- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-870-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16515-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- DNSB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- I. K.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato V. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 306,62 Eur skolą, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.2017-02-09 nutartimi buvo nustatyti ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas iki 2017-02-22 įskaitytinai nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus apie tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-10-31, ir įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovė turi teisę administruoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Išaiškinta, kad trūkumų nepašalinus per nustatytą terminą, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-01 nutartimi ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą. Nurodė, jog ieškovė 2017-02-22 teismui pateikė VĮ Registrų centro duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus, tačiau per 2017-02-09 nutartimi nustatytą terminą ir iki šiol nepašalino visų ieškinio trūkumų – nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė turi teisę administruoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės atstovas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad minimas ieškinys buvo priimtas dar 2016-12-21 ir tai patvirtina įrašas EPP sistemoje. Teigia, kad ieškovės atstovas nesidomėjo tolesne bylos eiga, žinodamas, kad rašytinio proceso tvarka priimtos teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų nėra. Taip pat pažymėjo, jog procesinius dokumentus atsakovei dar 2017-01-24 nutarta įteikti viešo paskelbimo būdu.Apeliantas mano, jog teismo nurodymas pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovė turi teisę administruoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), yra perteklinis pirmosios instancijos teismo išsigalvojimas, prieštaraujantis nusistovėjusiai teismų praktikai Klaipėdos miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-1333-1032/2017, 2-01325-512/2017, e2-1330-965/2017, 2-1321-639/2017, 2-1331-906/2017 ir kt.) ir prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymui (1 str. 3 d.; 2 str. 1 d, 7 d.), nes administravimo pagrindas šioje situacijoje yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo procedūra, kurioje dalyvavo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškinys dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė. Šią teisę asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu pažeistos teisės. Pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2017-02-09 nutartimi nurodė ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. pateikti įrodymus apie tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-10-31, ir įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovė turi teisę administruoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėtina, jog nutartimi taip pat išaiškinta, kad trūkumų nepašalinus iki 2017-02-22, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės atstovas dalį ieškinio trūkumų ištaisė (2017-02-22 teismui pateikė duomenis, jog atsakovei minimu laikotarpiu priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini)), tačiau nepateikė duomenų, jog ieškovė turi teisę administruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymas paduodant ieškinį sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Jeigu ieškinio turiniui keliami reikalavimai paaiškėja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir ieškovui teismo nustatytu terminu neištaisius trūkumų, ieškinys vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 11 p. paliekamas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tiek 2017-02-09 nutartimi, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tiek ir 2017-03-01 nutartimi nurodė, jog teismui kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės pateiktų įrodymų pakankamumo, todėl ieškovei buvo pasiūlyta pateikti teismui visus turimus materialinį teisinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Taip pat ieškovei buvo išaiškintos galimos pasekmės, jei ieškovė nustatytų trūkumų nepašalins. Atskiruoju skundu taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti papildomus įrodymus yra perteklinis, prieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai bei Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymui (1 str. 3 d.; 2 str. 1 d, 7 d.), nes administravimo pagrindas šioje situacijoje yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo procedūra, kurioje dalyvavo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais, kadangi šios aplinkybės niekaip nepatvirtina apeliantės daromos išvados, jog pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti papildomus įrodymus yra perteklinis. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 1 str. 3 d., 2 str. 1 d., 7 d. nurodoma daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijos valdymo forma bei teisinis statusas, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas kėlė klausimą, ar gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso DNSB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamiems pastatams. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės teiginius, jog DNSB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo procedūroje dalyvavo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai ir kad šiai bendrijai yra paskirta administruoti namą adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti nurodytus įrodymus. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas savo ieškinyje prašo atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti byloje sprendimą už akių. Sprendimas už akių yra priimamas išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka ir formaliai įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, todėl laikytina, jog ieškovas pateikdamas tokį prašymą kartus su ieškiniu turi pridėti visus galimus jo ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jį keisti ar naikinti.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – EPP išrašo kopiją. Atskirajame skunde ieškovės atstovas nurodė, jog pridedamas EPP išrašas patvirtina duomenis, jog ieškinys šioje civilinėje byloje buvo priimtas dar 2016-12-21. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kadangi ieškovės atstovas nenurodo priežasčių, kodėl naujas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, taip pat nenurodomos priežastys, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktą naują rašytinį įrodymą atsisako priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.