Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-06-04 · Administracinė byla Nr. I-7149-121/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-06-04
Bylos Nr.
I-7149-121/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Petras Viščinis, Nijolė Šidagienė (pran.)
Pareiškėjas
J. M.
Trečiasis asmuo
Ž. J., A. E. J., V. D., Vilniaus apskrities viršininko administracija, D. M., G. L.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. I-71495/2007Procesinio sprendimo kategorija 4 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2007m. birželio 4d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romos Sabinos Alimienės (pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškėjui J. M., jo atstovui adv. Dainiui Stasiuliui, atsakovės atstovei Astai Misiūnaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. J. (iki pavardės pakeitimo – S.), A. E. J., V. D., jų atstovei adv. Irenai Maksimovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA), D. M., Ž. J., G. L., A. E. J., V. D.dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-22 įsakymą Nr.30-306 „Dėl sklypo Sakalų g. 14 duomenų nustatymo“. Paaiškina, kad juo yra patvirtinti su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo Sakalų g. 14, Vilniuje, duomenys. Patvirtintas sklypo plotas- 760 kv.m., gautas prie paskirto 560 kv.m. sklypo prijungiant apie 200 kv.m. tarp dviejų sklypų įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Toks įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, nes pažeidžia jo, kaip kaimyninio sklypo savininko, teises ir teisėtus interesus bei teisės aktų reikalavimus. Jis 2006-12-15 su Vilniaus miesto savivaldybe sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį ir pradėjo rengti sklypo Sakalų g. 12 detalųjį planą. Dėl tarp sklypų Sakalų g. 12 ir Sakalų g. 14 įsiterpusio iki 200 kv.m. laisvos valstybinės žemės ploto 2006-11-03 kreipėsi į VAVA su prašymu leisti įsigyti minėtą žemės plotą, tam VAVA 2007-02-01 raštu pritarė. Šis raštas pateiktas atsakovei, tačiau buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Įsakymo pagrindu nurodytas Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas, kuris šiuo atveju netaikytinas, nes iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos matyti, kad pastatams Sakalų g. 14 yra išskirtas 554 kv.m. ploto sklypas, kurio visiškai pakanka esamiems statiniams eksploatuoti pagal paskirtį. Šie 200 kv.m. turi būti parduodami ar išnuomojami ne pagal minėtas taisykles, o pagal Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą, kuris skelbia, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę į tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnormuotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina, arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų savininkams. Kai prašymus įsigyti ar išsinuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės nuomininkai, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas pagal jų rašytinį susitarimą, o jeigu jo nėra – lygiomis dalimis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Pareiškėjas teigia, jog visų šių reikalavimų atsakovė nesilaikė, be to, jo nuomone, skundžiamu įsakymu buvo pažeisti ir Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto reikalavimai, numatantys, jog nustatant žemės sklypo kadastrinius duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos ribos kviečiant gretimų sklypų savininkus arba jų įgaliotus asmenis, Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektą sustabdyti viešojo administravimo procedūrą, jei administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, ir tokiems asmenims raštu pranešti apie jų teisę dalyvauti procedūroje (b.l.4-7).

Atsiliepimas

Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas netinkamai vertina įsakymą, manydamas, kad žemės sklypas Sakalų g. 14 suformuotas prijungiant apie 200 kv.m. įsiterpusį tarp sklypų laisvos valstybinės žemės plotą. Atsakovė šiuo atveju nesiekė prijungti prie namų valdos Sakalų g. 14 laisvos valstybinės žemės ploto, ką įrodo pati įsakymo rengimo medžiaga bei aiškinamajame rašte išdėstyti įsakymo priėmimo tikslai ir uždaviniai. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr.260 3 ir 5 punktai įpareigoja atsakovę, formuojant namų valdų žemės sklypus minėto nutarimo nustatyta tvarka, vertinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir juo remtis. Įsakymu nustatytos žemės sklypo Sakalų g. 14 plotas ir ribos iš esmės atitinka galiojančioje schemoje pažymėtą namų valdos žemės sklypą. Tuo tarpu pareiškėjo į bylą pateikta namų valdos Sakalų g. 14 sklypo schema iš nekilnojamojo turto kadastro bylos parengta pagal 1948-04-20 inventorizacijos duomenis, kurie yra pasikeitę, ką patvirtina ir pačiam J.M. šiuo metu nuosavybės teise priklausančio 941 kv.m. ploto žemės sklypo Lenktoji g. 21/Sakalų g. 12, Vilniuje, ribos ir plotas, kurie akivaizdžiai skiriasi nuo 1948-04-20 inventorizacijos duomenų. Mano, kad bylos medžiaga nepatvirtina pareiškėjo turimos subjektinės teisės į ginčo teritoriją pagal Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr.692 2.15 punktą, o prašyme išduoti sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti J.M. nenurodė pageidaujantis pirkti papildomą valstybinės žemės sklypą. Į skundo argumentus, jog buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnis, Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr.534 32.1.1 punktas, atsako, jog skundžiamas įsakymas negalėjo pakeisti ir nepakeitė pareiškėjo teisinio statuso, todėl įstatymo 27 straipsnis netaikytinas, o nutarimo Nr.534 32.1.1 punktas taikytinas tais atvejais, kai reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (b.l.46-51).

Tretieji suinteresuoti asmenys – D.M., Ž.S, G.L., A.E.J., V.D., reikšdami nuomonę į skundą, prašo jį atmesti ir paaiškina, jog pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti. Žemės sklypo formavimas pardavimui nėra administracinė procedūra, o valstybinės žemės pardavimas – civilinis sandoris, todėl tokio sandorio paruošimo ir įforminimo procedūrai netaikomos Viešojo administravimo įstatymas, gi atsakovė tinkamai ir pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 ir 4 dalių reikalavimus suformavo jiems sklypą. Iš jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių išdėstymo plano matyti, jog žemės sklypo dalyje, į kurią pretenduoja pareiškėjas, yra jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis statinys – ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 3J1/m ir įtrauktas į namo techninės apskaitos bylą bei atsakovės pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr.260 15 punktą įvertintas formuojant žemės sklypą. Suformuotas 732 kv.m. žemės sklypas turi būti jiems parduotas, nes nėra ir negali būti nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad dalis jų naudojamo žemės sklypo turi laisvos valstybinės žemės statusą (b.l.42-44).

Pareiškėjas ir jo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, atstovas papildomai paaiškino, kad Vyriausybės nutarimo Nr.260 14.5 punktas įpareigoja parduodant žemės sklypą, kaip yra šiuo atveju, remtis planavimo dokumentu- detaliuoju planu, kuris ginčo sklypui neparengtas, o ginčijamu įsakymu patvirtinto žemės sklypo planas, anot atstovo, nėra detalusis planas. Neįvykdė 16 p. reikalavimo surinkti ir įvertinti kitas aplinkybes, pvz., ar turimam statiniui eksploatuoti nepakanka išskirto žemės sklypo. Plane ūkinis pastatas pažymėtas kaip savavališkas statinys.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė, palaikydama atsiliepimą, skundą prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 2 dalį parduodant naudojamus žemės sklypus jo planas prilyginamas detaliajam planui. Nenaudojami 38 kv.m priskirti ginčo sklypui siekiant racionalios žemėnaudos.

Tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimų motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas yra 941 kv.m ploto žemės sklypo, esančio Lenktoji g. 21/Sakalų g. 12, Vilniuje, suformuoto Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu Nr.789V ir įsigyto 2006-06-08, savininkas (b.l.9-10, Kadastro ir registro bylos l.8-10).

Tretieji suinteresuoti asmenys yra nekilnojamųjų daiktų- gyvenamojo namo Sakalų g. 14, Vilniuje, ir kt. pastatų bendrasavininkiai (b.l.11-12). Iš teismui pateiktos Kadastro ir registro bylos Nr.13/12599 kopijos matyti, kad šios namų valdos žemės sklypas nėra privatizuotas, dar 1993-12-13 inventorizuojant užfiksuota, kad bendras žemės sklypo plotas yra 732 kv.m, iš jų paskirta- 554 kv.m, bendrasavininkiai faktiškai naudojosi dar ir papildomu 178 kv.m ploto žemės sklypu, kuriame yra ūkinis pastatas 3 I 1/m ir į kurį jiems taip pat įregistruotos bendrosios nuosavybės teisės (šios b.l.1-2, adm.b.l.93-94).

Šalies argumentai

J.M. 2006-10-18 pateikė atsakovei prašymą dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo su tikslu padalinti Lenktoji g. 21/Sakalų g. 12 žemės sklypą į du sklypus (b.l.15). Prašymas patenkintas, 2006-12-15 pasirašyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.04793 (b.l.13-14).

Pareiškėjas 2006-11-03 kreipėsi į VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu leisti prisijungti 200 kv.m. valstybinės žemės, įsiterpusios tarp jo sklypo ir kelio (b.l.25), į ką VAVA 2007-02-01 raštu Nr.(31)-1.2-744-(3.31) atsakė, jog ji neprieštarauja, kad, vadovaujantis Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr.692 2.15 punktu, būtų rengiamas teritorijos, esančios greta 941 kv.m. ploto žemės sklypo Lenktoji g. 21/Sakalų g. 12, Vilniuje, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), detalusis planas, jei tam neprieštaraus besiribojančio sklypo savininkai (b.l.28). Apie tokį sprendimą pareiškėjas 2007-05-19 informavo atsakovę, prašydamas jį, kaip suinteresuotą šalį, informuoti apie naujo sklypo prie jo namo formavimo eigą ir iki šiol priimtus sprendimus (b.l.29). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas į gautą prašymą 2007-03-05 raštu atsakė, jog 2007-02-22 įsakymu suformuotas 760 kv.m. namų valdos žemės sklypas, o J.M. savo prašyme išduoti sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti nenurodė, jog pageidauja pirkti papildomą žemės sklypą (b.l.30).

Skundžiamu 2007-02-22 įsakymu Nr.30-306 „Dėl sklypo Sakalų g. 14 duomenų nustatymo“ 1 punktu nustatyti tokie sklypo duomenys: plotas – 760 kv.m., ribos, naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – mažaaukščiams statiniams statyti ir eksploatuoti, urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos (aukštingumas – 2 aukštai, užstatymo plotas – iki 37 proc.), taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (inžinerinių tinklų ir statinių naudojimo, elektros linijų apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, dujotiekio linijų apsaugos zonos, gamtos apsaugos apribojimas, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos apribojimas), vertės priedas dėl inžinerinių statinių – 148, 65 Lt; 2 punktu pasiūlyta VAVA žemės sklype nustatyti servitutus, o žemės sklypo naudotojams kreiptis į VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo (b.l.8).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šiuo atveju kilęs ginčas dėl teisės pirkti žemės sklypą, kuriam skundžiamu atsakovės įsakymu nustatyti atitinkami parametrai su tikslu parduoti (išnuomoti) sklypą, esantį Sakalų g. 14, Vilniuje, to sklypo naudotojams, t.y. tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Valstybinės žemės perėjimo privatinėn nuosavybėn tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, kurio 8 str. 2 dalis (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2407 redakcijos) nustato, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka, o pagal 9 str. 2 dalį (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1170 redakcijos) asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai, o tos pačios redakcijos 3 dalis leidžia miestuose (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduoti jų namų valdų naudojamus žemės sklypus, pažymėtus namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnius kaip 0,2 ha Vilniuje (...). Kaip matyti iš cituotos teisės normos, įstatyme vartojama sąvoka „naudojamas žemės sklypas“, o ne „išskirtas“, „paskirtas“ ar kitoks, svarbu, kad jis būtų pažymėtas, kaip yra ginčo atveju, namų valdos techninės apskaitos byloje. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcijos) 21 str. 1 dalį detaliojo teritorijų planavimo dokumentai yra a) miestų ir miestelių teritorijų dalių (kvartalų) ir kaimų teritorijų detalieji planai; b) žemės sklypo arba sklypų grupių detalieji planai, o pagal 2 dalį- Žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų valdų žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Taigi, papildomas skundo argumentas, kad skundžiamas įsakymas neteisėtas ir dėl to, kad sklypui nustatyta tvarka neparengtas detalusis planas, yra nepagrįstas.

Vienu iš skundo pagrindu pareiškėjas nurodo materialinių teisės normų netinkamą taikymą, t.y. šalys nesutaria, koks norminis teisės aktas reglamentuoja ginčo santykius, minėdamos du Vyriausybės nutarimus.

Taigi, pirmiausia nustatytinos šių nutarimų taikymo sritys. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau-Naudojamų sklypų taisyklės) 2.2 punkte įtvirtinta, jog, laikantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų šiuo nutarimu, nuostatų, parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti ir naudojami kitai paskirčiai, taip pat parduodami žemės sklypai Kovo 11-osios akto signatarams – individualiems (vienbučiams ar dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti. (...) Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo planus ir nustatant privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ir įrenginių, taip pat naujus žemės sklypus asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Taigi, šis teisės aktas taip pat kalba apie faktiškai naudojamus žemės sklypus.

Gi Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr.692 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau-Naujų sklypų taisyklės) 2.1 punkte numatyta, jog naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal teritorijų detaliojo planavimo dokumentus kitai paskirčiai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose: 2.1.1. nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams; 2.1.2. yra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms priklausančių laikinųjų statinių, kurių naudojimo laikas pasibaigęs.

Iš to, kas buvo pasakyta aukščiau bei konstatuojant faktines aplinkybes, darytinos išvados, jog ginčo žemės sklypas yra faktiškai naudojamas žemės sklypas, suformuotas teritorijų planavimo dokumentu - žemės sklypo planu ir inventorizavimo duomenimis, gi į bylą įrodymų, kad ginčo žemės sklypas yra pagal teritorijų detaliojo planavimo dokumentus suplanuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas valstybinės žemės sklypas kitai paskirčiai, pateikta nėra, tad darytina išvada, kad ginčui taikytinos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės.

Skundžiamo įsakymo naikinimo pagrindais pareiškėjas taip pat nurodo Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio bei Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto pažeidimus. Pastarasis numato, jog, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, pažeidimą. Kolegija sutinka su atsakovės atsikirtimu, kad skundžiamas įsakymas negalėjo pakeisti ir nepakeitė pareiškėjo teisinio statuso, todėl įstatymo 27 straipsnis netaikytinas, o nutarimo Nr.534 32.1.1 punktas taikytinas tais atvejais, kai reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.

Įvertinus visa, kas išdėstyta šiame sprendime, darytina išvada, kad skundas yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Roma Sabina Alimienė

Nijolė Šidagienė

Petras Viščinis