį, kas yra numatyta atsakovo H. K. pateikiamame žemės sklypo plane.
17. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad jos turi būti priteistos atsakovui iš kitų šalių, nes jo priešieškinis buvo patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas visa apimtimi ieškovių patikslintas ieškinys ir buvo tenkintas visiškai atsakovo H. K. priešieškinis ir šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą - ieškovių patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi, o atsakovo H. K. priešieškinį visa apimtimi atmesti, sprendimo dalį kuria visa apimtimi buvo atmestas atsakovės J. M. priešieškinis, palikti nepakeistą ir pagal į bylą pateiktus dokumentus priteisti iš atsakovo H. K. ieškovių naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką pagal H. K. tvarką, pažeidė bendraturčių interesų derinimo ir proporcingumo principus bei nustatė iš esmės neteisingą naudojimosi tvarką.;
1.2. Nei vienas iš atsakovų nesugebėjo argumentuoti, kodėl pasirinko būtent tą sklypo dalį. H. K. pasirinko tą sklypo dalį, nes jos norėjo ieškovės, t. y. ne dėl kažkokių objektyvių priežasčių, o išimtinai dėl subjektyvaus siekio pakenkti ieškovėms ir pasiimti tą dalį, kuria jos rūpinosi ir prašė priskirti joms;
1.3. Teismo argumentai, kad ieškovių dalis yra didesnė, todėl joms turi atitekti daugiau apribojimų, yra iš esmės ydinga, nes nebuvo vertinamas pateiktų naudojimosi tvarkų dalių racionalumas, bendraturčių interesų derinimo principai ir kt.;
1.4. Teismas, gindamas mažiau ploto turinčius savininkus, pažeidė bendraturčių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus. Dėl to, kad atsakovai turi mažesnį plotą, jie negali būti laikomi privilegijuotais ir vien dėl to galinčiais rinktis jiems patinkančią žemės sklypo dalį. Sprendimu yra tenkinami išimtinai tik H. K. interesai, nes jam paskirtame sklypo plote nėra jokių ribojimų, į jo sklypo dalį nepatenka elektros oro linijos - jos visos yra tik ieškovių naudojimuisi priskirtose sklypo dalyse. Tokia situacija yra akivaizdžiai pažeidžianti ieškovių teises, nes nėra jokių pagrindų suteikti privilegijas vienam iš bendraturčių, juolab tam, kurio plotas turimas nuosavybės teise yra nedidelis;
1.5. Ieškovėms tiek suvaržyto ploto, tiek nesuvaržyto ploto turi tekti daugiau, tačiau tarp suvaržyto ir nesuvaržyto ploto turi būti išlaikyta daugmaž tokia pati proporcija kaip ir kitų bendraturčių atveju, kadangi taip kiekvienam bandraturčiui išskirtos sklypo dalys būtų daugmaž vienodo vertingumo. Ieškovių tvarkoje priešingai nei H. K. tvarkoje sklypo dalys išskirtos pagal vertingumą daugmaž atitinkančios bendraturčiams tenkančias idealiąsias sklypo dalis. Ieškovių tvarkoje didžioji dalis apsaugos zonų ploto tenka viršutinei sklypo daliai, kurioje yra ieškovėms siūlomos priskirti dalys „A“ ir „.B“. Tai atsveria atsakovų nurodomą aplinkybę, jog apatinėje sklypo dalyje, kurioje yra atsakovams siūlomos priskirti dalys „C“ ir „D“, yra daugiau saugotinų želdinių – ąžuolų;
1.6. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad H. K. įrodė savo priešieškinį, o ieškovės ieškinio neįrodė;
1.7. Teismas neįvertino, kad pagrindinis atsakovų tikslas yra ne nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, o parduoti žemės sklypą ir gautus pinigus padalinti proporcingai tarp bendraturčių;
1.8. Neįvertino, kad sklypo riboženklius H. K. atstatė, sklype buvusią pėsčiųjų tako dalį iš sklypo pašalino jau bylos nagrinėjimo metu, dirbtinai kurdamasis „įrodymus“ savo gynybinei pozicijai byloje paremti. Be to, šiuos veiksmus jis atliko savo paties iniciatyva, nepranešęs ieškovėms ir negavęs jų sutikimo, pažeidė CK 4.75 str. 1 d. ir ieškovių teises, todėl tokie H. K. veiksmai neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant, kuri iš prašomų nustatyti naudojimosi sklypu tvarkų geriausiai atitinka bendraturčių interesus;
1.9. Teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp bendraturčių nėra susiklosčiusi faktinė naudojimosi sklypu tvarka. Ieškovės abi bendrai, tačiau atskirai nuo atsakovų faktiškai naudojasi ieškovių tvarkoje nubraižyto sklypo viršutine dalimi (iš esmės - ieškovių tvarkoje nurodytos sklypo dalys „A“ ir „B“), ją šienavo, tvarkė, prižiūrėjo, o ieškovių tvarkoje nubraižyto sklypo apatine dalimi (iš esmės - ieškovių tvarkoje nurodytos sklypo dalys „C“ ir „D“) atskirai nuo ieškovių faktiškai naudojosi abu atsakovai. Ieškovių tvarka atitinka faktinę naudojimosi sklypu tvarką, bei papildomai pagrindžia aplinkybę, kad ieškovių tvarka geriausiai atitinka bendraturčių tikruosius teisėtus interesus. H. K. tvarka neatitinka nei faktinės naudojimosi sklypu tvarkos, nei tikrųjų teisėtų ieškovių interesų bei bendraturčių interesų derinimo principo;
1.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bendraturčių interesus atitinka H. K. tvarka. Ieškovių tvarkoje bendraturčių atskiram naudojimuisi siūlomos sklypo dalys „A“, „B“, „C“ ir „D“ yra tiesių linijų, racionalių, naudojimui patogių formų, tiek kiek tai įmanoma nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į paties sklypo formą. Nė vienai iš jų nereikalingas atskiras plotas privažiavimo suformavimui ir pan. Kiekviena iš sklypo dalių yra šalia gatvės, todėl kiekvienas iš bendraturčių turėtų galimybę be trukdžių patekti į jo atskiram naudojimuisi priskirtą dalį.
Atsiliepimas
19. Atsakovė J. M. atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą prašė ieškovių apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
2.1. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai įvertino, kad ieškinys, kuriame atsakovams prašoma paskirti naudotis sklypo dalimis „C“ ir „D“, yra siauriausioje sklypo dalyje, apaugusios medžiais ir apsunkintos komunikacijomis, sąlygojančiomis naudojimosi sklypu nelygiavertes sąlygas, lyginant su ieškovėms priskirtinomis žemės sklypo dalimis;
2.2. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai dėl žemės sklypo naudojimo apribojimų yra prieštaringi, kadangi keliant abejones dėl vertinimo, kad nustatyti apribojimai (elektros linijos, želdiniai ir kt.) nepažeidžia atsakovų teisių, tuo pačiu nepateikiami argumentai, kodėl atitinkamai priskirta žemės sklypo dalis (pvz. kurioje nustatytos apsaugos zonos) yra nepriimtina ieškovėms, jei pastarieji apribojimai joms, kaip žemės sklypo savininkams, įtakos neturi;
2.3. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad šalys konkliudentiniais veiksmais yra sutikusios dėl atitinkamo žemės sklypo naudojimo, yra nepagrįsti. Šalys naudojasi visu žemės sklypu, o tai, kad atsakovai nereiškė ieškovėms jokių pretenzijų, tame tarpe ir dėl žemės sklypo naudojimosi, pastarosioms nesuteikia teisinio pagrindo tokiu būdu, naudojantis atsakovų gera valia, reikšti reikalavimus teisme dėl atitinkamo žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovai negyvena ginčo sklype ir neturi galimybės nuolat stebėti žemės sklypo naudojimosi aplinkybių, todėl aukščiau nurodyti ieškovių argumentai teismo buvo pagrįstai atmesti, kaip nesukuriantys pagrindo atitinkam ieškiniu reikšti. Tai, kad iš atsakovų pusės nėra reiškiamos pretezijos ar reikalavimai ieškovėms dėl žemės sklypo naudojimo, nėra pagrindas šaliai to paties pobūdžio reikalavimus kelti teismine tvarka;
2.4. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovių teiktuose planuose išskirtos žemės sklypo dalys („A“, „B“, „C“ ir „D“), pagal vertingumą „daugmaž“ atitinka bendraturčiams tenkančias idealiąsias sklypo dalis, yra nepagrįstos jokiais įrodymais, kaip ir atitinkamai nėra pagrįsta įrodymais, kad H. K. užsakymu parengtas žemės sklypo planas šių verčių proporcijų neatitinka. Apeliaciniame skunde teikiamas argumentas, kad teismų praktikoje nėra reikalaujama, jos nustatant naudojimosi tvarką bendraturčiams tektų idealiai lygiavertės sklypo dalys, nors tai yra siekiamybė, tačiau faktiškai tai paprastai sunkiai įgyvendinama dėl konkrečių individualių sklypų savybių. Tokiu būdu prieštaringi apeliacinio skundo argumentai turėtų būti teismo atmesti kaip nepagrįsti;
2.5. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė J. M. nenurodė „jokių tikrų teisėtų interesų naudoti būtent tą konkrečią“ sklypo dalį, kuria numatyta H. K. žemės sklypo plane, yra nemotyvuotas. Atsakovė iki šiol žemės sklypą naudojo pagal tikslinę jo paskirtį. Naudoti žemės sklypą, nepažeidžiant nustatytų tiksline paskirtimi sąlygų, ketina ir ateityje. Kita vertus, ginčas dėl faktinio žemės sklypo naudojimo (diskusijos dėl žolės pjovimo ar panašių veiksmų) nėra ginčo objektas šioje byloje. Ieškovių teikiami argumentai, susiję su atitinkamo žemės sklypo dalies naudojimu (pvz. kalbant apie žolės pjovimą tam tikrame žemės sklypo dalies plote) teismo procese buvo teikiami siekiant tokiu būdu pagrįsti ieškovių užsakymu suprojektuoto žemės sklypo planą, bet ne faktinį šio žemės sklypo naudojimą.
20. Atsakovas H. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir iš kiekvienos ieškovės priteisti po 250 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
3.1. Iš esmės visi bendraturčiai yra vienodoje pozicijoje esamo sklypo naudojimo būdo požiūriu ir tuo pačiu visi puoselėja viltį, kad sklypo naudojimo būdas bus pakeistas ateityje, sukuriant galimybę statyti statinius sklype. Todėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas yra susijęs su faktinio pobūdžio apribojimais, kuriuos vienaip ar kitaip turės spręsti savininkai, siekdami sklype statyti statinius ateityje;
3.2. Bendraturčiams, turintiems mažesniąją sklypo dalį, priskyrus sklypo dalį pagal ieškovių parengtą planą, atsakovų sklypai taptų visiškai menkaverčiai, kadangi dalis, kuri būtų be apribojimų, būtų per maža vykdyti bet kokią veiklą. Tai, kad apeliantės atsakovams priskirtą dalį įvardina kaip „geresniąją“ tik tuo atveju, kai ši dalis yra palikta atsakovų naudojimui, tačiau nemato jokio bendraturčių interesų pusiausvyros pažeidimo, jei ši anot jų „geresnioji“ dalis būtų dar dvigubai padidinta ir priskirta jų naudojimui;
3.3. Apeliantės klaidina teismą dėl riboženklių atstatymo. Sutartis dėl riboženklių atstatymo sudaryta 2017 m. liepos 4 d. dar iki ieškinio padavimo;
3.4. Teismo patvirtinto plano sklypo dalys atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, t. y. suformuotos taisyklingos konfigūracijos, stačiakampės, tiesių linijų. Sklypo dalyje ir atitinkamų geometrinių formų išdėstymas yra nulemtas objektyvių aplinkybių, t .y. nuosavybės teisėmis priklausančių sklypo dalių dydžio, sklypo dalių padėties privažiavimo kelio atžvilgiu, o taip pat inžinerinių komunikacijų ir jų apsaugos zonų išsidėstymo;
3.5. Ieškovių planas nėra racionalesnis. Per sklypą eina 110 kV elektros oro linijos apsaugos zona (po 20 metrų į abi puses). Akivaizdu, kad 40 m elektros linijos apsaugos zona žymiai daugiau ribotų galimybę vykdyti veiklą atsakovams priklausančioje 1209 m² dydžio sklypo dalyje nei 2419 m² sklypo dalyje. Ieškovių siūlomame plane „C“ ir „D“ dalys praktiškai visos patektų į šią apsaugos zoną. Akivaizdu, kad kuo didesnis žemės sklypas ar jo dalis, tuo didesnė tikimybė tokiame sklype ar jo dalyje racionaliau vykdyti veiklą, net jei jame yra elektros oro linijos apsaugos zona;
3.6. Sklypas yra bendrojo naudojimo, t. y. jis nėra nei tinkamas statybai, nei žemės ūkio veiklai vykdyti, nei komercinei ar kitai panašiai veiklai vystyti. Todėl bet kokie ieškovių teiginiai ir bandymas suteikti teisinės reikšmės tam, kad sklypu buvo nesinaudota, neturi jokios nei faktinės, nei teisinės reikšmės;
3.7. Bet kuris iš bendraturčių gali turėti interesą ateityje jam priklausančią dalį perleisti atlygintinai ar neatlygintinai, tačiau tai niekaip nesumažina jo teisių nustatant naudojimosi sklypu tvarką. Ieškovės neturi jokių įrodymų patvirtinančiųjų realų sklypo naudojimą, nes tam tiesiog nėra teisinių prielaidų, t. y. bet kokį naudojimąsi sklypu varžo esamas sklypo naudojimo būdas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Teismas nustatė, kad šalys yra žemės sklypo 7257 m2 ploto, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, atitinkamai nuosavybės teisė į ginčo sklypą priklauso ieškovėms - V. V. V. – į 2419/7257 dalis, V. V. K. į 2419/7257 dalis ir atsakovams J. M. į 1210/7257 dalis H. K. į 1209/7257 dalis.
23. Ieškovės V. V. K. ir V. V. V. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ (matininkas A. S.) 2017 m. gruodžio 7 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: ieškovei V. V. V. atskirai naudotis priskirti plotą, pažymėtą indeksu „A“ (2 419 m2); ieškovei V. V. K. atskirai naudotis priskirti plotą, pažymėtą indeksu „B“ (2 419 m2); atsakovui H. K. atskirai naudotis priskirti plotą, pažymėtą indeksu „C“ (1 209 m2); atsakovei J. M. atskirai naudotis priskirti plotą, pažymėtą indeksu „D“ (1 210 m2). Pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį atmetė.
24. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. sprendimu tenkino atsakovo H. K. priešieškinį ir nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 7 257 m 2, bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kaip yra nustatyta UAB „Žemėtvarkos darbai“ inžinieriaus A. J. 2017 m. gruodžio 12 d. parengtame žemės sklypo plane, pagal kurį „A“ dalimi – 1 210 m2 paskiriama naudotis J. M.; „B“ dalimi – 1 209 m2 paskiriama naudotis H. K.; „C“ dalimi - 2 419 m2 paskiriama naudotis – V. V. V.; „D“ dalimi – 2 419 m2 paskiriama naudotis V. V. K..
25. Ieškovės, nesutikdamos su skundžiamu teismo sprendimu, nurodo, kad teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką pagal H. K. tvarką, pažeidė bendraturčių interesų derinimo ir proporcingumo principus bei nustatė iš esmės neteisingą naudojimosi tvarką, kadangi ieškovėms atiteko žemės sklypo dalys, turinčios daugiau apribojimų, be to, teismas neatsižvelgė į nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nepagrįstai nepaskyrė ieškovėms tą žemės sklypo dalį, kuria jos rūpinosi.
26. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
28. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėm priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).
29. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 0.7257 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano matosi, kad žemės sklype yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos t. y. ryšių linijų apsaugos zonos, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, elektros linijų apsaugos zonos.
30. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, kaip labiausiai atitinkantį visų šalių interesus, pagrįstai pripažino atsakovo H. K. 2017-10-31 UAB „Žemėtvarkos darbai“ inžinieriaus A. J. parengtą ir 2017-12-12 pakoreguotą žemės klypo planą. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad ieškovėms tenkančios žemės sklypo dalys yra dvigubai didesnės, negu atsakovų ir tai sudaro didesnes galimybes pasirinkti naudojimo būdą.
31. Pažymėtina, kad nustačius žemės sklypo naudojimo tvarką pagal atsakovo parengtą planą, per visas žemės sklypo dalis praeina apribojimai, susiję su inžinerinėmis komunikacijomis. Ieškovėms paskirtose žemės sklypo dalyse yra šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos bei elektros linijų zona, o atsakovams paskirtose žemės sklypo dalyse yra šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona bei lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona.
32. Be to, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovių ieškinį pagrįstai konstatavo, kad pagal ieškovių siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą, atsakovams prašoma paskirti naudotis sklypo dalimis C ir D, kurios yra siauriausioje sklypo dalyje, apaugusios medžiais ir apsunkintos komunikacijomis. Atsižvelgiant į konkrečias ginčo sklypo savybes, įvertinus ieškovių pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nėra pagrindo daryti išvadai, kad visiems bendraturčiams atitektų lygiavertės žemės sklypo dalys, nes kaip minėta, nurodytų apribojimų zonos yra išsidėstę per visą žemės sklypo plotą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovių siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, atsižvelgiant į atsakovams tenkantį žemės sklypo plotą, pažeistų bendraturčių interesų pusiausvyrą.
33. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi ieškovių nurodoma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovės J. M. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui pateiktas prašymas ginčo žemėje leisti kirsti vieną ąžuolą bei ieškovės V. V. V. pateiktas 2017-07-18 kvitas, patvirtinantis apmokėjimą už žolės pjovimą ginčo žemėje neįrodo, kad tarp šalių buvo nustovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl ir dėl šio argumento nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta žemės naudojimosi tvarka pažeidė ieškovių interesus.
34. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
35. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes ir įrodymus vertino netinkamai. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, atsižvelgęs į tai, atsakovo H. K. siūloma naudojimosi tvarka iš esmės yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, turėjo pagrindą priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti.
36. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
37. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje padarytų išvadų, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. AB SEB banko 2018-07-18 ir 2018-08-01 mokėjimo nurodymai patvirtina, kad J. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 475 Eur advokato pagalbos išlaidų. AB SEB banko 2018-10-10 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad J. M. už advokatės A. K. dalyvavimą 2018 m. spalio 30 d. teismo posėdyje turėjo 100 Eur atstovavimo išlaidų.
39. 2018 m. liepos 17 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 929339 patvirtina, kad atsakovas H. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 500 Eur išlaidų.
40. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl iš ieškovių V.V. K. ir V. V. V. yra pagrindas priteisti atsakovams J. M. ir H. K. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovių V. V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. V. a. k. (duomenys neskelbtini) po 287,50 Eur atsakovei J. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ir po 250 Eur atsakovui H. K. a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovių V. V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. V. a. k. (duomenys neskelbtini) po 4,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.