Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2021 m. rugsėjo 27 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. patikslintą ieškinį atsakovui D. A., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiško reikalavimo Alytaus miesto savivaldybė, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės G. A. ir atsakovo D. A. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos popierinis priedas, b. l. 13). Santuokoje susilaukė dukros – A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri yra nepilnametė.

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o atsakovas nemano, kad jis yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovė nurodė, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nesirūpina šeima. Atsakovo polinkį į alkoholinių gėrimų vartojimą įrodo, ne tik byloje esantys rašytinia įrodymai (2020-09-29 atvejo vadybos šeimai Pagalbos planas, kuriame nurodyta, jog 2020-09-24, bendraujant su atsakovu telefonu jis kalbėjo nerišliai, sakiniai buvo neaiškūs, kliuvo liežuvis, galima teigti, jog vyriškis buvo neblaivus), bet ir jo paties paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, kuriuose pripažino, kad būdamas neblaivus jis du kartus yra kvietęs policijos pareigūnus į namus, taip pat patvirtino, kad jis du kartus per savaitę vartoja alkoholinius gėrimus. Bendraujant vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams su šalių nepilnamete dukra A. A., mergaitė paaiškino, kad tėtis ja nesirūpina, nesidomi ja, neprisideda prie jos išlaikymo.

Teismo vertinimu atsakovo elgesys neigiamai vertinamas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu, keldavo konfliktines situacijas, dėl ko nepilnametė šalių dukra nebendrauja su tėvu, pyksta dėl jo elgesio, o atsakovas nepripažįsta savo priklausomybės alkoholiui.

Atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas (CK 3.27 straipsnis), nes piktnaudžiavo alkoholiu, nustojo rūpintis šeima, remti ją moraliai ir materialiai. Nesirūpino vaiko auklėjimu ir priežiūra, palikdamas visas sutuoktinio pareigas vienai ieškovei. Esant šioms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. A. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė – A. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovei būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant, jai išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė teismo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas sutiko, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, jos išsakyta nuomone ir atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, nepilnametės A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina G. A. (CK 3.169, 3.174, 3.177, 3.178 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašė nepilnamečio vaiko naudai priteisti po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Atsakovas sutiko teikti dukrai išlaikymą po 150 Eur per mėnesį.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis į bylą pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės G. A. vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės – Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Yamaha, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Iš pateikto į bylą Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovė su Alytaus miesto savivaldybe 2008 m. liepos 16 d. yra sudariusi Nuomos sutartį Nr.NS1-189, pagal kurią ji nuomojasi 2 kambarių butą, kurio bendras plotas 33,42 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo pajamos, neatskaičius mokesčių laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2020-12-31 sudarė 517,16 Eur, nuo 2021-01-01 iki 2021-01-31, sudarė 1 127,42 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jos pajamos per mėnesį sudaro 500 Eur - 600 Eur, atskaičius mokesčius bei po 70 Eur dukrai mokami valstybės pinigai. Turi vieną išlaikytinę.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. A. jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo (transporto priemonių) turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2021 m. birželio 3 d. verčiasi individualia veikla. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis skina 5 dienas per savaitę uogas, už kurių skynimą gauna po 15 Eur - 20 Eur per dieną, tai sudaro apie 300 Eur – 400 Eur per mėnesį. Turi vieną išlaikytinę.

Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad nors ieškovės turtinė padėtis yra geresnė (darbo užmokestis yra didesnis, turi dvi transporto priemones), tačiau abi šalys yra dirbančios ir gauna pajamas. Atsakovo argumentai, kad jis turi sveikatos problemų, negali dirbti sunkaus darbo, nepagrįsti byloje jokiais rašytiniais įrodymais, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumas (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovei vienai tenka auginti ir rūpintis šalių nepilnamete dukra, tuo tarpu atsakovas jos neaugina, ja nesirūpina.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2021 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 642 Eur, o atskaičius mokesčius apie 468,41 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnametės dukros išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnamete dukra rūpinasi viena ieškovė, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikui, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Į bylą pateikta šalių nepilnametės dukros išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimo lentelė, kurioje nurodoma, kad dukros patenkinimui kiekvieną mėnesį reikia skirti po 510 Eur. Kiekvienais metais reikalinga pirkti uniformą, kuri kainuoja 70 Eur, maitinimui išleidžia 150 Eur, drabužiams ir apavui – 100 Eur, komunaliniams mokesčiams – 60 Eur, mokyklinėms reikmėms ir kanceliarinėms prekėms – 25 Eur, tinklinio būrelis 4 Eur/mėn., vaistams, vitaminams – 20 Eur, higienos reikmenims – 40 Eur, laisvalaikiui – 30 Eur, kišenpinigiai – 60 Eur, buities valymo priemonėms - 20 Eur.

Pagrindinis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sumą įrodymas yra asmeniškai jos surašyta vaiko poreikių lentelė, tačiau jokių nurodytų išlaidų pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Išlaidos, tokios kaip maistui namuose, drabužiams, avalynei, higienos ir buities reikmenys, komunaliniams mokesčiams, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais. Teismo vertinimu, nurodyta suma drabužiams ir apavui, atsižvelgiant į pačios ieškovės turtinę padėtį yra per didelė, kitos nurodytos išlaidos atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir pramogų kainas, yra realaus ir protingo dydžio.

Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, išlaikytinių skaičių (1 vaikas), į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš D. A. nepilnametei dukrai A. A. po 200 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 2 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina G. A. (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Teismas be kitų klausimų turi išspręsti ir klausimą dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (CPK 385 str. 1d.). CK 3.156 str. 2 d. numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvai nėra susituokę, tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Pagal CK 3.170 str. 1 d., tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti auklėjant vaiką, kai šio gyvenamoji vieta yra pas kitą tėvą. CK 3.175 str. 2 d. įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas, kuris reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė nenustatyti atsakovo su nepilnamete dukra detalios bendravimo tvarkos, nes ginčo tarp šalių nėra, mano, jog šalys susitars bendru sutarimu. Atsakovas prieštaravimų nepateikė. Nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, teismas nustato, jog tėvas su nepilnamete dukra A. A. bendrauja šalių abipusiu susitarimu.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl turto padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Remiantis CK 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

CK 3.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. CK 3.82 straipsnyje nustatyta, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

Ieškovė teismui pateikė 2019 m. gegužės 23 d. sudarytos Povedybinės sutarties kopiją, kuri patvirtina, kad sutuoktiniai sutarė, jog jų turtui būtų taikomas pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.101-3.108 straipsniai).

Šalys minėtos Povedybinės sutarties 3.1 – 3.2 punktuose susitarė, kad iki santuokos įgytas turtas yra sutuoktinio, kurio vardu šis turtas įgytas ir/ar registruotas asmeninė nuosavybė; santuokos metu iki šios sutarties sudarymo momento įgytas turtas priklauso jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 3.3 – 3.3.9 punktuose - po šios sutarties pasirašymo įsigytas nekilnojamasis turtas, registruotinas ir neregistruotinas kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, akcijos, vertybiniai popieriai, pašalpos ir visos kitos išmokos ir kt. yra sutuoktinio, kurio vardu turtas, asmeninė nuosavybė.

Iš byloje esančių VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad šalys nekilnojamojo turto, kuris jiems priklausytų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neturi. Atlikus paiešką teismų informacinėje siustemoje Liteko apie asmenų turimas ir valdomas transporto priemones nustatyta, kad ieškovės G. A. vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės – Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Yamaha, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos transporto priemonės yra įgytos po Povedybinės sutarties sudarymo, todėl yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir į dalintino turto balansą nėra traukiamos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2008 m. liepos 16 d. sudarė su Alytaus miesto savivaldybe neterminuotą Nuomos sutartį Nr. NS1-189 (toliau - Nuomos sutartis), pagal kurią nuomotojas perdavė nuomininkui neterminuotai valdyti ir naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (2021-02-02, CBP-488, priedas A.-duomenys, jog gyvena Aly…).

Nagrinėjant bylą teisme ieškovė su nepilnamete dukra ir atsakovas iki šiol gyvena šiame bute. Tokiu būdu teismas, nutraukdamas santuoką privalo padalinti visą santuokoje įgytą turtą ir tame tarpe turtinę teisę, kilusią iš Nuomos sutarties. Parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 05 20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas nepilnamečiam vaikui lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių turtas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (LAT 2008 01 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008). Šiuo atveju dalinama turtinė teisė, kilusi iš nuomos sutarties, kuri sudaryta su ieškove ir su kuria nustatyta šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta. Kad šeimoje tarp tėvų tvyro įtampa, kurią jaučia nepilnametė A. A. Vaikų teisių apsaugos tarnybai yra nurodžiusi apsilankymo šalių namuose metu. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms tikėtis, kad šalys po skyrybų sutars ir nekils konfliktų, kurių padarinius jaučia nepilnametė šalių dukra, nėra pagrindo. Tokiu būdu, teismas priteisia ieškovei asmeninės nuosavybės teise turtinę teisę, kilusią iš 2008 m. liepos 16 d. neterminuotos Nuomos sutarties Nr. NS1-189.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Šalys nurodė, jog sutuoktiniai bendrų kreditorių neturi. Atlikus paiešką Lietuvos teismų bei Antstolių informacinėje sistemoje, Hipotekos, Turto arešto aktų registruose nei ieškovė, nei atsakovas kreditorių neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė G. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.2)-TP-20-T-4113-13980 yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 321,66 Eur.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 98%, valstybei iš atsakovo priteistina 315,22 Eur (321,66 Eur x 98%) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Patenkinus ieškinį dėl santuokos nutraukimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 1,86 Eur. Kadangi suma neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo D. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – A.

Nustatyti nepilnametės dukros A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2021 m. vasario 2 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei, - motinai G. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise turtinę nuomos teisę, kilusią iš 2008 m. liepos 16 d. neterminuotos Nuomos sutarties Nr. NS1-189, sudarytos tarp Alytaus miesto savivaldybės ir G. A..

Priteisti iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 129 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660 ir 315,22 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų 22 ct) sumą už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Alytaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.