- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- e2-357-367/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
atsakovės S. J. atstovui advokatui P. O., atstovei advokato padėjėjai M. L., įgaliotai atstovei I. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. patikslintą ieškinį atsakovams S. J., S. J. dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal atsakovės S. J. patikslintą priešieškinį ieškovui V. L. dėl gyvenamojo namo dalių naudojimosi tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. L. 2021 m. kovo 8 d. patikslintu ieškiniu (DOK – (duomenys neskelbtini) prašo: 1) atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 188,88 kv. m., iš bendrosios dalinės nuosavybės: jam, V. L., priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti patalpas pirmame gyvenamojo namo aukšte: 1-1/4,32 kv.m., 1-9/12,81 kv.m., patalpas gyvenamojo namo pastogėje 2-1/6,58 kv.m., 2-2/13,10 kv.m., 2-3/16,94 kv.m., 2-4/3,85 kv.m., 2-5/2,53 kv m., 2-6/2,34 kv.m., 2-7/3,57 kv.m. ir patalpas pusrūsyje P-7/6,25 kv.m., G-l/19,96 kv.m. Viso priteisti 92,13 kv.m., kas sudaro 4881/10000 idealiąsias gyvenamojo namo dalis; 2) atsakovams S. J. ir S. J. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti patalpas gyvenamojo namo pirmame aukšte: 1-2/17,98 kv. m., 1-3/13,18 kv. m., 1-4/6,28 kv. m., 1-5/0,93 kv. m., 1-6/3,00 kv. m., 1-7/2,10 kv. m., 1-8/10,91, pusrūsio patalpas: P-1/7,77 kv. m., P-2/0,79 kv. m., P-3/7,55 kv. m., P-4/10,48 kv. m., P-5/3,61 kv. m., P-6/5,47 kv. m., P-8/6,58 kv. m. Viso 96,63 kv. m., kas sudaro 5119/10000 idealiąsias gyvenamojo namo dalis; 3) nustatyti, kad S. J. ir S. J. per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsikelia su savo daiktais iš patalpos pirmame aukšte, kurios indeksas 1-9 ir atjungia šiai patalpai šilumos tiekimą, taip pat išsikelia su savo daiktais iš patalpos pusrūsyje, kurios indeksas G-1 ir užmūrija sieną iš patalpos G-1 į patalpą P-8; 4) nustatyti, kad per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo to, kai atsakovai S. J., S. J. atlaisvins patalpas 1-9, G-1 ir atmūrins pertvarą iš patalpos G-1 į patalpą P-8, V. L. išsikelia su savo daiktais iš patalpos pusrūsyje P-4 ir savo lėšomis įsirengia iš lauko pusės laiptus ir duris į patalpą 1-9, įsirengia duris į patalpą P-7 iš patalpos G-1 bei užmūrija duris iš patalpos P-7 į patalpą P-5; 5) nustatyti, kad per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo to, kai V. L. įsirengs atskirus laiptus į patalpą 1-9, S. J. ir S. J. įrengia sieną iš patalpos 1-1 į patalpą 1-4; 6) pripažinti atsakovams S. J. ir S. J., teisę esant gedimams, patekti į pusrūsio patalpą G-1 dėl vandentiekio ir šildymo sistemos vamzdynų gedimų šalinimo ar keitimo; 7) pripažinti jam, V. L., teisę esant gedimams, patekti į pusrūsio patalpą P-3 ir P-6 dėl vandentiekio sistemos vamzdynų gedimų šalinimo ar keitimo; 8) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 210 straipsniu, apžiūrėti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), siekiant išsiaiškinti kurios proceso šalies pateiktas projektas yra priimtinesnis ir nepažeidžia kitos šalies interesų; 9) priteisti iš atsakovų S. J. ir S. J. solidariai ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 1993 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I- 1374, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas iš valstybės nusipirko 48/100 gyvenamojo namo dalis. 1997 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė S. J. iš valstybės nusipirko 52/100 gyvenamojo namo dalis.
Dėl gyvenamojo namo valdymo ir naudojimo su atsakove S. J. niekuomet sutarimo nebuvo, kadangi ji niekuomet neleido naudotis bendro naudojimo patalpomis, kurių indeksai 1-3, 1-5, 1-6, 1-7. Visuomet kilo ir kyla nesutarimai dėl naudojimosi rūsio patalpomis. Tarp jo ir atsakovės S. J. 1999 m. rugsėjo 1 d. patvirtinta gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį ieškovui naudojimui buvo paskirtos rūsio patalpos: sandėlis P-4/10,73 kv.m., sandėlis P-7/5,58 kv.m. bei 1/2 dalis koridoriaus P-l/6,94 kv.m., 1/2 dalis koridoriaus P-2/1,20 kv.m., 1/2 dalis koridoriaus P-3 (turėtų būti P-5)/3,50 kv.m., 1/2 dalis katilinės P-6/5,84 kv.m.
Žemesnės instancijos teismas
Dar iki privatizuojant gyvenamąjį namą, 1992 m. liepos 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas gyvenamasis namas tarp S. J. ir S. J. iš vienos pusės ir ieškovo iš kitos pusės. Šiuo teismo sprendimu gyvenamojo namo dalys buvo nustatytos taip, kaip vėliau buvo privatizuotos, tik teismo sprendime yra nurodyta, kad balkonu ir garažu naudosis atsakovai, o antro aukšto palėpėmis ir laiptais į antrą aukštą naudosis ieškovas.
Po 1999 m. rugsėjo 1 d. gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo, atsakovai atjungė jo naudojamoms patalpoms šildymą nupjaudami vamzdžius, kurie vedė į jo patalpose esančius radiatorius iš bendro naudojimo katilinės. Atsakovai visiškai neįleido į bendro naudojimo patalpas ir nuo 1999 m. neleidžiama naudotis patalpomis: virtuve 1-3/13,28 kv.m., vonia 1-6/3,19 kv.m., tualetu 1-5/0,96 kv.m., tambūru 1-7/2,03 kv.m. ir katiline P-6/5,84 kv.m. Visų šių patalpų ½ dalis priklauso ieškovui. Be to, atsakovė S. J. trukdo iš esmės naudotis rūsio koridoriumi P-1/6,94 kv.m. ir koridoriumi P-2/1,2 kv.m., gyvenamojo namo koridoriumi 1-1/5,14 kv.m., 1-4/6,48 kv.m. ir patalpa 1-7/2,03 kv.m. bei laiptais iš pusrūsio į pirmą aukštą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl piktybiškų, neleistinų, o kai kada ir nusikalstamų atsakovės S. J. veiksmų, ieškovas buvo priverstas savo lėšomis įsirengti atskirą šildymo sistemą ir kaminą, įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją, atskirą elektros įvadą. Prasidėjus teisminiam procesui, atsakovės iniciatyva 2020 m. sausio 14 d. buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, jo darbu ir lėšomis įrengtas naudingas plotas palėpėse 12,29 kv.m., buvo įtrauktas į bendrą plotą. Įregistruojant pakeitimus viešajame registre, 52/100 dalys, kas sudaro 6,39 kv.m. naudingo ploto, atiteko atsakovams, nors jie visiškai neprisidėjo nei darbu, nei lėšomis prie šio naudingo gyvenamojo ploto įrengimo. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar ieškovas turėjo teisę į kompensaciją, t.y. ar ieškovas dėl patalpų įrengimo palėpėje turėjo kitų bendraturčių sutikimą, tokia teisė jam priklausė pagal galiojantį ir įsiteisėjusį 1992 m. liepos 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo palėpės buvo paskirtos naudotis jam, V. L., o balkonas atsakovei S. J. Kadangi atsakovė nepateikė teismui jokio rašytinio dokumento įrodančio, kad palėpės yra bendroji dalinė jo ir atsakovės nuosavybė, įsitikinęs kad dėl palėpių apšiltinimo darbų, atsakovės rašytinio sutikimo nereikėjo. Vykstant šiam teisminiam procesui, atsakovė savo darbu ir lėšomis be jo žinios ir sutikimo, įstiklino balkoną (patikslintame ieškinyje yra pateikta foto nuotrauka). Tokiu būdu, atsakovė S. J. sau padidino bendrą naudingą gyvenamojo namo plotą 7,30 kv. m., kuris nėra įregistruotas viešajame registre. Jeigu būtų įregistruotas viešajame registre, jo dalis turėtų atitekti jam, kaip palėpių dalis atiteko S. J.
Pagal šiuo metu viešajame registre įregistruotus duomenis, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jam priklauso 48/100 idealiosios gyvenamojo namo dalys, kas sudaro 90,66 kv. m. bendro ploto, o atsakovams priklauso 52/100 idealiosios gyvenamojo namo dalies, kas sudaro 98,22 kv. m. bendro ploto.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad iš ankstesnių ieškinių ir atsakovės S. J. pateiktų priešieškinių, kitos rašytinės šios civilinės bylos medžiagos, akivaizdu, kad tarp gyvenamojo namo bendraturčių, t.y. ieškovo ir atsakovės konfliktai kyla nuo 1992 m., kai tarp paties ieškovo V. L. ir atsakovės S. J. buvo nutraukta santuoka. Kai pas atsakovę apsigyveno jos sugyventinis R. G., konfliktai tik padažnėjo ir paaštrėjo. Žodiniai konfliktai peraugo į fizinius smurto atvejus, tokius kaip jo nustūmimus nuo laiptų ir sužalojimas. Konfliktai kyla dėl naudojimosi bendromis patalpomis, bendru įėjimu į rūsio patalpas, bendrais laiptais iš rūsio į pirmą aukštą, bendrais koridoriais ir t.t.
Atsakovė siekia, kad jos kartu su atsakovu S. J. turimos 52/100 gyvenamojo namo idealiosios dalys be jokio teisinio pagrindo padidėtų iki 60/100 idealiųjų gyvenamojo namo dalių. Dėl šių ir kitų neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovas jaučia nuolatinę įtampą, kuri aiškiai kenkia sveikatai, patiria nuolatinę įtampą, stresą, yra žlugdomas materialiai ir moraliai, 2017 m. teko įsidėti širdies stimuliatorių. Todėl padalijant gyvenamąjį namą, būtina išspręsti elektros, vandentiekio ir šildymo pertvarkymo klausimus.
Ieškovo manymu atsakovės pateiktas 2021 m. vasario 26 d. patikslintas priešieškinis iš esmės pažeidžia jo, V. L., kaip nekilnojamojo daikto bendraturčio, teises. Pirma, atsakovams atitektų 60/100 dalių gyvenamojo namo, t.y. be teisėto pagrindo ženkliai padidėtų jų bendras naudingas gyvenamojo namo plotas; antra, parduoti atsakovams jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, nepageidauja; trečia, atsakovė S. J., nesprendžia klausimo kaip vis dėlto kompensuos jo turėtas išlaidas už palėpės įrengimą, bet jai atitekusią naudingo ploto dalį; ketvirta, atsakovė nesprendžia įstiklinto balkono įregistravimo viešajame registre ir gyvenamojo namo bendrojo naudingo ploto padidinimo bei padalinimo tarp bendraturčių, klausimo; penkta, pagal atsakovės pateiktą projektą, laiptus siūlo įsirengti jam, o tuo tarpu pati atsakovė nusišalina nuo darbų atlikimo; šešta, siūloma laiptų įrengimo vieta ir laiptų aukštis iš esmės jam yra nepriimtinas, nes žiemos metu lauke esantys ir pakankamai aukšti laiptai bus slidūs, todėl dėl jo amžiaus ir sveikatos būklės, bus pavojinga jais naudotis; septinta, atsakovė siūlo iš jo paimti pusrūsio patalpą P-7, kurioje yra jo vandens apskaitos skaitikliai. Teismui yra pateikta pažyma iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad vandens apskaitos skaitiklių perkelti į kitą vietą nėra techninės galimybės; aštunta, pagal atsakovės siūlomą projektą, ji į gyvenamąjį namą į (iš) eitų per patalpą, pažymėtą indeksu G-1, t.y. garažo duris. Atidarius garažo duris, yra visiškai blokuojami jam priklausančioje žemės sklypo dalyje įrengti varteliai ir įėjimas į jam priklausančią sklypo dalį; devinta, pagal atsakovės projektą įrengiant laiptus iš lauko pusės, reikėtų nugriauti jam priklausančią malkinę, tačiau atsakovė, visiškai nesprendžia malkinės atstatymo darbų ir išlaidų atlyginimo klausimo. Atsakovė į bylą yra pateikusi tik lokalinę sąmatą, pirmo aukšto ir pusrūsio planus, o laiptų įrengimo projekto nėra pateikusi.
Šalies argumentai
Atsakovė S. J. 2021 m. vasario 26 d. patikslintu priešieškiniu (DOK – (duomenys neskelbtini)) prašo: 1) pakeisti 1999 m. rugsėjo 1 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 1 p. ir atsakovei, S. J. ir atsakovui S. J. paskirti naudotis: pusrūsyje garažu G-l (19,96 kv. m.), sandėliu P-8 (6,58 kv. m.), sandėliu P-7 (6,25 kv.m.), katiline P-6 (5,47 kv.m.), koridoriumi (laiptine) P-1 (4,45 kv.m.), koridoriumi P-5 (1,95 kv.m.), gyvenamojo namo patalpomis: kambariu 1-2 (17,98 kv. m.), virtuve 1-3 (13,18 kv.m.), koridoriumi 1-4 (6,28 kv. m.), tualetu 1-5 (0,93 kv.m.), vonia 1-6 (3,00 kv.m.), tambūru 1-7 (2,10 kv.m.), kambariu 1-8 (10,91 kv.m.), kambariu 1-9 (12,81 kv.m.), koridoriumi 1-1A (1,20 kv.m.), pagal M. P. parengtą naudojimosi tvarkos planą; 2) ieškovui, V. L., pagal 1999 m. rugsėjo 1 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 2 p. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: pusrūsyje sandėliu P-4 (10,48 kv. m.), sandėliu P-3 (7,55 kv.m.), koridoriumi P-2 (0,79 kv.m.), koridoriaus P-1A (3,17 kv.m.), koridoriumi P-5A (1,47 kv.m.), gyvenamojo namo patalpomis: koridoriumi 1-1 (2,31 kv.m.), gyvenamojo namo pastogės patalpomis: koridoriumi 2-1 (6,58 kv.m.), kambariu 2-2 (13,10 kv.m.), kambariu 2-3 (16,94 kv.m.), 2-4 (3,85 kv.m.), 2-5 (2,53 kv.m.), 2-6 (2,34 kv.m.) 2-7 (3,57 kv.m.), pagal M. P. parengtą naudojimosi tvarkos planą; 3) įpareigoti S. J. savo lėšomis, per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrengti pusrūsio patalpoje P-1 pertvarą ir įrengti pertvarą patalpoje P-5. Įrengti duris iš pusrūsio patalpos G-1 į patalpą P-7. Gyvenamojo namo pirmame aukšte, patalpoje 1-1 įrengti pertvarą, pagal 2018 m. R. S. parengtą projektą; 4) įpareigoti ieškovą V. L., savo lėšomis, per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrengti laiptus ir duris iš lauko pusės į patalpą 1-1; 5) įpareigoti S. J. per 5 (penkias) darbo dienas, nuo sąskaitos už atliktus darbus įteikimo dienos, atlyginti V. L. pusę jo turėtų išlaidų, susijusių su laiptų ir durų įrengimu; 6) iš ieškovo V. L. priteisti atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 1999 m. rugsėjo 1 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 1 p. ir atsakovei paskyrė naudotis: pusrūsyje garažu G-l (17,76 kv. m.), sandėliu P-8 (6,40 kv.m.), sandėliu P-3 (8,48 kv.m.), katiline P-6 (5,84 kv.m.) bei ½ dalį koridoriaus P-l (6,94 kv.m.), ½ dalį koridoriaus P-2 (1,20 kv.m.), ½ dalį koridoriaus P-5 (3,50 kv.m.); gyvenamojo namo patalpomis: kambariu 1-2 (18,15 kv.m.), kambariu 1-8 (11,43 kv.m.), kambariu 1-9 (12,71 kv.m.), virtuve 1-3 (13,28 kv.m.), koridoriumi 1-4 (6,48 kv. m.), tualetu 1-5 (0,96kv.m.), vonia 1-6 (3,19 kv.m.), tambūru 1-7 (2,03 kv.m.).
Ieškovui pagal 1999 m. rugsėjo 1 d. gyvenamojo namo, dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 2 p. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis: pusrūsyje sandėliu P-4 (10,73 kv.m.), sandėliu P-7 (5,58 kv.m.) bei po ½ dalį koridoriaus P-l (6,94 kv.m.), koridoriaus P-2 (1,20 kv.m.), koridoriaus P-5 (3,50 kv.m.), gyvenamojo namo I aukšto patalpomis koridoriumi 1-1 (5,14 kv.m.), gyvenamojo namo mansardos patalpomis: koridoriumi 2-1 (6,68 kv.m.), kambariu 2-2 (13,54 kv.m.), kambariu 2-3 (17,03 kv.m.). Įpareigojo atsakovę savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos atitverti patalpą 1-1 nuo patalpos 1-4, atitverti patalpą 1-1 nuo patalpos 1-9, įrengti duris iš patalpos 1-8 į patalpą 1-9. Įpareigojo ieškovą savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti duris iš laiptinės į jam priklausančią patalpą 1-1. Nustatė 641 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, kaip numatyta uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau-UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 7 d. žemės sklypo plane ir ieškovui paskyrė naudoti sklypo dalį 1A (162 kv.m.) koordinatės (duomenys neskelbtini);, 1A-1 (60 kv.m.), koordinatės (duomenys neskelbtini), o atsakovei paskyrė naudotis sklypo dalis - 2B (155 kv.m.), (kiemo) koordinatės (duomenys neskelbtini), 2B-1 (76 kv.m.), koordinatės (duomenys neskelbtini). Bendram naudojimui skyrė sklypo dalis 1C (92 kv. m) (kiemo), koordinatės (duomenys neskelbtini) ir 2C (96 kv. m.), koordinatės (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl valdymo ir naudojimo tvarkos gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), nustatymo bei kompensacijos priteisimo panaikinti ir šią civilinės bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodant, kad būtina ištirti ir įvertinti, ar įmanoma įsirengti duris, t. y. įsirengti ieškovui įėjimą į laiptinę (2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties 18 p.).
2019 m. gruodžio 12 d. vyko išvažiuojamasis teismo posėdis, kuriame dalyvavo du liudytojai M. P. (architektas) bei G. S. ((duomenys neskelbtini) patarėjas). Architektas M. P. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra visos galimybės durų įrengimui iš pirmo aukšto patalpos 1-1 į pusrūsio laiptinę. G. S. taip pat pripažino, kad yra visos galimybės įrengti minėtas duris, bei nurodė, kad gyvenamojo namo eksploatavimui gaisrinės saugos taisyklės nėra taikomos.
2020 m. vasario 10 d. VĮ ,,Registrų centras“ patikslino nekilnojamojo daikto, t.y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. Iš minėtos bylos (duomenys neskelbtini) formos matyti, jog gyvenamasis namas yra 188,88 kv.m. ploto, o gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 41 800 Eur. Gyvenamojo namo vertė išaugo, kadangi buvo inventorizuotos pastogėje esančios patalpos: 2-4 (3,85 kv.m.), 2-5 (2,53 kv.m.), 2-6 (2,34 kv.m.), 2-7 (3,57 kv.m.), atitinkamai pasikeitė ir gyvenamojo namo plotas. Taigi, atsižvelgiant į VĮ ,,Registrų centro“ pateiktą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, galima teigti, kad 2019 m. spalio 22 d. patikslintas ieškinys yra ydingas ir tikslintinas, kadangi V. L. naudojantis papildomomis 4 (keturiomis) patalpomis, apie kurias galimai sistemingai buvo nutylima patikslintame ieškinyje, atitinkamai keičiasi ir pastato dalių paskaičiavimas, kadangi V. L. disponuoja didesne gyvenamojo namo dalimi nei tai nurodyta patikslintame ieškinyje, be to, skiriasi ir kai kurių gyvenamųjų patalpų dydžiai.
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo patikslintas ieškinys buvo tenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas. 2020 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta panaikinti pirmosios instancijos priimtą teismo sprendimą dėl procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimo.
Patikslintu priešieškiniu pažymima, jog patikslintu ieškiniu ieškovas V. L. išimtinai siekia sukurti sau palankesnes gyvenimo sąlygas, visiškai neatsižvelgiant į atsakovės privatumo pažeidimą bei nuolatinius konfliktus, kurie ir kyla dėl to, kad šiuo metu pirmame namo aukšte yra bendro naudojimo patalpų. Byloje yra pateikta eilė dokumentų, kurie neigiamai charakterizuoja V. L. asmenį. Negana to, vykstant bylos procesui, V. L. atžvilgiu buvo inicijuoti netgi du ikiteisminiai tyrimai (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl smurto S. J. atžvilgiu naudojimo, vienu atveju V. L. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kitu atveju nagrinėta civilinė byla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, S. J. dėl V. L. veiksmų, patyrus sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog naudojimosi tvarkos pakeitimas yra būtinas, o pati naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka turėtų būti tokia, kad bylos šalys turėtų kuo mažiau sąlyčio taškų. Patikslintu ieškiniu, ieškovas siekia atlikti dalinį atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tuo tarpu S. J., įvertinusi tai, kad faktinis atidalijimas dėl gyvenamojo namo tipo ir jo dydžio nėra įmanomas, siekia, kad būtų pakeista naudojimosi tvarka, taip siekiant maksimaliai atriboti abiejų bylos šalių kontaktavimą.
Pažymėta, jog šioje byloje turėtų būti siekiama atrasti tokį naudojimosi tvarkos pakeitimo būdą, kuriuo būtų užkertamas kelias tolimesniems ginčams. Todėl manoma, jog ieškovo V. L. siūlomas naudojimosi tvarkos pakeitimas, o vėliau ir atidalijimo pasiūlymas yra neracionalūs ir esmingai prieštaraujantys kasacinio teismo praktikai (Nr. 3K-3-418-611/2015).
Atsiliepimas
Ieškovas V. L. 2021 m. kovo 30 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (DOK – (duomenys neskelbtini)), kuriuo prašo atsakovės S. J. patikslintą priešieškinį atmesti, o jo patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Atsiliepime ieškovas nurodė, kad jo paties pasiūlytas atidalijimo variantas teisine ir žmogiškąja prasme yra priimtinesnis. Pirmiausia, pagal pateiktą patikslintą ieškinį, neliktų teisinės nelygybės, t.y. toks atidalijimo variantas išlaikytų abiejų bendraturčių teisių pusiausvyrą, nes nepažeistų nė vieno iš bendraturčių nuosavybės dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nesuteiktų kitam bendraturčiui nepagrįsto pranašumo ir praturtėjimo.
Atsakovė S. J. 2021 m. balandžio 2 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK – (duomenys neskelbtini)), kuriuo prašo ieškovo V. L. patikslintą ieškinį atmesti, o jos patikslintą priešieškinį patenkinti, nes tik tokiu būdu būtų užtikrinta bylos šalių interesų pusiausvyra, įgyvendintas proporcingumo principas.
Atsiliepime atsakovė nurodė, jog ieškovas, nepaisydamas 1997 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, iš esmės siekia savo naudai įgyti atsakovei priklausantį turtą tam, kad galėtų susikurti patogesnes gyvenimo sąlygas. Tęsiantis teisminiams ginčams, ginčo patalpų kiekis sumažėjo. Analizuojant ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį, suprantama, jog esminis ginčas kyla dėl patalpų: 1-1, 1-9 (1 namo aukštas), P-7, G-1 (patalpos rūsyje). Kartu su patikslintu ieškiniu buvo pateiktas supaprastintas gyvenamojo namo padalijimo projektas, tačiau jis neatitinka gyvenamojo namo specifikacijos. Nėra pateikta ieškovo siekiamo atidalijimo techninių sprendinių, yra pateikta tik vizualizacija, kuri neatspindi būtinų kaštų atidalijimui, nesant išspręsto klausimo dėl šildymo sistemos, vandentiekio ir elektros instaliacijos pakeitimo bei šių darbų atlikimo sąmatos, šiuo atveju galimas tik gyvenamosios tvarkos pakeitimas pagal atsakovės patikslintą priešieškinį.
Atsakovas S. J. 2021 m. liepos 15 d. pateikė atsiliepimą į patiksliną ieškinį ir patikslintą priešieškinį (DOK – (duomenys neskelbtini)), kuriuo prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovės patikslintą priešieškinį patenkinti.
Atsiliepime atsakovas nurodė, jog ieškovas net nesiekia spręsti susidariusios situacijos, yra vedinas asmeninių principų ir siekia tik pasigerinti savo gyvenimo sąlygas atsakovų nekilnojamojo turto dalimi. Ieškovas siūlo naudotis neįrengtomis ir gyvenimui nepritaikytomis patalpomis pusrūsyje, tokiu atveju atsakovai būtų priversti atlikti vamzdynų, elektros tiekimo, šilumos sistemos keitimo darbus, atitinkamai patirtų išlaidas dėl pusrūsio patalpų įrengimo ir pritaikymo gyvenimui. Atidalijimas turėtų būti toks, kurio pagrindu būtų visapusiškai užtikrintas nekilnojamojo turto objekto atskyrimas, iš vieno objekto suformuojant du atskirus. Atidalijimo įgyvendinimui turi būti keičiama šildymo sistema, šalinamas vamzdynas, atliekamas naujo vamzdyno išvedžiojimas, elektros instaliacijos keitimas. Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos pakeitimas pagal patikslintą priešieškinį pareikalautų ženkliai mažesnių finansinių išteklių, būtų kur kas greičiau ir paprasčiau įgyvendinta, būtų taipogi užtikrintas asmens privatumas, kadangi ieškovas nebegalėtų patekti į atsakovams priklausančio turimo nekilnojamojo turto dalį, nebebūtų priežasties ir nuolatinių konfliktų.
Šalies argumentai
Atsakovė S. J. 2021 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikė patikslinto priešieškinio reikalavimus (DOK – (duomenys neskelbtini)) dėl taikos sutarties sudarymo. Pažymėtina, jog patikslinto priešieškinio reikalavimai tikslinami pagal M. P. parengtą patalpų padalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) projektą. Tai reiškia, jog atliktu paskaičiavimu, atsakovai S. J. ir S. J. naudotųsi 100,53 m² (53,34 proc.) gyvenamojo namo dalimi, ieškovas V. L. naudotųsi 87,94 m² (46,66 proc.) gyvenamojo namo dalimi. Atsakovė prašo: 1) pakeisti 1999 m. rugsėjo 1 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 1 punktą, atsakovei S. J. ir atsakovui S, J., paskyrus naudotis: pusrūsyje garažu G-1 (19,96 kv.m.), sandėliu P-7 (6,25 kv.m.), katiline P-6 (5,47 kv.m.), koridoriumi P-5 (1,66 kv.m.); gyvenamojo namo patalpomis: kambariu 1-2 (17,98 kv.m.), virtuve 1-3 (13,18 kv.m.), koridoriumi 1-4 (6,28 kv.m.), tualetu 1-5 (0,93 kv.m.), vonia 1-6 (3,00 kv.m.), tambūru 1-7 (2,10 kv.m.), kambariu 1-8 (10,91 kv.m.), kambariu 1-9 (12,81 kv.m.) bei lauko laiptų aukštele, esančia šalia patalpos 1-7, pagal M. P. parengtą naudojimosi tvarkos planą; 2) ieškovui, V. L., pagal 1999 m. rugsėjo 1 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 2 punktą, paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: pusrūsyje laiptine P-1 (7,77 kv.m.), tambūru P-2 (0,79 kv.m.), rūsio patalpa P-3 (7,55 kv.m.), rūsio patalpa P-4 (10,48 kv.m.), koridoriumi P-5A (1,80 kv.m.), rūsio patalpa P-8 (6,32 kv.m.), laiptine L-1; gyvenamojo namo patalpomis: koridoriumi 1-1 (4,32 kv.m.), laiptine L-2; gyvenamojo namo mansardos patalpomis: holu – virtuve 2-1 (6,58 kv.m.), kambariu 2-2 (13,10 kv.m.), kambariu 2-3 (16,94 kv.m.), katiline 2-4 (3,85 kv.m.), sandėliuku 2-5 (2,53 kv.m.), sandėliuku 2-6 (2,34 kv.m.), sandėliuku 2-7 (3,57 kv.m.), laiptine L-3, pagal M. P. parengtą naudojimosi tvarkos planą; 3) įpareigoti S. J. savo lėšomis, per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrengti pusrūsio patalpoje P-5 pertvarą ir įrengti pertvarą skiriančią patalpas G-l ir P-8 bei įrengti duris iš pusrūsio patalpos G-l į patalpą P-7; 4) įpareigoti S. J. savo lėšomis, per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pakeisti garažo dvivėrius vartus į pakeliamus vartus; 5) įpareigoti S. J. savo lėšomis, per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrengti gyvenamojo namo pirmame aukšte pertvaras iš laiptinės L-l į patalpą 1-4, iš patalpos 1-1 į patalpą 1-4, iš patalpos 1-9 | patalpą 1-1, bei įrengti duris iš patalpos 1 -9 į patalpą 1 -8; 6) įpareigoti S. J. savo lėšomis, per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įsirengti laiptus, kuriais galėtų patekti iš gyvenamojo namo lauko pusės į patalpą P-7; 7) įpareigoti ieškovą V. L., savo lėšomis, per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrengti duris iš laiptinės L-l į patalpą 1-1, įrengiant angą (0,85 m. pločio, 2 m, aukščio) tarp patalpų L-l ir 1-1, pažeminant laiptų aikštelę, o pakopą perkeliant tarp patalpos L-l ir 1-1, į naujos angos slenksčio vietą; 8) įpareigoti ieškovą V. L., savo lėšomis, per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vandens skaitiklį iš patalpos P-7 perkelti į patalpą 2-4; 9) priteisti iš ieškovo V. L. atsakovei S. J. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas V. L. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė. Su atsakovės pateiktu patikslintu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovai S. J. ir S. J. patikslinto priešieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas, patikslintas priešieškinis atmestinas.
Bylos medžiaga šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta 1991-01-23. 1992-07-28 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka tarp ieškovo V. L. ir atsakovų S. ir S. J. 1993 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas V. L. iš valstybės nusipirko 48/100 gyvenamojo namo dalis, kurios pagrindu gavo teisę naudosis patalpomis: 2-2, 2-3, 2-1, bendrai naudotis patalpomis: 1/2 1-1,1/2 1-3, 1/2 1-4, 1/2 1-5, 1/2 1-6, 1/2 1-7, 1/2 rūsio. 1997 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991.05.28 įstatymą Nr. I- 1374, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė S. J. iš valstybės nusipirko 52/100 gyvenamojo namo dalis. Sutartyje nurodyta, kad naudosis patalpomis: 1-2, 1-8, 1-9, bendrai naudosis patalpomis: 1/2 1-1,1/2 1-3, 1/2 1- 4, 1/2 1-5, 1/2 1-6, 1/2 1-7, 1/2 rūsio.
Kadangi tarp ieškovo ir atsakovės nuolat kilo nesutarimai dėl bendro naudojimo patalpų, kurių indeksai 1-3, 1-5, 1-6, 1-7 bei dėl naudojimosi rūsio patalpomis, todėl tarp šalių 1999-09-01 patvirtinta gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį ieškovo naudojimui paskirtos rūsio patalpos: sandėlis P-4/10,73 kv.m., sandėlis P-7/5,58 kv.m., bei 1/2 dalis koridoriaus P-l/6,94 kv.m., 1/2 dalis koridoriaus P- 2/1,20 kv.m., 1/2 dalis koridoriaus P-3 (turėtų būti P-5)/3,50 kv.m., 1/2 dalis katilinės P-6/5,84 kv.m. Ieškovo naudojimui paskirtos patalpos: koridorius 2-1/6,68 kv.m., kambarys 2-2/13,54 kv.m., kambarys 2-3/17,03 kv.m., 1/2 koridoriaus 1-1/5,14 kv.m., 1/2 dalis virtuvės 1-3/13,28 kv.m., 1/2 dalis koridoriaus 1-4/6,48 kv.m., 1/2 dalis tualeto 1-5/0,96 kv.m., 1/2 dalis vonios 1-6/3,19 kv.m., 1/2 dalis tambūro 1-7/2,03 kv.m. ir tai daliai priklausančiais kiemo statiniais. Atsakovei S. J. naudojimui paskirtos rūsio patalpos: garažas G- 1/17,76 kv. m., sandėlis P-8/6,40 kv.m., sandėlis P-3/8,48 kv.m., 1/2 dalis koridoriaus P-l/6,94 kv.m., 1/2 dalis koridoriaus P-2/1,20 kv.m., 1/2 dalis koridoriaus P-5/3,50 kv.m., 1/2 dalis katilinės P-6/5,84 kv.m. Atsakovei naudojimui paskirtos gyvenamojo dalys: kambarys 1-2/18,15 kv.m., kambarys 1-8/11,43 kv.m., kambarys 1-9/12,71 kv.m., 1/2 dalis koridoriaus 1-1/5,14 kv.m., 1/2 dalis virtuvės 1-3/13,28 kv.m., 1/2 dalis koridoriaus 1-4/6,48 kv.m.,1/2 dalis tualeto 1-5/0,96 kv.m., 1/2 dalis vonios 1-6/3,19 kv.m., 1/2 dalis tambūro 1-7/2,03 kv.m. ir tai daliai priklausančiais kiemo statiniais. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį bei gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, ieškovui priklausančio gyvenamojo namo idealioji dalis nustatyta 48/100, atsakovei 52/100. Nustatant naudojimosi tvarką gyvenamojo namo plotas buvo 177,05 kv. m., 2020 m. vasario 10 d. patikslinus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą nustatyta, kad gyvenamojo namo plotas 188,88 kv. m., kurį šalys ir prašo dalinti ar nustatyti gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką. Iš šalių paaiškinimų ir bylos duomenų nustatyta, kad gyvenamojo namo plotas padidėjo 11,83 m² įskaičiavus į bendrą namo plotą palėpes, kurios įrentos ieškovo pastangomis, palėpese įrengus, toletą, vonią, šildymo katilą.
Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl joms dalinės nuosavybės teise priklausančio turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymo pakeitimo. Taip pat tarp šalių kilo ginčas dėl patalpų G-1, 1-9 atidalijimo ar naudojimosi tvarkos pakeitimo.
2020 m. spalio 7 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai patikslintą ieškinį tenkino, o patikslintą priešieškinį atmetė.
2020 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi 2020 m. spalio 7 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų priimtą sprendimą panaikino motyvuojant tuo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir nuodugniai bylos neištyrė, netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl neatskleidė bylos esmės, netyrė, ar ieškovas turėjo teisę į kompensaciją, t. y. ar ieškovas dėl patalpų įrengimo palėpėje turėjo kitų bendraturčių sutikimą. Be to, apeliacinė instancija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas turi išaiškinti ieškovui pareigą pateikti ginčo gyvenamojo namo atidalijimo projektą, parengtą specialistų, kuris turi būti procedūriškai ir techniškai priimtinas.
Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. (t.y. bylos gavimo dienos) iki 2021 m. spalio 12 d., 2021-03-09 ieškovas pateikė naują pateikė patikslintą ieškinį, tuo tarpu atsakovas 2021-03-01 pateikė teismui patikslintą priešieškinį, bei siekdamas užbaigti bylą taikiai 2021-09-27 pateikė patikslintą priešieškinio reikalavimą.
Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso dviem bendraturčiams, t.y. ieškovui 48/100 dalys ir atsakovams 52/100 dalys, kurias jie valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu, o esant nesutarimui, tai nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 4.75 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daugelyje nutarčių yra pasisakęs, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką pagal CK 4.81 straipsnio nuostatas. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-390-701/2018; e3K-3-204-248/2019 ir kita).
Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t.y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-354/2005; 3K-3-85/2006; 3K-3-21/2009; 3K-3-235/2014; e3K-3-204-248/2019 ir kita).
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę; tai padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-21/2009; e3K-3-57-611/2019, 27 punktas, e3K-3-204-248/2019 ir kita). Be to, praktikoje nurodoma, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis).Be abejo, bet kokiu atveju turi būti išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas. Esant bendraturčių nesutarimui dėl atidalijimo būdo, teismas vertina kiekvieno iš bendraturčių interesus ir sprendžia šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-213/2011; 3K-3-255-248/2018, 25 punktas, e3K-3-204-248/2019 ir kita).
Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė, kad atsakovė šiuo metu realiai natūroje valdo ir naudoja ženkliai daugiau gyvenamojo namo bendro ploto, negu yra įsigijusi. Atsakovė tai pripažįsta pati, teikdama priešieškinį ir reikalaudama, kad jai atitektų 113,06 kv.m. bendro ploto, nors dalinės nuosavybės teise priklauso tik 98,22 kv.m. Tuo tarpu siūlo, kad ieškovui atitektų 74,68 kv.m. bendro ploto, nors priklauso 90,66 kv.m. bendro ploto. Atsakovė, realiai natūroje valdydama ir toliau siekdama valdyti ženkliai didesnį bendro gyvenamojo namo ploto dalį, daugelį metų pažeidžia ir siekia toliau pažeisti ieškovo, kaip bendraturčio, teises valdyti ir naudoti priklausančia nekilnojamojo turto dalį. Atsakovė siekia, kad jos kartu su atsakovu S. J. turimos 52/100 gyvenamojo namo idealiosios dalys be jokio teisinio pagrindo padidėtų iki 60/100 idealiųjų gyvenamojo namo dalių. Dėl šių ir kitų neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovas jaučia nuolatinę įtampą, stresą.
Ieškovas, vykdydamas aukštesnio teismo nurodymus, kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri parengė supaprastintą gyvenamojo namo padalinimo projektą, pagal kurį numatytas visiškas padalijimas bendrosios dalinės nuosavybės, kai neliks bendraturčiams bendro naudojimo patalpų ir kuris labiausiai atitinka susiklosčiusią situaciją tarp gyvenamojo namo bendraturčių, kadangi: pirma, tai įmanoma padaryti be neproporcingos žalos gyvenamajam namui; antra, gyvenamojo namo atidalijimas užkirs kelią tarp bendraturčių besitęsiantiems ilgalaikiams konfliktams; trečia, toks atidalijimas iš esmės atitinka abiejų bendraturčių valdomas gyvenamojo namo idealiąsias dalis; ketvirta, tai įmanoma padaryti mažiausiomis abiejų bendraturčių sąnaudomis, nereikalaujant vienam iš kito bendraturčio jokių piniginių kompensacijų ir didelių įdėjimų. Tą patvirtino teismo posėdyje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. K., kuri teismo posėdyje patvirtino visus ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytus pagrindus bei dėl savo paruošto supaprastinto projekto prisiėmė visą atsakomybę.
Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą (pasiūlymą teismui), kuris įvardintas kaip supaprastintas projektas, ieškovui atitenka visos patalpos pastogėje, t.y. 2-1/6,58 kv.m., 2-2/13,10 kv.m., 2-3/16,94 kv.m., 2-4/3,85 kv.m., 2-5/2,53 kv.m., 2-6/2,34 kv.m., 2-7/3,57 kv.m., pirmame aukšte atitenka patalpos 1-9/12,81 kv.m., (joje įrengiama patalpa 1-10/1,20 kv.m. – tambūras), 1-1/4,32 kv.m., pusrūsyje ieškovui atitenka patalpos G-1/19,96 kv.m. ir P-7/6,25 kv.m. Kad nereikėtų naudotis bendromis patalpomis, ieškovas įsipareigoja savo lėšomis į jam atitekusią patalpą 1-9 įsirengti laiptelius ir duris iš lauko (iš jam atitekusio žemės sklypo), taip pat patalpoje 1-9 įsirengti tambūrą 1-10. Pusrūsyje ieškovas įsirengtų duris iš patalpos G-1 į patalpą P-7 bei užmūrytų duris iš patalpos P-7 į patalpą P-5. Tokiu būdu jam priklausančios patalpos bus visiškai atribotos nuo atsakovams priklausančių patalpų ir nebeliks absoliučiai jokių bendro naudojimo patalpų. Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka patalpos pirmame gyvenamojo namo aukšte: 1-2/17,98 kv.m., 1-3/13,18 kv.m., 1-4/6,28 kv.m., 1-5/0,93 kv.m., 1-6/3,00 kv.m., 1-7/2,10 kv.m., 1-8/10,91 kv.m., patalpos pusrūsyje: P-1/7,77 kv.m., P-2/0,79 kv.m., P-3/7,55 kv.m., P-4/10,48 kv.m., P-5/3,61 kv.m., P-6/5,47 kv.m. Viso 96,63 kv.m. Atsakovai į gyvenamąjį namą pateks per esamą įėjimą patalpoje P-1 ir joje įrengtus laiptus į pirmą gyvenamojo namo aukštą. Atsakovams tektų tik įrengti sieną iš patalpos 1-1 į jiems atitekusią patalpą 1-4 ir užmūryti duris iš patalpos P-8 į patalpą G-1.
Taip atidalijus gyvenamąjį namą, ieškovui atitektų 92,13 kv.m. bendro gyvenamojo namo ploto, o priklauso 90,66 kv.m., todėl jam padidėtų gyvenamojo namo bendro naudojimo ploto 1,47 kv.m., o idealioji gyvenamojo namo dalis vietoj 48/100 sudarytų 4881/10 000. Tuo tarpu atsakovams atitektų 96,63 kv.m., o priklauso 98,22 kv.m., t.y. sumažėtų jiems 1,47 kv.m. bendro gyvenamojo namo naudingo ploto, o idealioji dalis nuo 52/100 sudarytų 5119/10000.
Atsakovams sumažėjusi 1,47 kv.m. bendro gyvenamojo namo ploto dalis butų kompensuojama palėpėmis, nes iš bendro palėpių ploto 12,29 kv.m., atsakovams atiteko 52/100 dalys, t.y. 6,39 kv.m., tačiau prie šių palėpių įrengimo atsakovai, ko patys ir neneigia, savo lėšomis neprisidėjo visiškai ir jokios kompensacijos nemokėjo. Nustatyta, kad kad teisminio proceso metu atsakovė įsistiklino balkoną ir jai tenkantis bendras naudingas plotas padidėjo 7,30 kv.m. (kuris dar neįregistruotas viešajame registre), tačiau už be ieškovo sutikimo padidintą bendrą naudingą plotą iš atsakovės jis kompensacijos nereikalauja. Be to, ieškovui įsirengiant atskirą įėjimą į gyvenamąjį namą, t.y. įrengiant laiptus ir duris turės išlaidų (pagal atsakovės pateiktą lokalinę sąmatą 5055 Eur), tuo tarpu atsakovams lieka jau esami laiptai ir durys, todėl jie papildomų išlaidų neturės. Kadangi atskiro įėjimo (durų ir laiptų) įsirengimui jo būsimų lėšų dalies iš atsakovų nereikalauja, tokiu būdu yra visiškai kompensuojamas atsakovams priklausančios gyvenamojo namo idealiosios dalies sumažėjimas. Teismo manymu, toks pasirinktas atidalijimo variantas atitinka proporcingumo principą, nes abiem bendraturčiams atitenka praktiškai turima idealioji gyvenamojo namo dalis, o nukrypimas yra neženklus. Tokiu būdu, atidalijus bendraturčius, nebeliks bendro naudojimo patalpų ir iš esmės bus išspręstas ginčas, nes bus maksimaliai pašalintos galimybės kilti konfliktinėms situacijoms.
Padalijant gyvenamąjį namą būtina išspręsti elektros, vandentiekio ir šildymo pertvarkymo klausimus. Dėl elektros: kaip nurodė ieškovas, o atsakovai to neneigė, abi šalys turi atskirus elektros įvadus ir skaitiklius. Padalijus gyvenamąjį namą pagal parengtą projektą, elektros tiekimą į pirmo aukšto patalpas 1-1 ir 1-9 bei pusrūsio patalpą G-1 pasijungs prie savo elektros skaitiklio savo lėšomis. Prie bylos pridėta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tokios galimybės yra nesunkiai įgyvendinamos. Todėl atsakovė dėl atjungimo, jokių kaštų neturės. Dėl vandentiekio: vandentiekis yra pajungtas gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bendrai. Atsiskaitymams yra įrengti atskiri vandens skaitikliai. Padalijus namą pagal parengtą projektą, dėl vandentiekio niekas nesikeistų, nes pagrindinis vandentiekio vamzdis yra nutiestas per patalpą G-1 į patalpą P-7, kur įrengtas ieškovui priklausantis geriamojo vandens skaitiklis, o toliau vamzdis nutiestas į atsakovams priklausančią pusrūsio patalpą P-5. Padalijus gyvenamąjį namą pagal projektą, vandentiekio vamzdis nutiestas ieškovui per jam atitekusias patalpas G-1 ir P-7, esant vandentiekio vamzdžio gedimui, atsakovams pripažintina teisė patekti į jam, V. L., atitekusias patalpas, pažymėtas indeksais G-1 ir P-7 gedimo likvidavimui arba naujo vamzdžio nutiesimui. Dėl šildymo sistemos: šildymo sistemas abi šalys turi atskirai, bendrai patalpų nešildo. Jam atitekusioje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-9, šildymą savo lėšomis pasijungs patalpai 1-9 nuo savo šildymo sistemos. Atsakovė šildymą į patalpą 1-9 atsijungs pati, jokių kaštų dėl šildymo atjungimo neturės. Pusrūsio patalpoje, pažymėtoje G-1 yra atsakovams priklausančios šildymo sistemos vamzdžiai. Padalijus gyvenamąjį namą, pagal projektą, atsakovams priklausančios šildymo sistemos vamzdžiai nebus ardomi ar kitaip naikinami. Esant atsakovams priklausančios šildymo sistemos vamzdžių, nutiestų patalpoje G-1 gedimui, atsakovams pripažintina teisė patekti į jam, V. L. atitekusią patalpą, pažymėtą indeksu G-1 gedimo likvidavimui arba naujo vamzdžio nutiesimui.
Atsakovė nesutinka su ieškovo patikslintu ieškiniu. Atsakovei nesutinkant priskirti patalpą 1-9 ieškovui tuo pagrindu, kad ji naudojasi šia patalpa ilgą laiką ir nesiūlant ieškovui lygiaverčių patalpų 1 aukšte, atsakovės argumentai atmestini kaip negarįsti. Iš 1993-10-22 pirkimo – pardavimo sutaries matyti, kad šios sutarties pagrindu ieškovas nusipirko pirmame aukšte patalpas, kurių plotas sudaro 14,905 kv. m., tai yra 1/2 dalį 1-1/ 4,32 kv.m.,1/2 dalį 1-3/13,18 kv.m., 1/2 dalį 1-4/6,28 kv.m., 1/2 dalį 1-5/0,93 kv.m., 1/2 dalį 1-6/3 kv.m., 1/2 dalį 1-7/2,10 kv.m. Pagal atsakovės pasiūlymą ieškovui pirmame aukšte liktų tik patalpa 1-1 4.32 kv. m., kas sudarytų tik 2,16 kv. m. atsakovei tenkančios nuosavybės ieškovui, visas kitas patalpas pirmame aukšte priskiriant atsakovams S. ir S. J. Atsakovės S. J. pasiūlymas nesąžiningas, nes toks pasiūlymas grubiai pažeidžia ieškovo, kaip savininko turtines teises, nes tokiu atveju jam atitektų mažesnio ploto ir mažiau vertingas turtas. Įvertinus bylos aplinkybes teismas prieina išvados, kad ieškovo V. L. pasiūlytas patalpų atidalijimo pasiūlymas labiau atitinka abiejų šalių interesus, kadangi nebeliktų bendrų patalpų, tai padėtų išventi konfliktų tarp šalių ateityje ir užtikrintų galimybę savarankiškai ir netrukdomai naudotis paskirtomis nuosavybės teise patalpomis.
Atsakovė 2021 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikė patikslintus priešieškinio reikalavimus (DOK-(duomenys neskelbtini)) atsižvelgiant į ieškovo patikslintą ieškinį, nurodant, kad byla gali būti užbaigta taikiai, jeigu būtų: 1) pakeistas 1999 m. rugsėjo 1 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 1 punktas, atsakovei S. J. ir atsakovui S, J., paskyrus naudotis: pusrūsyje garažu G-1 (19,96 kv.m.), sandėliu P-7 (6,25 kv.m.), katiline P-6 (5,47 kv.m.), koridoriumi P-5 (1,66 kv.m.); gyvenamojo namo patalpomis: kambariu 1-2 (17,98 kv.m.), virtuve 1-3 (13,18 kv.m.), koridoriumi 1-4 (6,28 kv.m.), tualetu 1-5 (0,93 kv.m.), vonia 1-6 (3,00 kv.m.), tambūru 1-7 (2,10 kv.m.), kambariu 1-8 (10,91 kv.m.), kambariu 1-9 (12,81 kv.m.) bei lauko laiptų aukštele, esančia šalia patalpos 1-7, pagal M. P. parengtą naudojimosi tvarkos planą; 2) ieškovui, V. L., pagal 1999 m. rugsėjo 1 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 2 punktas, paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpomis: pusrūsyje laiptine P-1 (7,77 kv.m.), tambūru P-2 (0,79 kv.m.), rūsio patalpa P-3 (7,55 kv.m.), rūsio patalpa P-4 (10,48 kv.m.), koridoriumi P-5A (1,80 kv.m.), rūsio patalpa P-8 (6,32 kv.m.), laiptine L-1; gyvenamojo namo patalpomis: koridoriumi 1-1 (4,32 kv.m.), laiptine L-2; gyvenamojo namo mansardos patalpomis: holu – virtuve 2-1 (6,58 kv.m.), kambariu 2-2 (13,10 kv.m.), kambariu 2-3 (16,94 kv.m.), katiline 2-4 (3,85 kv.m.), sandėliuku 2-5 (2,53 kv.m.), sandėliuku 2-6 (2,34 kv.m.), sandėliuku 2-7 (3,57 kv.m.), laiptine L-3, pagal M. P. parengtą naudojimosi tvarkos planą; 3) įpareigojant S. J. savo lėšomis, per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrengti pusrūsio patalpoje P-5 pertvarą ir įrengti pertvarą skiriančią patalpas G-l ir P-8 bei įrengti duris iš pusrūsio patalpos G-l į patalpą P-7; 4) įpareigojant S. J. savo lėšomis, per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pakeisti garažo dvivėrius vartus į pakeliamus vartus; 5) įpareigojant S. J. savo lėšomis, per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrengti gyvenamojo namo pirmame aukšte pertvaras iš laiptinės L-l į patalpą 1-4, iš patalpos 1-1 į patalpą 1-4, iš patalpos 1-9 | patalpą 1-1, bei įrengti duris iš patalpos 1 -9 į patalpą 1 -8; 6) įpareigojant S. J. savo lėšomis, per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įsirengti laiptus, kuriais galėtų patekti iš gyvenamojo namo lauko pusės į patalpą P-7; 7) įpareigojant ieškovą V. L., savo lėšomis, per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrengti duris iš laiptinės L-l į patalpą 1-1, įrengiant angą (0,85 m. pločio, 2 m, aukščio) tarp patalpų L-l ir 1-1, pažeminant laiptų aikštelę, o pakopą perkeliant tarp patalpos L-l ir 1-1, į naujos angos slenksčio vietą; 8) įpareigojant ieškovą V. L., savo lėšomis, per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vandens skaitiklį iš patalpos P-7 perkelti į patalpą 2-4; 9) priteisti iš ieškovo V. L. atsakovei S. J. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2021 m. spalio 11 d. ieškovas teismui pateikė atsiliepimą (DOK-(duomenys neskelbtini)), kuriuo nurodė, kad atsakovė ir jai naudojimosi gyvenamuoju namu projektą rengęs architektas M. P. klaidiną teismą, teigdami, kad gyvenamasis namas nėra padalintas į du atskirus butus, o padalijimui bus reikalinga rengti pastato paskirties pakeitimo projektą. Tokie atsakovės ir M. P. - aiškinimai neatitinka realios tikrovės. Iš pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų su istorijomis, matyti, kad (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) viešajame registre yra įregistruoti nuo 1997 m. gegužės 27 d., o butui Nr. (duomenys neskelbtini), kaip atskiram objektui, yra įregistruota hipoteka. Atkreiptinas dėmesys, kad butams faktiškai priskirta gyvenamojo namo kvadratūra visiškai nesutampa su realia šio gyvenamojo namo kvadratūra. Tai matyti iš 2020 m. sausio 14 d. kadastrinių matavimų bylos, kurie buvo atlikti atsakovės užsakymu.
Patikslintus kadastrinius - matavimus, pirmame gyvenamojo namo aukšte, ieškovui atitenka 14,905 kv.m, gyvenamojo namo ploto, o atsakovė savo reikalavime siekia, kad V. L. pirmame aukšte atitektų 4,32 kv.m, gyvenamojo namo ploto. Kitus 10,585 kv.m. pirmojo gyvenamojo namo aukšto ploto, atsakovė siekia padengti jai priklausančia pusrūsio dalimi. Ieškovas kategoriškai nesutinku su tokiu atsakovės reikalavimu, nes gyvenamojo namo pirmojo aukšto plotas nėra finansine prasme lygiavertis bendrajam gyvenamojo aukšto plotui, esančiame rūsyje. Minėtina, jog atsakovės reikalavimas ieškovo turimas patalpas gyvenamojo namo pirmame aukšte pakeisti patalpomis pusrūsyje, iš esmės pažeidžia jo, kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus bei prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, numatytai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad nuosavybė yra neliečiama bei CK 4.39 straipsnio 1 daliai, kur nurodyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu ar teismo sprendimu. Tai reiškia, kad atsakovė gyvenamąsias patalpas pakeisdama į pusrūsio patalpas, neatlygintinai iš ieškovo siekia įgyti jam priklausančios nuosavybės dalį.
Atsakovės pateiktame architekto M. P. pasiūlyme nurodyta, kad siekiant suformuoti vientisą laiptinės erdvę, numatomą įrengti angą (0,85 cm. pločio ir 2,0 m. aukščio) tarp patalpų L-l ir 1-1. Anga įrengiama pertvarinėje ir nelaikančioje sienoje. Dėl tos angos laiptinėje L-l reikia performuoti paskutinę pakopą, pažeminant laiptą aikštelę, o pakopą perkeliant tarp patalpos L-1 ir 1-1, į naujos angos slenksčio vietą. Vadovaujantis STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ p.47. 12, mažiausias bekliūtis namo durų plotis turi būti 0,85 cm, aukštis 2 m. Pagal „Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus“, evakuacinių išėjimų durų plotis turi būti ne mažesnis, kaip (p. II 7.1.) 0,8 m., kai pro ją evakuojasi ne daugiau kaip 15 žmonių. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad architektas M. P. durų iš laiptinės į koridorių įrengimui, neparengė projekto, kad būtų galima teisiškai nustatyti ar technine prasme apskritai yra įmanoma dėl tos angos laiptinėje L-l performuoti paskutinę pakopą, pažeminant laiptų aikštelę, o pakopą perkeliant tarp patalpos L-l ir 1-1, į naujos angos slenksčio vietą, M. P. teigia, kad anga įrengiama pertvarinėje ir nelaikančioje sienoje, tačiau neatkreipia dėmesio, kad šią angą pagilinti nėra techninės galimybės, kadangi pirmą gyvenamojo namo aukštą nuo rūsio skiria betoninė pertvara. Antra, pirmojoje vietos apžiūroje dalyvavo specialistas G. S., kuris nedviprasmiškai teismui paaiškino, kad tokia pertvara apskritai yra abejotina. Trečia, byloje yra pateiktas architekto E. S., turinčio teisę eiti neypatingojo statinio projekto vadovo ir neypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas, aiškinamasis raštas, kuriame nedviprasmiškai yra nurodyta, kad atsakovės siūlomas variantas yra nepriimtinas ir durų iš laiptinės L-l į patalpą pirmame aukšte 1-1 įrengti neįmanoma, nes pažeidžiami STR2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimai. Ketvirta, architektas M. P. vadovaujasi STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, kai tuo tarpu šis gyvenamasis namas yra dvibutis. Penkta, atsakovė siekdama priversti ieškovą įsirengti duris iš laiptinės L-l į pirmojo aukšto patalpą 1-1, neparengė techninio projekto, architektas E. S. nurodo, kad toks durų įrengimas neįmanomas (tą patį pirmosios vietos apžiūros metu kalbėjo specialistas G. S.). Taip pat atsakovė perkeldama ieškovui pareigą įsirengti duris, nepateikė teismui sąmatos apie būsimas išlaidas ir visiškai nesprendžia jų atlyginimo klausimo.
Atsakovė siekia, kad ieškovui priklausantis butas liktų be vandens tiekimo. Atsakovė pati pateikė teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą (analogišką kokį buvo pateikęs ir ieškovas), kad norint perkelti vandens skaitiklį iš pusrūsio į pastogę, reikalinga vandentiekį į ieškovui priklausantį butą įvesti iš naujo, o tai reiškia, kad reikia pasidaryti naują projektą, išpildyti technines sąlygas, gauti naują leidimą, naujai atlikti vamzdyno išvedžiojimą. Dėl tos priežasties, kad atsakovė neleido naudotis bendru vandentiekiu, bendra virtuve, vonia, tualetu, ieškovui teko įsivesti sau vandentiekį, ką padarė iš savo asmeninių lėšų. Patalpa P-7 buvo paskirta ieškovui, juo teisėtai naudojosi ir naudojasi, todėl vandens skaitiklis šioje patalpoje buvo įrengtas teisėtai.
Atsakovė pagal savo projektą siekia įsirengti išėjimą į lauką iš patalpos 1-7 ir naudotis ieškovui atitekusia laiptų aikštele bei įsirengti sau laiptus į jam atitekusį žemės sklypą, nors pagal 2018 m. kovo 7 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo.
Teismo vertinimu patikslinto priešieškinio reikalavimai visiškai neišsprendžia pačios ginčo esmės civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be to, yra pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai, siekiama neatlygintinai iš ieškovo paimti 10,905 ha pirmojo gyvenamojo namo aukščio ploto, siekiant, kad ieškovui tektų daugiau rūsio patalpų, o ne pirmo aukšto gyvenamojo namo ploto. Pagal įsigijimo dokumentus pati atsakovė S. J. buvo įgijusi daugiau rūsio, o ne pirmo aukšto gyvenamojo namo patalpų.
Ieškovo siūlomu būdu atidalijus turtą pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. K. paruoštą gyvenamojo namo padalijimo projektą, nebūtų pažeisti nei ieškovo, nei atsakovų interesai, nebūtų bendro naudojimo patalpų bei pareikalautų mažiausių sąnaudų. Šis projektas yra supaprastintas, kaip tokioje situacijoje ir reikalauja įstatymas. Ieškovo patikslintame ieškinyje pasiūlytas variantas (vadovaujantis naujausiu J. K. parengtu projektu) aptartų aplinkybių visumoje laikytinas optimaliausiu ir teisingiausiu turinčių bendraturčių lygiateisiškumo kontekste, todėl teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, laikantis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros konstatuoja, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, kad su atsakovais neliktų bendro naudojimo patalpų yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai, o priešieškinis atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5, 4.80 straipsniai).
Ieškovo siūlomu būdu atidalinus turtą atsakovams teks atitinkama išlaidų dalis, t. y. įsirengti
sieną iš patalpos 1-1 į patalpą 1-4 ir užmūryti sieną iš patalpos G-l į patalpą P-8, tačiau atitinkamos išlaidos kils ir ieškovui, t. y. savo lėšomis įsirengti iš lauko pusės laiptus ir duris į patalpą 1-9, duris į patalpą P-7 iš patalpos G-l bei užmūryti duris iš patalpos P-7 į patalpą P-5. Ieškovo pasiūlytas variantas aptartų aplinkybių visumoje laikytinas optimaliausiu ir teisingiausiu turinčių bendraturčių lygiateisiškumo kontekste, todėl teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, laikantis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros konstatuoja, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, kad su atsakovais neliktų bendro naudojimo patalpų yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, priešieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5, 4.80 straipsniai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo solidariai iš atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 2887,33 Eur bylinėjimosi išlaidų – 14,57 Eur, sumokėtų 2017 m. rugpjūčio 11 d. VĮ ,,Registrų centras“ už dokumentų, reikalingų šiai bylai iškelti, paiešką, kopijų parengimą ir kitas paslaugas; 150 Eur, sumokėtų 2018 m. kovo 7 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už naudojimosi žemės sklypu plano parengimą; 60,58 Eur, sumokėtų 2019 m. sausio 14 d. VĮ ,,Registrų centras“ už dokumentų, reikalingų šiai bylai, paiešką ir kadastrinių duomenų tikslinimą; 12,18 Eur, sumokėtų 2020 m. vasario 14 d. VĮ ,,Registrų centras“ už palėpių įregistravimą viešajame registre; 350 Eur, sumokėtų 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. vasario 1 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už projektavimo darbus; 1000 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti (100 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, 450 Eur už patikslinto ieškinio rengimą, 450 Eur už atstovavimą pirmos instancijos teisme); 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą; 300 Eur už 2021 m. kovo 8 d. patikslinto ieškinio surašymą; 250 Eur už 2021 m. kovo 30 d. atsiliepimo į patikslintą priešieškinį surašymą; 350 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme; 300 Eur už 2021 m. spalio 11 d. atsiliepimo į patikslintą priešieškinį surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Viso priteistina suma 3187,33 Eur (DOK-(duomenys neskelbtini) ir DOK-(duomenys neskelbtini)). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Kadangi bylinėjimosi išlaidos nėra įstatymo nustatyta išimtis, šalys dėl jų nesitarė, todėl atsakovų pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas nelaikytina solidaria (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidas laikytinos pagrįstomis, įrodytomis, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieškinys patenkinamas visiškai, o atsakovų priešieškinis atmestinas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Teismas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 11,62 Eur. Šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų t.y. po 5,81 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 253, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti. Patikslintą priešieškinį atmesti.
Atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 188,88 kv.m., iš bendrosios dalinės nuosavybės:
Ieškovui, V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti patalpas pirmame gyvenamojo namo aukšte: 1-1/4,32 kv.m., 1-9/12,81 kv.m., patalpas gyvenamojo namo pastogėje 2-1/6,58 kv.m., 2-2/13,10 kv.m., 2-3/ 16,94 kv.m., 2-4/3,85 kv.m., 2-5/2,53 kv.m., 2-6/ 2,34 kv.m., 2-7/3,57 kv.m. ir patalpas pusrūsyje P-7/6,25 kv.m., G-l/19,96 kv.m. Viso priteisti 92,13 kv.m., kas sudaro 4881/10000 idealiąsias gyvenamojo namo dalis.
Atsakovams S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti patalpas gyvenamojo namo pirmame aukšte: 1-2/17,98 kv.m., 1-3/13,18 kv.m., 1-4/6,28 kv.m., 1-5/0,93 kv.m., 1-6/3,00 kv.m., 1-7/2,10 kv.m., 1-8/10,91 kv. m.; pusrūsio patalpas: P-1/7,77 kv.m., P-2/0,79 kv.m., P-3/7,55 kv.m., P-4/10,48 kv.m., P-5/3,61 kv.m., P-6/5,47 kv.m., P-8/6,58 kv.m. Viso 96,63 kv.m., kas sudaro 5119/10000 idealiąsias gyvenamojo namo dalis.
Nustatyti, kad S. J. ir S. J., per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelia su savo daiktais iš patalpos pirmame aukšte, kurios indeksas 1-9 ir atjungia šiai patalpai šilumos tiekimą, taip pat išsikelia su savo daiktais iš patalpos pusrūsyje, kurios indeksas G-1 ir užmūrija sieną iš patalpos G-1 į patalpą P-8.
Nustatyti, kad per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo to, kai atsakovai S. J., S. J. atlaisvins patalpas 1-9, G-1 ir atmūrins pertvarą iš patalpos G-1 į patalpą P-8, V. L. išsikelia su savo daiktais iš patalpos pusrūsyje P-4 ir savo lėšomis įsirengia iš lauko pusės laiptus ir duris į patalpą 1-9, įsirengia duris į patalpą P-7 iš patalpos G-1 bei užmūrija duris iš patalpos P-7 į patalpą P-5.
Nustatyti, kad per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo to, kai V. L. įsirengs atskirus laiptus į patalpą 1-9, S. J. ir S. J. įrengia sieną iš patalpos 1-1 į patalpą 1-4.
Pripažinti atsakovams S. J. ir S. J., teisę esant gedimams, patekti į pusrūsio patalpą G-1 dėl vandentiekio ir šildymo sistemos vamzdynų gedimų šalinimo ar keitimo.
Pripažinti V. L., teisę esant gedimams, patekti į pusrūsio patalpą P-3 ir P-6 dėl vandentiekio sistemos vamzdynų gedimų šalinimo ar keitimo.
Priteisti iš S. J. ir S. J. po 1593,65 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo V. L., naudai.
Priteisti iš atsakovų S. J. ir S. J. po 5,81 Eur (penkis eurus ir 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.