- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-769-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03076-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- I. R.
- Ieškovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto, skolinių įsipareigojimų pasidalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. R. pareiškė ieškinį atsakovei I. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto, skolinių įsipareigojimų pasidalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų M. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu J. R. bei priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovės po 200 Eur kiekvienam. Nurodė, kad šalių vaikai nuo gimimo gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas jais rūpinasi, veža į ir iš ugdymo įstaigos, leidžia su vaikais atostogas, dalyvauja ugdymo įstaigos susirinkimuose, apmoka jų ugdymo išlaidas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. vaikų slaugumui J. R. buvo išduoti 42 nedarbingumo pažymėjimai. Atsakovė save laiko laisva moterimi, 2023 m. kovo 13 d. vakare, 18:03 val., parašiusi vaikų tėvui J. R., kad rytoj išvyksta 7 dienoms, eilinį kartą vaikus paliko tėvui, jais nesirūpino, neteikia jiems išlaikymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė I. R. atsiliepimu prašo atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teigia, kad nėra duomenų, jog atsakovė netinkamai įgyvendina tėvų valdžią vaikams. Atsakovė tinkamai rūpinasi vaikais, juos išlaiko, dalyvauja jų auklėjime, perka vaikams būtiniausius daiktus, maistą, knygas, mokymo reikmenis, drabužius, avalynę. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena ir su ieškovu, ir su atsakove. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovė nusišalino nuo tėvų pareigų, kad neužtikrina tinkamų sąlygų nepilnamečiams vaikams. Šioje proceso stadijoje nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu netikslinga, šiuo metu visa šeima gyvena kartu, viename name.
4. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad vaikai gyvena su tėvu, todėl jam neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų kasdienių poreikių tenkinimu.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokias papildomas aplinkybes nori paaiškinti nagrinėjant klausimą žodinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad nėra būtinybės klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, įrodymai yra pateikti, papildomų duomenų klausimui išspręsti nereikia, visas papildomas aplinkybes šalys galės paaiškinti bylą nagrinėjant iš esmės žodinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7749-451/2023 įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų M. R. ir S. R. gyvenamąją vietą su tėvu J. R. jo gyvenamojoje vietoje. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7749-451/2023 įsiteisėjimo priteisė iš atsakovės I. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. R. ir S. R. kiekvienam po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Teismas nurodė, kad priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė J. R..
7. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus: M. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra ginčo, kad šeima gyvena bendrame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikai lanko Kauno sanatorinį lopšelį - darželį „Pušynėlis“ nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., visų grupių mokytojų teigimu, į grupes vaikus veda ir pasiima darbo pabaigoje ieškovas, jam siunčiami kvitai už vaikų ugdymą, jis apmoka šias išlaidas. VSDFV duomenys patvirtina, kad ieškovas rūpinasi vaikais jų ligos atveju, t. y. ligonio slaugymui ieškovui buvo išduoti 42 nedarbingumo pažymėjimai. Ieškovė neįrodė savo teiginių, kad nedarbingumo pažymėjimai ieškovui išduoti dėl paties sveikatos problemų.
8. Šalys gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje (name), todėl abu tėvai iš esmės gali užtikrinti tapačias gyvenimo sąlygas vaikams. Teismas konstatavo, kad gyvenimas vienoje gyvenamojoje vietoje savaime nereiškia, jog abu tėvai rūpinasi vaikų auklėjimu. Todėl siekiant apsaugoti vaikų interesus, išlaikymo jiems teikimą bei valstybės mokamų vaiko pinigų panaudojimą vaikų poreikiams, tikslinga nustatyti laikiną M. R. ir S. R. gyvenamąją vietą su vaikų tėvu (ieškovu). Nesant objektyvių duomenų apie atsakovės pastoviai teikiamą materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, spręstinas vaikų laikino išlaikymo klausimas.
9. Vaiko laikinas išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Prašyme nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei neteikiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams, gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Laikino išlaikymo dydis nustatomas tik preliminariai, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, nepilnamečių vaikų amžių (7 metai), paties ieškovo galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą, padarė išvadą, kad protingiems minimaliems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti prašoma laikino išlaikymo 200 Eur suma yra per didelė. Todėl priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. R. ir S. R. periodinėmis išmokomis po 180 Eur per mėnesį, ieškovą paskiriant vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė I. R. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7749-451/2023 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. R. 2023 m. kovo 16 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu. Šiuo metu šalys veda bendrą ūkį, kartu auklėja vaikus. Teismas nesugebėjo motyvuoti, kuo pasikeis šalių ir vaikų gyvenimas, kai vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškovu.
1.2. Ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog apeliantė netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Apeliantė visuomet rūpinosi abiem savo nepilnamečiais vaikais – juos išlaiko, dalyvauja jų auklėjime ir lavinime. Apeliantė teikia vaikams išlaikymą, perka būtiniausius daiktus, maistą, knygas, mokymo reikmenis, drabužius, avalynę, vidutiniškai išleidžia apie 550 Eur per mėnesį. Jos darbo užmokestis yra didesnis nei ieškovo, vien ieškovo gaunamos minimalios mėnesinės algos neužtektų abiem šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Ieškovo teiginys, jog jis vienas išlaiko šalių nepilnamečius vaikus yra nepagrįstas. Vien tai, jog ieškovas rūpinasi vaikų ugdymu, juos veža ir pasiima iš ugdymo įstaigos, negali suteikti prioriteto jam nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su juo. Ieškovas rūpinasi tik vaikų nuvežimu į / iš ugdymo įstaigą, ieškovas nepateikė įrodymų, jog rūpinasi ir vaikų ugdymu, mokymosi reikmėmis. Atsakovė neturi realių galimybių vaikus vežti į ugdymo įstaigą ir pasiimti iš jos, kadangi ieškovas šiuo metu naudojasi dviem automobiliais ir nė vienu iš jų neleidžia naudotis apeliantei.
1.3. Apeliantė nuo 2020 m. rugpjūčio dirba VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“, kuri yra Vilniuje, tačiau nuo pat darbo pradžios iki dabar dirba nuotoliniu būdu iš namų. Apeliantė dirbdama iš namų, siekiant gauti daugiau papildomų pajamų ir užtikrinti šeimos poreikius, visą laiką rūpinosi ir prižiūrėjo vaikus tuo laiku, kai jie nelankė ugdymo įstaigos, rūpinosi sergančiais vaikais. Šalys kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena tuo pačiu adresu, todėl pagrindo tokiai išvadai teikti nėra. Ieškovas serga diabetu, jam nustatytos dažnai ištinkančios panikos atakos, dėl kurių ieškovas nesugebės tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais. Šalys nepilnamečių vaikų susilaukė dirbtinio apvaisinimo būdu, vaikų ir motinos ryšys yra itin stiprus, apeliantė iki 2,5 metų vaikus maitino krūtimi. Atskyrus vaikus nuo apeliantės, gali būti padaryta didelė žala vaikų emocinei ir psichologinei būsenai.
1.4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvada yra prieštaringa, nepagrįsta ir aiškiai šališka. Išvada priimta neišklausius nei šalių nepilnamečių vaikų, nei apeliantės nuomonės. Kauno apylinkės teismas privalėjo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vaikai yra prisirišę ir prie mamos, ir prie tėčio bei pastaruoju metu jaučia itin didelį nerimą, yra suirzę ir pikti dėl susiklosčiusios situacijos. Skundžiama nutartis yra priimta skubotai, neišklausius nei šalių nepilnamečių vaikų nuomonės, nei apeliantės.
1.5. Apeliantė visuomet teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, gaudama didesnes pajamas nei ieškovas turi didesnes turtines galimybes išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ji sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas šalių nepilnamečiams vaikams, juos sieja artimas ir tvirtas emocinis ryšys. Ieškovas nuo šalių nepilnamečių vaikų gimimo valstybės teikiamą išmoką vaikams gauna į savo asmeninę banko sąskaitą, šiais pinigais disponuoja, todėl ir apmoka vaikų ugdymo įstaigą. Apeliantė tenkina ir rūpinasi vaikų poreikiais ir kitais būtinais daiktais. Šalių vaikai S. R. ir M. R. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, tačiau ieškovas kategoriškai atsisako nupirkti vaikams būtiniausius baldus – asmeninius rašomuosius stalus, kėdes prie jų, knygų lentynas ir kt. Ieškovas šalių nepilnamečius vaikus išlaiko iš valstybės teikiamų išmokų vaikams. Ieškovas nepateikė nei vaikų poreikių lentelės, nei kitų vaikų išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Ieškovas nuo vaikų gimimo gavo 7 422,26 Eur valstybės teikiamų išmokų vaikams ir sumokėjo apie 2 270,73 Eur už šalių nepilnamečių vaikų ugdymą. Apskaičiuota, jog ieškovas papildomai gavo daugiau nei 5 000 Eur pajamų, tačiau šalių vaikais pasirūpinti galimybės neturi, nesuteikia jiems būtiniausių daiktų.
1.6. Apeliantė yra sudariusi nepilnamečiams vaikams visas sąlygas sveikai vystytis, užtikrina tinkamas sveikatos apsaugos, higienos, maitinimo, pramogų sąlygas, teisę į mokslą ir kitokias sąlygas priklausomai nuo jų amžiaus, brandumo, sugebėjimų, talentų ir pažiūrų. Nėra jokio objektyvaus ir teisinio pagrindo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir paskirti ieškovą priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Apeliantė kiekvieną mėnesį gauna apie 1 500 Eur darbo užmokesčio, kuriuos taupo vaikų 7-ojo gimtadienio šventei, jų rūbams, avalynei, maistui, higienos ir ugdymo priemonėms, šio teisminio proceso užbaigimui bei asmeninei burnos chirurgijai pabaigti. Ji išlaiko savo nepilnamečius vaikus, todėl jokio objektyvaus pagrindo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams nėra.
11. Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei nustatyti jiems laikiną išlaikymą.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais, vertina, kad jie yra susiję su nagrinėjamu klausimu. Pripažintina, kad apeliantė šiuos rašytinius įrodymus galėjo pateikti į bylą kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių rašytinių įrodymų priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovas ir apeliantė turi du nepilnamečius vaikus: sūnų M. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrą S. R., gim. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra ginčo, kad šeima gyvena bendrame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikai lanko Kauno sanatorinį lopšelį - darželį „Pušynėlis“ nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., visų grupių mokytojų teigimu, į grupes vaikus veda ir pasiima darbo pabaigoje ieškovas, jam siunčiami kvitai už vaikų ugdymą, jis apmoka šias išlaidas. VSDFV duomenys patvirtina, kad ieškovas rūpinasi vaikais jų ligos atveju – ligonio slaugymui ieškovui buvo išduoti 42 nedarbingumo pažymėjimai. Šalys gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje (name), todėl abu tėvai iš esmės gali užtikrinti tapačias gyvenimo sąlygas vaikams.
20. Atskiruoju skundu apeliantė šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kaip įvykusių faktų, neginčija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju esmine reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad šalys kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena bendrame būste. Todėl apeliantės atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išreikštas faktinio pagrindo laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymui egzistavimo kvestionavimas atrodo logiškas. Pažymėtina, kad ieškovas neprašo apriboti apeliantės ir vaikų bendravimo, nenurodo, jog vaikų ir apeliantės bendravimas kelia grėsmę vaikams. Irstant šeimai, psichologinė atmosfera šeimoje gali būti sudėtinga, tačiau nei vienas iš sutuoktinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nenurodė jokių aplinkybių apie kito sutuoktinio netinkamą elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu, apie grėsmę jų saugumui ir sveikatai, būtinybę riboti kito iš tėvų bendravimą su vaikais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės vaikų poreikių tenkinimas ir faktinė situacija šeimoje, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, išliko nepakitusi, kitokių pasekmių, nei buvo iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesukėlė.
21. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nepaneigia apeliantės atskirajame skunde ir atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, jog apeliantė rūpinasi vaikais, skiria lėšų jų poreikiams tenkinti. Apeliantė pripažįsta vaikų ryšį su abiem tėvais, neneigia ieškovo ryšio su jais, jo, kaip tėvo, veiksmų rūpinantis vaikais. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog šalių nepilnamečiams vaikams yra užtikrintos sąlygos sveikai vystytis, kiekvienas iš tėvų vykdo pareigą jais rūpintis, tačiau dėl susiklosčiusios faktinės situacijos šeimoje kiekvienas iš tėvų kvestionuoja kito iš tėvų pareigų tinkamą vykdymą. Ieškinyje, apeliantės atskirajame skunde ir atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos aplinkybės leidžia susidaryti objektyvią nuomonę apie šeimoje susiklosčiusią faktinę situaciją abiem tėvams rūpinantis vaikais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepaneigia ir neprieštarauja šalių procesiniuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju ne reguliuotų faktinę situaciją, o nepagrįstai vienam iš sutuoktinių suteiktų procesinį pranašumą. Todėl teismas vertina, kad šiomis faktinėmis aplinkybėmis nėra poreikio teismo procesiniu sprendimu reguliuoti laikinosios vaikų gyvenamosios vietos ir laikino išlaikymo jiems nustatymo klausimų.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai vertino teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir neteisingai pritaikė proceso teisės normas, kas sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalius). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovo J. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.