- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-2392-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02709-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius (pran.), Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- VĮ „Registrų centras“, V. D., A. E. J., G. L., Ž. S., D. M., D.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1774-734/2013 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, V. D. (V. D.), A. E. J., G. L., Ž. S., D. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas savavališkai; 2) pripažinti neteisėta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2007-02-22 įsakymą Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“; 4) pripažinti negaliojančiomis 2008-08-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. I-7628, Nr. I-7630, Nr. I-7629, 2008-08-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. I-7655 ir 2008-09-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. I-8251 toje dalyje, kurioje atsakovams V. D. (V. D.), A. E. J., G. L., Ž. S. ir D. M. parduota 200 kv. m. tarp dviejų žemės sklypų įsiterpusio valstybinės žemės ploto, kuris ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-02-22 įsakymu buvo priskirtas prie atsakovų įsigyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) taikyti restituciją, grąžinant atsakovams parduotą 200 kv. m. žemės plotą į laisvos valstybinės žemės fondą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovai V. D. (V. D.), A. E. J., G. L., Ž. S. ir D. M. yra gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Iki 2007-02-22 tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų bei (duomenys neskelbtini) gatvės buvo įsiterpęs apie 200 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės sklypas. 2006-11-03 ieškovas kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyrių su prašymu leisti prisijungti ir įsigyti šį žemės sklypą. 2006-12-15 ieškovas su Vilniaus miesto savivaldybe sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. 2007-02-01 Vilniaus apskrities viršininko administracija pritarė ieškovo ketinimui įsigyti šį žemės sklypą. 2007-02-09 ieškovui buvo išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti. Tačiau paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-02-22 įsakymu valstybinės žemės sklypą, kurį ieškovas ketino įsigyti, priskyrė prie atsakovų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nustatė šio sklypo plotą – 760 kv. m. Ieškovas išsiaiškino, jog atsakovams perleistame 200 kv. m. valstybinės žemės plote 1961 metais savavališkai pastatytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis žemės plotas neteko laisvos valstybinės žemės statuso, o atsakovams V. D. (V. D.), A. E. J., G. L., Ž. S. ir D. M. tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos įgyti daugiau valstybinės žemės. Dėl nurodytų aplinkybių minėtų atsakovų ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-02-22 įsakymo pagrindu sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-22 įsakymo Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ jau yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-350-08. Todėl atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo civilinę bylą dalyje dėl minėto įsakymo panaikinimo nutraukti, šio prašymo netenkinus, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovai V. D. (V. D.), A. E. J., G. L., Ž. S., D. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė civilinę bylą pagal ieškovo reikalavimus 1) pripažinti, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas savavališkai; 2) pripažinti neteisėta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2007-02-22 įsakymą Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nutraukti, o likusius ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-350-08 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-06-04 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7149-121/2007, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo J. M. prašymą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2007-02-22 įsakymą Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1495/2009 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-12-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4162-815/2008. Šiuo sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad V. D. (V. D.) nuosavybės teisę į dalį (1963/10000) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 1980-08-12 Paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 1-2949, todėl pareiškėjo J. M. skundo reikalavimą panaikinti minėto ūkinio pastato daiktinių teisių registraciją atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-09 nutartimi nustatė ir patvirtino, kad ginčo 200 kv. m. ploto žemės sklypas nėra laisvosios valstybinės žemės sklypas, kadangi yra užstatytas atsakovams V. D. (V. D.), A. E. J., G. L., Ž. S. ir D. M. nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Pagal CPK 18 str. įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys yra privalomi ir turi būti vykdomi.
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinio reikalavimą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos panaikinimo atmesti, o kitus ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad ieškovas šioje byloje neturi reikalavimo teisės. J. M., prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2007-02-22 įsakymą Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, iš esmės prašo patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą, nors šio įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas jau patikrinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-15 nutartimi. Ieškovas yra vienas iš keturių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių, todėl nereiškia, kad būtent jis turi teisę ginti valstybės interesus dėl privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies grąžinimo valstybei, ir kad, grąžinus šią dalį valstybei, būtent ieškovui, o ne kitiems asmenims būtų perleistos nuosavybės teisės į šią žemės sklypo dalį. Pažymėjo, jog teisės aktai nesuteikia teisės ieškovui kreiptis į teismą dėl kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, kurie stovi net ne ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pripažinimo savavališkais. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teritorinis registratorius 2007-04-26 atliko ne naujų daiktų ir teisių į juos registraciją, o duomenų perkėlimą be jų revizavimo. Ieškovas neprašo pripažinti 1980-08-12 paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 1-2949, kurio pagrindu V. D. (V. D.) įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinį, negaliojančiu, tačiau prašo pripažinti negaliojančia šio paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atliktą teisinę registraciją. Šis paveldėjimo teisės liudijimas yra galiojantis, nepanaikintas ir nenuginčytas. Be to, ieškovas praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 str. 2 d. nustatytą terminą ginčyti duomenų perkėlimą į Nekilnojamojo turto registrą.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2007-02-22 įsakymą Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nutraukti, kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, šio prašymo netenkinus, bylą šioje dalyje nutraukti Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p. pagrindu (suėjus ieškinio senaties terminui), kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, šių dviejų prašymų netenkinus, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-22 įsakymo Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ jau yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-350-08.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal savo parametrus priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių grupei ir pastatytas atsakovams V. D. (V. D.), A. E. J., G. L., Ž. S. ir D. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju statybą leidžiančių dokumentų nereikia, jei statinys nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Žemės sklypas, kuriame pastatytas ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną, tačiau statinio statybos pabaigos metai - 1961 m., o specialios naudojimo sąlygos žemės sklypui apskrities viršininko įsakymu nustatytos 2008-06-05 (įrašas galioja nuo 2008-06-16), t. y. daug vėliau nei pastatytas ginčo statinys.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-29 sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimų - 1) pripažinti, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas savavališkai; 2) pripažinti neteisėta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2007-02-22 įsakymą Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ – nutraukė, likusioje dalyje – dėl 4) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei 5) restitucijos taikymo – ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad bylinėjimasis dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-22 įsakymo Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ yra baigtas, nes ginčas įsiteisėjusia ir įgijusia res judicata galią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-350-08 yra išspręstas galutinai ir negrįžtamai. Ieškovo reikalavimas panaikinti minėtą įsakymą buvo atmestas. Administracinėje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai naudojo 732 kv. m. dydžio sklypą, taip pat ir plotą, į kurį pretenduoja ieškovas, nes šioje sklypo dalyje yra (duomenys neskelbtini) namo gyventojų ūkinis pastatas, pastatytas dar 1961 metais. Administracinis teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-22 įsakymu Nr. 30-306 patvirtinti ginčijamo žemės sklypo duomenys atitinka Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių reikalavimus. Administracinėje byloje Nr. A442-1495/2009 ieškovo reikalavimas dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos panaikinimo buvo atmestas. Šioje byloje konstatuota, kad atsakovas V. D. (V. D.) nuosavybės teisę į dalį (1963/10000) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 1980-08-12 Paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 1-2949, kuris nėra pripažintas neteisėtu. V. D. (V. D.) nuosavybės teisė į minėto pastato dalį Vilniaus tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure užfiksuota 1980-09-04. Šie duomenys Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka 2007-04-26 teisėtai perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Administracinėje byloje Nr. I-7149-121/2007, kurioje buvo atmestas ieškovo skundas, kuriuo šis pretendavo į esą laisvą valstybinės žemės sklypą, ant kurio yra pastatytas ginčijamas ūkinis pastatas, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, nes pastatas yra ne ant jo žemės ir ne ant valstybinės žemės, o ant tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančios žemės, t. y. ant šios bylos atsakovų V. D. (V. D.), A. E. J., G. L., Ž. S. ir D. M. žemės sklypo. Administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės ginčyti šio pastato statybos neteisėtumo, nes statybos teisėtumo priežiūros funkcija įstatymais pavesta atitinkamoms valstybės institucijoms. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas šioje administracinėje byloje patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjas šiuo atveju neturi reikalavimo teisės kreiptis teisminės gynybos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Remdamasis šiais argumentais, Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad ieškovas į teismą kreipėsi dėl to paties dalyko, tais pačiais pagrindais, t. y. su tapačiu reikalavimu pripažinti, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas savavališkai ir pripažinti, kad šio statinio teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre yra neteisėta. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad ieškovo ginčijamos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ pagrindu, o šio įsakymo teisėtumas buvo patikrintas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7149-121/2007, kurioje ieškovo skundas dėl minėto įsakymo panaikinimo buvo atmestas, ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su atsakovais V. D. (V. D.), A. E. J., G. L., Ž. S. ir D. M. atmetė kaip nepagrįstas, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas nagrinėjamam ginčui turi prejudicinę galią. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas netenkino ir išvestinio ieškovo reikalavimo taikyti restituciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. M. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant, bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų nagrinėjamoje byloje reikšmingų aplinkybių, o taip pat neteisingai aiškino ir taikė ginčo santykiams taikytinas materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas iš esmės apsiribojo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-06-04 sprendime administracinėje byloje Nr. I-71495/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-350-08, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-12-19 sprendime administracinėje byloje Nr. I-4162-815/2008 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1495/2009 nurodytų motyvų atkartojimu ir neanalizavo ieškovo šioje byloje nurodytų argumentų pagrįstumo, neatsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje ieškiniu pareikšti reikalavimai nėra tapatūs nurodytose administracinėse bylose pareikštiems reikalavimams. Apeliantas sutinka su tuo, jog administracinėse bylose buvo sprendžiami su nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu susiję klausimai, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo, neatlikus išsamios teisinės analizės, teismui konstatuoti ieškinio reikalavimų tapatumą ir bylą dėl dalies reikalavimų nutraukti. Administracinėje byloje Nr. A442-1495/2009 klausimas dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos pripažinimo savavališka nebuvo keltas. Šio klausimo administracinis teismas iš viso nesiaiškino, tik nurodė, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti statybos teisėtumo. Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas specialaus teisių gynybos būdo nėra numatęs, todėl ieškovas, reikšdamas konkretų reikalavimą teisme, galėjo jį pasirinkti savo nuožiūra, o teismas negalėjo atsisakyti jų ginti. Pagal iki 2007-04-26 Nekilnojamojo turto registro išduotas pažymas apie statinius, esančius (duomenys neskelbtini), 1961 m. atsakovų pastatytas ūkinis pastatas apskritai nebuvo įregistruotas. Šio statinio statyba pagal 1984-02-14 Vilniaus tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro pažymą yra pripažinta savavališka, ir šis statusas iki šiol nėra pasikeitęs. Duomenų apie tai, kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai, nagrinėjamoje byloje nepateikta. Pripažinus ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatytu savavališkai, spręstinas klausimas dėl šio statinio teisinės registracijos panaikinimo, kadangi savavališkai pastatytas statinys negali būti registruojamas nuosavybės teisės objektu. Savavališkai pastatyto statinio teisinė registracija pripažintina niekiniu sandoriu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A442-1495/2009 neanalizavo, ar savavališkai pastatyto statinio, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija yra teisėta. Apeliantas akcentavo, kad ginčo statinys buvo pastatytas ant valstybinės žemės neteisėtai, todėl teisine prasme jis neegzistavo, o palikėjas negalėjo jo palikti V. D. Esant tokioms aplinkybėms, paveldėjimo teisės liudijimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes šis sandoris pripažintinas negaliojančiu ab initio. Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure saugotoje inventorizacinėje byloje nurodyta, kad ginčo statinio teisinis statusas: „Savavališka statyba“. Todėl Biuras jo niekada nebuvo įregistravęs. Atsakovui V. D. (V. D.) priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinus pastatytu savavališkai ir panaikinus jo teisinę registraciją, spręstinas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2007-02-22 įsakymo teisėtumo, kadangi iš Nekilnojamųjų daiktų kadastro bylos duomenų matyti, jog teisėtai adresu (duomenys neskelbtini), pastatytiems pastatams yra išskirtas 554 kv. m. ploto sklypas, kurio visiškai pakanka jiems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl ginčijamas įsakymas pripažintinas niekiniu, t. y. prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Šiuo įsakymu buvo sudarytos sąlygos atsakovams sudaryti ieškiniu ginčytas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančias žemės pirkimo-pardavimo sutartis, todėl teismas privalėjo ištirti visus su tuo susijusius įrodymus ir įvertinti jais grindžiamas aplinkybes. Pagal ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusias LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, rengiant numatomo parduoti žemės sklypo planą bei nustatant kitus jo duomenis, Savivaldybės administracijos direktorius privalėjo įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o ne tik formaliai vadovautis VĮ „Registrų centras“ pateiktu Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu. Ieškovas J. M. pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ieškovo argumentų, susijusių su ginčo sutartyse nurodyta žemės pirkimo-pardavimo kaina, kas taip pat yra savarankiškas pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Žemė buvo parduota už nepagrįstai mažą kainą, o tai lemia ir viešojo intereso pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Akcentavo, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje laikytinas tapačiu apelianto pareikštiems reikalavimams jau išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-525-350-08 ir A442-1495/2009, nes sutampa ieškinių tapatumo kriterijai – tos pačios šalys, tas pats dalykas, ir tas pats pagrindas. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1495/2009, apeliantas neturi subjektinės teisės ginčyti atsakovams V. D. (V. D.), A. E. J., G. L., Ž. S. ir D. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių statinių teisėtumo. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, jog skundžiami administraciniai sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registravimo, nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, susijusių su besiribojančio žemės sklypo įsigijimu ne aukciono būdu, patvirtina tai, kad apelianto argumentai, kuriais jis ginčija ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-350-08 konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-22 įsakymu Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatyti duomenys atitinka nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypų planus, kas reiškia, kad atsakovas LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, pakartotinai kvestionuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-22 įsakymo Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ teisėtumą nėra jokio teisinio pagrindo. Kadangi šis įsakymas, kaip dokumentas, kurio pagrindu buvo sudarytos apelianto ginčijamos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintas teisėtu, tai pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos su atsakovais V. D. (V. D.), A. E. J., G. L., Ž. S. ir D. M., neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir pagrįstai ieškovo ieškinį šioje dalyje ir dėl restitucijos taikymo atmetė.
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo reikalavimas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui panaikinti ginčo pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, palikti nepakeistą, o dėl kitų, su šio atsakovo teisėmis ir pareigomis nesusijusių argumentų spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad apelianto teiginys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A-525-350-08 ir A442-1495/2009 nei ginčo šalys, nei ginčo dalykas, nei pagrindas nėra tapatūs nagrinėjamoje byloje pareikštam ieškiniui, nepagrįstas ir atmestinas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1495/2009 konstatuota, kad J. M. dėl pareikštų reikalavimų – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų ir ginčo pastato teisinės registracijos panaikinimo – neturi reikalavimo teisės kreiptis teisminės gynybos, o skundžiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimai nepažeidžia ir negali pažeisti J. M. teisių ir teisėtų interesų, susijusių su besiribojančio žemės sklypo įsigijimu ne aukciono būdu. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2008-12-19 Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4162-815/2008 buvo sprendžiama dėl nekilnojamojo daikto – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių registracijos panaikinimo, šį reikalavimą grindžiant įregistruoto pastato statybos neteisėtumu, ir šis reikalavimas teismo buvo atmestas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-06-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-71495/2007, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-350-08 paliko nepakeistą, atmetė ieškovo J. M. reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-22 įsakymo Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ panaikinimo. Taigi dėl šių reikalavimų jau yra priimtas šalims res judicata galią turintis teismo sprendimas. Dėl ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių, nėra pagrindo konstatuoti, kad jos buvo sudarytos, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nes teritorinis žemėtvarkos skyrius nebuvo atsakingas už namų valdos žemės sklypo formavimą, o vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ginčo žemės sklypo formavimo teisėtais ir galiojančiais sprendiniais. Parduodamo žemės sklypo kainas Vilniaus apskrities viršininko administracija nustatė pagal LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (2006-12-22 – 2008-09-19 redakcija) 2.1.1. ir 2.4. p.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad, siekiant išvengti nestabilumo ir neaiškumo tarp teisės subjektų statybos priežiūros srityje, Inspekcijoje skundų (pranešimų) nagrinėjimas yra apibrėžtas terminu, nes, praėjus daugiau kaip 10 metų nuo statinių statybos, faktinių aplinkybių nustatymas taptų sunkiai realizuojamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui J. M. (292/941 dalys), I. M. (295/941 dalys), I. S. (208/941) ir V. K. (146/941 dalys) (t. I b. l. 124-126). 0,0760 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams V. D. (V. D.) (149/760 dalys), A. E. J. (180/760 dalys), G. L. (148/760 dalys), Ž. S. (190/760 dalys) ir D. M. (93/760 dalys). Ginčo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1963/10000 dalys nuosavybės teise priklauso V. D. (V. D.) (t. I b. l. 127-134). Atsakovams priklausančio žemės sklypo dalis, kurioje yra pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalis priklauso atsakovui V. D. (V. D.), ir kurio statybos teisėtumą bei teisinę registraciją ginčija ieškovas, iki 2008-08-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. I-7628 (t. I b. l. 156-158), Nr. I-7630 (t. I b. l. 150-152), Nr. I-7629 (t. I b. l. 159-161), 2008-08-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. I-7655 (t. I b. l. 153-155) ir 2008-09-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. I-8251 (t. I b. l. 147-149) sudarymo priklausė valstybei, o 2007-02-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ pagrindu buvo priskirta atsakovams (t. I b. l. 178).
Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos dalį nutraukė CPK 293 str. 3 p. pagrindu, o likusius reikalavimus atmetė, t.y. ar šios bylos dalykas, pagrindas ir dalyvaujantys byloje asmenys sutampa su administracinių bylų Nr. I-7149-121/2007 ir I-4162-815/2008 dalyku, pagrindu ir dalyvaujančiais byloje asmenimis.
Apeliaciniame skunde ieškovas J. M. nurodė, jog sutinka su tuo, kad administracinėse bylose buvo sprendžiami su nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu susiję klausimai, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo, neatlikus išsamios teisinės analizės, teismui konstatuoti ieškinio reikalavimų tapatumą ir bylą dėl dalies reikalavimų nutraukti. Šį apelianto argumentą teisėjų kolegija vertina kritiškai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-350-08 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-06-04 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7149-121/2007, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo J. M. prašymą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2007-02-22 įsakymą Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“. Šiuo sprendimu teismas nustatė, kad ginčo žemė nėra laisva valstybinė žemė, o byloje esanti medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai naudojo 732 kv.m. dydžio sklypą, tame tarpe ir plotą, į kurį pretenduoja pareiškėjas bei, kad šioje sklypo dalyje yra namo gyventojų ūkinis pastatas, statytas dar 1961 metais. Pareiškėjo argumentus, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojų statiniam eksploatuoti pakanka 554 kv. m. žemės sklypo ploto kolegija atmetė kaip nepagrįstus.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1495/2009 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-12-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4162-815/2008, kurioje J. M. reikalavo panaikinti VĮ „Registrų centras“ 2008-07-10 sprendimą Nr. 287, kuriuo buvo paliktas galioti teritorinio registratoriaus sprendimas, bei įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti nekilnojamojo daikto, ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių teisinę registraciją. Šiuo sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad V. D. nuosavybės teisę į dalį (1963/10000) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 1980-08-12 Paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 1-2949, todėl pareiškėjo J. M. skundo reikalavimą panaikinti minėto ūkinio pastato daiktinių teisių registraciją atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-09 nutartimi nustatė ir patvirtino, kad ginčo 200 kv. m. ploto žemės sklypas nėra laisvosios valstybinės žemės sklypas.
Apeliantas teigia, kad administracinėje byloje Nr. A442-1495/2009 klausimas dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos pripažinimo savavališka nebuvo keltas, tačiau teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją taipogi vertina kritiškai. Teismo sprendimo priimto nurodytoje byloje devintame lape yra nurodoma, jog pareiškėjas savo reikalavimus, be kita ko, grindžia įregistruoto pastato statybos neteisėtumu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek nagrinėjamoje byloje, tiek minėtose administracinėse bylose dalyvauja tie patys asmenys. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (trečiojo asmens administracinėje byloje Nr. A-525-350-08), kuri yra panaikinta, teisių perėmėju yra šioje byloje atsakovu dalyvaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kaip jau minėta šioje byloje ieškovas J. M. reikalavo: 1) pripažinti, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas savavališkai; 2) pripažinti neteisėta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2007-02-22 įsakymą Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“; 4) pripažinti negaliojančiomis 2008-08-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. I-7628, Nr. I-7630, Nr. I-7629, 2008-08-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. I-7655 ir 2008-09-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. I-8251 toje dalyje, kurioje atsakovams V. D. (V. D.), A. E. J., G. L., Ž. S. ir D. M. parduota 200 kv. m. tarp dviejų žemės sklypų įsiterpusio valstybinės žemės ploto, kuris ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-02-22 įsakymu buvo priskirtas prie atsakovų įsigyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) taikyti restituciją, grąžinant atsakovams parduotą 200 kv. m. žemės plotą į laisvos valstybinės žemės fondą. Administracinėje byloje Nr. I-7149-121/2007 pareiškėjas J. M. reikalavo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-22 įsakymą Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“. O administracinėje byloje I-4162-815/2008 J. M. reikalavo panaikinti VĮ „Registrų centras“ 2008-07-10 sprendimą Nr. 287, kuriuo buvo paliktas galioti teritorinio registratoriaus sprendimas, bei įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti nekilnojamojo daikto, ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių teisinę registraciją.
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-06-04 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-71495/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-15 nutarties administracinėje byloje Nr. A-525-350-08 reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2007-02-22 įsakymą Nr. 30-306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ suformuluotas identiškai. Šiuo klausimu jau yra priimta minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-15 nutartis, kuri yra įsiteisėjusi, galutinė ir neskundžiama. Reikalavimų dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos panaikinimo formuluotės civilinėje ir administracinėse bylose nėra identiškos, tačiau apylinkių ir apygardų teismai yra bendrosios kompetencijos teismai (Teismų įstatymo 12 str. 3 d.), o administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (Teismų įstatymo 12 str. 4 d.). Todėl J. M. ieškinio ir skundų reikalavimų identiškai formuluoti ir negalėjo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, šis reikalavimas nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. A442-1495/2009 savo esme yra tapatus, nes juo siekiama to paties - pastato savavališkos statybos patvirtinimo.
Minėtose administracinėse bylose priimti teismų sprendimai turi privalomąją bei res judicata galią, t. y. jie sukelia teisinius padarinius ir privalo būti vykdomi, o jais išspręsti klausimai nebegali būti keliami iš naujo (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 str. 4 d.). Be to, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog visose bylose ieškovas J. M. siekė to paties teisinio rezultato.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą dalyje nutraukė pagrįstai. Nutraukus bylos dalį teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti likusių ieškovo reikalavimų, nes jie yra išvestiniai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakojo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Ieškovas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutarė:
Ieškovo J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.