Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė I. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. spalio 25 d. skundu vykdomosiose bylose Nr. 0011/16/01658 ir Nr. 0011/16/01876 prašė (i) panaikinti 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-11-11340, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0011/16/01658, (ii) sujungti visas su 2016 m. sausio 7 d. vykdomuoju raštu Nr. e2-2602-734/2015 susijusias vykdomąsias bylas į vieną ir (iii) tęsti vykdymo veiksmus.Pareiškėjas nurodė, kad antstolei I. B. 2016 m. sausio 21 d. raštu Nr. (23.24)E-2D-963 buvo perduotas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-2602-734/2015 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal 2015 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo (i) atsakovas A. P. įpareigotas savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis taip, kad atitiktų Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo pateiktus 1970-05-20 nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir sutvarkyti statybvietę; (ii) jei atsakovas A. P. per prašomą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, jam skirti 28,96 Eur (100 Lt) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo, sumokant paskirtą baudą į ieškovo sąskaitą Nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 11 d. gavo antstolės I. B. 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-11-11340, kuriame nurodoma, kad įpareigojimas išardyti savavališkai pastatytas pastato dalis pilnai įvykdytas, o baudos išieškojimas nėra įmanomas, nes skolininkas mirė 2016 m. rugpjūčio 28 d., todėl vadovaujantis kitais pagrindais užbaigiama vykdomoji byla Nr. 0011/16/01658 ir vykdomasis dokumentas Nr. e2-2602-734-2015 grąžinamas vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai. Pareiškėjas nesutiko su antstolės patvarkymu nutraukti vykdomąją bylą, nurodydamas, kad nebuvo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnyje nurodytų pagrindų vykdomajai bylai užbaigti, patvarkyme nenurodytas konkretus nutraukimo pagrindas, o vykdomoji byla užbaigta nurodant „kitais pagrindais“. Pareiškėjo nuomone, antstolis, mirus skolininkui, turėjo išsiaiškinti aplinkybes, ar pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui, ar atsiras asmuo, kuris priims palikimą. Likę neįvykdyti tik turtinio pobūdžio reikalavimai – 28,96 Eur baudos už kiekvieną uždelstą vykdyti sprendimą dieną mokėjimas nuo 2015 m. spalio 2 d. ir 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal vykdomąjį raštą, šios turtinės prievolės yra paveldimos, todėl minėtos pinigų sumos privalo būti išieškotos iš mirusiojo teisių perėmėjų, o jų neišieškojus vykdomoji byla negali būti baigta. Pareiškėjo nuomone, atsiradus paveldėtojams antstolis turėtų kreiptis į teismą CPK 596 straipsnio nustatyta tvarka dėl teisių perėmimo vykdymo procese.Antstolė I. B. nurodė, kad vadovaujantis CK 5.1 straipsniu, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Antstolė pažymėjo, kad A. P. paskirta 28,96 Eur (100 Lt) bauda už reikalavimo neįvykdymo dieną yra individuali poveikio priemonė, skiriama tik asmeniui, neįvykdžiusiam reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kadangi baudos subjektas yra reikalavimo neįvykdęs asmuo, o paskirta bauda yra asmeninė skolininko prievolė valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui, todėl 2016 m. rugsėjo 14 d. vykdomoji byla dėl baudos išieškojimo nutraukta.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus skundą dėl antstolės I. B. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0011/16/01658 ir Nr. 0011/16/01876.Teismas konstatavo, kad 2015 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2602-734-2015 atsakovui A. P. nustatyta prievolė savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius yra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga, kadangi sprendime nenumatyta teisė ieškovui pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas pažymėjo, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik pats atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.Teismas, įvertinęs CPK 273 straipsnio nuostatas, 2015 m. birželio 2 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2602-734/2015 paskirtų įpareigojimų ir padarinių už sprendimo nevykdymą pobūdį, padarė išvadą, kad atsakovo A. P. prievolė vertintina kaip išimtinai asmeninė prievolė, todėl ir prievolės neįvykdymo padariniai (pareiga mokėti baudą) laikytini tiesiogiai nukreiptais į atsakovo asmenį. Skolininkui A. P. CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu skirta bauda yra procesinė prievartos priemonė, nukreipta konkrečiai į atsakovą. Šios baudos paskirtis – daryti atsakovui drausminantį poveikį ir tuo pačiu skatinti jį greičiau įvykdyti prievolę. Remiantis paveldėjimo teisės normomis, pripažįstama, kad paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole, kuri neatsiejamai yra susijusi su jo asmeniu, todėl ji negali būti perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus. Teismas vertino, kad nors 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-11-11340 skiltyje „Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas“ nurodyta „kita“, iš patvarkymo turinio matyti, kad vykdomoji byla užbaigiama, kadangi skolininkas mirė. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 3 d. patvarkymu Reg. Nr. S1-321605 antstolė patikslino 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymo Nr. S-16-11-11340 skiltyje „Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas“ nurodytą pagrindą, pakeisdama iš „kita“ į „629 str. l d. 3 p.Teismas, įvertinęs įstatymines nuostatas ir teismo nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad antstolės I. B. 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-11-11340 ir jį keičiantis 2016 m. lapkričio 3 d. patvarkymas dėl 2016-09-14 patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-11-11340 vykdomojoje byloje Nr. 0011/16/01658 pakeitimo Reg. Nr. S1-321605 yra teisėti, panaikinti šių antstolės patvarkymų nėra pagrindo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu (pareiškėjas) apeliantas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-05 nutartį ir apelianto skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti, panaikinant 2016-09-14 „Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo“ Nr. S-16-11-11340 bei įpareigoti antstolę sujungti visas su 2016-01-07 vykdomuoju raštu Nr. e2-2602-734/2015 susijusias vykdomąsias bylas į vieną ir tęsti vykdymo veiksmus. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:CPK nurodo tvarką, kuria ištaisomi rašymo apsirikimai ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymas. Kilusio ginčo atveju antstolė ne ištaisė rašymo apsirikimą, bet, įvertinusi apelianto 2016-10-25 skundo 3 puslapyje nurodytą argumentaciją, kad CPK 632 straipsnyje nurodytas vykdomosios bylos užbaigimo sąrašas yra baigtinis ir jokių „kitų pagrindų“, nei nurodyta vykdomosios bylos užbaigimui, nėra numatyta, pakeitė patvarkymo esmę nurodydama naują vykdomosios bylos užbaigimo pagrindą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, antstolė I. B., pakeisdama patvarkymo pagrindą - vieną iš esminių patvarkymo elementų, privalėjo priimti naują patvarkymą, kuris galėtų būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, nurodė, kad iš patvarkymo turinio matyti, kad vykdomoji byla užbaigiama, kadangi skolininkas mirė, tačiau kokiu pagrindu ši informacija Vilniaus miesto apylinkės teismo nuomone, suteikė teisę antstolei priimti patvarkymą ir juo labiau laikyti neatskiriamąją apelianto skundžiamo 2016-09-14 patvarkymo dalimi, nėra nurodoma. Šiuo atveju ne tik antstolė nepagrįstai pažeisdama CPK teisė normas nustatančias klaidų ištaisymą, priėmė iš esmės naujo turinio patvarkymą, nors tokių veiksmų atlikimas yra griežtai reglamentuotas ir turėjo būti priimtas naujas patvarkymas, kuriam skųsti turi būti sudarytos visos galimybės, tačiau ir teismas palaikė tokią poziciją.Nesutinka su teismo pozicija, kad 28,96 Eur (100Lt) bauda nėra paveldima, nes vadovaujantis CK 5.1 str. 3 d. nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystę, teisė į autorinį vardą ir kt). Visų pirma, pažymėtina, kad šiuo atveju nesumokėta bauda už teismo sprendimo nevykdymą yra paveldima asmeninė turtinė prievolė. Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai nurodo, kad nesumokėta bauda yra piniginio pobūdžio sankcija už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau padaro netinkamą išvadą, kad tai yra nepaveldima prievolė. Vilniaus miesto apylinkės teismo išvados prieštarauja vykdomojoje byloje nustatytoms aplinkybėms ir galiojančioms teisės normoms. Teismui paskyrus baudą, šios nutarties pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, kurį perdavus antstoliui šis pradeda vykdomąją bylą dėl turtinio įpareigojimo vykdymo. Šiuo atveju skiriasi tik teisminio proceso stadija (teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius), kada yra paskirta minėta periodinė bauda. Akivaizdu, kad susidariusi bauda už sprendimo nevykdymą laikytina palikėjo turtine prievole ir ji pagal CK 5,1 str. 2 d. yra paveldima, todėl turėtų būti išieškoma vykdomojoje byloje.Pareiga šalinti statybos padarinius nėra neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę) ir yra paveldima. Tai rodo ir gausi teismų praktika keičiant skolininkus vykdymo procese dėl statybos padarinių šalinimo: Marijampolės apylinkės teismo 2016-03-03 nutartis c. b. 2-281-399/2016; Kauno apylinkės teismo 2014-03-06 nutartis c. b. 2-7373-615/2014; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutartis c. b. 2-1124-639/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-20 nutartis c. b. 2S-1620-460/2013.Kilusio ginčo atveju teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, visiškai neatsižvelgė, kad apeliantas turėjo teisėtų lūkesčių, jog vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, bus vykdomas. Susidariusi teisinė situacija pažeidžia išieškotojo galimybe pasinaudoti priverstinio teismo sprendimo vykdymo priemonėmis, kurias įstatymų leidėjas sieja su civilinio proceso kodekse nustatytų vykdymo proceso sąlygų buvimu. Darytina išvada, antstolė pažeidė apelianto teisėtus lūkesčius išsiieškoti baudą, priskaičiuotą už teismo sprendimo nevykdymą, ir bylinėjimosi išlaidas, kurių skolininkas nesumokėjo bylinėjantis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas šį pažeidimą paliko. Antstolė, netinkamai taikydama CPK 629, 632 str., pažeidė esminius vykdymo proceso principus, sudarė situaciją, kurioje apeliantas negali pasiekti tikslo, kad realiai būtų išieškota bauda už savavališkos statybos padarinių nepašalinimą bei bylinėjimosi išlaidos, ir būtų apgintas teisės aktų saugomas interesas, o Vilniaus miesto apylinkės teismui ginčijama nutartimi palikus antstolis patvarkymą nepakeistu yra užkirstas kelias apeliantui išsiieškoti baudą, priskaičiuotą už teismo sprendimo nevykdymą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo Vilniaus mieto apylinkės teismo 2017-01-05 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo paskirta bauda vadovaujantis CPK 273 str. norma. Šiuo atveju svarbi baudos samprata, bauda tai atsakomybės priemonė, kuri skiriama pažeidimą padariusiems (ar atsisakiusiems atlikti privalomą veiksmą) asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bauda skiriama asmeniui padariusiam veiką. Todėl negalima padaryti išvados, kad mirusiojo teisių perėmėjai turėtų patirti tas neigiamas pasekmes, kurias valstybė taiko tokiam teisės aktų pažeidėjui. Paskirta bauda yra jo asmeninė prievolė valstybei, kuri neperduodama jo teisių perėmėjams nuteistajam (skolininkui) mirus, ir tokios baudos išieškojimas nutrauktinas CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, netenkintas apelianto prašymas panaikinti antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2602-734/2015 pagal apelianto ieškinį atsakovui A. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir 2015 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino ir (i) įpareigojo atsakovą A. P., savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – t. y. išardyti savavališkai perstatytas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis taip, kad atitiktų Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo pateiktus 1970-05-20 nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir sutvarkyti statybvietę; (ii) jei atsakovas A. P. per prašomą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, jam skirti 28,96 Eur (100 Lt) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo, sumokant paskirtą baudą į ieškovo sąskaitą (iii) priteisti iš atsakovo A. P. 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apelianto naudai. Šio sprendimo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurį išieškotojas apeliantas pateikė vykdyti antstolės I. B. kontorai. Vykdomojo rašto pagrindu užvestos dvi vykdomosios bylos, t. y. 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-11-10310 pradėtas 28,96 Eur (100 Lt) baudos už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną išieškojimas, o 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-11-11288 pradėtas 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimas. Antstolei nustačius, kad skolininkas A. P. 2016 m. rugpjūčio 28 d. mirė, 2016 m. rugsėjo 14 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-11-11340, kuriame nurodoma, kad įpareigojimas išardyti savavališkai pastatytas pastato dalis pilnai įvykdytas, o baudos išieškojimas nėra įmanomas, nes skolininkas mirė, todėl vykdomoji byla Nr. 0011/16/01658 buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdomoji byla šioje dalyje nutraukta pagrįstai.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bauda nėra paveldima, nes pasak apelianto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 3 d., nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystę, teisė į autorinį vardą ir kt.), o šiuo atveju nesumokėta bauda už teismo sprendimo nevykdymą yra paveldima asmeninė turtinė prievolė.Nors CK 5.1 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos, tačiau negalima laikyti, kad bauda už sprendimo nevykdymą laikytina palikėjo turtine prievole, kuri gali būti paveldėta CK penktojoje knygoje reglamentuota tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendime, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo, konstatavo, kad sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik pats atsakovas, todėl nustatė terminą per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, o sprendimo nevykdymo atveju velioniui A. P. paskyrė 28,96 Eur baudą už sprendimo nevykdymo dieną. CK 5.1 str. nustatyta, jog paveldimi materialūs daiktai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti (kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku), tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Šiuo atveju vykdytas baudos už laiku teismo sprendimo neįvykdymą išieškojimas yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus konkrečiam asmeniui, o taip pat skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti sprendimą. Sutiktina su antstole, kad toks baudos pobūdis yra neišvengiamai susijęs su skolininko asmeniu, kuri neperduodama jo teisių perėmėjams skolininkui mirus. CPK 629 str. 1 d. 3 p. numato, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus skolininkui, pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Nustačius, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą yra nepaveldima asmeninė turtinė prievolė darytina išvada, kad antstolė, nutraukusi vykdomąją bylą, vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė.Apelianto teigimu, antstolė negalėjo 2016-11-03 patvarkymu Nr. S1-321605 patikslinti 2016-09-14 patvarkymo Nr. S-16-11-11340 vykdomosios bylos užbaigimo pagrindo, pakeisdama jį iš „kita“ į CPK 629 str. 1 str. 3 p., nurodant, kad šis patvarkymas yra neatskiriama 2016-09-14 patvarkymo dalis. Pagal CPK 276 str. 3 d. ir 613 str. 4 d. teismas (šiuo atveju antstolė) gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju 2016-09-14 patvarkyme Nr. S-16-11-11340 vykdomosios bylos Nr. 0011/16/01658 užbaigimo pagrindą antstolė nurodė „kita“, motyvuodama tuo, kad baudos išieškojimas nėra įmanomas nes skolininkas 2016-08-28 mirė. 2016-11-03 patvarkymu Nr. S1-321605, vadovaudamasi CPK 613 str. ir 629 str. 1 d. 3 p, šioje vykdomojoje byloje nurodė, kad vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas keičiamas iš „kita“ į „629 str. 1 d. 3 p.“ Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolė 2016-11-03 patvarkymu ištaisė rašymo apsirikimą padarytą 2016-09-14 patvarkyme nekeičiant 2016-09-14 patvarkymo turinio esmės, t.y. vykdomoji byla buvo nutraukta, nes skolininkas mirė. Kaip matyti iš apelianto skundo dėl antstolės veiksmų turinio, apeliantui nebuvo užkirstas kelias apskųsti 2016-11-03 patvarkymą ir pateikti savo nesutikimus su antstolės atliktais veiksmais, nutraukiant vykdomąją bylą CPK 629 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Todėl apelianto argumentai, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos ir užkirsta galimybė skųsti tokį patvarkymą, atmestini kaip nepagrįsti.Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-04 nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartimi suinteresuotam asmeniui T. M. paskirtą baudą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.