- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- 2S-787-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04049-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., V. R., G. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė Klaipėdos apylinkės teismui skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo atnaujinti dėl antstolės kaltės praleistą terminą dėl antstolės veiksmų atlikimo pareiškėjai nieko neįteikiant ir nepranešant; konstatuoti (pripažinti) antstolės esminį imperatyviosios teisės normos pažeidimą tyčia neinformavus prašyti taikyti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą atimti priklausantį paskutinį gyvenamąjį būstą, kur gyvena skolininkas ir jo nepilnametis vaikas; nevykdyti išieškojimo iš paskutinio, vienintelio gyvenamojo būsto, kur gyvena pareiškėjos nepilnametis vaikas, kaip išdėstyta; pripažinti neteisingai ir nepagrįstai sumažintą nustatytą pradinę turto realizavimo per pirmąsias varžytines kainą (tai yra būsto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip išdėstyta; skubos tvarka pripažinti turto perdavimo be varžytinių G. B. aktą niekiniu ir negaliojančiu ir jį skubiai panaikinti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), kai sandoris perduoti butą G. B. (be varžytinių) yra sudarytas pažeidžiant nepilnamečio vaiko interesus (šiuo atveju nepilnametį vaiką paliekant be gyvenamojo būsto), ribojantys ar kitaip suvaržantys įstatymu nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, kai jis pripažintinas negaliojančiu nuo jų priėmimo dienos ir turi būti nedelsiant panaikintas; skubos tvarka apginti pareiškėjos nepilnametės dukros teises, kai šios teisės yra šiurkščiai pažeistos dėl antstolės neteisėtų veiksmų ir grąžinti jai teisę į jos vienintelį gyvenamąjį būstą (CK 1.138 straipsnio 1 dalis), kaip išdėstyta; pripažinus nurodytus pažeidimus esminiais skubos tvarka taikyti restituciją nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio 2 dalis) ir grąžinti pareiškėjai turtą, kaip išdėstyta; restitucija taikyti skubos tvarka; skubos tvarka sustabdyti ir uždrausti vykdyti pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko iškeldinimą iš vienintelio paskutinio gyvenamojo būsto; atnaujinti terminą ir sustabdyti išieškojimus iš paskutinio vienintelio gyvenamojo būsto, tokiu būdu apginti pažeistas pareiškėjos ir vaiko teises į gyvenamąjį būstą, skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti visus antstolės V. D. vykdymo veiksmus ir taikyti restituciją, nes jų nesustabdžius gali ženkliai pasunkėti pareiškėjos ir jos vaiko teisės ir teisėti interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
2.1. Nurodė, kad pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tik tuo atveju, jei antstolis patvarkymu atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
2.2. Nurodė, kad iš teismui pateikto dokumento turinio matyti, jog pareiškėja kvestionuoja antstolės veiksmų, atliktų 2020 metais, teisėtumą (pareiškėja nesutinka su 2020 m. gegužės 22 d. paskelbtomis varžytynėmis, ginčija jų teisėtumą). Teismas nurodė, jog pateikti skundą dėl šių antstolės veiksmų yra praleistas įstatymo nustatytas naikinamasis terminas, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis kasacinio teismo praktika, teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą ir jį grąžino dokumentą pateikusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo skubiai panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą ir priimti apeliantės skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėjimui teisme kaip teisingai ir laiku paduotą; priteisti apeliantės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir šališka, priimta netinkamai aiškinant kasacinio teismo praktiką, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos įstatymą, Vaiko teisių konvenciją.
3.2. Teigia, jog teismas neišreikalavo vykdomosios bylos, nieko neištyrė, o byloje nėra jokių svarių įrodymų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo principus, veikė nepagrįstai ir šališkai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.
7. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (CPK 369 straipsnis), kurie yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
8. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų suteikiama asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas (CPK 510 straipsnis). Taigi, bylose dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti gali būti nagrinėjami ne bet kokie vykdomosios bylos šalių ar suinteresuotų asmenų reikalavimai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialines teisines pasekmes galintys sukelti reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.
9. CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.
10. Pažymėtina, kad ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.
11. Pirmiausia, tiek iš skundo dėl antstolio veiksmų, tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė nenurodo, jog kreipėsi į antstolę su skundu ir antstolė pažeisdama procesinės teisės normas apeliantės skundą atsisakė nagrinėti ir ar per įstatyme nustatytą terminą jo neperdavė teismui (nutarties 9-10 punktai). Tokių įrodymų tiek su skundu dėl antstolės veiksmų, tiek su atskiruoju skundu teismui nepateikta. Antra, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės pateiktus procesinius dokumentus, pažymi, jog apeliantė ne tik, kad nedetalizuoja, kokį turto pardavimo iš varžytinių aktą yra prašoma pripažinti niekiniu ir jį panaikinti (nenurodoma tokio akto sudarymo data, numeris bei kiti identifikuojantys duomenys), tačiau taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl tokio akto ginčijimo apeliantė būtų kreipusis į antstolę tiesiogiai. Trečia, remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-725-613/2023 nustatyta, jog priešingai nei teigia apeliantė turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra parduotas, o turto pardavimo iš varžytinių aktas neegzistuoja. Apeliantė teikdama skundą dėl antstolės veiksmų realizuojant minėtą turtą nepateikė įrodymų, jog po minėtos 2023 m. liepos 27 d. nutarties priėmimo faktinės aplinkybės pasikeitė, tai yra jog antstolė realizavo turtą varžytinėse ir ar surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą.
12. Esant nustatytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja skundą teismui pateikė nesilaikydama išankstinės ginčų nagrinėjimo teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties.
13. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, proceso teisės normas, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.