- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-50-574/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- M. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. K. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4154 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. K. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėta nuosprendžiu paskirta bausmė ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai ir 22 dienos laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendis, M. K. už nusikalstamos veikos, nurodant, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prie Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 9 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir M. K. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmė. Kitoje dalyje nuosprendis nepakeistas.
2. M. K. bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. kovo 17 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 28 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/3 bausmės – 2022 m. gruodžio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. RV-25-4154 nuteistajam M. K. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, rekomenduojant nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
4. Nuteistasis M. K., nesutikdamas su Komisijos nutarimu pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartimi, nuteistojo skundas atmestas padarius išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga M. K. taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą.
5.1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime sakoma, kad teismo nutartis yra vienkartinio taikymo individualus teisės aktas, kad „sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimai turi būti racionalūs – turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų nutarčiai pagrįsti; nutartyje negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi būti aiškūs“. Neabejotinai tokie pat kriterijai turi būti taikomi ir skundžiamai Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarčiai. Tačiau skundžiamoje nutartyje nėra pakankamai teisinių argumentų, kuriais turi būti grindžiamas sprendimas. Taip pat ten nėra visų kitų dalykų, kurie išsakyti aukščiau cituojamame Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime.
5.2. Skundžiamoje nutartyje daug dėmesio skiriama retrospektyvinio pobūdžio aplinkybėms, t. y. aplinkybėms apie padarytą nusikaltimą, nusižengimus. Nagrinėjamu atveju kalbama ne apie bausmės už padarytą veiką skyrimą, o apie BVK 82 straipsnio normų taikymą. Būtent šiose teisės normose įtvirtinta sąlyga, jog tokią nusikalstamą veiką padariusiems nuteistiesiems ir gavusiems tokią bausmę, kaip jis, lygtinis paleidimas galimas atlikus ne mažiau kaip vieną trečdalį laisvės atėmimo bausmės. Jis nepajėgus pakeisti savo praeities, bet daryti išvadas iš tų klaidų išmoko. Tai pastebi ir teisėjas, kad nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, pastaruoju metu pradėjo aktyviau vykdyti individualios reabilitacijos plane numatytas priemones. Teismas daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu M. K. neabejotinai keičia savo elgesį teigiama linkme. Jis nebaustas drausmine tvarka, skatintas už nepriekaištingą elgesį, palaiko artimus socialinius ryšius su savo šeima, neturi įsiskolinimų, nuteistasis taip pat atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas – pradėjo aktyviau vykdyti jo socialinei reabilitacijai būtinas priemones. Svarbi aplinkybė tai, kad finansinių įsiskolinimų neturėjimas neturės neigiamos įtakos ir sunkumų jo integracijai.
5.3. Skunde pažymima, kad nors ir komisija ir teismas mini nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau į jas neatsižvelgė, paminėjo šias aplinkybes tik formaliai, skyrė joms nepagrįstai mažai dėmesio. Tiek teismas, tiek komisija, priimdama nutarimą, tinkamai neįvertino palankių lygtinio paleidimo taikymui aplinkybių. Nors komisija paminėjo teigiamus požymius, tačiau vien formaliais pagrindais padarė išvadą, jog nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Pabrėžtina, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias ir formaliąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5.4. Teismas akcentavo neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tiek dėl jo praeities nusikaltimų tiek dėl darbinės veiklos įstaigoje. Jis žodžiu kreipėsi į įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, bet gaudavo atsakymą, kad darbo vietų nėra. Ši problema labai opi Vilniaus kalėjime, kadangi darbo gamybos veiklų įstaigoje nėra, o į tas laisvas darbo vietas ūkio priežiūros skyriuje, kurios kartais atsilaisvina, pretenduoja daug nuteistųjų (šiuo metu kalėjime kali apie 400 nuteistųjų). Faktiškai galimybių įsidarbinti įstaigoje nėra, todėl ši problema yra didžiulė, nepriklausanti nuo nuteistųjų, nes pati pataisos įstaiga dėl objektyvių priežasčių, o gal ir dėl savo neveiklumo, nesugebėjimo organizuoti įstaigos darbą, taip kaip numato BVK, nuteistiems asmenims neparenka ir nepasiūlo darbinės veiklos. Vilniaus kalėjime nėra darbų, kuriais galėtų aprūpinti visus nuteistuosius, kaip to reikalauja BVK, kad nuteistieji privalo dirbti ir ne tik dėl BVK – tai labai stipriai prisideda prie asmens teigiamų pokyčių dėl darbinės veiklos, kurie tik skatins ir stiprins motyvaciją gauti pragyvenimui būtinas lėšas teisėtais būdais laisvėje, gyventi dorai, taip, kaip priimta visuomenėje. Nuo spalio mėnesio jis pradėjo vykdyti individualią veiklą.
5.5. Jis yra pateikęs visus reikalingus dokumentus, kad po galimo lygtinio paleidimo turės kur gyventi ir bus priimtas į darbą. Jo darbinė motyvacija stipri, darbinės nuostatos į darbą tik teigiamos. Kaip ir 2023 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarime Nr. RV-25-4154 minima, kad jis nestruktūrizuotoje aplinkoje vykdė darbinę veiklą, darbinio nestabilumo laikotarpiais buvo registruotos Užimtumo tarnyboje, rinkosi oficialiai apmokamas darbo vietas. Jis būdamas laisvėje vykdė darbinę veiklą, prieš patenkant į įkalinimo įstaigą apie 3 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir dabar, jei būtų paleistas į laisvę anksčiau laiko, bus priimtas į tą pačią įmonę, yra pateikęs tai patvirtinantį dokumentą. Jo išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis – studijavo (duomenys neskelbtini)), taip pat (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre įgijo kompiuterių operacijų kvalifikaciją.
5.6. Jis subrendęs asmuo, sugebantis suprasti problemas, surasti tinkamą jų išsprendimo būdą, suprantantis, kas yra nusikaltimas, kas yra atsakomybė už netinkamą elgesį. Jo požiūris į savo elgesį labai stipriai pakito, yra savikritiškas, suvokia padarytų nusikaltimų pasekmes, žąlą tiek nukentėjusiems, tiek visuomenei, tiek sau, gebėjimai analizuoti pasižymi brandesne pozicija. Gali pagrįstai manyti, kad per šiuos bausmės atlikimo metus pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. Jis yra linkęs planuoti tolimesnių gyvenimo tikslų įgyvendinimą bei žingsnius, deklaruoja tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius planus sietinus su tolimesnės bausmės atlikimu, gyvenimo tikslais laisvėje. Noriai priima kitą požiūrį, socialines situacijas vertina teisingai, linkęs koreguoti savo mąstymą, yra atviras naujovėms, kitokiam požiūriui. Visiškai suvokia savo padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą visuomenei, paleistas į laisvę dirbs, neturi finansinių įsiskolinimų, turi gyvenamą vietą, jo laukia sugyventinė, ateityje planuoja ją vesti, laukia kiti artimieji su kuriais palaiko stiprų ryšį, turės garantuotą darbo vietą. Šios aplinkybės apibudinančios jo šeimos ryšius yra svarbios ir tuo aspektu, kad jo išėjimas į laisvę svarbus ir jo artimiesiems, o komisijos nutarimas sukuria neigiamas pasekmes ne tik nuteistajam, bet ir jo artimiesiems. Šių aplinkybių svarba pabrėžiama ir teismų praktikoje, kurioje nurodoma, kad sėkmingai probacijai gali turėti įtakos ir tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, palaikomi artimi ryšiai su šeimos nariais.
Žemesnės instancijos teismas
5.7. Komisija nutarimu priėmė sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo ir rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Turimais duomenimis jis Komisijos rekomendacijas vykdė: mokėsi, baigė intervencinę „Smurto prevencijos programa“, dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti, įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus, formuoti teigiamą nuostatą blaivybėje bei pasiruošimą gydymuisi. Pažymi, kad šiuos užsiėmimus baigė sėkmingai, įsisavino pateiktą informaciją, dalyvavo aktyviai, vykdė pavestas jam užduotis. Laikėsi nustatytos tvarkos, neturi drausminių bei administracinių nuobaudų, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Jo motyvacija spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas didėja, šie duomenys yra užfiksuoti ir socialinio tyrimo išvadoje.
5.8. Nesutinka su išvada, kad jis, užpildęs vertinimo anketą, nenurodė nei vienos probleminės srities susijusios su jo nusikalstamu elgesiu, tai vertintojų subjektyvi nuomonė, kad jis negeba atpažinti problemų. Jis visiškai suvokia savo bėdas, ką patvirtina jo lankomi užsiėmimai dėl smurto, dėl priklausomybės, taip pat apie vartojimo žąlą, padarinius, šie jo veiksmai paneigia teiginį, kad jis negeba atpažinti problemų, kad neturi nė vienos probleminės srities.
5.9. Supranta, kad pritaikius lygtinį paleidimą, neatlikta bausmės dalis nebus panaikinta, t. y. jis nuo bausmės nebus atleistas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų – tai tokia nuteistojo atleidimo nuo tolesnio faktiško laisvės atėmimo pataisos įstaigoje nepasibaigus bausmės laikui rūšis, kuria nustatomos tam tikros sąlygos ir siekiama skatinti asmenį toliau taisytis prižiūrimam atitinkamų priežiūros institucijų. BVK 82 straipsnio 8 dalyje taip pat nurodyta, kad priėmus sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, nuteistajam vykdoma probacija. Mano, kad vienas iš pirmųjų bausmės skyrimo tikslų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jo atžvilgiu jau yra pasiektas. O kiti, teismo jam skirtos bausmės tikslai neabejotinai dabar jau gali būti pasiekti ir probacijos sąlygomis.
5.10. Skundu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo dažniau taikyti alternatyvias laisvės atėmimo bausmes, taikyti jų vykdymo atidėjimą ar lygtinį paleidimą, kad nuteistasis būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) pabrėžiamas toks lygtinio paleidimo tikslas – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sudarius tai skatinančias sąlygas ir prižiūrint po paleidimo, bei taip prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikaltimų mažinimo.
5.11. Kitose bylose lygtinai paleidžiami asmenys anksčiau ne kartą teisti, turintys didesnius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus (baudžiamosios bylos Nr. 1S-1601-238/2014; Nr. 1S-69-485/2017). Kitas precedentas, kuris irgi turėtų prisidėti prie teismų praktikos formavimo: Kauno Apygardos Teismas 2022 m. gegužės 2 d. priėmė nutartis, kurioje nurodoma, kad iš skundžiamos nutarties turinio darytina išvada, kad teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių D. U. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmos instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Tuo labiau, remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
5.12. Lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju ir toliau būtų prižiūrimas, o pažeidus nustatytas sąlygas galės būti grąžintas į įstaigą atlikti likusią bausmės dalį. Nutartyje nurodomi argumentai yra nepagrįsti, nes jis 24/7 būtų kontroliuojamas probacijos pareigūnų ir tokiu būdu būtų kontroliuojama jo reintegracija į visuomenę, užtikrintas tęstinis ir tikslingas intervencinių priemonių taikymas jo atžvilgiu.
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
Žemesnės instancijos teismas
7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
8. M. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. 2023 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinta, ar M. K. padarė akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką. Komisija konstatavo, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir vienbalsiai (4 balsai prieš) nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos nutarimui pritarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris konstatavo, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga M. K. taikyti lygtinį paleidimą.
9. Skunde aukštesniajam teismui nuteistasis M. K. nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nėra pakankamai teisinių argumentų, kuriais turi būti grindžiamas sprendimas. Tačiau pažymėtina, jog teismo argumentai daugiau faktiniai, nei teisiniai todėl, kad yra susiję su paties sprendžiamo klausimo pobūdžiu. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti aplinkybių visetą: nuteistojo asmenybę, jo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai, be kita ko, parodo, ar yra įstatyme nustatyta sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiškai“.
10. Taigi įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Negalima sutikti su nuteistojo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka jai taikomų reikalavimų, priešingai – teismas priėmė išsamią, pagrįstą ir motyvuotą nutartį.
11. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje daug dėmesio skiriama retrospektyvinio pobūdžio aplinkybėms, t. y. aplinkybėms apie padarytą nusikaltimą, nusižengimus, kurių jis nebegali pakeisti. Iš tiesų, statiniai kriminogeniniai veiksniai (susiję su nuteistojo teisės pažeidimais, jų skaičiumi ir pobūdžiu) sprendžiant apie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą negali būti vertinami teismo, kadangi jie yra stabilūs ir nesikeičiantys, nepriklausantys nuo nuteistojo elgesio. Vis dėlto, nors svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei, pirmosios instancijos teismo aptartos su nuteistojo teistumais susijusios aplinkybės vertinamos kaip jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir nagrinėjamu atveju yra pakankamai svarios. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir M. K. padarytų teisės pažeidimų skaičių, jų pobūdį. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog jis, atlikdamas jam paskirtą ankstesnę laisvės atėmimo bausmę, buvo lygtinai paleistas prieš terminą, tačiau ir toliau darė naujus nusikaltimus.
12. Nuteistojo teigimu, kad nors ir komisija, ir teismas vertino jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau į jas neatsižvelgė, paminėjo tik formaliai, akcentavo neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tiek dėl jo praeities nusikaltimų tiek dėl darbinės veiklos įstaigoje. Su tokiais nuteistojo argumentais taip pat negalima sutikti. Kaip matyti iš nutarties, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, vertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir dėl jų pasisakė, įvertinęs kartu su kitomis sprendžiamam klausimui reikšmingomis aplinkybėmis. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės pokyčių, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę. Po to, kai 2023 m. birželio 19 d. Komisija priėmimą nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam ir rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą M. K. 2023 m. liepos 19 d. dalyvavo viktorinoje, 2023 m. gruodžio 4 d. mokymuose apie viešąjį kalbėjimą bei mokymuose apie finansinį raštingumą. 2023 m. rugpjūčio 31 d. konsultuotas socialinės darbuotojos, o nuo 2023 m. spalio mėn. pradėjo vykdyti individualią veiklą. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis šiuo metu vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. M. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, 2023 m. liepos 21 d. buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį. Nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pažymą, kurioje nurodyta, kad paleistas iš Vilniaus kalėjimo jis būtų priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms.
13. Dėl kitų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Kaip jau minėta, teismas atsižvelgė į statinius kriminogeninius veiksnius (teistumus, nusižengimus) vertindamas nuteistojo asmenybę, o ne jo elgesį pataisos įstaigoje, ir priešingai, nei nurodo nuteistasis, jokių neigiamų aspektų dėl nuteistojo darbo pirmosios instancijos teismas nevertino, priešingai, vertino tai, kad jis užsiima individualia veikla, kas yra prilyginama darbinei veiklai.
14. Vertindamas kitas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, apylinkės teismas atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadą ir jos rezultatus. Iš tiesų, 2023 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-4007 nustatyti tokie dinaminiai (tokie, kuriuos nuteistasis gali pakeisti) kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus neigiami aspektai ir negebėjimas atsiriboti nuo kitų asmenų neigiamos įtakos, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nematymo sunkumai. Pastebėtina, kad nuo 2023 m. birželio 6 d. socialinio tyrimo išvados RV-25-1864 dinaminių kriminogeninių veiksnių matyti teigiami pokyčiai ir jų sumažėjimas (neliko kriminalinių nuostatų bei neigiamų nuostatų į visuomenės narius), tačiau kaip teisingai nurodo ir pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nuteistasis vis dar negeba atpažinti problemų, jam būdingas pasekmių nenumatymas. Nors nuteistasis teigia žinantis savo poreikius, turintis planų, tačiau nenurodo konkrečių žingsnių kaip juos pasiekti. Nuteistasis linkęs save pateikti labiau iš teigiamos pusės, geba pateisinti savo elgesį, neigiamų būdo bruožų neįvardina. Nors nuteistojo dalyvavimas intervencinėse priemonėse yra vertinamas kaip sėkmingas, tačiau dar išlieka su nuteistojo mąstymu ir elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip impulsyvumas, agresyvus elgesys, negalvojant apie pasekmes, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai.
15. Taip pat pastebėtina, kad nors nuteistasis bausmę atlieka nuo 2022 m. kovo 17 d., nėra baustas, skatintas tik vieną kartą (2023 m. liepos 21 d.), bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nors nuteistasis nurodė, jog įkalinimo įstaigoje nedirba, nes tam nėra galimybių, žodžiu teiravosi dėl galimybės dirbti, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Priešingai, socialinio tyrimo išvadoje jog bausmės vykdymo pradžioje dirbti nebuvo motyvuotas, nurodė, kad „baigė mokslus ne tam, kad dirbtų kažkokį fizinį darbą“. Tačiau kaip jau minėta, teigiamai vertintina tai, kad jis šiuo metu vykdo individualią veiklą, kuri atitinka jo turimą išsilavinimą.
16. Visgi, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Nors M. K. ir nebuvo baustas bausmės atlikimo metu, taip pat nei karto nebuvo ir skatintas, nors atliko jau 2/3 bausmės.
17. Skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec.(2003)22 valstybėms narėms apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nors valstybėje ir stengiamasi skatinti alternatyvių laisvės atėmimo bausmei bausmių taikymą, tačiau kiekvieną kartą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sprendžiama individualiai. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kaip jau minėta, lygtinis paleidimas nėra imperatyviai ir „automatiškai“ taikoma norma.
18. Nuteistasis taip pat nurodo, kad kitose bylose lygtinai paleidžiami asmenys anksčiau ne kartą teisti, turintys didesnius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus (baudžiamosios bylos Nr. 1S-1601-238/2014; Nr. 1S-69-485/2017). Kitas precedentas, kuris irgi turėtų prisidėti prie teismų praktikos formavimo – Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis. Atsakant į šį skundo argumentą, pastebėtina, kad jog lygtinio paleidimo atveju vadovavimasis precedentais yra labai apribotas, kadangi kiekvienu iš atvejų, vertintinos individualios nuteistuosius apibūdinančios aplinkybės yra itin skirtingos, todėl negali būti precedentu nagrinėjamu atveju. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. išnagrinėtoje byloje nuteistajam buvo nuosekliai nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tuo tarpu M. K. nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Kitose nurodytose bylose teismas įvertino išskirtinai teigiamai nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes bausmės atlikimo metu santykyje su kitomis juos charakterizuojančiomis aplinkybėmis ir padarė išvadą, kad jie pakankamai pakeitė savo elgesį, padarė atitinkamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinai paleisti iš pataisos namų laisvėje reintegruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat, abiem nuteistojo nurodytais atvejais, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija buvo nusprendusi taikyti lygtinį paleidimą, priešingai nei M. K. atveju.
19. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra atleidimas nuo bausmės ir jis tokiu atveju toliau būtų prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, teigiamai vertintinos nuteistojo pastangos, jo pozicija, kad požiūris į savo elgesį labai stipriai pakito, kad jis yra savikritiškas, suvokia padarytų nusikaltimų pasekmes, žalą tiek nukentėjusiems, tiek visuomenei, tiek sau, gebėjimai analizuoti pasižymi brandesne pozicija. Gali pagrįstai manyti, kad per šiuos bausmės atlikimo metus pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jo motyvacija spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas didėja. Vis dėlto, įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Nagrinėjamu atveju, kriminogeniniai veiksniai, susiję su nuteistojo M. K. elgesio ypatumais dar reikalauja tikslingų intervencinių priemonių tolimesnio taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taigi šiuo atveju tikslinga tęsti resocializacijos priemonių taikymą nuteistajam esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
20. Taigi sprendžiant dėl nuteistojo M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo galimybės, buvo įvertinta aplinkybių visuma. Pažymėtina, kad bausmės tikslai yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad M. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutart teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. K. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama