Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovei M. Z. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė D. J., notaras L. Ž., notarė M. S.-B. ir Y. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė N. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti testatorės T. J., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biure notarės D. J. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ir jį panaikinti. Nurodė, kad testatorė T. J. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligoninėje; mirusioji buvo ieškovės (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad T. J. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini) komplikacijų, ji buvo gana senyvo amžiaus ir mirė nuo (duomenys neskelbtini) ligos. Pažymėjo, kad T. J. turėjo dvi (duomenys neskelbtini): ieškovę N. V. ir atsakovę M. Z.. Atsakovė po santuokos sudarymo išvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten pagrinde gyveno. T. J. gavo gana didelę pensiją, nes ilgą laiką buvo išdirbusi gamykloje už gerą darbo užmokestį; šiomis lėšomis T. J. disponavo pati, o kai ieškovė apsigyveno su (duomenys neskelbtini), šias lėšas T. J. patikėjo ieškovei. Teigė, kad ieškovės santykiai su (duomenys neskelbtini) buvo išskirtinai geri ir jos buvo susitarę dėl buto, kuriame kartu gyveno, naudojimosi tvarkos, buvo faktiškai pasidalinę kambarius. Nors atsakovė grįždavo į (duomenys neskelbtini), ji laiką leisdavo su draugais ir ilgai neužsibūdavo, tik apie savaitę. Taip pat ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) butą adresu (duomenys neskelbtini), o jos turėtą butą pardavė ir nupirko vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), kur ji deklaravo gyvenamąją vietą. Nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvendama su (duomenys neskelbtini), ieškovė ja rūpinosi, taip pat ir jos sodu. Tuo tarpu atsakovė, atvykusi į (duomenys neskelbtini), sukeldavo konfliktus, jokių darbų sode nedirbo. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) T. J. sveikata itin pablogėjo, ji turėjo problemų dėl širdies veiklos. Suprasdama savo blogėjančią sveikatos būklę, (duomenys neskelbtini) nusprendė sudaryti testamentą, padalinti po jos mirties liekantį turtą. Valios, kaip ketina padalinti turtą, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) neslėpė. Gavus informaciją iš Testamentų registro, paaiškėjo, kad mirusioji T. J. buvo sudariusi net penkis testamentus. Apie testamento, sudaryto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biure (notarė G. K.), sudarymo aplinkybes ieškovei nebuvo žinoma. (duomenys neskelbtini) neminėjo apie šį testamentą, kuriuo ji butą su sodo pastatu ir žemės sklypu, paliko abiem (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis; testamentas galiojo iki (duomenys neskelbtini) metų. Kadangi sodą su žemės sklypu ieškovė prižiūrėjo viena, o (duomenys neskelbtini) buvo jau (duomenys neskelbtini) metai, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biure (notarė S. Š.) sudarė kitą testamentą, pagal kurį sodas su žemės sklypu buvo paliktas ieškovei, butas (duomenys neskelbtini) – jai ir atsakovei per pusę. Tačiau, kai ieškovė buvo išvykusi pas vaikus į (duomenys neskelbtini), galbūt gydėsi, atsakovė, praėjus trims metams nuo ankstesnio testamento sudarymo įkalbėjo (duomenys neskelbtini) T. J. vėl pakeisti jos valią ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo sudarytas trečias T. J. testamentas, kuriuo ji sodo pastatą su žemės sklypu paliko atsakovės draugei G. L., tačiau butą (duomenys neskelbtini) paliko per pusę abiem (duomenys neskelbtini). Taigi, T. J. valia dėl buto buvo nuosekli, visais testamentais ji išreiškė valią butą palikti abiem (duomenys neskelbtini). Teigė, kad (duomenys neskelbtini) dar kartą pakeitė savo valią (duomenys neskelbtini), sudarydama testamentą (duomenys neskelbtini) biure, pagal kurį žemės sklypą paliko ieškovei, o butą (duomenys neskelbtini) - abiem (duomenys neskelbtini) per pusę. Taigi, dėl buto buvo išreikšta nuosekli ir aiškiai išreikšta T. J. valia. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) T. J. susilaužė klubo sąnarį, buvo operuota (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Šias aplinkybes patvirtina gydymo įstaigos pažyma. (duomenys neskelbtini) po šios traumos nebevaikščiojo, todėl buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninę, kur gulėjo keturis mėnesius. Vėliau buvo išrašyta ir atsakovė pasiėmė (duomenys neskelbtini) į namus. Pasak ieškovės, atsakovė kėlė konfliktus, bandė izoliuoti ją nuo (duomenys neskelbtini), be to, ir pati ieškovė turėjo gydytis; taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) telefonu bendraudavo su (duomenys neskelbtini) K. L. ir jai skundėsi, kad yra mušama, bute yra šalta, nes atsakovė jį nuolat vėdina. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) be vaikštynės pagalbos jau nebegalėjo vaikščioti. Ieškovės teigimu, atsakovė matė, kad (duomenys neskelbtini) sveikata blogėja, ji yra senyvo amžiaus, todėl, kai (duomenys neskelbtini) parsivežė (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, (duomenys neskelbtini) nuvežė ją į notarų biurą ir čia buvo sudarytas naujas T. J. testamentas. Šiuo testamentu (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini) paliko atsakovei, o žemės sklypą su sodo pastatu - ieškovei ir atsakovės (duomenys neskelbtini), su kuria (duomenys neskelbtini) netgi nebendravo. Pažymėjo, kad testamentas buvo sudarytas ne (duomenys neskelbtini) notarų biure, kaip ankstesnieji testamentai, o (duomenys neskelbtini) notarų biure, kuris yra (duomenys neskelbtini) prospekte. Ieškovė tvirtino, kad pati testatorė T. J. savarankiškai į šį notarų biurą nebūtų galėjusi atvykti; (duomenys neskelbtini) pasakojo (duomenys neskelbtini), kad ją atvežė su taksi ir ji kažką pasirašė. Be to, T. J., sudarydama pastarąjį testamentą, negalėjo nurodyti tikslių (duomenys neskelbtini) duomenų, nes jos praktiškai nepažinojo. Be to, tuo metu žemės sklypas jau buvo apleistas, nebedirbamas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo aiškiai apgauta, įtikinta ieškovei palikti žemės sklypo su sodo namu dalį. Teigė, kad ieškovė tuo metu atsakovės pastangomis nebuvo prileidžiama prie (duomenys neskelbtini), pati (duomenys neskelbtini) beveik nevaikščiojo. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) T. J. (duomenys neskelbtini) sudarė sodo pastato su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį. Šis turtas buvo parduotas už 22 000 Eur. Sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) notarų biure; abejotina, kad pati T. J. galėjo nuvykti pas notarą sudaryti šio sandorio. Ieškovės įsitikinimu, tikroji turto pardavimo kaina buvo ženkliai didesnė, nes sklypas yra (duomenys neskelbtini) mieste, sklypai šioje vietoje yra perkami gyvenamųjų namų statybai. Taigi, nurodytas turtas buvo parduotas brangiau ir gautus pinigus atsakovė pasiėmė sau. Nurodė, kad už nurodytą turtą gautus pinigus (duomenys neskelbtini) neva padalino, ieškovė gavo tik 7 000 Eur. Likę pinigai turėjo būti panaudoti (duomenys neskelbtini) laidotuvėms. Pabrėžė, kad visuose iki ginčijamo testamento sudarytuose testamentuose T. J. valia dėl buto (duomenys neskelbtini) palikimo po jos mirties buvo nuosekli ir aiški, tačiau jos valia pasikeitė tik paskutiniajame testamente. Ieškovės nuomone, šis testamentas buvo sudarytas veikiant apgaule, galimai ir esant smurtui, testatorei T. J. esant beviltiškos būklės.

Ieškovė, remiantis CK 1.91 str., prašė pripažinti ginčo testamentą negaliojančiu, kaip sudarytą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, dėl šalies atstovo piktnaudžiavimo susitarus su antrąja šalimi, taip pat, dėl susidariusių sunkių aplinkybių. Pasak ieškovės, atsakovė piktnaudžiavo pablogėjusia testatorės T. J. sveikatos būkle, jos bejėgiškumu, judėjimo apribojimu ryšium su patirtu lūžiu. (duomenys neskelbtini) tuo metu nebegalėjo pati savimi pasirūpinti, skundėsi (duomenys neskelbtini), kad kenčia šaltį, paliekama vėdinamose patalpose be antklodės, netgi su sauskelnėmis ji prišlapindavo lovą, dėl ko atsakovės būdavo mušama. Neabejotina, kad (duomenys neskelbtini) kentėdavo atsakovės priekaištus dėl turto, buto, padalinimo būdo, kuris nuosekliai buvo kartojamas visuose T. J. testamentuose. Teigė, kad atsakovė nuvežė (duomenys neskelbtini) T. J. sudaryti testamentą į kitą, testatorei neįprastą notarų biurą ir įtikino (duomenys neskelbtini), kad ieškovė yra mirusi. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo ieškovės buvo izoliuota, galimai įtikinta, kad ji nenori jos prižiūrėti, todėl (duomenys neskelbtini) pasidavė atsakovės įtakai ir sudarė tik pastarajai naudingą testamentą. Ieškovės įsitikinimu, testatorė T. J. į ginčijamo testamento turinį gerai neįsiskaitė, ji buvo skubos tvarka taksi atvežta į notarų biurą ir jai liepta pasirašyti dokumentus. Galimai, nuo notaro buvo nuslėpta, kad tai nebe pirmas T. J. testamentas, kad anksčiau ji ne kartą keitė savo valią. Paprastai asmenys testamentus sudaro, keičia, atlieka kitus notarinius veiksmus pas tą patį notarą, jiems patogioje vietoje, koks buvo (duomenys neskelbtini) notarų biuras, įsikūręs adresu (duomenys neskelbtini), netoli T. J. namų. Paskutinis, ginčijamas T. J. testamentas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini), po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo paimta iš slaugos ligoninės. Buvo skubama pakeisti (duomenys neskelbtini) valią, įvertinant jos amžių ir sveikatos būklę. Teigė, kad testamento sudarymo metu T. J. buvo bejėgiškoje būklėje, negalėjo savęs prisižiūrėti. Ieškovės nuomone, tik nuolatinio psichologinio spaudimo įtakoje (duomenys neskelbtini) T. J. sutiko pakeisti testamentą. Būdama senyvo amžiaus, skubėdama, T. J. pasirašomo dokumento netgi neskaitė.

Atsakovė M. Z. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji yra testamentinė ir įstatyminė (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) T. J. įpėdinė ir jai (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo išduotas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kitų įpėdinių, priėmusių mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, nėra; ieškovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nėra priėmusi mirusios (duomenys neskelbtini) T. J. palikimo. Pažymėjo, kad ieškovės ginčijamas testamentas neužkirto kelio ieškovei išreikšti savo valią dėl mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo, kadangi (duomenys neskelbtini) mirties dienai galiojo ne tik ieškovės ginčijamas (duomenys neskelbtini) testamentas, bet ir (duomenys neskelbtini) testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo testamentu testatorė visą kitą jai priklausantį turtą paliko lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovei. Ieškovė šio testamento pagrindu nepriėmė mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo, todėl ji prarado paveldėjimo teisę ir negali būti laikoma T. J. įpėdine. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė neturi teisės ginčyti testatorės T. J. (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento. Be to, pagal CK 5.8 str. nuostatas ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1d.). Atsižvelgiant į tai, kad testatorė T. J. mirė (duomenys neskelbtini), nurodytas vienerių metų terminas pasibaigė (duomenys neskelbtini). Ieškovei apie (duomenys neskelbtini) mirtį buvo žinoma iškart, ji dalyvavo jos laidotuvėse. Apie mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmusius asmenis, ieškovei vėliausiai galėjo tapti žinoma (duomenys neskelbtini), kadangi vėliausiai iki to termino ji turėjo kreiptis pas notarą dėl mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo. Taigi, ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi įstatymo nustatytą vienerių metų terminą, todėl remiantis CK 1.131 str. 1 d., prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo notarė D. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad testatorė T. J. į (duomenys neskelbtini) notarės biurą dėl testamento sudarymo kreipėsi (duomenys neskelbtini). Su ja šiuo klausimu bendravo notarės D. J. atstovė kandidatė į notarus (asesorė) M. S. – B, kuri notarę D. J. pavadavo pastarosios atostogų metu (duomenys neskelbtini) teisingumo ministro įsakymas Nr. 11P-31 „Dėl notarų atstovų skyrimo“). Pažymėjo, kad T. J. notarės atstovei paaiškino, jog nori sudaryti testamentą, kuriuo jos turtas būtų paliktas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) J. (Y) Z., t. y. vieną iš nekilnojamųjų daiktų – butą, esantį (duomenys neskelbtini), testatorė ketino palikti (duomenys neskelbtini) M. Z., o kitą vertingą daiktą – žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis palikti kitai (duomenys neskelbtini) N. V. ir (duomenys neskelbtini) J. Z.. Susiklosčius tokio pobūdžio situacijai, notaras neturi teisės kvestionuoti ketinančio testamentą sudaryti (ar jį pakeisti) asmens valios bei apsisprendimo, tačiau turi suteikti galimybę būsimam testatoriui tinkamai apsvarstyti šiuo klausimu priimamus sprendimus ir planuojamus daryti patvarkymus, prieš tai tokiam asmeniui išaiškinus jo atliktino notarinio veiksmo pasekmes. Ši notaro pareiga grindžiama ir Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia notaro pareigą išaiškinti asmeniui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmę bei padarinius, t. y. notaras, vykdydamas šią jam teisės akto deleguotą pareigą, privalo išaiškinti sandorį sudarančiam asmeniui, kokius konkrečius teisinius padarinius sukels ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas. Be to, notaras turi įsitikinti, jog asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti. Taigi ir dėl šios priežasties – vykdydama minėtą pareigą – notarės D. J. atstovė M. S. – B. išaiškino T. J. jos atliktino notarinio veiksmo esmę bei pasekmes, suteikė galimybę dar sykį šį sprendimą papildomai apgalvoti (dar kurį laiką po pradinio pokalbio su T. J. dėl jos atliktino notarinio veiksmo esmės ir turinio buvo atliekami parengiamieji su testamento sudarymu ir tvirtinimu sietini veiksmai – tikrinami registrų duomenys, atitinkamai - renkami papildomi testamento sudarymui ir patvirtinimui reikalingi duomenys, rengiamas testamento tekstas). Be to, prieš testatorei pasirašant testamente ji dar kartą buvo klausiama apie šį jos priimtą sprendimą - išreikštą valią sudaryti minėto turinio testamentą, testamentas buvo perskaitytas ir išverstas į T. J. suprantamą rusų kalbą. Nurodė, kad pastaroji ir po šių visų veiksmų atlikimo savo sprendimo nepakeitė - sudarė minėtą testamentą. Atkreipė dėmesį, jog notarės D. J. atstovei nekilo įtarimų dėl testatorės psichinės, emocinės būklės, atitinkamai – jos valios išraiškos, kadangi ji ne tik aiškiai dėstė savo mintis įvairiais notarės atstovės užduodamais klausimais (kaip žinia, bet kokį sandorį tvirtinantis notaras ne tik turi išsiaiškinti, kokio turinio veiksmą ar sandorį asmuo ketina atlikti, sudaryti, bet taip pat turi įsitikinti tokį veiksmą ar sandorį sudarančio asmens tikrąja valios išraiška), tačiau ir išsakė savo motyvus dėl testamento turinio, pasidalijo tam tikrais savo gyvenimo įvykiais ir aplinkybėmis, vizualiai atrodė tvarkingos išvaizdos, korektiško elgesio ir pan. Notarės atstovei nekilo abejonių ir dėl testatorės fizinės būklės (įvertinus jos amžių), kadangi T. J. pati atvyko į (duomenys neskelbtini) notarės biuro patalpas, esančias pastato ((duomenys neskelbtini)) antrajame aukšte (pakilo laiptais į antrąjį aukštą), ir iš jų išvyko savarankiškai. Notariato įstatymo 31 straipsnis įpareigoja notarą tvirtinant sandorius įsitikinti asmenų veiksnumu. Tvirtinant testamentą apie tai, kad įsitikino testatoriaus veiksnumu, notaras nurodo pačiame dokumente. Ar asmuo nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje notaras įsitikina patikrinęs duomenis Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre. Šiuos veiksmus notarės D. J. atstovė taip pat atliko. Tvirtinant testamentus pasitaiko atvejų, kad testatorių galimi argumentai dėl tam tikros jų valios išraiškos nebūtinai atspindės vidutinio protingo žmogaus suvokimą apie turto palikimą, tačiau testatoriai su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkami, jei nenustatyta, kad toks elgesys neatitinka jų tikrosios valios ir prieštarauja jų interesams (LAT 2014-10-30 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014). Pažymėjo, kad bendraujant su testatore notarės D. J. atstovei nekilo įtarimų, jog šį testamentą T. J. nori sudaryti dėl galimai kitų asmenų jai kokio nors padaryto neteisėto poveikio, kadangi testatorė į notarų biurą dėl testamento sudarymo atvyko pati, notarės D. J. atstovei išaiškinus šio atliktino veiksmo esmę, pasekmes, suteikus galimybę dėl šio sprendimo pagalvoti papildomai, testatorė savo apsisprendimo nepakeitė, neatrodė susijaudinusi, prislėgta ar pan., kas būtų leidę įtarti, jog T. J. tikrieji ketinimai yra kitokie, nei ji juos išdėstė notarės D. J. atstovei. Dėl šių priežasčių testamentą tvirtinusiai notarės atstovei nekilo ir negalėjo kilti kokių nors abejonių, jog atitinkamus sprendimus T. J. galimai tuo metu priėmė nelaisva valia, paveikta kitų asmenų, ar dėl susiklosčiusios tam tikros galimai nepalankios situacijos. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog testatorės sveikatos būklė ar kitos aplinkybės (gyvenimas kartu tose pačiose patalpose su viena ar kita (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarpusavio santykiai, testatorei jų teikta pagalba ar vykdyta priežiūra, kt.) netrukdė T. J. tinkamai išreikšti savo valios testamento sudarymo metu, suvokti savo atliekamus veiksmus ir jų pasekmes. Dėl šių priežasčių ieškovės nurodyti argumentai, jog T. J. dėl sveikatos būklės ar su tuo sietino jai padaryto atsakovės, kokių kitų asmenų poveikio testamento sudarymo metu negalėjo išreikšti tikrosios savo valios, buvo priversta sudaryti (duomenys neskelbtini) testamentą, nėra pagrįsti. Ieškovės teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) T. J. buvo apgauta ar kaip kitaip paveikta ir dėl to sudarė ginčijamą testamentą, yra paremti tik jos nurodytomis niekuo nepagrįstomis prielaidomis apie tikrai ar tariamai buvusius įvykius bei ieškovės subjektyvia šių įvykių interpretacija. Pabrėžė, kad mirusiojo asmens testamente, kuris vertinamas asmeniniu, vienašaliu, rašytiniu, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytu sandoriu, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus, asmens išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Ieškovė nepateikė jokių neginčijamų duomenų, kurių pagrindu galėtų būti kvestionuojama testatorės (duomenys neskelbtini) testamente išdėstyta valia, daromos išvados, kad T. J. šį vienašalį sandorį sudarė būdama apgauta, suklaidinta ar kitaip paveikta. Iš pridedamo VĮ „Registrų centras“ išrašo apie nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog šį nekilnojamąjį daiktą T. J. kartu su savo (duomenys neskelbtini) M. Z. bendron dalinėn nuosavybėn (po ½ dalį) įsigijo (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Taigi, visą šį laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) metų M. Z. nuosavybės teise priklausė pusė šio buto, o kita jo dalis, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu, priklausė testatorei. Tai reiškia, jog testatorė bet kuriuo atveju negalėjo „viso buto“ palikti nei vienai iš savo (duomenys neskelbtini), nei kam nors kitam. Iš šio VĮ „Registrų centras“ išrašo taip pat matyti, jog pagal (duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė paveldėjo tik ½ dalį šio nekilnojamojo daikto, nes kita jo dalis ir taip nuosavybės teise priklauso atsakovei. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė ne tik, kad nesiėmė, bet ir negalėjo imtis kokių nors veiksmų, kuriais būtų buvę siekiama užvaldyti visą jų (duomenys neskelbtini) turtą, nes akivaizdu, jog testatorei (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu nuosavybės teise priklausantį turtą (1/2 minėto buto dalis ir žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) mieste) ji nusprendė paskirstyti trims įpėdinėms faktiškai vienodomis dalimis – kiekvienai po ½ atitinkamo nekilnojamojo daikto dalį (atsakovei – ½ buto dalį, ieškovei ir (duomenys neskelbtini) – po ½ žemės sklypo ir jame esančio sodo pastato dalį). Iš (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog po (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo T. J. nusprendė vieną iš minėtame testamente nurodytų nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį statinį – sodo pastatą) parduoti, t. y. šį turtą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą sandorį už 22 000 Eur. Taigi, testatorė visiškai savarankiškai sprendė dėl jos atliktinų – su turėtu turtu – susijusių veiksmų, juo disponavo, netgi sprendė, kaip paskirstys iš parduoto turto gautas lėšas. Pažymėjo, kad iki (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo T. J. buvo sudariusi kelis testamentus, juose skirtingai sprendė savo turto palikimo klausimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad testatorė suprato savo veiksmų – ir (duomenys neskelbtini) testamento, ir (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo prasmę ir juos atliko sąmoningai, siekdama atitinkamų pasekmių. Be to, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas, ieškovės pripažinimas fakto, kad ji gavo dalį pinigų už šį parduotą daiktą, papildomai paneigia ieškovės teiginius, kad testatorė buvo nesavarankiška, kitų asmenų veikiama ir todėl negalėjo atlikti valingų veiksmų. Taigi ieškovė neįrodė testatorės T. J. valios trūkumo sudarant ginčo testamentą, todėl sudarytas testamentas yra teisėtas, pagrįstas bei paliktinas galioti. Taip pat notarė nurodė, kad ieškovė žinojo, kada atsirado testatorės palikimas ir, kad palikimą atsakovė paveldėjo pagal (duomenys neskelbtini) testamentą. Teigė, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą pagal CK 5.8 straipsnį, kuris suteikia teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo; pažymėjo, kad ieškovė įgijo teisę ginčyti palikimo atsiradimą po (duomenys neskelbtini) mirties nuo (duomenys neskelbtini), o vienerių metų terminas suėjo (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad ieškovė neginčija (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai - neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, tačiau jei toks ieškinio reikalavimas visgi būtų reiškiamas, jis negalėtų būti tenkinamas ir dėl suėjusio ieškinio senaties termino.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Tretysis asmuo notaras L. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, iki posėdžio pradžios prašymų gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei šalims neprieštaraujant, teismas CPK 7 str. ir 247 str. pagrindais, išnagrinėjo civilinę bylą trečiajam asmeniui – notarui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra mirusios T. J. (duomenys neskelbtini), o tretysis asmuo Y. Z. yra mirusiosios (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu T. J. jai nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , paliko savo (duomenys neskelbtini) – atsakovei M. Z., o žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko (duomenys neskelbtini) ieškovei N. V. ir (duomenys neskelbtini) Y. Z.. (duomenys neskelbtini) testamente nurodyta, jog testatorei CK 5.20 str. turinys paaiškintas, testamento tekstas balsiai perskaitytas, testamentas patvirtintas T. J. parašu. Taip pat iš testamento turinio nustatyta, jog notarės D. J. atstovė M. S.-B., tvirtindama testamentą, įsitikino testatorės veiksnumu. Iš (duomenys neskelbtini) LR teisingumo ministro įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl notarų atstovų skyrimo“ matyti, kad kandidatė į notarus (asesorė) M. S.-B. buvo paskirta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D. J. atstove notarės atostogų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog testatorei T. J. nuosavybės teise priklausė ½ buto, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ½ dalis minėto buto jos (duomenys neskelbtini) – atsakovei M. Z.; šį nekilnojamąjį turtą T. J. kartu su savo (duomenys neskelbtini) M. Z. įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Taip pat iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog pagal (duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė paveldėjo ½ dalį (duomenys neskelbtini) priklausiusio nekilnojamojo daikto.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), testatorė T. J. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), G. Č. už 22 000 Eur. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad gautos lėšos iš nurodyto sandorio buvo padalintos į tris dalis: testatorei, ieškovei ir atsakovei; ieškovei buvo pervesta 7333 Eur, nurodytų aplinkybių ieškovė neginčijo.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notaras L. Ž. išdavė atsakovei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo patvirtino, kad palikėjo testamente nurodyto turto įpėdinė yra atsakovė ir nurodė, kad paveldimą turtą sudaro ½ dalis buto, (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notaras L. Ž. išdavė atsakovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Taigi, atsakovė - įpėdinė M. Z. priėmė (duomenys neskelbtini) T. J. palikimą tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą.

Dėl senaties termino

Atsakovė ir tretysis asmuo notarė D. J. teigė, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą pagal CK 5.8 straipsnį, nes testatorė T. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl vienerių metų terminas pasibaigė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovei apie (duomenys neskelbtini) mirtį buvo žinoma iškart, nes ji dalyvavo laidotuvėse; be to, iki (duomenys neskelbtini) ji turėjo kreiptis į notarą dėl mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė, todėl CK 1.131 str. 1 d. pagrindu prašė ieškinį atmesti. Tuo tarpu ieškovė dėl praleisto senaties termino nurodė, kad laiško iš notaro apie palikimo priėmimą ji negavo ir tvirtino, kad terminas ginčyti testamentą nėra praleistas žymiai (iki vieno mėnesio), todėl prašė jį atnaujinti.

Pažymėtina, kad pagal CK 5.8 str. nuostatas ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra priėmusi palikimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; pažymėtina, kad ieškovė įgijo teisę ginčyti palikimo atsiradimą po (duomenys neskelbtini) mirties: (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), taigi ieškovė turėjo per 3 mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė, o (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama (duomenys neskelbtini) testamentą pripažinti negaliojančiu. Pažymėtina, kad ieškovė yra įpėdinė pagal įstatymą, todėl ji turi teisę ginčyti testamentą. Sutiktina, kad ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, o duomenys viešame registre įregistruoti (duomenys neskelbtini). Taigi, vienerių metų terminas suėjo (duomenys neskelbtini), o ieškinys teisme gautas (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti tinkamą teisinio apibrėžtumo ir teisingumo vykdymo principų įgyvendinimą, ieškinio senaties institutas, nustatytas CK normų, turi būti gerbiamas ir įgyvendinamas; tik esant išskirtinėms aplinkybėms ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas. CPK 78 str. 1 d. suteikia teismui teisę atnaujinti procesinį terminą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad iš notaro laiško ji negavo, todėl nežinojo apie palikimo priėmimą. Pažymėtina, kad ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, be to, po artimo asmens – (duomenys neskelbtini) mirties, neabejotina, kad ji buvo sukrėsta, pergyveno, dėl ko šie faktoriai objektyviai galėjo trukdyti ieškovei laiku pareikšti ieškinį; be to, byloje nustatyta, kad ieškovė yra silpnos sveikatos. Išanalizavus ir įvertinus faktines aplinkybes, spręstina, kad ieškovė senaties terminą praleido neženkliai (vienas mėnuo), įvertinant, kad bendras senaties terminas nėra itin ilgas, o tik vieneri metai. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog laikymasis procedūrinių reikalavimų ieškiniui pareikšti yra svarbus aspektas teisės į teisingą teismą. Ieškinio senaties termino nustatymas vaidina ypatingai svarbų vaidmenį aiškinant senaties institutą santykyje su Konvencijos Preambulės nuostatomis, kurios akcentuoja teisės viršenybės principą valstybėje (Virprod-Lux S.R.L. v. Moldova, no. 5067/08, § 29, 18 June 2010). Pabrėžtina, kad asmens teisės kreiptis į teismą ribojimu turi būti siekiama teisėto tikslo ir tas ribojimas turi būti proporcingas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei EŽTT suformuotą praktiką dėl senaties termino taikymo, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą Konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinto principo – teisės į teisingą procesą įgyvendinimą, yra tikslinga atnaujinti ieškovei senaties terminą, nes priešingu atveju būtų paneigta pati teisės kreiptis į teismą esmė.

Dėl (duomenys neskelbtini) testamento

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti testatorės T. J., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biure notarės D. J., atstovės M. S.-B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu ir jį panaikinti. Ieškovė teigė, kad ginčo testamentas buvo sudarytas apgaulės būdu, panaudojant psichologinį spaudimą, pasinaudojant teatstorės bejėgiška būkle.

Byloje konstatuota, kad ginčo testamentu testatorė jai priklausiusį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei bei žemės sklypą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – ieškovei ir trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) Y. Z.. (duomenys neskelbtini) testamentą patvirtino (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D. J. atstovė M. S.-B.; testamentas pasirašytas testatorės T. J., testatorės veiksnumu įsitikinta, testamentas balsiai perskaitytas testatorei, išverstas į jai suprantamą rusų kalbą, jos suprastas ir, kaip atitinkantis jos valią, priimtas ir pasirašytas. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra mirusiosios T. J. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-539/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-466/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įpėdinių dalyvavimo faktas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad testatoriaus valiai buvo daromas poveikis. Pagal Civilinio kodekso 5.18 straipsnio 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą, net jei tokie faktai ir būtų nustatyti, nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (LAT 2010-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).

Ieškovė mirusiosios T. J. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą ginčija Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, o būtent – kaip sudarytą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytą sandorį, taip pat kaip sandorį, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis; nurodytu pagrindu testamentas gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal teismų praktiką apgaule gali būti pripažinti ne bet kokie, o tik tokie tyčiniai veiksmai, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti (pvz. atsakovas tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti).

Ieškovė tvirtino, kad ginčo testamente buvo išreikšta ne jos (duomenys neskelbtini) T. J. valia, o atsakovės; ieškovės teigimu, ji buvo atskirta nuo (duomenys neskelbtini), nes atsakovė ribojo (duomenys neskelbtini) ir ieškovės bendravimą; teigė, kad atsakovė suklaidino (duomenys neskelbtini), dėl ko ši sudarė ginčo testamentą; taip pat ieškovė tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) nevaikščiojo, ji negalėjo savarankiškai judėti, todėl atvykti pas notarą ji negalėjo, (duomenys neskelbtini) vaikščiojo tik su vaikštyne, savo argumentus ieškovė grindė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligoninės pažyma „Dėl informacijos pateikimo“.

Sprendžiant dėl ieškovės teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad ginčo testamento sudarymo aplinkybes teismas analizuoja ir vertina santykyje su byloje esančių įrodymų visetu. Svarbu pažymėti, kad pati ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) psichinė sveikata buvo gera. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad pas notarą ji vyko kartu su (duomenys neskelbtini). Notarė M. S.-B. kuri tiesiogiai patvirtino ginčo testamentą, teismo posėdyje paaiškino, kad notarų biuras yra įsikūręs antrame pastato aukšte ir testatorė su (duomenys neskelbtini) atvyko fiziškai; notarė patvirtino, kad ginčo testamentą patvirtino biure, o ne automobilyje kaip teigė ieškovė; be to, notarė atkreipė dėmesį, kad per jos praktiką nėra pasitaikę atvejų, jog būtų tvirtinusi testamentą automobilyje. Sprendžiant, ar testatorė išreiškė savo tikrąją valią, notarė paaiškino, kad prieš tvirtinant testamentą, ji patikrino duomenis registruose, abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo, testamento sudarymas truko apie 50 minučių, tekstas buvo išverstas į rusų kalbą.

Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymos „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad T. J. išrašant iš ligoninės (duomenys neskelbtini) judėjo su aukšta vaikštyne, laiptais nelipo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ginčo testamentas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus vienam mėnesiui po testatorės išrašymo iš ligoninės; teismo posėdyje atsakovė, kuri tuo metu gyveno su (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad rūpinosi (duomenys neskelbtini), padėjo jai atlikti mankštas, kad (duomenys neskelbtini) galėtų judėti. Be to, šiame kontekste teismas negali ignoruoti notarės M. S.-B,, kuri tvirtino ginčo testamentą, paaiškinimų apie tai, jog testatorė buvo fiziškai atvykusi į notarės kontorą. Taip pat teismas nagrinėjamoje byloje, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes su ginčo testamento sudarymu, byloje apklausė liudytoja K. L., testatorės (duomenys neskelbtini), kuri parodė, kad jos santykiai su T. J. buvo labai artimi ir (duomenys neskelbtini) po traumos sunkiai judėjo, vaikščiojo su vaikštyne, tačiau apie (duomenys neskelbtini) sudarytus testamentus ji nežinojo, (duomenys neskelbtini) jai nepasakojo ir apie paskutinį jos sudarytą (duomenys neskelbtini) testamentą. Be to, teismas, analizuodamas įrodymų visetą, įvertina ir aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) testatorė sudarė pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria T. J. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); nurodytas sandoris taipogi buvo patvirtintas notaro; vadinasi testatorė buvo pajėgi nuvykti į notarų biurą ir išreikšti savo valią. Pažymėtina, kad ieškovė nurodyto sandorio neginčijo.

Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (LAT 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013, 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, todėl sprendžiant nagrinėjamu atveju, ar ginčo testamento surašymo metu testatorė išreiškė savo tikrąją valią, svarbu įvertinti faktinius duomenis, jog ginčijamas testamentas buvo sudarytas notarinėje kontoroje ir notarės patvirtintas. Juolab, kad iš testamento turinio matyti, jog jame nurodyta, kad testatorei testamento tekstas balsiai perskaitytas, išverstas į jai suprantamą rusų kalbą, testamentas yra patvirtintas T. J. parašu. Taip pat iš testamento turinio nustatyta, jog notarė, tvirtindama testamentą, įsitikino testatorės veiksnumu. Teismo posėdyje notarė M. S.-B. patvirtino, kad ji kalbėjosi su testatore, siekdama įsitikinti jos tikrąja valia, garsiai perskaitė testamentą, testatorė pasirašė testamentą, taip patvirtindama, jog sutinka su notarės garsiai perskaitytu testamento tekstu. Nors ieškovė ginčijo (duomenys neskelbtini) parašą testamente, įrodymų, patvirtinančių jos teiginius nepateikė, be to, neprašė skirti ir rašysenos ekspertizės (CPK 178 str.).

Taigi bylos faktiniai duomenys, taip pat rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nors testatorė ir buvo garbaus amžiaus, silpnos fizinės sveikatos, tačiau teigti, kad ji buvo bejėgiškos būklės kaip tvirtino ieškovė, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo; priešingai – bylos duomenys patvirtina, kad testatorė sugebėjo laisvai išreikšti savo tikrąją valią dėl testamento turinio, ji elgėsi sąmoningai ir išreiškė aiškiai savo valią palikti jai priklausančio buto ½ dalį atsakovei – (duomenys neskelbtini), kuri ja rūpinosi iki jos mirties. Be to, šiame kontekste svarbu įvertinti faktą, kad butas, (duomenys neskelbtini), nebuvo išimtinai testatorės asmeninė nuosavybė, jis bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausė tiek testatorei, tiek atsakovei. Tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog testatorė, matydama (duomenys neskelbtini) konfliktinius santykius, kuriuos patvirtino ir liudytoja K. L. teismo posėdyje, išreiškė valią testamentu palikti savo turto dalį atsakovei, kuri buvo jai artima, su ja gyveno ir rūpinosi iki jos mirties.

Šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl testamento ginčijimo, o būtent (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014 teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ta aplinkybė, jog testatoriai testamento sudarymo metu turėjo vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Šis kasacinio teismo suformuotas precedentas yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje, nes medicininiai duomenys liudija, kad testatorė po šlaunikaulio lūžio sunkiai vaikščiojo, tik su vaikštinės pagalba, tačiau psichinių sutrikimų jai nebuvo diagnozuota; priešingai iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizės matyti, kad testatorė gydėsi laikotarpiu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), nes buvo patyrusi traumą buityje (šlaunikaulio lūžis), tačiau jos objektyvi būklė buvo nurodyta kaip sąmoninga, kontaktiška ir orientuota. Tokios faktinės aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad testatorė buvo sąmoninga, ji nebuvo bejėgiškos būklės ir objektyviai galėjo išreikšti savo tikrąją valią sudarant (duomenys neskelbtini) ginčo testamentą ir turėti savo nuomonę dėl turto palikimo. LAT 2014-10-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014 pažymėjo, kad testatorius su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkamas, jei nenustatyta, jog toks jo elgesys neatitinka jo tikrosios valios ir prieštarauja jo interesams. Tuo tarpu teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad ginčo testamente išreikšta testatorės valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitiko tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (LAT 2013-04-03, civilinė byla Nr. 3K-3-190/2013). Byloje konstatuota, kad atsakovės santykiai su testatore buvo artimi, atsakovė, gyvendama (duomenys neskelbtini) ją lankė atostogų metu, o kai (duomenys neskelbtini) sveikata pablogėjo – ji atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir rūpinosi (duomenys neskelbtini) iki jos mirties. Taigi atsakovė su testatore buvo pakankamai artimos, dėl ko darytina išvada, kad testatorė norėjo palikti savo turtą atsakovei. Ta aplinkybė, jog testatorė, atsižvelgiant į jos senyvą amžių, turėjo sveikatos sutrikimų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog ji pasirašydama ginčo testamentą, neišreiškė savo tikrosios valios, buvo apgauta ar suklaidinta atsakovės. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad testatorė nesuvokė testamento sudarymo fakto, jo turinio ir teisinių pasekmių, o būtent, jog ji savo turimą turtą palieka (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad notarės D. J. atstovė M. S.-B., tvirtindama ginčo testamentą, įsitikino testatorės veiksnumu, tai patvirtina VĮ Registrų centro neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašas ir notarės M. S.-B. paaiškinimai, duoti teismo posėdyje.

Tokiu būdu darytina išvada, jog testatorė ginčijamame testamente išreiškė savo tikrąją valią ir tai neprieštaravo jos interesams. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog įstatymas nustato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu.

Ieškovė ieškinį grindė ir aplinkybe, kad testatorė buvo sudariusi iš viso penkis testamentus, kuriuos ji sudarydavo (duomenys neskelbtini) notarų biure, o ginčo testamentą sudarė jau (duomenys neskelbtini) notarų biure. Byloje konstatuota, kad testatorė buvo sudariusi penkis testamentus: (duomenys neskelbtini), kuriuo savo turtą lygiomis dalimis paliko (duomenys neskelbtini): ieškovei ir atsakovei; (duomenys neskelbtini), kuriuo turtą paliko (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kuriuo butą (duomenys neskelbtini) paliko atsakovei, o žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – G. L.; (duomenys neskelbtini) – turtą paliko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) testamentu butą (duomenys neskelbtini) paliko atsakovei, o žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esančius statinius lygiomis dalimis paliko ieškovei ir (duomenys neskelbtini) Y. Z.. Pažymėtina, kad asmuo yra laisvas pasirinkti, kuriame notarų biure sudaryti testamentą, juolab, kad įstatymas taipogi nenustato pareigos tvirtinti testamentus viename ir tame pačiame notarų biure. Taigi, ta aplinkybė, kad testatorė pasirinko (duomenys neskelbtini) notarų biurą, savaime nedaro ginčo testamento negaliojančiu.

Taip pat ieškovė teigė, kad testamentas buvo sudarytas skubotai, ieškovė nuolat rūpinosi (duomenys neskelbtini), su ja gyveno, be to, ieškovė tvirtino, kad galioja bendra taisyklė, jog tėvai turtą padalina po lygiai savo (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė teismui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimynų patvirtinimą, kad ieškovė rūpinosi (duomenys neskelbtini), o atsakovė atvykdavo pas ją kartą ar du per metus. Sprendžiant dėl nurodytų ieškovės argumentų, svarbu pažymėti, kad teismas nustatė, jog testatorė ginčo testamente išreiškė tikrąją savo valią, o ta aplinkybė, kad kaimynai patvirtino, jog ieškovė rūpinosi (duomenys neskelbtini), su ja gyveno, savaime nepaneigia testamento turinio. Be to, šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad EŽTT savo praktikoje (byloje Pla and Puncernau v. Andora, no. 69498/01, 15 December 2004, § 62) pasisakydamas apie testamentus, pabrėžė, kad bet kokiu aiškinimu, jei jis yra būtinas, turi būti siekiama išsiaiškinti testatoriaus ketinimus tam, kad testamentas būtų veiksmingas, atsižvelgiant į tai “kad negalima daryti prielaidos, kad testatorius turėjo omenyje tai, ko nepasakė“ ir nepamirštant, kad testamento turinys turi būti aiškinimas taip, kad atitiktų vidaus teisę, tame tarpe ir teismų praktiką.

Taip pat pasisakant dėl ieškovės teiginių, kad galioja bendra taisyklė, jog (duomenys neskelbtini) turtą padalina po lygiai savo (duomenys neskelbtini), - teismas atkreipia dėmesį į pačią naujausią EŽTT praktiką, pasisakant dėl paveldėjimo teisinių santykių, kurioje teismas pabrėžė, kad jis niekada nepripažino bendros ir besąlyginės vaikų teisės paveldėti dalį savo tėvų turto, išskyrus teisę į privalomą palikimo dalį, kurią numato nacionalinė teisė; taip pat EŽTT akcentavo pagarbą testatoriaus valiai, jei ji yra aiškiai išreikšta, be apgaulės požymių (byloje Jarre c. France, no. 14157/18, 15 février 2024, §§ 64, 65).

Ieškovė taipogi teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė buvo informavusi (duomenys neskelbtini) apie jos mirtį, o tai galimai lėmė aplinkybę, kad butas buvo paliktas tik atsakovei. Sprendžiant dėl tokio pobūdžio paaiškinimų, teismas juos vertina kaip prieštaraujančius ginčo testamento turiniui, kuriame (duomenys neskelbtini) (testatorė) nurodė ir ieškovę, kuriai paliko dalį turto (žemės sklypą su statiniais). Taip pat ieškovė tvirtino, kad atsakovė siekė parduoti žemės sklypą su sodo pastatu, tačiau byloje esantis (duomenys neskelbtini) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas liudija priešingai – pati ieškovė (duomenys neskelbtini) siuntė atsakovei telefonu žinutę, prašydama parduoti vasarnamį ir butą, nes jai reikalingi pinigai operacijai. Taigi tokio pobūdžio nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad ieškovės paaiškinimai nėra nuoseklūs, pagrįsti ir patikimi.

Taigi išdėstytų aplinkybių kontekste nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu, nes teismas nenustatė CK 1.91 str. 1 d. nustatytų pagrindų. Ta aplinkybė, kad ieškovė nepaveldėjo jokio turto, nereiškia apgaulės CK 1.91 str. 1 d. prasme ir tai, kad tarp įpėdinių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, per se nedaro testamento negaliojančiu. Svarbu tai, kad turtas ginčo testamentu buvo paliktas artimam asmeniui – (duomenys neskelbtini)

Kiti ieškovės argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, ieškovei nepriteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Remiantis CPK 93 ir 98 str., bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei ir trečiajam asmeniui. Atsakovė prašė priteisti 2904 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus; tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė D. J. pateikė įrodymus, jog patyrė 1936 Eur atstovavimo išlaidų.

Pažymėtina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos.

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismas, įvertinęs, jog nagrinėjama byla buvo sudėtinga, joje buvo renkami įrodymai, atsižvelgiant į jos trukmę, taip pat advokatų darbo ir laiko sąnaudas, taip pat, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, kad patirtos išlaidos buvo būtinos, todėl yra priteisintos iš ieškovės.

Nors ieškovė prašė sumažinti prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, tačiau svarbu pažymėti, kad pati ieškovė naudojosi advokatės paslaugomis. Be to, EŽTT savo praktikoje, aiškindamas teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą (Konvencijos 6 str.), pažymėjo, jog ieškovui pareiškus „nesėkmingą“ ieškinį, jis negali išvengti finansinės atsakomybės, o būtent – pareigos padengti bylinėjimosi išlaidas laimėjusiai šaliai; tai yra suderinama su lygybės ir teisingumo principais (Rechul v. Poland, no. 69143/12, 9 July 2020, § 46).

Taip pat EŽTT byloje National Movement Ekoglasnost v. Bulgaria, no. 31678/17, 15 March 2021, § 74 pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o būtent – bendro principo, kad moka pralaimėjusi šalis; šio principo tikslas – išvengti nepagrįsto bylinėjimosi; šiuo principu siekiama teisėto tikslo – užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir apsaugoti kitų teises.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę, yra protingos ir pagrįstos, todėl parteistinos iš ieškovės, atitinkamai - 2904 Eur atsakovei ir 1936 Eur trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) notarų biurui.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), nurodytos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės N. V. ieškinį atsakovei M. Z. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo, tretieji asmenys notarė D. J., notaras L. Ž., notarė M. S.-. ir Y. Z., atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2904 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturis eurus) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) notarų biuro naudai 1936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.