Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

Šilalės rajono apylinkės teismo 1998 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

Šilalės rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 116 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

Šilalės rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnį, 112 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams;

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 8 metams laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2018 m. gegužės 14 d., apie 20 val. 30 min., Šilalės m., (duomenys neskelbtini), J. P. gyvenamojo buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia kastuvėliu sudavė lovoje gulinčiam J. P. keturis kartus į galvą, taip sumušė J. P., padarydamas nukentėjusiajam J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, 2018 m. gegužės 14 d., apie 21 val., Šilalės m., (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo, pirmo aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia kastuvėliu sudavė du kartus G. V. į galvą, taip sumušė G. V., padarydamas nukentėjusiajai G. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš akistatos protokolo, kuri vyko tarp nukentėjusiojo J. P. ir įtariamojo A. J. matyti, kad pastarieji liko prie anksčiau duotų savo parodymų (1 t., b. l. 176-178).

Iš akistatos protokolo, kuri vyko tarp liudytojos E. V. ir įtariamojo A. J. matyti, kad pastarieji liko prie anksčiau duotų savo parodymų (1 t., b. l. 180-182).

2018-05-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu iš G. V. paimtas džemperis (1 t., b. l. 44-46). 2018-05-18 daiktų apžiūros metu džemperis apžiūrėtas, ant jo matyti rusvos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują (1 t., b. l. 47-51). Džemperis saugomas Tauragės AVPK Šilalės r. PK (1 t., b. l. 81).

2018-05-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu iš J. P. paimtos kelnės (1 t., b. l. 70-73) 2018-05-17 daiktų apžiūros metu kelnės apžiūrėtos, ant jų matosi rudos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują (1 t., b. l. 74-78). Kelnės saugomos Tauragės AVPK Šilalės r. PK (1 t., b. l. 81).

2018-05-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš A. J. paimtas kastuvėlis (1 t., b. l. 122-124). 2018-05-16 daiktų apžiūros metu kastuvėlis apžiūrėtas, ant jo matyti raudos spalvos dėmė, panaši į kraują (1 t., b. l. 125-129). Kastuvėlis saugomas Tauragės APVPK Šilalės r. PK (1 t., b. l. 132).

Iš alkoholio kiekio matuoklio duomenų matyti, kad A. J. 2018-05-14, 21.42 val. nustatytas 1,27 promilių girtumas (1 t., b. l. 121).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. J. kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, ištirta teisiamojo posėdžio metu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

Kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad tą vakarą su nukentėjusiuoju J. P. girtavo, bet jo nesumušė. Nukentėjusiosios G. V. iš viso nebuvo sutikęs. Tuo tarpu nukentėjusysis J. P. parodė, kad jau po išgertuvių, jam būnant savo bute, į kambarį įėjo A. J. ir klausdamas, kur yra „tašė“, sudavė kastuvėliu į galvą nukentėjusiajam. Nukentėjusioji G. V., taip pat parodė, kad A. J. , jai būnant koridoriuje, taip pat du kartus trenkė jai į galvą kastuvėliu, reikalaudamas grąžinti tašę. Smūgio sudavimą matė nukentėjusiosios mama E. V..

Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nurodytas bylos aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiųjų J. P. ir G. V. parodymais, jog jie buvo sužaloti A. J.. Tokias aplinkybes nukentėjusioji G. V. nurodė 2018 m. gegužės 4 d. protokole pareiškime, 2018 m. gegužės 14 d. liudytojo apklausos protokole, tai pat nukentėjusysis J. P. nurodė 2018 m. gegužės 17 d. liudytojo apklausos metu, 2018 m. gegužės 25 d. akistatos su A. J. metu ir apklausiamas teisme. Reikšminga yra tai, kad nukentėjusiojo J. P. nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, apie tai, kad J. P. sužalojimai 2018 m. gegužės 14 d. galėjo būti padaryti suduodant kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti kastuvas (1 t., b. l. 88). Nukentėjusiosios G. V. nurodytas aplinkybes patvirtina teismo medicinos specialisto išvada apie tai, kad G. V. 2018 m. gegužės 14 d. kirstinės žaizdos galėjo būti padarytos suduodant kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti kastuvėlis (t. 1, b. l. 43.).

A. J. prašė teisiamajame posėdyje apklausti liudytoją J. P., kuri tą dieną buvusi svečiuose pas S. S., tačiau ji įvykio nematė. Be to, A. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad grįžęs iš parduotuvės rado savo kambaryje J. P. stovintį prie spintos kruviną, o liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog mačiusi J. P. prie A. J. durų, jas rakinėjant, tačiau nesumuštą, nekruviną, po to iš karto sutikusi A. J., kuris ėjęs namo. A. J. teigia, kad tada ir radęs J. P. savo kambaryje, tačiau jau kruviną. Kaip matyti, A. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra prieštaringi bei nenuoseklūs, todėl vertintini kritiškai, kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jų taip pat nepatvirtino ir J. P. duoti parodymai. Kaltinamojo teiginiai, kad jis nukentėjusiųjų nemušė, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, t. y. liudytojos E. V. nuosekliais parodymais, kuri matė, kaip kaltinamasis A. J. sudavė du kartus į galvą dukrai G. V. „šiupeliuku“, nukentėjusiųjų parodymams, liudytojo S. S. parodymams, kuris išgirdęs triukšmą ir po to pamatęs kruvinus nukentėjusiuosius, taip pat liudytoja N. B., kuri atvykusi į įvykio vietą. Nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir patvirtina buvusio įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis ištirtų įrodymų visetu, teismas daro išvadą, kad A. J. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. 2018 m. gegužės 14 d., apie 20 val. 30 min., Šilalės m., (duomenys neskelbtini), J. P. gyvenamojo buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia kastuvėliu sudavė lovoje gulinčiam J. P. keturis kartus į galvą, taip sumušė J. P., padarydamas nukentėjusiajam J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, 2018 m. gegužės 14 d., apie 21 val., Šilalės m., (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo, pirmo aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia kastuvėliu sudavė du kartus G. V. į galvą, taip sumušė G. V., padarydamas nukentėjusiajai G. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus. Veikos tyčinės, baigtos. A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio l dalies 9, 13 punktai). Kaip matyti iš kaltinamojo teistumų, jis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas. A. J. penkis kartus buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu. Tai A. J. charakterizuoja kaip asocialų, smurtaujantį prieš silpnesnius asmenį. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad atlikus bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, smurtui įvykdyti panaudojo įrankį – kastuvėlį, kas rodo veikų didesnį pavojingumą, todėl kaltinamajam už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis nustatytinas didesnis už minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 56 straipsnis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. J. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. J. paskutinį kartą teistas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžiu už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, taip pat jis šiuo nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu. Iš įkalinimo įstaigos A. J. grįžo 2014 m. sausio 27 d. Teistumas nėra išnykęs. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nurodytą nusikalstamą veiką nuteistasis A. J. įvykdė, praėjus daugiau nei ketveriems metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl yra pagrindo manyti, kad A. J. galima taisyti ir neizoliavus nuo visuomenės.

Teismas neturi duomenų apie vėlesniu laikotarpiu galimai A. J. įvykdytas nusikalstamas veikas. A. J. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu A. J. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad visuma duomenų leidžia manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. J. taikant BK 75 straipsnį, paskiriant A. J. BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus – įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies, 6, 8 punktai).

A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 14 d. 21.30 val. iki 2018 m. gegužės 15 d. 14.13 val. (vieną parą) (b. l. 138-139, 149-150), todėl pagal BK 66 straipsnį laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b. l. 151-156), iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 162,01 Eur žalos atlyginimo nukentėjusiųjų G. V. ir J. P. gydymo išlaidų (2 t., b. l. 36-39). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, ieškinį palaiko (2 t., b. l. 36-37). Pateiktas ieškinys yra pagrįstas, nes žala atsirado dėl neteisėtų A. J. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis.).

Daiktiniai įrodymai - džemperis, kelnės - saugomi Tauragės apskr. VPK Šilalės r. PK patalpose, sunaikintini, kastuvėlis – grąžintinas nukentėjusiajam J. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje dėl J. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje dėl G. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą l (vieneriems) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamoje kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 mėnesius įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 14 d. 21.30 val. iki 2018 m. gegužės 15 d. 14.13 val.(vieną parą).

Kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti.

Civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. J. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 162,01 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 1 centą) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus - džemperį, kelnes - saugomus Tauragės apskr. VPK Šilalės r. PK patalpose, sunaikinti, kastuvėlį – grąžinti nukentėjusiajam J. P..

Išaiškinti nuteistajam, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Išaiškinti nuteistajam, jog:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų;

4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.