- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- 2VP-20802-1162/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15532-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Kreditorius
- K. I.
- Skolininkas
- G. I.
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
- Kategorijos
dalyvaujant išieškotojui K. I., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Raimundo Stanislausko pareiškimą dėl baudos už Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo pagrindu, nevykdymą skyrimo G. I. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotojas – K. I., skolininkė – G. I.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Raimundas Stanislauskas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu prašydamas G. I. skirti baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo dieną. Nurodė, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsniu antstolis 2022 m. liepos 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
Išieškotojas K. I. ir jo įgaliotas atstovas 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu prašė tenkinti antstolio pareiškimą. Nurodė, kad skolininkė G. I. teismo sprendimo dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nevykdo jau nuo 2022 m. sausio mėnesio, dėl ko buvo kreiptasi į antstolį. Atkreipė dėmesį, kad sūnaus bendravimas su tėvu yra itin svarbus. K. I. papildomai paaiškino, kad su vaiku bendravimas nutrūko dar iki skyrybų 2021 m. liepos mėn., nors iki tol nuo pat vaiko gimimo su juo bendravo, jokių tarpusavio bendravimo problemų neturėjo, gyveno kartu. Po skyrybų su sūnumi matėsi tik pas psichologę. Skolininkė kiekvienąkart nurodo, kad sūnus esą nenori su juo matytis, tačiau, nenurodo, kaip tas nenoras pasireiškia. 2022 m. liepos mėn. sūnus turėjo leisti su juo atostogas, skolininkei apie tai buvo pranešta iš anksto, tačiau skolininkė nurodė, kad vaikas nenori su tėvu leisti atostogų, paskui vaikas susirgo. Išieškotojas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, šiuo metu yra Norvegijoje, tačiau su sūnumi nori matytis ir gali atvykti numatytu pasimatymo laiku, tačiau iki šiol parvykus į Lietuvą niekada nepavyko to padaryti. Su pačia G. I. susisiekia, paskutinį kartą susisiekė teismo posėdžio išvakarėse, tačiau su sūnumi pabendrauti nepavyko.
Skolininkė G. I. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (CPK 771 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nustatė, kad K. I. ir G. I. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu patvirtintos 2021 m. lapkričio 26 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 punktu susitarė, kad esant vaiko norui K. I. su sūnumi D. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvienų metų jo (vaiko) kasmetinių vasaros atostogų metu: per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų iš eilės arba du kartus po 7 (septynias) kalendorines dienas paeiliui, vasaros atostogų metu nuo 12.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 19.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos, nustatytu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Nepertraukiamo iki 14 (keturiolikos) dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaikų ir savo atostogų grafikus (vykd. b. l. 3-5). Antstolis Raimundas Stanislaukas 2022 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S-22-70-1711 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 7).
Teismas taip pat nustatė, kad antstolis Raimundas Stanislaukas 2022 m. sausio 17 d. įpareigojimu Nr. S-22-70-1712 įpareigojo skolininkę G. I. nedelsiant vykdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas nustatė K. I. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką (vykd. B. l. 10-11). Antstolis 2022 m. balandžio 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu nustatė, kad 2022 m. balandžio 22 d. išieškotojas K. I. telefonu pranešė antstoliui, jog nuo 17:00 laukia susitikimo su sūnumi D. I., tačiau iki 18:56 vaiko taip ir nepamatė, pateikė antstoliui susirašinėjimą mobiliuoju telefonu su G. I., kuriame K. I. informuojamas, kad vaiko pamatyti negalės. Į antstolio skambutį telefonu ir SMS žinutę nereaguota, konstatuota, kad teismo sprendimas nevykdomas (vykd. b. l. 31). Antstolis 2022 m. liepos 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktais nustatė, kad 2022 m. liepos 9 d., 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. liepos 15 d., 2022 m. liepos 17 d., 2022 m. liepos 19 d., 2022 m. liepos 21 d., 2022 m. liepos 23 d., 2022 m. liepos 25 d., 2022 m. liepos 27 d., 2022 m. liepos 29 d. K. I. vadovaujantis Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) 2.5 punktu „bendrauja kiekvienų metų jo (vaiko) kasmetinių vasaros atostogų metu: per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų iš eilės arba du kartus po 7 (septynias) kalendorines dienas paeiliui, vasaros atostogų metu nuo 12.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 19.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos“ turėjo paimti atostogų vaiką D. I., tačiau G. I. vaiko neperdavė. Konstatuota, kad nėra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 40-50). Taigi, skolininkė G. I. nevykdo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu patvirtintos 2021 m. lapkričio 26 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 punkto.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK 771 straipsnyje esančių teisės normų taikymą tuo atveju, kai yra nevykdomas, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/20202021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
Teismas pažymi, kad kartu su vykdomąja byla pateiktuose sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktuose nenurodyta kokiais konkrečiais motinos skolininkės G. I. veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Vis dėl to, vykdomojoje byloje kartu su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktais esančio susirašinėjimo mobiliuoju telefonu su skolininke G. I. turinys atskleidžia, kad skolininkė minimaliai bendradarbiavo su antstoliu vykdant Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos, atsakė tik į 2022 m. liepos 22 d. žinutę, nors sprendimą buvo bandyta vykdyti dar 2022 m. liepos 9 d., 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. liepos 15 d., 2022 m. liepos 17 d., 2022 m. liepos 19 d., 2022 m. liepos 21 d. dienomis (vykd b. l. 32-46). Minėtoje žinutėje skolininkė nurodė, kad apskritai nėra grįžusi ir vaikas nenori važiuoti pas tėtį (vykd. b. l. 38). Duomenų, kad pats antstolis būtų matęs vaiką ir būtų galėjęs įsitikinti skolininkės nurodoma aplinkybe – vaiko nenoru važiuoti pas tėtį – nėra vykdomojoje byloje. Be to, skolininkė į išieškotojo K. I. skambučius 2022 m. liepos 9 d. neatsakė, o į žinutes 2022 m. liepos 13-14 d. neatrašė. Taigi, antstolis apskritai neturėjo galimybės užfiksuoti sprendimo nevykdymo priežasčių, t. y. vaiko nenoro matytis su tėvu.
Teismas, išklausęs teismo posėdyje išieškotojo K. I. paaiškinimus apie bendravimą su sūnumi po skyrybų, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti, jog egzistuoja objektyvi kliūtis vykdyti teismo sprendimą – vaiko nenoras matytis su tėvu. Išieškotojas teismo posėdyje paaiškino, kad kol gyveno kartu su skolininke dėl bendravimo su vaiku neturėjo jokių problemų, įvardino vaiko mėgstamas veiklas, bendravimas nutrūko dėl skolininkės veiksmų, skolininkei išvažiavus į Kauną su sūnumi ir nesudarant galimybių tėvui su sūnumi matytis, nors pats išieškotojas atvykdavo į skolininkės ir vaiko buvimo vietą, susisiekdavo su skolininke. Šiuo atveju pačios skolininkės nurodomi paaiškinimai dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu nėra pagrįsti jokiais įrodymais, tik pačios skolininkės teiginiais. Iš į vykdomąją bylą pateikto susirašinėjimo matyti, kad skolininkė išieškotojui nurodo visai kitas negalėjimo matytis su vaiku priežastis, t. y. viduriavimą, kosulį, tėčiui telefonu pabendrauti su sūnumi ir pačiam įsitikinti, jog vaikas nenori su juo bendrauti, galimybių nesudarė (vykd. b. l. 51-55). Tai atskleidžia, kad būtent skolininkės kaip motinos neveiklumas nulėmė, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalis dėl tėvo bendravimo tvarkos su D. I. atostogų metu yra nevykdoma, o skolininkės teiginiai apie vaiko nenorą bendrauti su tėvu kaip objektyvią kliūtį vykdyti teismo sprendimą yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad skolininkė bylos nagrinėjimo metu nevykdė pareigos domėtis bylos eiga, nes prie bylos el. kortelės prisijungė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), tačiau tai atliko tik vienintelį kartą 2022 m. spalio 26 d. Kokia nors pozicija teismui taip pat nebuvo pateikta, nors apie gautą antstolio pareiškimą pareiškėja buvo informuota per EPP, procesinius dokumentus skolininkei bandyta įteikti tiek jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tiek per darbovietę (b. l. 10-12, 22-28).
Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje išaiškinta jog. teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Atsižvelgiant į tai bei nustačius, kad skolininkė nevykdo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalies dėl tėvo bendravimo tvarkos su D. I. atostogų metu, nes nevykdo kooperavimosi pareigos, neatsakydama į visas jai siunčiamas žinutes, neatsiliepdama į visus skambučius, skolininkei G. I. skirtina CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta sankcija, t. y. bauda išieškotojo naudai už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, baudą skaičiuojant nuo paskutinio teismo sprendimo nevykdymo fakto konstatavimo dienos (2022 m. liepos 29 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant dėl CPK 771 straipsnyje nurodytos sankcijos taikymo įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-513/2012; 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
Parenkant baudos dydį teismas įvertina tas aplinkybes, kad skolininkė nesiima reikiamų veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, nors turi pareigą imtis aktyvių veiksmų užtikrinant vaiko bendravimą su tėvu. Teismas įvertina ir tas aplinkybes, kad dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą yra kreipiamasi primą kartą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad skolininkei G. I. skirtina 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo paskutinio teismo sprendimo nevykdymo fakto konstatavimo dienos (2022 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo vykdymo pradžios.
Išieškotojas byloje pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias sudaro 270 Eur išlaidos advokato pagalbai (b. l. 31-32). Atsižvelgiant į tai, kad antstolio pareiškimas buvo tenkintas, o vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta išieškotojo interesais, išieškotojui atlygintinos jo civilinėje byloje patirtos 270 Eur išlaidos, jas priteisiant iš skolininkės G. I. (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 771 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, 9 dalimi,
nutaria:
antstolio Raimundo Stanislausko pareiškimą tenkinti.
Skirti skolininkei G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,00 Eur (trijų eurų 00 ct) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo pagrindu, nevykdymo dieną išieškotojo K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, baudą skaičiuojant nuo paskutinio teismo sprendimo nevykdymo fakto konstatavimo dienos (2022 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo vykdymo pradžios.
Išaiškinti skolininkei G. I., kad baudos paskyrimas neatleidžia jos nuo Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo pagrindu, ir antstolio reikalavimų vykdymo.
Priteisti išieškotojui K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš skolininkės G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.